Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-866-912/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-04
Bylos Nr.: 2-866-912/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Venckus
Ieškovas: Lilijai L
Atsakovas: V. Ž.
Advokatai: Edgaras Dereškevičius, Violeta Bazienė

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio

Bylos Nr. 2-2962-912/2019

(teisminio proceso Nr. 2-55-3-00426-2019-9)

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.9.2; 3.1.14.6

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus,sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant vertėjai J. C., ieškovei Lilijai L. Ž.-A., jos atstovei advokatei Violetai Bazienei, atsakovei V. Ž., jos atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lilijos L. Ž.-A. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo teismo: 1) priteisti iš atsakovės 41 914,81 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo; 2) 14 160 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti iš neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą – virtuvės baldų komplektą, esantį atsakovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą, ieškovė atsisakė ieškinio trečiojo reikalavimo (2019 m. gruodžio 12 d. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymas).

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė yra ieškovės motina. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nurodytame sklype bylos šalys pasistatė gyvenamąjį namą, pritaikytą gyventi dviem šeimoms, ketino jame gyventi. Ieškovė nebenori gyventi nurodytame name, teigia, kad atsakovė neįsileidžia jos į namą. Ieškovė nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat turėjo butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė įkalbėjo ieškovę parduoti abu butus ir iš gautų lėšų pasistatyti namą. Atsakovė sutiko bendrai statyti namą, kuriame būtų du atskiri įėjimai, atskiros komunikacijos, ir nuosavybės teisę į namą įregistruoti motinos ir dukters vardu. Atsakovė sutiko įregistruoti namą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė savo butą pardavė už 159 000 Lt, atsakovė – už 165 000 Lt. Atsakovė įgaliojo ieškovę veikti atstovaujamosios vardu statant namą. Namas pradėtas statyti 2010 metais. Abi šalys statybininkams mokėjo už darbus. Ieškovė už darbus mokėdavo po kelis tūkstančius grynaisiais pinigais, juos išsigrynindama iš banko ir atiduodama arba atsakovei, arba statybininkams. Atsakovei ieškovė perdavė apie 100 000 Lt, kurie sumokėti už UAB „Alstuva“ darbus. Atsakovė 2010 m. birželio 29 d. sumokėjo 50 000 Lt avansą UAB „Alstuva“, 2010 m. liepos 27 d. – 22 000 Lt. Ieškovė sumokėjo 60 000 Lt tiesiogiai darbininkui M. S. už langus ir duris. Atsakovė įsikėlė į nebaigtą statyti namą. Ieškovė namo statyboms panaudojo visus už butą gautus pinigus. 2010 m. rugpjūčio 4, 6 d. ieškovė išsigrynino 21 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 10, 13, 16, 18, 20 d. ieškovė išsigrynino 35 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 3, 7, 13, 22, 24, 26, 27, 29, 30 d. – 52 000 Lt, 2010 m. spalio 1, 4, 5, 7, 11 d. – 29 000 Lt, 2010 m. spalio 27 d., 2010 m. lapkričio 10, 11, 15, 18, 20, 22 d. – 2 720 Lt, 2010 m. gruodžio mėn. – 5000 Lt, iš viso – 144 720 Lt (41 914,81 Eur). Vykstant statyboms pablogėjo šalių santykiai. Atsakovė paprašė perduoti visus statybos dokumentus. Ieškovė juos perdavė atsakovei ir daugiau nieko nežinojo apie statybų baigtį. Baigus namo statybą, atsakovė 2014 metais namą įregistravo tik savo vardu ir apie tai nepranešė ieškovei. Atsakovė neleidžia ieškovei ir jos vaikams lankytis name. Ieškovė pasitikėjo atsakove ir nesudarė jokių susitarimų raštu. Atsakovė neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita, pasisavino lėšas. Ieškovė nurodė, kad patyrė taip pat ir nuostolių, nes, pardavusi butą, buvo priversta nuomotis ir mokėti nuomos mokestį. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 15 d. ieškovė nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), ir mokėjo po 850 Lt (246 Eur) nuomos mokesčio, vėliau – po 240 Eur. Už 32 mėnesius ieškovė sumokėjo 7 680 Eur nuomos mokesčio. Nuo 2017 m. kovo 16 d. ieškovė nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), už nuomą moka po 270 Eur per mėnesį. Už nurodyto buto nuomą ieškovė sumokėjo 6 480 Eur. Atsakovė pasisavino ieškovės lėšas, todėl ieškovė patyrė 14 160 Eur nuostolių, susijusių su nuoma. Ieškovė nupirko virtuvės baldų komplektą, kuris atvežtas į pastatytą namą. Ieškovė reikalauja grąžinti virtuvės baldus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad iš ieškinio neaišku, ar ieškovė ieškinį teikia nepagrįsto praturtėjimo, ar dėl žalos atlyginimo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje dažnai vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Lietuvos teisinėje sistemoje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010). Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė gavo 159 000 Lt (46 050 Eur) pardavusi butą, vėliau lėšas nuiminėjo iš sąskaitos, bet nepateikia įrodymų, kuri jas panaudojo. Ieškovė negali pasakyti, kur 60 000 Lt (17 377 Eur) padėjo M. S., kuriam ieškovė perdavė nurodytą sumą. Ieškovė neįrodė, kad perdavė atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur). Tai – tik ieškovės žodžiais grįsta aplinkybė. Atsakovė negavo tokių pinigų. Tikriausiai ieškovė yra sumokėjusi statybininkams už savo namo dalies statybą. Dėl to nėra sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Atsakovė pardavė savo butą, gavo 165 000 Lt (47 787 Eur), taip pat kitą butą, priklausiusį vyrui, ir gavo dar 28 962 Eur, 2010 metų pradžioje atgavo 30 000 Eur skolą, turėjo gyvenimo santaupų. Nurodytas lėšas atsakovė panaudojo namo statybai. Atsakovė bylinėjosi su rangove UAB „Alstuva“ ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pagrindu įregistravo viešajame registre savo nuosavybės teisę į namą. Teismas ex officio negali suformuoti naujo faktinio pagrindo ir aiškintis aplinkybių, kurių ieškovė nenurodė ir neprašė aiškintis. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė sutiko įregistruoti namą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė užsakė vidaus duris UAB „Loza Baltija“, duris ir durų varčias UAB „Durys & doors“, palanges UAB „Senukų prekybos centras“. Už duris, jų įrengimą ir kitus namo vidaus įrengimo darbus atsakovė sumokėjo iš viso 26 505,16 Lt (7 676 Eur). Atsakovė leidžia anūkams atvykti į namą, nuo 2011 metų jie kartu gyveno. Atsakovė sumokėjo ieškovės dukters skolas, iš viso – 3 937,53 Eur, rūpinosi anūke, bet ieškovė netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti vaiką.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad liudytojos I. D., S. P. nurodė, kad nežino, kieno lėšos naudotos statyboms. Atsakovė žinojo, kad butas (duomenys neskelbtini), yra ieškovės nuosavybė. Atsakovei nebūtų buvęs skirtas didelis butas (trijų butų dydžio) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taigi butai (duomenys neskelbtini) gatvėse buvo trijų asmenų atskira nuosavybė: ieškovės, atsakovės ir ieškovės brolio (atsakovės sūnaus). Už savo parduotą gautas lėšas ieškovė panaudojo namo statybai. Yra visos būtinos sąlygos nepagrįstam atsakovės praturtėjimui taikyti. Ieškovė patyrė žalos, nes prarado lėšas, panaudotas namui pastatyti, taip pat buvo priversta nuomotis kitą butą. Yra priežastinis ryšys. Nebuvo teisinio pagrindo (rašytinės sutarties), pagal kurį atsakovė įgijo lėšas ir visą namą savo nuosavybėn. Ieškovė nebuvo prisiėmus nuostolių rizikos. Ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios, kad ieškovė mokės statybininkams, bet nepasirašinės jokių dokumentų. Ieškovė negali apginti savo teisių kitais pažeistos teisės gynimo būdais. Savo teises ieškovė gali ginti tik teismine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemė (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovei nuosavybės teise (jai atkurta nuosavybės teisė). Dėl to statybos leidimas ir kiti dokumentai gauti tik atsakovės vardu. Tai įprasta praktika. Atsakovės banko sąskaitos išrašuose matyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. atsakovė disponavo 100 000 Lt suma. Šiuos pinigus atsakovė išimdavo, vėliau padėdavo į indėlio sąskaitą. Atsakovė išimdavo dideles sumas, bet tą pačią dieną arba kitą dieną vėl įnešdavo pinigus banko indėliui papildyti. Reikėjo atlikti taip pat ir kitus darbus, kurių UAB „Alstuva“ nevykdė. Už tuos darbus mokėjo būtent ieškovė. Ieškovė, pardavusi butą ir negalėdama gyventi pastatytame name, buvo priversta nuomotis butus (duomenys neskelbtini). Iki ieškinio pateikimo ieškovė sumokėjo 6 000 Eur. Ieškovės sūnus D. G. matė, kad atsakovė buvo paėmusi raktus nuo buto, jų nedavė ieškovei. Atsakovė elgėsi nesąžiningai. Ieškovė nukentėjo, o atsakovė privalo atlyginti ieškovės nuostolius. Atsakovė padarė deliktą ir padarė ieškovei žalos. Šalis siejo ne darbo, bet šeimos, pasitikėjimo santykiai. Ieškovė neginčijo viešojo registro duomenų, nes atsakovė buvo išdavusi įgaliojimą ieškovei, todėl namas statytas atsakovės vardu. Pastaroji buvo namo statytoja. Ieškovė tiesiog nori atgauti lėšas, kurias ji investavo į namo statybas. 96 154 Eur (332 000 Lt) statybos kaina nebuvo galutinė suma, nes nurodytą sumą sumokėjo atsakovė tik UAB „Alstuva“. Atsakovė neįrodė, kad turėjo 34 754 Eur (120 000 Lt) santaupų. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kiek ji gaudavo darbo užmokesčio. Ieškovė neįrodinėjo, kad namo statybai panaudojo savo darbo užmokestį. Ieškovė remiasi liudytojo A. M. (UAB „Alstuva“ direktoriaus) parodymais, duotais ne ikiteisminio tyrimo metu, bet šioje civilinėje byloje. Namo statyba baigta 2010 metų pabaigoje. Duomenys apie anūkės gydymą pateikti už 2015 metus. Ieškovė turi atskirą šeimą, neprivalo gyventi bendrame name pagal atsakovės pageidavimą, norą. Nepasiteisinus ieškovės lūkesčiams gyventi bendrame name, ieškovė turi teisę atgauti bendro namo statyboms panaudotus pinigus. Pareiga įregistruoti buto nuomos sutartį ir mokėti mokesčius valstybei nustatyta nuomotojui, bet ne nuomininkui (ieškovei).

Atsiliepimas

5. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad CK 4.47 nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. CK taip pat nustatytos sandorių formos nesilaikymo padariniai. Žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo namas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Jai išduotas taip pat ir statybos leidimas. Rangos sutartį sudarė taip pat atsakovė. Statybos darbų žurnale statytoja nurodyta atsakovė. Atsakovei išduotas baigto statyti namo statybos užbaigimo aktas. VĮ Registrų centras patikrino visus dokumentus ir įregistravo atsakovės nuosavybės teisę į ginčo namą. Ieškovė atsakovės ginče su rangove UAB „Alstuva“ palaikė ne atsakovę, bet statybų bendrovę. UAB „Alstuva“ direktorius 2017, 2019 metais laikėsi vienos pozicijos, kad rangovui UAB „Alstuva“ sumokėta 96 154 Eur (332 000 Lt). Tą patvirtino taip pat ir ikiteisminiame tyrime UAB „Alstuva“ buhalterinę apskaitą patikrinęs specialistas. Šioje byloje liudytojas M. paaiškino, kad gavo 320 000 Lt ir šiuos pinigus sumokėjo atsakovė. Faktais, kad ieškovė iš bankomatų išsigryno pinigų, neįrodo, kad šie pinigai panaudoti statybai. Sudėjus atsakovės lėšas, gautas už savo buto ir vyro buto pardavimą, taip pat turėtas lėšas, bendra suma yra 120 192 Eur (415 000 Lt). Taigi atsakovė turėjo pakankamai lėšų visoms namo statybos išlaidoms apmokėti. Negalima remtis liudytojų parodymais, nes A. M. 2013 metais apklaustas kaip specialus liudytojas. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, sandorio rašytinės formos nesilaikymas atima šalių teisę įrodinėti sandorio sudarymo faktą liudytojų parodymais. Dėl to byloje negalima remtis liudytojų parodymais, sprendžiant klausimą, kiek ir kam sumokėjo ieškovė. Liudytojas A. A. yra subjektyvus, nes yra ieškovės sutuoktinis. Fizinių asmenų sandoriai, kurių suma viršija 1 448 Eur (5000 Lt), turėjo būti sudaryti rašytine forma. Dėl to ieškovė negali įrodinėti, kad sumokėjo 41 000 Eur, remdamasi liudytojų parodymais. Nėra ieškovės ir atsakovės pasirašytų pinigų priėmimo-perdavimo akto, paskolos raštelio. Ieškovė turėjo įrodyti, kiek atsakovės turtas padidėjo, ieškovei pardavus savo butą. Tam, kad ieškovė galėtų panaudoti buto nuomos sandorį prieš trečiuosius asmenis, jį turėjo įregistruoti viešame registre. Pagal CK 4.47 straipsnį, vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas. Bet tam reikia laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Daiktas turi būti sukurtas teisėtai, priešingu atveju daiktu disponuoti draudžiama (CK 4.103 straipsnis). Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statytojo teisę gali įgyvendinti tik sklypo savininkas ir jis turi turėti statybą leidžiantį dokumentą. Sklypo savininkė ir leidimą gavusi yra atsakovė. Dėl to ieškovė negali būti pripažinta ginčo namo savininke. Ieškovė laikytina neteisėta statytoja. Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti. Ieškovė galėtų ginčyti viešojo registro duomenis. Taigi ieškovė gali pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu. Atsakovės vardu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Liudytojai paliudijo, kad atsakovė yra gera kaimynė. Policija kviesta ne dėl to, kad atsakovė norėjo iškraustyti anūką, bet dėl to, kad jis vartojo alkoholį ir triukšmavo, galėjo padaryti žalos. Tai, kad atsakovė iškvietė policiją, buvo natūrali reakcija. Baudžiamojoje byloje duoti asmenų parodymai patvirtina, kad tam tikras sumas ieškovė sumokėjo M. S.. Nurodyta suma reikėtų bent dėl padorumo sumažinti ieškiniu reikalaujamą sumą. Tik atsakovės pastangomis ginčo namas išsaugotas atsakovės nuosavybe ir neatiteko kitiems asmenims. Atsakovė nežino, kur ir kiek ieškovė panaudojo lėšų. Atsakovė nežino, kodėl ieškovė nusprendė nuomotis butus, kai buvo pastatytas namas. Ieškovė galėjo gyventi jai skirtoje namo dalyje. Atsakovė leido ieškovei atsikraustyti ir gyventi name. Ieškovė įvairiose darbovietėse dirbdavo trumpai, po kelis mėnesius. Ji nesiekė ilgalaikių darbo santykių, norėjo gauti socialinių išmokų. Nėra duomenų, kiek ieškovė gaudavo darbo pajamų. Ieškovei reikėjo pragyventi, maitintis. Neaišku, kiek ji išleido už parduotą butą gautų lėšų pragyvenimo poreikiams. Ieškovė įgijo butą (duomenys neskelbtini), tik atsakovės pastangomis. Į tai turėtų būti netiesiogiai atsižvelgta. Ieškovė nereikalavo išlaikymo už dvynukus iš vaikų tėvo. Atsakovė ir jos sutuoktinis visada padėjo ieškovei. Ieškovė neturėjo buto Vilniuje, Maironio gatvėje. Ieškovė atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį į namą ir praleisdavo savaitgalius. Kai vyko namo statybos, ieškovė su statybininkais pradėjo siūlyti parduoti namą ir už gautus pinigus pastatyti kitą. Atsakovei namas buvo nereikalingas. Jis per didelis. Atsakovė viena negali prižiūrėti tokio namo. Ieškovė pinigus išleisdavo, kur norėdavo, bendravo su statybininku M. S.. Atsakovei dar sunkiau pasidarė gyventi. Jai būtų buvę ir lengviau, ir geriau gyventi Pilaitėje. Dabar ieškovė apsigalvojo ir nebenori gyventi ginčo name. Ji pasistatė su nauju sutuoktiniu kitą namą. Dėl to jai reikia pinigų. Ieškovė iš karto galėjo gyventi name ir kito būsto nuomai skirtus pinigus galėjo panaudoti savo namo daliai įrengti ir užbaigti. Ieškovė norėjo į namą įsikelti tik tada, kai visas namas bus įrengtas iki galo. Atsakovė niekada nedraudė ieškovei gyventi name. Atsakovė sutiko perrašyti namo dalį ieškovei, kai ši atsikraustys gyventi į namą. Už butus (duomenys neskelbtini), kurie buvo laikomi vienu butu, atsakovė sumokėjo savo ir sutuoktinio investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais. Dėl to privatizuotas vienas butas. Jį skyrė miesto vykdomasis komitetas. Atsakovė nurodė, kad su ieškove susitarė, jog, kol atsakovė gyva, namas priklausys atsakovei, o kai ji mirs – namas liks ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžiuose apklausti liudytojai D. J. (atsakovės kaimynė), B. L. (ieškovės pusseserė ir atsakovės dukterėčia), H. S. (atsakovės sesuo), S. P. (atsakovės kaimynė), I. D. (atsakovės kaimynė), A. A. (ieškovės sutuoktinis), V. Ž. (ieškovės brolis ir atsakovės sūnus), J. G. (atsakovės sesuo), D. G. (ieškovės sūnus ir atsakovės anūkas), A. M. ((duomenys neskelbtini) direktorius), M. S. ((duomenys neskelbtini) darbuotojas).

7. Liudytoja B. L. paaiškino, kad žino, jog bylos šalys pardavė butus Pilaitėje ir gautų lėšų pasistatė namą. Šalys planavo gyventi name. Nuosavybė turėjo būti abiejų. Motina ir duktė susiginčijo, įvyko konfliktas.

8. Liudytoja H. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 8 km atstumu nuo ginčo namo. Ji matė, kaip buvo statomas namas. Namą norėjo statyti ieškovė. Tol, kol vyko statybos, atsakovė gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su atsakove gyvena V. (atsakovės sūnus).

9. Liudytoja S. P. paaiškino, kad atsakovei atnešdavo pieno. Jos ir atsakovės anūkai vasarą kartu žaidė. Kai name gyveno anūkai, tai už viską mokėjo atsakovė.

10. Liudytoja I. D. paaiškino, kad namo statybomis užsiėmė ieškovė.

11. Liudytojas A. A. paaiškino, kad ieškovės brolis gyvena ginčo name ir save laiko namo šeimininku. Liudytojas ir ieškovė dabar statosi kitą namą, todėl ieškovė reikalauja iš atsakovės pinigų, sumokėtų už su atsakove statytą namą. Liudytojas su ieškove susipažino, kai ieškovė nuomojosi kambarį atsakovo bute. Ginčo name, ieškovės pusėje, yra penki kambariai, nes buvo planuojama, kad gyvens ieškovė, jos trys vaikai ir sutuoktinis. Abi šalys liudytojui sakė, kad namą statė per pusę. Ieškovė iš savo banko sąskaitos nusiiminėjo pinigus. Atsakovė taip pat davė pinigų.

12. Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad namas pradėtas statyti prieš 10 metų. Namą statė ieškovės pažįstamas. Liudytojas gyvena su atsakove jos namo dalyje. Iš vieno buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, jų šeima išsikėlė gyventi į tris butus neatlygintinai. Atsakovė buvo išpirkusi visą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

13. Liudytoja J. G. nurodė, kad namas pastatytas iš lėšų, gautų pardavus butus Pilaitėje. Butai Pilaitėje gauti juos išmainius atsakovės butą (duomenys neskelbtini).

14. Liudytojas A. M. paaiškino, kad bylos šalys jam sakė, jog planavo statyti dvibutį namą. Už statybos darbus mokėdavo abi bylos šalys, kartais – tik ieškovė. Už namo statybas sumokėta 332 000 Lt. Pinigus sumokėjo atsakovė. Iš banko kartais buvo nuimami tik ieškovės pinigai. Ji organizavo betonavimo darbus, užsakė langus. Liudytojas nurodė, kad negavo neapskaitytų pinigų. Atsakovė nušalino ieškovę nuo statybų, todėl jos susipyko.

15. Liudytojas M. S. paaiškino, kad su ieškove buvo draugai. Grindis darė ieškovė. Ji samdė žmones pagal skelbimus iš skelbimų tinklapio „Alio“. Liudytojas nurodė, kad neįrenginėjo namo. Jis dirbo UAB „Alstuva“ ir gaudavo atlyginimą už darbą. Už namo statybą mokėjo abi šalys. Ieškovė mokėjo už santechniką, langus, statybines medžiagas, kurias pirkti ji važiavo kartu su liudytoju. Name yra du įėjimai.

16. Liudytojas D. G. paaiškino, kad ginčo name tam tikrą laiką gyveno. Liudytojas nežino, kodėl ieškovė nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), bet mano, kad atsakovė neįsileido ieškovės į ginčo namą. Ginčo name daug darbų nepadaryta. Liudytojas nežino, kas mokėjo už darbus. Liudytojas išsikraustė iš namo, nes nenorėjo daryti to, ką liepdavo močiutė (atsakovė). Name buvo ieškovės daiktų. Atsakovė nedavė liudytojui namo durų rakto. Liudytojas gyveno su močiute, kai turėjo sunkumų. Ji jam duodavo pinigų.

17. Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18927-16 duomenys, taip pat ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00405-12 duomenys ir Trakų rajono apylinkės teismo civilinės bylos pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Alstuva“ dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Alstuva“ priešieškinį ieškovei V. Ž. dėl skolos priteisimo medžiaga (civilinė byla Nr. 2-16-213/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos aplinkybės

18. Ieškovė atsisakė ieškinio trečiojo reikalavimo. Ieškovės atstovė 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje užpildė ieškinio atsisakymo formą (2 t., b. l. 35). Nurodytas pareiškimas priimamas ir byla dėl ieškinio trečiojo reikalavimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

19. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl pinigų, gautų pardavus šalių butus ir panaudotų šalims statant bendrą namą, grąžinimo, taip pat ieškovės patirtų būsto nuomos išlaidų, kaip nuostolių, priteisimo klausimai (CK 6.237–6.242, 6.263 straipsniai).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė pardavė joms nuosavybės teise priklausiusius butus ir pasistatė namą. Atsakovė gyvena name, ieškovė – negyvena.

21. Atsakovei 2010 m. birželio 18 d. išduotas statybos leidimas statyti ūkininko sodybą: vienbutį namą, ūkio pastatus sklype (kadastro Nr. 4154/1600:165) (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18927-16, 1 t., b. l. 120). Nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18927-16, 1 t., b. l. 103).

22. Ieškovė 2010 m. rugpjūčio 11 d. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 46 050 Eur (159 000 Lt) (1 t., b. l. 13). Atsakovės sutuoktinis J. K. 2010 m. balandžio 14 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 28 962 Eur. Atsakovė 2010 m. kovo 5 d. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 47 787 Eur (165 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18927-16 medžiaga, 1 t., b. l. 47).

23. Atsakovė 2009 m. liepos 13 d. įgaliojimu įgaliojo ieškovę atstovauti atsakovę įgaliojime išvardytose institucijose, tvarkyti visus dokumentus, dėl pastatų, ūkinių pastatų, tvenkinio statybos, įrengimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), rengti projektinę dokumentaciją, gauti, pateikti bei derinti detaliuosius planus, gauti visus reikiamus leidimus, derinti statybos projektus, pasirašyti statybos rangos sutartis, atiduoti eksploatacijai pastatus bei statinius, gauti statinių priėmimo tinkamu naudoti aktus, pasirašyti juos, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises, gauti nuosavybės dokumentus, tvarkyti finansinius reikalaus, susijusius su atsakovės banko sąskaita (1 t., b. l. 12).

24. Atsakovė ir UAB „Alstuva“ 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Alstuva įsipareigojo pastatyti ūkininko sodybą (duomenys neskelbtini)(civilinė b yla Nr. 2-16-213/2013, 1 t., b. l. 11). Sutartyje nenustatyta konkreti darbų kaina, neįvardyti konkretūs numatomi atlikti darbai. Atsiskaitymai vykdyti pagal atliktus darbus ir PVM sąskaitas-faktūras. UAB „Alstuva“ ir atsakovė susitarė ne dėl visų, bet tik dėl dalies namo statybos darbų. Iš viso atsakovė rangovei UAB „Alstuva“ sumokėjo 96 154 Eur (332 000 Lt).

25. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteisė atsakovei iš UAB ‚Alstuva“ 891 Eur (3 077,61 Lt) statybos darbų trūkumais padarytos žalos atlyginimo, 290 Eur (1 000 Lt) neturtinės žalos.

26. Pastatytas namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atsakovės nuosavybė 2014 m. liepos 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18927-16, 1 t., b. l. 98–102).

27. Ieškovė 2014 m. balandžio 29 d. nuomos sutartimi išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) už 246 Eur (850 Lt), vėliau už 240 Eur mėnesinį nuomos mokestį (1 t., b. l. 82). Už nurodyto buto nuomą ieškovė yra sumokėjusi 7 680 Eur nuomos mokesčio. Ieškovė 2017 m. kovo 16 d. nuomos sutartimi išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), už 270 Eur mėnesinį nuomos mokestį (1 t., b. l. 87). Už nurodyto buto nuomą ieškovė yra sumokėjusi 6 480 Eur nuomos mokesčio. Iš viso už būsto nuomą ieškovė yra sumokėjusi 14 160 Eur.

28. Ieškovė teigia, kad iš savo banko sąskaitos nuiminėjo dienos limito sumas ir jas mokėjo statybininkams arba atiduodavo atsakovei. Atsakovė 2010 m. birželio 29 d. sumokėjo avansą UAB „Alstuva“ 50 000 Lt, 2010 m. liepos 27 d. – 22 000 Lt. Ieškovė 2010 m. rugpjūčio 4, 5, 6 d. iš banko sąskaitos išsiėmė 21 000 Lt. Juos ieškovė perdavė atsakovei, o pastaroji sumokėjo už namo statybos darbus ir medžiagas. Nurodytu laikotarpiu atsakovė iš savo banko sąskaitos išsiėmė 32 000 Lt. 2010 m. rugpjūčio 10, 13, 16, 18, 20 d. ieškovė iš banko sąskaitos išsiėmė 35 000 Lt ir juos kartu su atsakove perdavė statybininkams. Atsakovė nurodytu laiku išsiėmė tik 1 000 Lt. Ieškovė 2010 m. rugsėjo 3 d. iš banko sąskaitos išsiėmė 1 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 7 d. – 7 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 13 d. – 4 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 22 d. – 5 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 24, 26, 29, 30 d. – po 7 000 Lt. Iš viso ieškovė nurodytu laikotarpiu išsiėmė 52 000 Lt ir juos perdavė statybininkams. Atsakovė nurodytu laikotarpiu sumokėjo 11 000 Lt. Ieškovė 2010 m. spalio 1, 4, 5, 7, išsiėmė po 7 000 Lt, 2010 m. spalio 11 d. – 1 000 Lt, iš viso – 29 000 Lt ir nurodytą sumą kartu su atsakove perdavė statybininkams. Ieškovė 2010 m. spalio 27 d. išsigrynino 600 Lt, 2010 m. lapkričio 10, 11, 15 d. – po 100 Lt, 2010 m. lapkričio 20 d. – 500 Lt, 2010 m. lapkričio 22 d. – 1 000 Lt, iš viso – 2 720 Lt ir juos kartu su atsakove sumokėjo statybininkams. Ieškovė 2010 m. gruodžio mėn. iš banko sąskaitos išsiėmė 5 000 Lt. Iš viso ieškovė iš banko sąskaitos išsiėmė 41 914,81 Eur (144 720 Lt). Ant UAB „Alstuva“ pinigų priėmimo kvitų pasirašė atsakovė.

Dėl santykių, kurių pagrindu ieškovas reiškia ieškinį, kvalifikavimo ir reikalavimo grąžinti namo statybai panaudotas lėšas pagrįstumo

29. Ieškovė reikalauja iš atsakovės lėšų, kurias ji panaudojo bendro namo statybai, kaip be pagrindo įgyto turto. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus. CK 6.241 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kurio negalima išreikalauti. Vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

30. Kasacinis teismas, aiškindamas actio de in rem verso institutą (lot. nepagrįsto praturtėjimo institutą), yra nurodęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Pagal kasacinio teismo praktiką, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

31. Vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas. Nuosavybė gali būti asmeninė, t. y. kai daiktas nuosavybės teise priklauso vienam savininkui, arba bendroji, kai daiktas nuosavybės teise priklauso dviems ar keliems savininkams (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.72 straipsnio 2 dalį, bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu. Vadovaujantis CK 4.74 straipsniu, bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita.

32. Iš ieškovės ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, matyti, kad ieškinio dalykas, t. y. reikalavimas grąžinti lėšas, kurias ieškovė panaudojo bendro su atsakove namo statybai, grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė ir atsakovė yra duktė ir motina, jos susitarė parduoti turėtus butus ir už gautas lėšas pasistatyti bendrą namą. Tai, kad buvo toks ieškovės ir atsakovės susitarimas, teigia taip pat ir atsakovė. Byloje taip pat nustatyta, kad pastatytas dvibutis namas, kuriame yra du atskiri įėjimai į skirtingas namo dalis. Nurodytas aplinkybes patvirtino ieškovė, atsakovė, taip pat liudytojai. Atskirtų namo dalių elektros, vandens apskaitos taip pat atskirtos. Nurodytas aplinkybes įrodo į bylą pateiktos namo nuotraukos. Ieškovė tvirtina, kad pakeitė savo nuomonę ir nebenori kraustytis gyventi į bendro namo dalį, nes ji atsakovė nuolat konfliktuoja. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą teisme pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendrai su atsakove pastatytą namą (duomenys neskelbtini), ir reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jos namo dalį (CK 1.138 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnio 4 punktas, 4.72, 4.80 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ieškovei keisti ieškinio dalyką, bet ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai galutinai suformuluoti. Teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę pareikšti daiktinės teisės ieškinį teisme. Taigi ieškovė gali prašyti teismą ginti jos teises, susijusias su lėšomis, panaudotomis ginčo namo statybai, daiktinės teisės gynimo būdais. Dėl to nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys neatitinka subsidiarumo, kaip actio de in rem ieškinio (ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo), sąlygos, t. y. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovė pareiškė neišnaudojusi kitų, t. y. pirmiau nurodytų daiktinės teisės gynimo būdų. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl 41 914,81 Eur priteisimo.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 14 160 Eur nuostolių

33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14 160 Eur išlaidų, kurių ieškovė patyrė kito būsto nuomai, nes, pasak ieškovės, atsakovė neįleido ieškovės į bendrai pastatyto ir ieškovei gyventi skirto namo dalį. Atsakovė teigia, kad nedraudė ieškovei gyventi jai skirtoje namo dalyje.

34. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta generalinio delikto samprata, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

35. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

36. Tiek ieškovė, tiek atsakovė paaiškino, kad ieškovė atvažiuodavo į ginčo namą, jame praleisdavo savaitgalius. Liudytojai taip pat matė ieškovę, jos vaikus ginčo name. Jame ieškovė šventė savo santuokos šventę. Name taip pat yra gyvenę ieškovės vaikai (atsakovės anūkai). Ieškovė ir atsakovė konfliktuoja. Buvo atvejų, kai atsakovė neleido ieškovei ir anūkams pateikti prie namo. Kita vertus byloje nustatyta, kad atsakovė kviečia ieškovę atvykti ir gyventi ieškovei paskirtoje namo dalyje, bet ieškovė atsisako bendrauti su ieškove, su ja nesikalba ir ją ignoruoja. Bylos šalys nurodė, kad ieškovei skirta namo dalis iki galo neįrengta. Ieškovė atsisako užbaigti įrengti jai skirtos namo dalies vidaus apdailą, teigia, kad pakeitė nuomonę ir nebenori gyventi bendrame name. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė negyvena ginčo name ne dėl to, kad atsakovė neleidžia ieškovei to daryti, bet dėl to, jog ieškovė, baigus namo statybą, persigalvojo ir savo noru gyvena kitame būste. Teismas sprendžia, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių su tuo, jog ieškovė negyvena ginčo name. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti išlaidų, kurių ieškovė patyrė būsto nuomai (CK 6.245 straipsnis). Dėl to atmetamas ieškovės antrasis reikalavimas dėl 14 160 Eur nuostolių priteisimo.

37. Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš jau šiame teismo sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymų, kad patyrė 2 000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į ieškinį turinį, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Atsakovei iš ieškovės priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Valstybei iš ieškovės priteistina 18,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 140, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės Lilijos L. Ž.-A. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei virtuvės baldų komplektą, ir nutraukti bylos dalį dėl šio reikalavimo.

Atmesti ieškovės Lilijos L. Ž.-A. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovei V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lilijos L. Ž.-Asanavičienės (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės Lilijos L. Ž.-A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,74 Eur (aštuoniolika eurų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Duomenis apie nurodytų išlaidų sumokėjimą ieškovė turi pateikti teismui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)