Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Dėl minėto atsakovės elgesio, ieškovas patyrė didelį moralinį diskomfortą, todėl prašo iš atsakovės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4. Šalys gyvendamos santuokoje jokio kilnojamojo, bei nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau santuokos metu 2020 m. gegužės 8 d. buvo įregistruotas ieškovo vardu gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio byloje kyla ginčas. 2014 m. spalio mėn. ieškovas pardavęs jam su buvusia sutuoktine priklausantį nekilnojamąjį turtą už 66 423,72 Lt (19 249 Eur), turėdamas tėvo leidimą pradėti statybas tėvui priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti jame gyvenamąjį namą. Kadangi ieškovas yra statybininkas, namą statė savo jėgomis padedant broliui, bei kitiems pažįstamiems asmenims. Dar 2014 m. rudenį jis su broliu padarė namo pamatą, o 2015 m. išmūrijo pirmojo aukšto sienas, padarė gelžbetoninę perdangą, išmūrijo antro aukšto sienas, bei pertvaras. Kadangi tėvas jau senai norėjo jam padovanoti sklypą, o namas buvo statomas be leidimo statybai, ieškovo tėvas nenorėdamas būti apkaltintas neteisėto statinio statyba, 2016 m. kovo 1 d. padovanojo ieškovui sklypą ant kurio faktiškai jau buvo pastatytas namas. 2016 metų vasaros laikotarpiu buvo įstatyti plastikiniai stiklo paketai, uždengtas stogas, sumontuoti stogo lietaus vandens latakai. 2016 m. rudenį namuose sumontuota visa namo elektros instaliacija, vandens, bei nuotekų sistema. Visi šie darbai atlikti iki santuokos sudarymo su atsakove už ieškovo asmenines lėšas, kurias sudarė lėšos gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, bei jam giminaičių padovanotos lėšos. Visi darbai buvo atlikti ieškovo, todėl statybų kaštus sudarė tik išlaidos statybinėms medžiagoms pirkti. Sudarius santuoką, bei gimus vaikui šalys gyveno vien iš ieškovo pajamų, patirdamos išlaidas būsto nuomai, bei vaikui, todėl namų statybų dėl lėšų trūkumo ieškovas tęsti negalėjo, todėl pasiskolino lėšų namo statyboms (2019-06-25 vartojimo kredito sutartis). Tačiau to nepakako (2020-03-02) 8 500 Eur paskolino atsakovės tėvai; 2020-07-14 3 859 Eur ieškovui padovanojo senelė K. A.). Iš pasiskolintų, bei padovanotų lėšų ieškovas įrengė grindinį šildymą, pūtų polistirolu apšildė grindis, bei atliko grindų betonavimo darbus, atliko žemės gręžimo darbus įrengdamas gręžinį, įrengė nuotekų sistemą, apšildė namo fasadą, bei stogą. 2020 m. gegužės 8 d. namas buvo registruotas ieškovo vardu. Atsakovė tam neprieštaravo, turto registracijos neginčijo. 2020 m. birželio 14 d. iširus santykiams su atsakove, ieškovas pasiskolino 16 200 Eur iš A. N., bei iš K. A. bei už senelės dovanotus pinigus tęsė statybos darbus: įrengė katilinę, sumontavo gipso-kartono lubas, unitazą, kriauklę su spintele, apklijavo plytelėmis vonios kambarį, įrengė dušą, nuglaistė antrojo aukšto sienas, paruošė jas dažymui, dviejuose kambariuose atliko sienų dažymo darbus, sudėjo grindis, nudažė langų angokraščius, įrengė palanges, apklijavo klinkerio plytelėmis fasadą, padarė stogo pakalimą. Gyvenat santuokoje statybos darbai buvo vykdomi iš pasiskolintų lėšų, UAB ,,SB lizingas“ bei atsakovės tėvams skolos iki šiol nepadengtos. Šalys pragyveno už ieškovo darbo užmokestį (nuo 600 iki 1 000 Eur), atsakovės minimalaus dydžio darbo užmokesčio, gaunamų valstybės išmokų. Šių lėšų reikėjo vien pragyvenimui, todėl bendrai uždirbtos lėšos statyboms skiriamos nebuvo. Todėl minėtas namas pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe ir priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina kompensacija – ½ sumokėtų kredito įmokų. Pagal 2019 m. birželio 25 d. vartojimo kredito sutartį, kreditas grąžinamas lygiomis 253,57 Eur dalimis kas mėnesį. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio 14 d., buvo sumokėta iš viso 12 įmokų, viso 3 042,84 Eur. Kadangi kredito lėšos buvo panaudotos namo statyboms, namą prašoma pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, atsakovei priteistina 1 521,42 Eur kompensacija (3 042,84 Eur / 2). Atsakovės tėvams skola grąžinta nėra, todėl kompensacija atsakovei nesiūloma.

5. Nuo 2020 m. birželio 15 d. šalys negyvena kartu bei neveda bendro ūkio, todėl santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo minėtos datos, neįtraukiant į dalintino turto balansą ieškovo paskolos sutarčių, sudarytų 2020 m. spalio 12 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. vasario 8 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugsėjo 25 d., 2021 m. sausio 28 d.

6. Prievolės pagal 2019 m. birželio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906193567 paskirtinos vykdyti asmeniškai ieškovui. 15 000 Eur suma buvo panaudota namo statybos darbams, o ieškovas prašo namą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Tokiu atveju, jeigu kreditorius nesutiks dėl tokio kredito grąžinimo būdo, ieškovas prašo teismo nustatyti, kad skolinis įsipareigojimas lieka solidarus, tačiau visus mokėjimus pagal šią sutartį ieškovas vykdys vienasmeniškai.

7. Prievolės atsakovės tėvams K. J. iš kurių 2020 m. kovo 2 d. ieškovas pasiskolino 8 500 Eur namo statyboms, pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis, nes namas prašomas pripažinti asmeniniu ieškovo turtu.

8. Ieškovo prievolės K. A. bei V. A.-N. (2020-08-03, 2020-09-25, 2020-10-12, 2020-12-03, 2021-01-28, 2021-02-08 paskolos sutarčių pagrindu), kurių suma 16 200 Eur, pripažintinos ieškovo asmeninėmis prievolėmis, nes paskolos buvo suteiktos nutraukus santykius su atsakove.

11. Faktas, kad pradėjęs gyventi atskirai nuo atsakovės ieškovas pasiskolino 16 200 Eur rodo jo nesąžiningumą, nes jis neteikdamas dukrai išlaikymo ir nedirbdamas, neturėdamas pakankamai pajamų turimiems įsipareigojimams vykdyti, skolinosi tokią didelę pinigų sumą ir šiuo faktu naudojasi, įrodinėdamas, kad namas pastatytas jo asmeninėmis lėšomis. Didžioji gyvenamojo namo dalis tiek pastatyta, tiek namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre santuokos metu, viešajame registre nėra įregistruotos ieškovo asmeninės nuosavybės teisės į ginčo namą, todėl tai, kad namas įregistruotas ieškovo vardu, nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės principo. Ieškovas neteisingai apskaičiuoja kompensaciją, kurią prašo priteisti už iš bendrų lėšų grąžintą kreditą, nes vietoje 1 648,21 Eur siūlo priteisti 1 521,42 Eur.

14. Dėl minėto ieškovo elgesio atsakovė patyrė nuolatinę įtampą ir nesaugumą, didelį dvasinį diskomfortą, pažeminimo jausmą, bejėgiškumą, nerimą dėl šeimos gerovės, vaikų ateities, bendravimo galimybių sumažėjimą, socialinio gyvenimo sunkumus. Ieškovas savo elgesiu nepateisino atsakovės lūkesčių, atsakovė nusivylė savo sutuoktiniu ir santuoka. Savo patirtą neturtinę žalą atsakovė vertina 7 000 Eur.

15. Nuo 2020 m. birželio 15 d. (gyvenimo skyrium pradžios) ieškovas nusišalino nuo savo dukters išlaikymo, iki ieškinio padavimo dukros išlaikymui yra sumokėjęs 235 Eur (2021-01-06). Išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2020 m. birželio 15 d. iki ieškinio padavimo (2021-02-19), skaičiuojant po 325 Eur kas mėnesį už 8 mėnesius (vėliau šią sumą sumažino iki 1 725 Eur).

16. Žemės sklypas ir vienbutis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Namo baigtumo procentas 2020 m. 81 proc., jis buvo statomas šeimos gyvenimui, pradėtas statyti 2018 m., t. y. santuokos metu. Namo statybai 2019 m. birželio 13 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, 2020 m. kovo 5 d. parengta gyvenamojo namo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2020 m. gegužės 8 d. išduota Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200508-01702. Statybines medžiagas namo statybai ir įrengimui šalys įgijo ir namą iki esamo baigtumo įrengė atsakovės asmeninėmis, bendromis ir skolintomis lėšomis santuokos metu ir gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį iki santuokos (iki bendro gyvenimo pradžios buvo pastatyta tik taip vadinama namo dėžutė, namas buvo be langų, durų, be stogo, be inžinerinių tinklų, įrangos ir t. t.). Gyvenant kartu buvo atlikti namo įrengimo darbai: stogas, langai, palangės, lauko ir kambarių durys, grindys, namo apšiltinimas, sienų tinkavimas, pertvarų įrengimas, grindų šildymas, inžineriniai elektros, vandens, nuotekų tinklai ir įranga, signalizacija ir kt. Vien grindų šildymas ir vandens įvedimas, boilerio įsigijimas kainavo apie 4 100 Eur, katilo – 1 000 Eur, statybos dokumentų tvarkymas kainavo apie 2 000 Eur; statybos įrankiai, technika ne mažiau kaip 1 000 Eur. Santuokos metu bendromis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis iš esmės buvo pagerintas ir ieškovui priklausantis žemės sklypas – žvyras, lyginimo darbai, tvora, žolė, išklotas trinkelėmis, pasodinti augalai, sklype pravestos inžinerinės komunikacijos ir atliktas kitas namo aplinkos tvarkymas). Atsakovės užsakymu VĮ Registrų centras parengė Konsultacinę išvadą dėl nekilnojamojo turto kainos, iš kurios matyti, kad iki šalių bendro gyvenimo pradžios namo baigtumas buvo 32 procentai, o šalims gyvenant kartu iki santuokos ir santuokos metu namo baigtumas padidėjo iki 81 procento. Todėl šis turtas pripažintinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas nuolat nuo bendro gyvenimo pradžios prašydavo pinigų, nes reikia kuo greičiau pastatyti namą. Atsakovė nuo bendro gyvenimo pradžios, beveik kiekvieną mėnesį iš savo banko sąskaitų nuiminėjo pinigus ir juos atidavinėjo ieškovui namo įrengimui. Namo įrengimui panaudota: atsakovės santaupos, turėtos iki santuokos (už 5 500 Eur nupirkta namo stogo danga ir namo langai, o apie 7 000 Eur iki santuokos turėtų atsakovės asmeninių lėšų panaudota kitoms statybinėms medžiagoms), pvz. ieškovui namo statybai atidavė ir 2017 m. kovo 6 d. atsakovei išmokėtą 1 694 Eur nėštumo ir gimdymo pašalpą. Po santuokos sudarymo namas buvo įrenginėjamas iš bendrų lėšų, kurių ženklią dalį sudarė atsakovės darbo užmokesčio lėšos, be kita ko, 2017 m. rugpjūčio 10 d. išmokėtas 1 250 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas. Santuokos metu gautus pinigus ieškovas investavo tik į namą ir naudojo savo asmeniniams poreikiams. Atsakovės tėvai namo įrengimui ieškovui 2020 m. kovo 2 d. pervedė 3 600 Eur ir 2 500 Eur ir tą pačią dieną grynais pinigais davė 2 500 Eur (keraminių plytelių įsigijimui), iš viso 8 600 Eur. Atsakovės tėvai šiuos pinigus bei reikalavimo teisę į ieškovą, perleido atsakovei asmeninėn nuosavybėn 2021 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartimi. Gyvenamojo namo įrengimui šalys paėmė vartojimo kreditą – 2019 m. birželio 25 d. sudarė su UAB „SB Lizingas“ vartojimo kredito sutartį Nr. C906193567, kurios suma 15 000 Eur. Dalis šio kredito jau yra grąžinta iš bendrų sutuoktinių lėšų.

17. Mažiausiai 13 procentų namo statybos baigtumą sudaro statybos darbai, kurie buvo atlikti panaudojant atsakovės asmeninėmis lėšomis įsigytas statybines medžiagas šalims vedant bendrą ūkį (stogo danga 4 proc., langai 5 proc., elektra 4 proc.).

18. Ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad jis turėjo pakankamai lėšų: išrašai apie pajamas už 2011 m. – 2017 m. patvirtina, kad ieškovas turėjo labai mažas metines pajamas, kurios 2011 m. sudarė tik 3 258 Eur (11 250 Lt); 2012 m. – 4 712 Eur (16 272 Lt); 2013 m – 706 Eur (2 440 Lt); 2014 m. – 2 098 Eur (7 246 Lt); 2015 m. – 0 Eur; 2016 m. – 253 Eur; 2017 m. – 1 514 Eur. Ieškovas pateikė ir banko sąskaitos išrašą, kad 2014 m. spalio mėn. į jo banko sąskaitą buvo pervesti 66 462 Lt (11 231 Lt + 55 231 Lt) už pagal 2014 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Reg. Nr. 3-6312, parduotą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo banko sąskaitos išrašai (nuo 2014-09-01 iki 2015-09-02; nuo 2016-09-01 iki 2017-09-02) patvirtina, kad lėšų likutis jo sąskaitoje tiek 2015 m. rugsėjo 1 d., tiek 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo 0 Eur, o 2017 m. rugsėjo 2 d. – 158 Eur, o banko sąskaitos išrašo, nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d., byloje nėra.

19. Su ieškovo rašytiniais paaiškinimais pateiktos sąskaitos-faktūros nepatvirtina, kad jose nurodytos statybinės medžiagos buvo įsigytos būtent ginčo gyvenamojo namo statybai, nes iš 5 vnt. sąskaitų – faktūrų, tik vienoje iš jų nurodytų statybinių medžiagų pristatymo vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo vardu atsiima iš pardavėjų medžiagas reikalingas nelegalių statybų užsakymams vykdyti ir tai paaiškina, kodėl kitose sąskaitose-faktūrose nurodytos statybinės medžiagos yra iškrautos ne (duomenys neskelbtini), kur yra gyvenamasis namas, o kitose vietose ((duomenys neskelbtini)).

20. Nuo 2016 m. birželio 1 d. (bendro gyvenimo pradžia) iki 2017 m. balandžio 19 d. (santuokos sudarymo diena) įsigytos medžiagos ir atlikti statybos darbai: stogo danga, langai, elektros instaliacija, elektros tinklų įvadas į namą, kamino konstrukcija ir kapsulės, elektros instaliacija lauke (žibintai lauke), įrengta signalizacija ir t. t. Nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. birželio 15 d. gyvenamajame name atlikti statybos darbai ir įsigytos medžiagos: stogas: stogo apšiltinimo akmens vata, stogo vandens latakai, lietvamzdžiai, medžiagos stogo pakalimui įsigytos; sienos ir lubos: 1 aukšto lubos (aliuminio profiliai), vidinių sienų tinkavimas ir glaistymas, namo sienų išorinis apšiltinimas, klinkerio plytos ir tvirtinimo elementai 100 proc., apklijavimas klinkerio plytomis (darbai) ¾ dalys; grindys (šildomų grindų sistema, grindų apšiltinimas putų polistirolu, grindų betonavimas (panaudotos medžiagos celofanas, šildymo vamzdžiai, betonas, putų polistirolas ir kt.); vandens ir nuotekų tiekimo sistema: vandentiekio vamzdžių montavimas name, vandens gręžinio įrengimas (įskaitant tranšėjų kasimo mašinos nuoma ir kt.), lauko vandentiekio įrengimas, nuotekų sistemos lauke (įskaitant nuotekų valymo ir surinkimo įrenginį) ir name įrengimas, įskaitant, bet neapsiribojant spec. technikos nuomą ir kt., vandens šildytuvai 2 vnt. boilerių; laiptai namo viduje (armatūra, cementas, smėlis); ventiliacijos sistema (kapsulės, vamzdžiai ir kt.); šildymo įranga: šildymo katilas, pirties krosnis įsigyta; durys ir langai: įėjimo durys, stulpai prie namo plytų, išorinės palangės; Įrankiai ir mechanizmai (lazeris, kopėčios, voleliai, plaktukai ir kt.); tvora (cementas, armatūra, dažai, lentos, varžtai); investicijos į žemės sklypą: veja, sklypo lyginimas, įskaitant, bet neapsiribojant sklypo lyginimo technikos nuoma, žvyro ir smėlio įsigijimas, atvežimas, trinkelės už sklypo, kt.). Santuokos metu taip pat parengta namo statybos projektinė dokumentacija, atlikti namo kadastriniai matavimai.

21. Bendro gyvenimo iki santuokos sudarymo laikotarpiu atsakovės asmenines lėšas panaudotas namo statybos reikmėms patvirtina: 2016 m. ir 2017 m. banko sąskaitos išrašai; Banko sąskaitos išrašas (2016-07-08 – 2016-07-21, „E. R. lėšų iš banko sąskaitų ir jai tėvų dovanotų lėšų, panaudotų namo statybai ir automobilio įsigijimui, SUVESTINĖ“. Šie įrodymai patvirtina, kad pagal pavedimus (2016-07-08, 2016-07-10, 2016-07-13, 2016-07-20) iš savo sąskaitos AB „Swedbank“ į savo sąskaitą AB SEB banke atsakovė pervedė 4 000 Eur. Ši suma, taip pat kitos atsakovės santaupos, buvo išgrynintos 2016 m. vasarą, rudenį ir žiemą reikalingų medžiagų įsigijimui ir perduota ieškovui (2016-07-11 900 Eur; 2016-07-18 300 Eur, 2016-07-21 1 800 Eur, 2016-08-20 100 Eur; 2016-09-13 200 Eur; 2016-09-21 200 Eur; 2016-12-10 200 Eur; 2016-12-15 200 Eur). Dalyvaujant ieškovui, 2016 m. liepos 21 d. nuo sąskaitos AB „Swedbank“ buvo išgryninta 1 500 Eur suma. Viso 5 400 Eur. AB SEB banke padaryti išgryninimai (2016-09-08 – 100 Eur, 2016-09-13 – 50 Eur; 2016-10-07 – 150 Eur; 2016-10-21 – 100 Eur; 2016-11-10 – 150 Eur; 2016-11-26 – 100 Eur; 2016-11-29 – 100 Eur, 2016-12-19 – 150 Eur, viso 850 Eur; nuo 2017-01-24 iki 2017-02-14, viso 338 Eur); taip pat išgryninta dalis 2017 m. kovo 6 d. atsakovei pervestos į AB SEB banko sąskaitą nėštumo ir gimdymo pašalpos (1 694 Eur) (išgryninimai nuo 2017-03-06 iki 2017-05-12, viso 1 300 Eur) taip pat buvo perduota ieškovui namo statybinių medžiagų įsigijimui. Iki santuokos ir santuokos pradžioje iš atsakovės banko sąskaitų namo statybos reikmėms buvo išgrynintos beveik visos iki santuokos turėtos santaupos. Atsakovės asmeninės lėšos namo statyboms taip pat buvo panaudotos ir santuokos metu. Atsakovė iš savo AB SEB banko sąskaitos išgrynino ir ieškovui namo statyboms perdavė beveik visą jai 2017 m. rugpjūčio 10 d. pervestą 1 256,63 E. G. fondo išmoką (darbo užmokesčio įsiskolinimą, susidariusį iki santuokos sudarymo).

22. Be to, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., ir santuokos metu šalys gyveno už atsakovės pinigus. Tai patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašai: mokėjimai parduotuvėse (Rimi, Maxima, Norfa, Lidl, Express market, IKI, Galjana, Senukai, Lytagra, Moki veži, Ermitažas, Vecia, ESO, vaistinės); išlaidos (duomenys neskelbtini), draudimai (sveikatos (vaikų) ir ieškovo automobilio), pirkiniai vaikams iš Aliexpress, PEPCO, ir kiti mokėjimai buvo atliekami iš atsakovės sąskaitos AB SEB banke. Nuo 2018 m. iki 2019 m. ieškovas buvo tėvystės atostogose ir naudojosi už vaiką pervedamais pinigais, kurie ir sudarė jo pajamas.

23. Šalims priteisus po gyvenamojo namo ½ dalį, jų prievolės vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo nemodifikuojamos.

24. 2019 m. šalys iš bendrų ir atsakovės tėvų duotų lėšų įsigijo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo įregistruotas atsakovės vardu, tačiau, ieškovui reikalaujant, jį perregistravo jo vardu. Gavus UAB „Regitra“ 2021 m. sausio 28 d. pažymą paaiškėjo, kad ieškovo vardu įregistruoto automobilio nebėra, nes ieškovas automobilį perleido tretiesiems asmenims, o pinigus pasiėmė. Automobilio įsigijimui buvo panaudota 2 100 Eur atsakovės asmeninių lėšų (tėvo jai dovanoti pinigai), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2 100 Eur piniginė kompensacija. Automobilio vidutinė rinkos vertė 2021 m. kovo 3 d. duomenimis – 3 330 Eur.

25. Iš teismo išreikalauto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ieškovas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų mokėjo už administracinius nusižengimus jam paskirtas baudas, iš viso sumokėjo 370 Eur, todėl jis turi kompensuoti atsakovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ½ šių lėšų, t. y. 185 Eur.

31. Iš atsakovės pateiktos nuotraukos Nr. 17.7 matosi, jog 2017 m. rudenį ginčo name jau buvo pravesta elektra, priešgaisrinė signalizacija, vėdinimo sistema. Šie darbai buvo atlikti dar iki santuokos sudarymo. Atsakovės pateikta 2020 m. kovo 5 d. namo kadastrinio matavimo byla bei jos priedas ,,pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ patvirtina, kad atlikti darbai iki santuokos, t. y. 2017 m. balandžio 23 d. sudarė 58 procentus namo statybos baigtumo (pamatai sudarė 7 proc., sienos 23 proc., perdanga 9 proc., stogo konstrukcija 3 proc., stogo danga 4 proc., pertvaros 3 proc., langai 5 proc., elektra 4 proc.). Ieškovas kategoriškai nesutinka, jog statybines medžiagas namo statybai ir įrengimui šalys įsigijo ir šį namą iki esamo baigtumo įrengė atsakovės asmeninėmis, bendromis ir skolintomis lėšomis santuokos metu ir vedant bendrą ūkį iki santuokos. Nors šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, atsakovė savo asmeninių lėšų namo statyboms ieškovui nesuteikė. Aukščiau nurodyti statybos darbai atlikti iki santuokos sudarymo, buvo atlikti tik iš ieškovo lėšų. Tai patvirtina atsakovės sąskaitos išrašas iš kurio matosi, jog jokių pavedimų ji ieškovui nedarė bei už statybines medžiagas nemokėjo. Nei iki santuokos sudarymo, nei sudarius santuoką atsakovė savo asmeninių lėšų statyboms neskyrė, nes jų pakankamai neturėjo bei teigė, kad name negyvens, nes jis jai nepatinka. Vadovaujantis atsakovės pateiktomis nuotraukomis bei kadastrinių matavimo byla, namas buvo pastatytas iki 58 procentų baigtumo, o mėnesį iki šalių faktinių santykių nutraukimo, t. y. 2020 m. gegužės 8 d., statybos baigtumas sudarė 81 procentą. 2020 m. birželio 15 d. visiškai nutraukus santykius su atsakove, ieškovas, pasiskolinęs lėšų (iš viso 16 200 Eur) iš V A. N., bei iš K. A. bei už senelės K. A. padovanotus 3 859 Eur, toliau tęsė statybos darbus: įrengė dušą, nuglaistė bei nudažė sienas, sudėjo grindis, įrengė palanges, apklijavo klinkerio plytelėmis namo fasadą, padarė stogo pakalimą, kt. 2021 m. birželio 6 d. UAB ,,G“ matininkė atliko namo kadastrinius matavimus, bei paruošė kadastrinę namo matavimų bylą, kurioje užfiksuotas 100 procentų namo baigtumas. Taigi gyvenant santuokoje iš šalių paskolintų lėšų buvo atlikta 22 procentai (81 – 59 = 22) namo statybos darbų. Ieškovas taip pat nesutinka, jog santuokos metu bendromis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis iš esmės buvo pagerintas ir ieškovui priklausantis žemės sklypas. Trinkelės prie namų nėra išklotos ir iki šiol, kiemas buvo išlygintas bei apželdintas dar tuo metu kai sklypas priklausė ieškovo tėvui. Gyvendamos kartu šalys žemės sklype pasodino dvi obelis, kurios kainavo po 15 Eur, taip pat už skolintas iš banko lėšas dalinai įrengta tvora. Žemės sklypo vertė dėl to akivaizdžiai nepadidėjo.

32. Ieškovas dar nuo 2011 m., faktiškai nutraukęs santykius su savo sutuoktine iš pirmosios santuokos, pradėjo taupyti lėšas namo statyboms. Kadangi jo tėvas turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame leido jam statytis namą, o ieškovas turėjo ne mažiau 15 metų statybininko statančio individualius namus stažo, o taip pat dar iki 2014 metų iš savo turėtų santaupų uždirbtų dirbant statybose, bei 66 423,72 Lt (19 249 Eur) pardavus jam su buvusia sutuoktine priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas 2014 m. su brolio pagalba padarė namo pamatą, kuriam reikalingos medžiagos kainavo 500 Eur. 2015 m. birželio – liepos mėn. ieškovas išmūrijo namo sienas ir perdangą sumokėdamas – 1 800 Eur už blokelius, 150 Eur už skiedinį, 1 466 Eur už perdengimo plokštes, 44 Eur už skiedinį perdengimo plokštėms įrengti, 120 Eur už kraną. Šias aplinkybes įrodo 2015 m. birželio – liepos mėn. pirktos perdengimo plokštės. Taip pat įrengė kamino konstrukciją ir kapsules sumokėdamas – 122 Eur už medžiagas, bei 420 Eur įrengiant dūmtraukį. 2015 m. ieškovas įrengė stogo konstrukciją. Murlotas kainavo 210 Eur, gegnės 915 Eur, 220 plėvelė, tašeliai 130 Eur, bei vidines pertvaros iš jo tėvui priklausančių plytų, sunaudodamas tik 80 Eur vertės skiedinį mūrijimui. Taip pat 2015 m. rudenį įrengė vidaus laiptus į 2 aukštą, sumokėdamas 370 Eur už medžiagas, bei kamino konstrukciją sumokėdamas 420 Eur už medžiagas. Įgijo bei įrengė kieme esančius vejos bortus sumokėdamas už juos 79,61 Eur. 2016 m. balandžio mėn., t. y. dar iki draugystės su atsakove, ieškovas užsakė langus sumokėdamas 1 300 Eur avansą. Langai buvo atvežti bei įstatyti jau draugaujant su atsakove, t. y. 2016 m. birželio mėn. pabaigoje sumokant už juos galutinę 1 000 Eur sumą. 2016 m. liepos mėn., tai yra jau draugaujant su atsakove porą mėnesių ieškovas, kaip tai matosi iš byloje esančios sąskaitos-faktūros įgijo stogo dangą sumokėdamas 933,57 Eur už medžiagas, bei iš karto ja uždengė stogą, bei sumontavo stogo vandens latakus už kuriuos sumokėjo 276,27 Eur. 2016 m. vasarą įrengta vandens bei nuotekų vamzdžių sistema, sumokant 67 Eur už vandens vamzdžius, 32 Eur už nuotekų vamzdžius, 123 Eur už kampus, 100 Eur už sujungimus. 2016 m. rudenį ieškovas išvedžiojo namo vidaus elektros instaliaciją. Už techninį vamzdį ieškovas sumokėjo 100 Eur, 80 Eur už dėžutės elektros lizdams, bei 210 Eur už laidus. Taip pat įrengta signalizacija kurios medžiagos kainavo 260 Eur; elektros instaliacija lauke, kurios medžiagos kainavo 300 Eur. Visi ieškovo iki santuokos su atsakove atlikti namo statybos darbai nurodyti eksperto išvados 2 punkte, pastatant vadinamą „dėžutę“, kainavo apie 11 943,61 Eur. Ieškovo pajamos vien tik iš nekilnojamojo turto pardavimo sudarė 19 248 Eur, todėl akivaizdu kad lėšų namo statyboms iki santuokos sudarymo su atsakove jam nereikėjo, o atsakovės teiginiai jog ji tik pradėjus draugauti su ieškovu, t. y. bendraudama su juo keletą mėnesių, skirdavo savo asmenines lėšas statyboms, atsižvelgiant į šalių labai trumpą bendravimo laikotarpį, bei atsakovės patirtį dėl turto pasidalijimo nutraukiant jos pirmąją santuoką, neteisingi. Ieškovo atliktus darbus dar iki santuokos sudarymo taip pat patvirtina atsakovės pateikta nuotrauka Nr. 19.1, Nr. 17.7. Atlikti darbai iki santuokos, sudarė 58 procentų namo statybos baigtumą (pamatai sudarė 7 proc., sienos 23 proc., perdanga 9 proc., stogo konstrukcija 3 proc., stogo danga 4 proc., pertvaros 3 proc., langai 5 proc., elektra 4 proc.). Iš ieškovo sąskaitų išrašų matyti, kad jis oficialiai dirbo labai mažai laiko, visą savo laiką skirdamas neoficialiems darbams, kuriuose uždirbdavo pakankamai dideles sumas, kurios buvo naudojamos tiek namo statybai, tiek pragyvenimui.

34. Šalims gyvenant santuokoje ieškovas be jokios rašytinės sutarties 2020 m. kovo 2 d. pasiskolino lėšų statyboms iš atsakovės tėvų K. J. (8 500 Eur), kurie buvo skirti ginčo namo vidaus darbų atlikimui. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė 2021 m. vasario 22 d. pinigų dovanojimo sutartį, kuria V. J. ir K. J. padovanojo jai 10 700 Eur, kurie buvo perduoti ieškovui. Ieškovas nesutinka, jog skolos suma atsakovės tėvams yra 10 700 Eur, nes 2 200 Eur jiems buvo grąžinta. Atsakovė, nutraukus santykius su ieškovu, pardavė jam santuokoje įgytą automobilį bei grąžino savo tėvui skolą už automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė K. J. ieškovas turėtų vykdyti asmeniškai. Prievolė 2021 m. vasario 23 d. dovanojimo sutartimi perėjo atsakovei, ieškovas būdamas sąžiningas neginčija nei skolos fakto, nei dovanojimo sutarties, bei sutinka pripažinus namą jo asmenine nuosavybe įvykdyti skolinį įsipareigojimą atsakovei.

35. Atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo 2 100 Eur kompensaciją yra nesąžiningas. Atsakovės 2021 m. vasario 22 d. pinigų dovanojimo sutartyje nurodyta, kad automobilis buvo įgytas iš atsakovės tėvų šalims paskolintų lėšų už 2 100 Eur. Šalims po 2020 m. birželio 14 d. incidento nutraukus santykius atsakovė pareiškė, kad jai automobilis nereikalingas bei savo iniciatyva pasiūlė pasidalinti šį santuokoje įgytą turtą, parduodant automobilį ieškovui už 2 200 Eur, kuriuos ji grąžins savo tėvams. Ieškovas perdavė atsakovei 1 700 Eur, vėliau 500 Eur, bei pasirašė su ja pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė jam šį automobilį faktiškai už 2 200 Eur iš kurių 2 100 Eur ji turėjo grąžinti savo tėvams, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė tik 500 Eur sumą. Automobilis ieškovui buvo perduotas atlygintinai, pagal šalių žodinį susitarimą, be jokio ieškovo reikalavimo. Atsakovė pirkimo-pardavimo faktą įregistravo VĮ „Regitra“, jokių pretenzijų ieškovui dėl automobilio iki ieškinio pateikimo neturėjo. Jeigu automobilis tarp šalių nebūtų pasidalintas pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovė įgytų teisę tik į dalį automobilio vertės, t. y. 1 050 Eur, o ne 2 100 Eur.

36. Ieškovas sutinka kompensuoti atsakovei jo baudas sumokėtas nuo santuokos sudarymo iki 2020 m. birželio 15 d., t. y. iki šalių santuokos faktinio iširimo - ½ dalį nuo 2020 m. birželio 3 d. sumokėtos 15 Eur baudos, bei ½ dalį 2018 m. balandžio 18 d. 15 Eur baudos, viso 15 Eur. Atsakovė prašo kompensuoti jai uz? bendrosios jungtine?s sutuoktiniu? nuosavybe?s sumaz?e?jima? ieškovo gyvenant santuokoje apmokėtų ½ dalį baudų, tačiau skaičiuodama kompensacijos sumą skaičiuoja už laikotarpį po šalių faktiško santykių nutraukimo. Nėra jokio teisinio pagrindo priteisti atsakovei ½ dalį ieškovo apmokėtų baudų nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d., nes tuo meta šalys nevedė bendro ūkio. Atsakovė priešieškiniu šių aplinkybių neįrodinėja.

44. Liudytojas D. R. (ieškovo brolis) teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaiku daugiausia rūpinosi ieškovas, o atsakovės rankose nuolat buvo telefonas. Statybose atsakovė nieko nepadėjo. Apie paimtus atsakovės iš namų pinigus jam sakė ieškovas. Žinojo, kad ieškovui senelis buvo dovanojęs pinigų. Padėjo broliui statyti namą – pamatus, sienas, stogo konstrukciją. Laiptai buvo pastatyti gal 2016 m. liepos mėn. 2016 m. balandžio mėn. brolis užsakė langus, kartu tikrino išmatavimus. Langus atvežė gal 2016 m. birželį. Namo kiemas buvo apželdintas žole. Šalių santuokos metu nebuvo pakeistas ginčo sklypo reljefas. Padėjo broliui tinkuoti sienas. Namuose yra pastatytas vienas boileris. Pastatytas arčiau 2020 m. šalčių. Katilą važiavo apžiūrėti arčiau šalčių. Tvora pastatyta iš mamos ir mamos tėvų pinigų (ieškovo senelių). Ieškovas išlaikė šeimą, jis su ieškovu kartu dirbo statybose, todėl žino, kad ieškovas uždirbdavo pinigų. Nežino, ar E. finansiškai prisidėjo prie statybų. Broliui padėjo tinkuoti sienas šiltu metų laiku. Iki glaistymo dar buvo toli.

45. L. S. G. (atsakovės sesuo) teismo posėdyje nurodė, kad šalys susipažino, 2016 m. balandžio – gegužės mėn. Šalių santykiai pablogėjo gimus vaikui. M. E. liūdną. E. jai pasakojo, kad jai pasiskundus ieškovui, jog jai skauda dantis, jis jai atsakė, jog juos išmuš ir nereikės taisyti. E.pasiskundus dėl mašinos gedimo (girdimo triukšmo), jis jai pasiūlė pagarsinti automobilyje muziką, kad negirdėtų pašalinių garsų. Ieškovas liudytojai skambindavo, sakydavo, kad atsakovė kažko neprisimena. E. buvo gera mama, sutvarkydavo namus. Kai gyveno pas atsakovės tėvus, maistą daugiausia gamino mama, gal E.. Liudytoja pirmą kartą prie namo buvo 2016 m. liepą, langų nebuvo. Šiek tiek vėliau E. jai atsiuntė nuotrauką, kad jau įsistatė langus. E. jai pasakojo, kad ketina ieškovui duoti pinigų statyboms, tačiau ji nepalaikė jos šio sumanymo. Ji žinojo, kad E. turėjo pinigų, E. dirbo. Langai kainavo apie 5 000 Eur. E. ieškovui lyg ir pervedė pinigus. Vėliau ginčo namo aplinka keitėsi. Iš E. žino, kad ji nuolatos ieškovui duodavo pinigų, tačiau pati nematė. E. labai rūpinosi vaikais, vedžiojo į įvairius renginius. S. E. nieko neleido, prašydavo jos pasakyti, kad liudytoja nupirko bilietus į koncertą ir pan. E. santykiai su tėvais normalūs, E. tėvams nupirko kelionę į T., yra suplanuotos ir kitos su tėvais kelionės į užsienį. Ginčo katilą matė pas savo tėvą šalims dar gyvenant kartu, rudenį; tėtis sakė, kad ieškovas atvežė jį palaikyti į tėvo garažą. Jai žinoma, kad po šalių incidento 2020 m. birželio 14 d., tėvas jai pasakojo, kad padėjo ieškovui nunešti katilą į katilinę.

46. Liudytojas A. S. (draugas – kaimynas) teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui padėjo pastatyti 2016 m. pavasarį stogo konstrukciją, o vasaros pradžioje apskardinti stogą. Padėjo įstatyti langus. Kai statė langus, laiptai jau buvo. Atsakovę ginčo sklype matė 2-3 kartus. Ieškovas jam nemokėjo už darbus.

47. L. V. P. (atsakovės pusbrolis) teismo posėdyje nurodė, kad prie ginčo namo buvo 2016 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje. Buvo išmūrytos sienos, langų ir durų nebuvo, stogo konstrukcija buvo, tačiau stogo dangos nebuvo, į antrą aukštą užlipti negalėjo, nes laiptų nebuvo, buvo tik kopėčios. Vėliau atsirado laiptai, langai, pertvaros išmūrytos iš jų močiutės paimtų plytų, buvo įrengta signalizacija. Atsakovė yra labai gera mama. E. atiduota jo vaikui rūbus ir perka. E. jam ruošdavo gimtadienius. Svečiuojantis šalių namuose, E. gausiai paruošdavo vaišes. Prie liudytojo, E. santykiai su tėvais buvo geri.

52. Ieškovas teigia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes: išimtinai ieškovas užsiėmė vaiko priežiūra ir auklėjimu; atsakovė nesusitvarkydavo namuose, negamindavo maisto, būdavo blogos nuotaikos, pikta, nenorėjo bendrauti, kildavo konfliktai, po kurių atsakovė nesitaikydavo; konfliktų metu būdavo agresyvi, šaukė, bei įžeidinėjo ieškovą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimtas prokurorės nutarimas nutraukti atsakovei ikiteisminį tyrimą, jai pripažinus kaltę, jog dešine ranka sudavė ieškovui į kaklą, bei sukėlė jam fizinį skausmą.

53. Atsakovė teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės: ieškovas pradėjo nepagarbiai ir agresyviai elgtis, provokuoti barnius ir naudoti psichologinį ir fizinį smurtą, nusišalino nuo bendrų šeimos poreikių tenkinimo, vaiko priežiūros, buitinių reikalų, neremontuodavo namų apyvokos daiktų, provokuodavo konfliktus, įžeidinėjo ir žemino atsakovę, sakydamas, kad ji nieko verta, nieko nesugeba, yra traumuota, „psichė“ ir pan.; ieškovas vartojo alkoholį ir būdamas apsvaigęs tapdavo agresyvus; 2020 m. birželio 14 d. ieškovas stipriai pastūmė atsakovę, kuri nugriuvo ir susižalojo, patyrė dvasines kančias, pažeminimo jausmą, smurtą matė vaikai; ieškovas beveik nesirūpino šeimos materialinėmis gyvenimo sąlygomis, prašė iš atsakovės ir jos tėvų pinigų, juos skirdavo asmeniniams poreikiams.

59. Bylos nagrinėjimo metu ir ieškovas skundėsi atsakovės požiūriu į šeimą, rūpestį, tvarką. Nurodė, kad atsakovė ne visada tvarkydavosi namuose, nors buvo vaiko priežiūros atostogose, nepadarydavo jam vakarienės. Gimus vaikui šalių santykiai pablogėjo. Šalys nuo 2018 m. žiemos gyveno nuomojame bute, šalių dukra pradėjo vaikščioti, o grindys būdavo nesiurbtos. Ieškovas turėjo maudyti ir maitinti vaiką. Atsakovė jam liepdavo pačiam tai pasidaryti, jeigu jam reikia. Atsakovo motina teismo posėdyje patvirto girdėjusi tokius atsakovės žodžius – tau reikia, tu ir pasidaryk, arba išmaudyk vaiką“. Atsakovo motina taip pat nurodė, kad atsakovė neturėjo noro, nei vaikus auginti, nei daržus sodinti, nei sūnui padėti; yra vadinusi atsakovę „neriacha, leitianka“, todėl kad ji nieko nepadėjo. Ieškovo brolis iš ieškovo girdėjo nuolatinius skundus, kad grįžęs namo nerasdavo paruoštos vakarienės. Atsakovė ginčijo šiuos ieškovo argumentus motyvuodama tuo, kad ji mokėjo gaminti; pradėjus šalims kartu gyventi ieškovas net priaugo net 10 kg, tačiau byloje nėra ginčo, jog santykių pradžioje šalys sutarė gerai, o konfliktai prasidėjo jau vėliau, gyvenant nuo tėvų skyrium. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ruošdavo vaišes šventėms, tačiau kaip teisingai nurodo ieškovas, švenčių nebūdavo daug, o pateiktos vaišių nuotraukos neatspindi kasdienybės.

69. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad šalims nustojus gyventi kartu, dukra su juo praleido vasaros atostogas, pagal šalių susitarimą. Ieškovas vaiką išlaikė. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. vaikas buvo išlaikomas iš bendrų šeimos lėšų – 3 000 Eur, kuriuos atsakovė pasiėmė su savimi nutraukus šalių santykius. 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovas su vaiku atostogavo (duomenys neskelbtini), patyrė 1 200 Eur išlaidų.

70. Atsakovė atsikirsdama į šiuos argumentus nurodo, kad šalys 2016 m. birželio mėn. santaupų neturėjo, kadangi iš atsakovės skolinosi namo statybai ir automobiliui. Vėliau jau teigė, kad išeidama iš namų pasiėmė taupyklę, kurioje gal buvo monetomis apie 50 Eur.

71. Byloje nustatyta, kad teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi šioje byloje patvirtino šalių taikos sutartį dėl šalių vaiko G. R. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei šią bylos dalį nutraukė. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas nuo 2021 m. kovo 1 d. teiks išlaikymą vaikui, mokamą po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki 2021 m. vasario 19 d., tačiau taikos sutartyje šalys susitarė, kad išlaikymas bus teikiamas nuo 2021 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

72. Byloje nustatyta, kad ieškovas šalims pradėjus gyventi skyrium nebendravo su vaiku. Atsakovė, atsakovės motina teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas vaiką 2020 m. vasarą buvo pasiėmę, gal 4-5 d. laikotarpiui. Ieškovas neteikė į bylą jokių įrodymų, kad šalių dukra visą vasarą praleido pas ieškovą. Priešingai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad atsakovė jam neleido bendrauti su vaiku, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo vaikui išlaikymo įsiskolinimą.

73. Byloje nėra įrodymų, kad šalys turėjo 3 000 Eur santaupų atsakovei išsikraustant iš šalių namų, kadangi kaip teisingai nurodo atsakovė, šalys dar prieš porą mėnesių skolinosi pinigus statyboms ir automobiliui, todėl mažai tikėtina, kad jau po poros mėnesių šalys buvo susitaupiusios 3 000 Eur.

79. Ieškovas prašo pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)asmenine ieškovo nuosavybe. Nurodo, kad pagal vies?o registro duomenis gyvenamasis namas prade?tas statyti 2018 m., t. y. santuokos metu, tačiau namas faktiškai pradėtas statyti dar 2014 m. už ieškovo asmenines lėšas (19 249 Eur) pardavus jam su buvusia sutuoktine priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad 2014 m. rudenį su brolio pagalba išliejo namo pamatus. 2015 metų birželio – liepos mėn. ieškovas išmūrijo namo sienas ir perdangą, taip pat įrengė kamino konstrukciją ir kapsules, ką patvirtina UAB Vilpra“ 2015 m. spalio 2 d. PVM sąskaita-faktūra. Ieškovas 2015 m. įrengė stogo konstrukciją bei vidines pertvaras iš jo tėvui priklausančių plytų (antrame aukšte šiek tiek pritrūko plytų). 2015 m. rudenį įrengė vidaus laiptus į 2 aukštą, taip pat įgijo kieme esančius vejos bortus sumokėdamas už juos 79,61 Eur, ką patvirtina prijungtos sąskaitos, bei nuotraukos. 2016 m. balandžio mėn. dar iki draugystės su atsakove ieškovas užsakė langus sumokėdamas 1 300 Eur avansą. Langai buvo atvežti bei įstatyti jau draugaujant su atsakove, t. y. maždaug 2016 m. birželio pabaigoje sumokant už juos galutinę 1 000 Eur sumą. 2016 m. liepos mėn., tai yra jau draugaujant su atsakove porą mėnesių ieškovas, kaip tai matosi iš byloje esančios sąskaitos faktūros įgijo stogo dangą sumokėdamas 933,57 Eur už medžiagas, bei iš karto ja uždengė stogą, bei sumontavo stogo vandens latakus už kuriuos sumokėjo 276, 27 Eur. Įgijimo dokumentai taip pat yra byloje yra byloje. 2016 m. vasara įrengta vandens bei nuotekų vamzdžių sistema. 2016 m. rudenį ieškovo jėgomis buvo išvedžiota namo vidaus elektros instaliacija. Taip pat įrengta signalizacija elektros instaliacija lauke, kurios medžiagos kainavo 300 Eur. Visi ieškovo iki santuokos su atsakove atlikti ūkio būdu namo statybos darbai nurodyti eksperto išvados 2 punkte, pastatant taip vadinamą dėžutę jam kainavo tik apie 12 000 Eur, o jo pajamos vien tik iš nekilnojamojo turto pardavimo sudarė 19 248 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad santuokos metu kiti statybos darbai atlikti už skolintus iš banko – 15 000 Eur, iš atsakovės tėvų paskolintų 8 500 Eur, senelio ieškovui dovanotų 4 000 Eur bei ieškovo senelės jam pervestų 330 000 rub. (apie 3 650 Eur – 4 482 Eur); tvoros pastatymą finansavo ieškovo mama, o likusi dalis namo įrengimo dalis įrengta iš paskolų jau nebegyvenant su atsakove.

80. Atsakovė prašo ginčo namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; šį namą prašo priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti 50 000 Eur kompensaciją, t. y. ½ dalies šio turto vertės piniginę kompensaciją. Nurodo, kad statybines medžiagas namo statybai ir įrengimui įsigijo ir šį namą iki esamo baigtumo įrengė atsakovės asmeninėmis, šalių bendromis ir skolintomis lėšomis santuokos metu ir gyvenant kartu kaip šeimai ir vedant bendrą ūkį iki santuokos. Iki bendro gyvenimo pradžios buvo pastatyta tik namo dėžutė; namas buvo be langų, durų, be stogo, be inžinerinių tinklų, įrangos ir t. t.). Už atsakovės asmenines, bendras sutuoktinių lėšas ir skolintas lėšas buvo įsigytos statybinės medžiagos ir atlikti namo statybos (įrengimo) darbai: stogas, langai, palangės, lauko ir kambarių durys, grindys, namo apšiltinimas, sienų tinkavimas, pertvarų įrengimas, grindų šildymas, inžineriniai elektros, vandens, nuotekų tinklai ir įranga, signalizacija ir kt. Vien grindų šildymas ir vandens įvedimas, boilerio įsigijimas kainavo apie 4 100 Eur, katilo – 1 000 Eur, statybos dokumentų tvarkymas kainavo apie 2000 Eur; statybos įrankiai, technika ne mažiau kaip 1 000 Eur. Santuokos metu bendromis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis iš esmės buvo pagerintas ir atsakovui priklausantis sklypas – buvo įsigytas žvyras, lyginimo darbai, tvora, žolė, kiemas išklotas trinkelėmis, sklypas užsodintas augalais, sklype išvedžiotos inžinerinės komunikacijos ir atlikti kiti namo aplinkos tvarkymo darbai. Iki šalių bendro gyvenimo pradžios namo baigtumas buvo 32 procentai, o šalims gyvenant kartu iki santuokos ir santuokos metu namo baigtumas padidėjo iki 81 procento, t. y. buvo atlikta 49 proc. darbų.

81. Taigi, tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės asmeninių lėšų ir bendrų lėšų investavimo į ieškovo statomą namą bei žemės sklypą. Ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad iki šalių pažinties (apie 2016-05-14) turėjo daug santaupų, todėl būtina įvertinti atsakovės banko sąskaitų išrašus. Aiškumo dėlei teismas paaiškina, kad atsakovė turėjo dvi sąskaitas – tai AB SEB banke einamąją sąskaitą, į kurią gaudavo visas pajamas ir iš jos išgrynindavo lėšas, ir sąskaitą AB Swedbanke, į kurią iš einamosios sąskaitos „taupymui“ persivesdavo lėšas, arba grąžindavo lėšas į einamąją sąskaitą.

82. Iš atsakovės AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovės sąskaitos likutis 2016 m. sausio 1 d. buvo 86,39 Eur. Ieškovei 2016 m. sausio mėn. buvo išmokėtas 306,32 Eur darbo užmokestis iš IĮ Saugos skydas, atsakovė gavo 113,56 Eur Sodros išmoką, bei 145 Eur dukrai išlaikymą. Atsakovės sausio 1 d. išgrynino 20 Eur, 2016 m. sausio 12 d. – 20 Eur x 2; 2016 m. sausio 17 d. išgrynino dar 100 Eur ir 10 Eur; 2016 m. sausio 22 d. išgrynino 100 Eur ir 10 Eur (išgryninta 260 Eur).

83. 2016 m. vasario mėn. atsakovei buvo išmokėtas 217,13 Eur darbo užmokestis, 113,56 Eur ir 57,58 Eur Sodros išmokas, pervesti 145 Eur dukters išlaikymui. Atsakovė 2016 m. vasario 4 d. išgrynino 20 Eur, o 2016 m. vasario 17 d. dar 100 Eur ir 10 Eur (išgryninta 130 Eur).

84. 2016 m. kovo mėn. atsakovei buvo išmokėtas 307,67 Eur darbo užmokestis, 145 Eur dukrai išlaikymas. 2016 m. kovo 9 d. atsakovė išgrynino 50 Eur, 2016 m. kovo 16 d. – 100 Eur, 2016 m. kovo 19 d. 50 Eur, 2016 m. kovo 29 d. 10 Eur ir 100 Eur ir 50 Eur (išgryninta 360 Eur).

85. 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė išgrynino 20 Eur. 2016 m. balandžio 4 d. atsakovei antstolis D. T. pervedė 2 799,09 Eur pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-72-262/2016, kurioje atsakovės interesus atstovavo ta pati advokatė V. P.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovei buvo priteista 8 254,17 Eur buvusio sutuoktinio motinai priklausančio buto pagerinimo išlaidų, kuris vėliau buvo perleistas buvusio sutuoktinio seseriai, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, 579,24 Eur už ekspertizę, 786,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė tik gavusi šias lėšas, 2016 m. balandžio 4 d. į savo sąskaitą kitame AB Swedbank, persivedė „taupymui“ 1 000 Eur, 2016 m. balandžio 5 d. – 1 005 Eur, o 2016 m. balandžio 6 d. išsigrynino 200 Eur +100 Eur + 100 Eur + 400 Eur (viso išgrynino 800 Eur), o 2016 m. balandžio 20 d. gavusi 307,01 Eur darbo užmokestį, tą pačią dieną išsigrynino dar 200 Eur, 2016 m. balandžio 24 išsigrynino 50 Eur. Šį mėnesį atsakovė taip pat gavo 145 Eur dukters išlaikymui (išgryninta iš viso 1 050 Eur).

104. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė kovo mėn. gavo 120,12 Eur vaikų pinigus, 541,13 Eur, 226,12 Eur darbo užmokestį; balandžio mėnesį gavo 120,12 Eur bei 836,60 Eur ir 512 Eur persivedė jau į savo taupymo sąskaitą AB „Swedbank“ (nors šalys turėjo kreditorių, tą patį mėnesį skolinosi pinigus iš savo tėvų, tačiau atsakovė neskubėjo iš savo darbo užmokesčio dengti bendrų įsipareigojimų), tą patį atsakovė mėnesį išsigrynino 320 Eur; gegužės mėn. gavo 803,96 Eur darbo užmokestį, o išsigrynino 400 Eur, ieškovui pervedė 201 Eur; birželio mėn. gavo 120,12 vaikų pinigus, 94,70 Eur Sodros išmoką, 516,76 Eur ir 407,72 Eur darbo užmokestį, o išsigrynino 200 Eur. Minėta, kad šalys nuo 2020 m. birželio 15 d. gyveno skyrium.

105. Iš atsakovės 2020 m. liepos mėn. sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė gavo 2 102,40 Eur pajamų, 1 290 Eur išgrynino, o 700 Eur persivedė į taupymo sąskaitą; rugpjūčio mėn. 725,94 Eur pajamų, o išsigrynino 970 Eur (atsakovė į savo einamąją sąskaitą persivedė iš savo santaupų sąskaitos); rugsėjo mėn. gavo 937,93 Eur pajamų, o išgrynino 1 150 Eur (atsakovė į savo einamąją sąskaitą persivedė iš savo santaupų sąskaitos); spalio mėn. gavo 867,68 Eur pajamų, o išgrynino 800 Eur; lapkričio mėn. gavo 888,61 Eur pajamų, o išgrynino 350 Eur; gruodžio mėn. gavo 740,82 Eur, o išgrynino 900 Eur. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. birželio 15 d. atsakovė nebestatė namo, tačiau per visą laikotarpį išgrynino iš esmės visus gautus pinigus įvairiomis sumomis po 50 Eur, 100 Eur, 200 Eur, 400 Eur.

106. Taigi apibendrinant atsakovės 2016 m. – 2020 m. sąskaitų išrašus matyti, kad priešingai nei teigia atsakovė ir jos motina, apie turėtas dideles santaupas, atsakovės gautus didelius darbo užmokesčius, nuo 2016 m. atsakovės pajamos buvo ypatingai mažos.

111. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ginčo namas prade?tas statyti 2014 m. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. birželio pradžioje jau buvo pastatyti du namo aukštai; namas su antro aukšto perdanga; pastatyta stogo konstrukcija (atsakovė neginčija šio fakto), tačiau langų, stogo ir durų dar nebuvo. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki pažinties su atsakove buvo pardavęs namą su buvusia sutuoktine ir gavęs 66 423, 72 Lt (19 249 Eur, ieškovo dalis). Šie pinigai buvo išgryninti, ir iš jų buvo statomas ginčo namas. Ieškovas pripažino, kad šių pinigų užteko iki stogo, dar 2016 m. balandžio mėn. buvo užsakyti namui langai ir sumokėtas 1 300 Eur avansas. Name buvo išmūrytos visos pertvaros išskyrus antrame aukšte trūko nedidelės dalies plytų, kurias gavo iš atsakovės senelės (vertė 100 Eur). Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina šias aplinkybes, t. y. kad namo antrame aukšte trūko tik nedidelės dalies pertvarų. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasarą (atsakovės nėštumo pradžioje, o atsakovė nurodė, jog lauktis pradėjo 2016 m. rugpjūčio mėn. viduryje), šalys, ieškovo motina T. R. vyko į M. pas ieškovo senelį, kuris padovanojo jam 4 000 Eur namo statybai. Atsakovė dėl šios padovanotos pinigų sumos net sukėlė konfliktą, priekaištavo ieškovui, kad vėliau jam gali būti priekaištaujama dėl šios pinigų sumos. Šias aplinkybes byloje patvirtino liudytoja T. R., todėl teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad 2016 m. rudenį toliau statybos darbai buvo tęsiami atsakovės lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad visus darbus (pamatų, mūro, stogo kunstrukcijos, langų įdėjimo, elektros išvedžiojimo atliko savarankiškai, ar su kaimyno ir brolio pagalba pats ieškovas, todėl darbai nekainavo, ir ieškovui reikėjo apmokėti tik statybos medžiagų kainą. Tuo tarpu atsakovė nurodydama procentais kiekvieną namo konstrukciją ir taip apskaičiuodama sau kompensaciją, šios aplinkybės nevertino.

112. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. liepos 18 d. įsigijo stogo dangą, sumokėdamas 933,57 Eur pagal sąskaitą faktūrą 0053396, tačiau vertinant ieškovo paaiškinimus, kad pinigų užteko iki stogo, taip pat atsakovės sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2016 m. liepos 13 d. buvo išgryninta 100 Eur + 600 Eur + 200 Eur, iš viso 800 Eur suma, taip pat įvertinus šalių susirašinėjimą, kur ieškovas atsakovei žada grąžinti pinigus už stogą ir langus (byloje pateiktas neteisingas vertinimas nurodant, kad už duris), teismas vis tik laiko, kad ši suma apmokėta atsakovės lėšomis.

118. Ieškovas nurodo, kad po langų ir stogo įrengimo ginčo name buvo išvedžioti elektros laidai (elektrikas sumontavo tik elektros dėžutę, 100 Eur), įrengta signalizacija, priešgaisrinė sistema, televizija, kanalizacijos vamzdžiai, buvo išbetonuoti laiptai, buvo tinkuotos sienos, įrengtos šildomos grindys, išbetonuotos grindys abiejuose aukštuose, pirmame aukšte prisukti profiliai luboms. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė daug mažesnę šių darbų kainą, pagrįsdamas ją medžiagų kiekiu, laidų ilgiu, tuo metu buvusiomis kainomis, nei nurodyta ekspertizės akte, kadangi visus darbus, išskyrus grindų betonavimą, ieškovas atliko savo jėgomis.

119. Ieškovo teigimu vėliau darbai sustojo, kadangi neužteko lėšų, atsakovė laukėsi, gavo mažas pajamas, todėl buvo nuspręsta kredituotis ir iš UAB „SB lizingas“ 2019 m. birželio 25 d. gavo 15 000 Eur paskolą, iš kurios pirko polisterolį, klijus, tinką, armavimno tinklą, klinkeriui klijus, apšiltinimo medžiagas stogui, kanalizacijos keturis žiedus, skiedinį bei įrengė vandens gręžinį, kanalizaciją. Dar vėliau atsakovės tėvai ieškovui pervedė 3 500 Eur ir 2 600 Eur statybos darbams ir davė 2 500 Eur grynais pinigai, iš viso 8 600 Eur (klinkeriui ir su namo išorės apdaila susijusioms medžiagoms, darbus atliko ieškovas), o tvoros medžiagas ir dažus apmokėjo ieškovo motina, kuri taip pat ir nudažė visą tvorą. Ieškovo motina T. R. patvirtino šias aplinkybes. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad prisidėjo prie tvoros dažymo. Tvoros medžiagos kainavo apie 4 000 Eur be vartų ir priekinės sklypo dalies.

120. Iš ieškovo pateiktų nuoseklių paaiškinimų apie statybos darbų eiliškumą, medžiagų kiekius ir kainas, įrengimo etapus ir laikotarpius, šalių pajamas ir išlaidas, gautų piniginių dovanų ir paskolų apimtį, aplinkybę, kad visus statybos darbus atliko pats ieškovas savo jėgomis (kai kuriais atvejais su brolio ir kaimyno pagalba, išskyrus elektros dėžutės sumontavimą (100 Eur) ir grindų betonavimą (500 Eur), o kaip žinia, statybos kaštų pusę sumos sudaro užmokestis už statybos darbus, atsakovei tėvai dovanojimo sutartimi padovanojo lėšas likus tik kelioms dienoms iki ieškinio padavimo, taip pat, kad atsakovė įrodinėjo aplinkybę, kad ginčo namas buvo statomas iš atsakovės santaupų, turėtų 2016 m. liepos mėn.), teismas negali daryti išvados, kad atsakovė prie namo statybos išlaidų prisidėjo tokia apimtimi, kad ginčo namas galėtų būti pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis.

121. Pažymėtina ir tai, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, namo įrengimo darbai buvo tęsiami ieškovui senelės K. A. dovanotomis lėšomis (3 859 Eur) ir iš trečiųjų asmenų K. A. ir V A. N. paskolintomis lėšos (16 200 Eur).

123. Tarp šalių byloje buvo kilęs ginčas ir dėl katilo vertės. Ieškovas nurodo, kad ginčo katilą įsigijo be dokumentų už 1 000 Eur jau šalims gyvenant skyrium. Atsakovė nurodo, kad katilas buvo įsigytas iš atsakovės tėvo skolintomis lėšomis (1 600 Eur), kurias ieškovas 2020 m. liepos mėn. atsakovės tėvui gražino mokėjimo pavedimu.

124. Iš byloje pateikto 2019 m. liepos 5 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad ieškovas V. J. grąžino 1 600 Eur. Byloje nebuvo pateikta katilo įsigijimo dokumentų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas turėjo kitų prievolių V. J., nesusijusių su namo įrengimu, todėl teismas laiko, kad ginčo katilui įsigyti buvo naudojamos atsakovės tėvo lėšos, ir atsakovei iš ieškovo priteistina 800 Eur kompensacija, už santuokos metu V. J. gražintas lėšas.

125. Byloje tarp šalių dar buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypo pagerinimo darbų, šaligatvio bortų, trinkelių išklojimo sklype, bei plytelių išklojimo už ginčo žemės sklypo ribos. Ieškovas įrodinėjo aplinkybę, kad šaligatvio bortai jau buvo įrengti ir sklypas apželdintas žole, dar iki pažinties su atsakove. Ne naujos plytelės ieškovui buvo padovanotos išardžius miesto šaligatvį ir keičiant jas naujomis, ir ieškovui kainavo tik jų pakrovimo darbai kelis kartis po 10-20 Eur. Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo aplinkybę, kad sklypas buvo iš naujo lyginamas, o vėliau užsėtas žole, pasodintos dvi obelys; atsakovė kasė kieme duobę, vežiojo su karučiu žemes, todėl savo darbu ir šeimos pinigais prisidėjo prie sklypo pagerinimo darbų.

126. Byloje nustatyta, kad sklype esantys šaligatvio bortai buvo įrengti ginčo sklype dar statybų pradžioje, o sklypas apželdintas žole. Trinkelių sklype nėra ir šiuo metu. Panaudotos plytelės atsakovui nekainavo, tik kelis kartus už jų pakrovimą po 10-20 Eur. Šios plytelės išklotos ne ieškovo sklype. Vėliau iš nuotraukų ir darbų eiliškumo matyti, kad viduryje namo kiemo buvo įrengta kanalizacija ir nuotekų sistema, visas kiemas buvo iškastas, nutiesti vamzdžiai, todėl akivaizdu, jog ginčo kiemą reikėjo iš naujo tvarkyti. L. T. R. teisme patvirtino, kad atsakovė nuvežė keturis karučius po 10 metrų žemių ir toliau darbus metė replikuodama, kad tai ne moteriški darbai. Ieškovas paaiškino, kad kiemo lyginimui, pas atsakovės sesers vyrą buvo pasiskolintas žemės lyginimo aparatas, todėl išlaidų nepatyrė. Byloje nustatyta, kad šaligatvio bortai liko tose pačiose vietose, tik iš naujo buvo pasėta žolė, todėl teismas laiko, kad šalys reikšmingų išlaidų nepatyrė dėl sklypo išlyginimo, užsėjimo nauja žole, atsakovė reikšmingai neprisidėjo prie šio sklypo pagerinimo darbų, kad jai būtų priteista kompensaciją, išskyrus 100 Eur, už ieškovo nurodytas plytelių pakrovimo išlaidas, matomos kanalizacijos tiesimo technikos kieme buvimą bei naujos žolės užsėjimą. Tokio dydžio kompensaciją teismas laiko protinga ir teisinga (CK 1.5 straipsnis).

139. Tarp šalių nėra ginčo dėl 2 500 Eur pinigų perdavimo ieškovui grynais pinigais. Byloje nustatyta, kad ieškovui 6 100 Eur buvo pervesti 2020 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymais (2 500 E. K. J.; 3 600 E. V. J.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog 8 600 Eur buvo atsakovės tėvų dovanoti atsakovei, tačiau pinigai pervesti ieškovui, prievolė nėra įvykdyta, nėra ginčo, kad prievolės šalys pasikeitė ir atsakovė perėmė šią reikalavimo teisę iš savo tėvų, ieškovas tam neprieštaravo, teismas priteisia atsakovei iš ieškovo 8 600 Eur pagal 2021 m. vasario 22 d. pinigų dovanojimo sutartį.

140. Ieškovas prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles pagal 2019 m. birželio 25 d. kreditavimo sutartį Nr. C906193567 su UAB ,,SB lizingas“ ieškovas vykdys asmeniškai; tuo atveju, jeigu kreditorius nesutiks dėl tokio kredito grąžinimo būdo, prašo nustatyti, kad įsipareigojimas lieka solidarus, tačiau visus mokėjimus pagal šią sutartį asmeniškai vykdys ieškovas, o jeigu atsakovė patirs nuostolių dėl šios ieškovo pareigos nevykdymo, ieškovą įpareigoti kompensuoti atsakovės sumokėtas įmokas kreditoriui.

141. Atsakovė prašo pripažinti 2019 m. birželio 25 d. su UAB „SB Lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartimi Nr. C906193567 prisiimtus įsipareigojimus šalių solidariosiomis prievolėmis.

143. Ieškovas prašo nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. spalio 12 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. vasario 8 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo ieškovas.

144. Atsakovė atsiliepime dėl šio reikalavimo neprieštaravo.

145. Byloje nustatyta, kad ieškovas su K. A. sudarė paskolos sutartis, kuriomis K. A. paskolino ieškovui: 2020 m. spalio 12 d. – 2 800 Eur; 2020 m. gruodžio 3 d. – 2 900 Eur; 2021 m. vasario 8 d. – 3 000 Eur. Taip pat ieškovas su V. A.-N sudarė paskolos sutartis, kuriomis pastaroji paskolino ieškovui: 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 3 000 Eur; 2021 m. sausio 28 d. – 2 500 Eur; 2020 m. rugsėjo 25 d. – 2 000 Eur. Byloje nėra ginčo, kad šios prievolės yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal 2020 m. spalio 12 d. paskolos sutartį (2 800 Eur), 2020 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį (2 900 Eur), 2021 m. vasario 8 d. paskolos sutartį (3 000 Eur) K. A. ir pagal 2020 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį (3 000 Eur), 2021 m. sausio 28 d. paskolos sutartį (2 500 Eur), 2020 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutartį (2 000 Eur) V. A.-N, po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo ieškovas.

146. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 2 100 Eur piniginę kompensaciją už automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimą. Nurodė, kad 2019 m. šalys iš bendrų ir atsakovės tėvų duotų lėšų įsigijo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gavus UAB „Regitra“ 2021 m. sausio 28 d. pažymą paaiškėjo, kad ieškovas automobilį perleido tretiesiems asmenims, o pinigus pasisavino.

147. Ieškovas su šiuo prašymu atsiliepime į priešieškinį nesutiko. Nurodė, kad atsakovei perdavė 2 100 Eur grynais pinigais per du kartus.

148. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 22 d. atsakovė su savo tėvais V. J. ir K. J. sudarė pinigų dovanojimo sutartį, kuria susitarė, kad atsakovės tėvai atsakovei dovanoja, be kita ko, 2 100 Eur automobilio pirkimui (perdavė grynais pinigais). Tarp šalių nėra ginčo, kad gryni pinigai buvo perduoti ieškovui, taip pat, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą automobilį pardavė ieškovui už 500 Eur (sutartyje nurodė tokią pinigų sumą). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas atsakovei yra grąžinęs didesnę nei 500 Eur sumą už minėtą perleistą automobilį.

149. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui atsakovės tėvų buvo perduota 2 100 Eur grynais pinigais automobilio įsigijimui, tarp šalių nėra ginčo, kad reikalavimo teisę pagal 2021 m. vasario 22 d. pinigų dovanojimo sutartį iš atsakovės tėvų perėmė atsakovė, o pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą automobilį atsakovė pardavė ieškovui už 500 Eur, teismas laiko, kad atsakovė gavo 500 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteisia 1 600 Eur (2 100 Eur – 500 Eur) kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Nei ieškovas, nei atsakovė neįrodė, kad perdavė ar gavo (negavo) kitas pinigų sumas.

150. Ieškovas prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 1 521,42 Eur kompensaciją už santuokoje iš bendrų lėšų padengtą kreditorinį įsipareigojimą. Nurodė, kad pagal 2019 m. birželio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906193567, kreditas grąžinamas lygiomis 253,57 Eur dalimis kas mėnesį. Nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio 14 d., buvo sumokėta iš viso 12 įmokų, iš viso 3 042,84 Eur. Kadangi kredito lėšos buvo panaudotos namo statyboms, atsakovei priteistina 1 521,42 Eur kompensacija (3 042,84 Eur / 2) už sumokėtas kredito įmokas.

151. Atsakovė su šiuo reikalavimo sutiko iš dalies ir nurodė, kad ieškovas neteisingai apskaičiuoja kompensacijos sumą, nes vietoje 1 648,21 Eur siūlo priteisti 1 521,42 Eur.

152. Byloje nustatyta, kad ginčo namas, kurio įrengimui buvo prisiimtas minėtas kreditorinis įsipareigojimas, pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškovas pagal 2019 m. birželio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906193567 pervedinėjo kreditoriui kas mėnesį įmokas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Iš ieškovo sąskaitos AB „Swedbank“ išrašo (2018-09-01 – 2020-09-02) nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio 15 d. ieškovas kreditoriui pervedė 3 042,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas pagal 2019 m. birželio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906193567 pervedinėjo kreditoriui kas mėnesį iš bendrų sutuoktinių lėšų, teismas atsakovei iš ieškovo priteisia 1 521,42 Eur kompensaciją už padengtą kreditorinį įsipareigojimą iš bendrų sutuoktinių lėšų (3 042,84 Eur / 2).

153. Ieškovas prašo santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo 2020 m. birželio 15 d. (patikslino teismo posėdyje).

155. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

156. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

169. Viso ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 720 Eur (2 680 Eur + 40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

171. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 862 Eur žyminio mokesčio mokėjimas valstybei, atsakovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas valstybei iš atsakovės priteisia 344,80 Eur žyminio mokesčio (862 Eur x 80 proc. = 689,60 Eur x 50 proc. = 344,80 Eur). Teismas valstybei iš ieškovo priteisia 172,40 Eur (862 Eur x 20 proc.) žyminio mokesčio.

177. Ieškovas prašė išdėstyti atsakovei kompensacijų mokėjimą, kadangi turi išlaikyti tris vaikus, turi kreditorinių daug įsipareigojimų, tačiau teismas laiko, kad ieškovas neturėtų būti kredituojamas atsakovės lėšomis gerinant savo finansinę padėtį, todėl teismas netenkina šio ieškovo prašymo (CPK 284 straipsnis).