Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, išteisintajam V. R. (V. R.) ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiajai E. R. ir jos atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vaidos Andriulaitienės ir nukentėjusiosios E. R. atstovės advokatės Virginijos Pilipavičienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. R. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios E. R. atstovės civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos ir dėl bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 56,40 Eur turtinės žalos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 415,95 Eur turtinės žalos – palikti nenagrinėtais.

V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 85 vnt. 22-o kalibro šovinių, pakuotę Nr. 148112, kurie perduoti saugojimui pagal 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimą, palikti saugoti Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriuje iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl asmeniui išduotų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ar grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiais veiksmais V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 50 parų arešto.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti l metams ir skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius.

Kardomąją priemonę palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Priteistis iš V. R. civilinius ieškinius – 56,40 eurų Ligonių kasai, 415,95 VSDFV Vilniaus skyriui, nes ieškiniai pagrįsti dokumentais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, priteisti nukentėjusiosios E. R. 3000 eurų neturtinę žalą, atsižvelgiant į teismų praktiką.

5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir tendencingai nepatikimais pripažino visus nukentėjusios duotus parodymus apie jos atžvilgiu naudotą smurtą ir juos atmetė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

24. Dėl tyčios V. R. veiksmuose buvimo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios įvyko fizinis kontaktas. V. R. pripažino, kad atstūmė (stūmė) nukentėjusiąją, sutuoktinė užsikabino, atsitrenkė į sieną, nukrito keliais į grindis (betonines). Taigi V. R. pripažino, kad jis atliko tam tikrus veiksmus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šie V. R. veiksmai patvirtina, jog jis suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti padariniai (fizinis skausmas bei sveikatos sutrikdymas) ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės išteisintojo ir gynybos deklaruojami motyvai bei argumentai dėl šalių santuokos nutraukimo proceso, tvirtinimas, jog konflikto iniciatoriumi ir provokatoriumi buvo pati nukentėjusioji, nes, kaip teisingai pažymėjo nukentėjusiosios atstovė apeliaciniame skunde, net ir vertinant, kad nukentėjusioji sudavė (ar bandė suduoti) smūgį V. R. į kaklą, šis veiksmas negalėjo būti pagrindu smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu nei būtinosios ginties, nei kitais pagrindais.

25. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovė kelia klausimą dėl sveikatos sutrikdymo masto peržiūrėjimo, t.y. dėl kelio sumušimo, prašydama paskirti teismo medicininę ekspertizę ir nustačius, kad sužalojimai turi būti vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, perkvalifikuoti veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – į nesunkų sveikatos sutrikdymą padarytą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, liudytojais apklausė R. G. ir V. Č. (gydytojus-specialistus, apžiūrėjusius nukentėjusiąją dėl kelio sumušimo).

27. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. G. (bendrosios praktikos chirurgas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje) teigė negalintis pasakyti, ar šiuo atveju kelio sanario sužalojimai būdingi smurtui. Pirmas ligonės apsilankymas fiksuotas 2020-06-16, nukentėjusioji atvyko, nusiskundė dešinės blauzdos ir dešinio dilbio skausmu. Nurodė, kad traumą buityje patyrė 14 dieną, kai pastūmė girtas vyras. Tai ji pasakė birželio 16 dieną. Po to ji atėjo 23 d., tada jau buvo judesių ribojimai per kelio sąnarį, o žaizdos jau buvo gyjančios. Birželio 16 d. dėl kelio sąnario sakė, kad sumušė, bet dėl patiriamo skausmo nesiskundė, todėl tai ir nepažymėta. Skausmas gali atsirasti ir po paros, ir po savaitės. Jei ji būtų sakiusi apie tai, būtų tai užfiksavęs. Nukentėjusiajai E. R. kelio sumušimas buvo diagnozuotas remiantis jos nusiskundimu. Birželio 23 d. E. R. atėjo antrą kartą, todėl gali būti, kad šio priėmimo metu gydytojas įrašė, kad kelio judesiai apriboti. Praėjus tam tikram laikui po pacientės apžiūros, gydytojas susipažinęs su įrašais, nurodė, kad jam abejonių dėl nustatytos diagnozės – kelio sumušimas ir dilbio sumušimas bei nubrozdinimas, nekyla. Taip pat paaškino, kad nukentėjusiajai nedarbingumo lapelį jis išdavė birželio 23 d. dėl nubrozdinimų, gydytojas pratęsė nedarbingumą, nes atsirado riboti judesiai, nukentėjusioji skundėsi, kad labai skauda. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas nurodė, kad šiuo metu jam nekilo abejonių, ar nukentėjusiajai buvo nustatytas galbūt per ilgas nedarbingumo laikotarpis remiantis nukentėjusiosios nusiskundimais. Dėl 2020-07-15 ambulatorinio apsilankymo aprašymo, liudytojas paaiškino, kad kiek jam žinoma, pacientei ir anksčiau skaudėdavo keliai, prieš birželio mėnesį, o jei skausmai būdavo ir anksčiau, galėjo būti ir artrozinis paūmėjimas, artritas. Pasisakydamas dėl judesių apribojimo, liudytojas paaiškino, kad tai žiūrima individualiai, todėl jei jis (R. G.) neatžymėjo šios aplinkybės, reiškia judesių apribojimų jis neaptiko. Taip pat nurodė, kad pacientės kelio judėjimas ribotas, apart pacientės teiginių, daugiau nustatytų veiksmų nėra, o tuo atveju, kuomet būtų ryškūs simptomai, gydytojai būtų paskyrę kitus tyrimus. Akcentavo, kad šiuo konkrečiu atveju buvo rėmiamasi ligonės apklausa, kuri teigė, kad ją pastūmė. Liepos mėnesį užfksuotas kelio sąnario skausmas, tačiau tai galėjo būti ir artrozinis pakitimas.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi virš aptartus gydytojų bei eksperto paaiškinimus, iš kurių seka, kad kelio sumušimas nukentėjusiajai buvo diagnuozuotas jos nusiskundimais ir vizualia apžiūra, kad kelio judesių ribotumas ir skausmas yra fiksuoti iš nukentėjusiosios žodžių, nesiremiant jokiais kitais objektyviais tyrimais, kad gydytojo-chirurgo R. G. vertinimu nukentėjusiajai buvo išduotas per ilgo laikotarpio nedarbingumas (kas akcentuota ir eksperto paaiškinimuose), atsižvelgus į aplinkybes, jog teikiant specialisto išvadą buvo įvertinti ir šių gydytojų mediciniai išrašai, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti specialių žinių turinčio eksperto R. Š. paaiškinimais bei jo teiktoms išvadomis dėl sveikatos sutrikdymo masto. Todėl tenkinti nukentėjusiosios atstovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir veikos perkvalifikavimo nėra teisėto pagrindo. Atsižvelgiant į naudojamo smurto pobūdį, intensyvumą, mastą ir apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, sugretinus juos tarpusavyje ir vertinant jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad V. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pasitvirtino ir nustato, kad:

V. R. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: 2020-06-14 apie 20.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę E. R., t. y. kambaryje sudavė vieną smūgį delnu į kairįjį skruostą, tęsiantis konfliktui koridoriuje abiem rankomis ją pastūmė į krūtinę nuo ko pastaroji nukrito ant grindų ir susižalojo dešinę koją bei dešinę ranką, po to paėmė už plaukų kuodelio ir trūktelėjo, šiais savo tyčiniais, smurtiniais veiksmais padarė E. R. odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė E. R. fizinį skausmą.

30. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

31. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, laikė šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

32. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, šioje dalyje išteisindamas V. R., savo išvadą teismas iš esmės grindė tuo, kad iš byloje pateikto V. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b.l.115) matyti, kad V. R. turi leidimą laikyti ginklus ar šovinius, kuris išduotas 2017-05-09 ir galioja iki 2022-05-09, todėl vertino, kad kaltinime minėtus šaudmenis (šovinius) kaltinamasis (išteisinamasis) savo namuose laikė teisėtai ir jam nepagrįstai inkriminuotas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apylinkės teismo sprendimo motyvais, kuriais remiantis priimtas sprendimas išteisinti V. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

33. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2273 redakcija, t. y. straipsnio redakcija, galiojusi V. R. nusikalstamos veikos padarymo metu) 32 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti. Minėtos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos reiškia, kad asmenys gali įsigyti ir laikyti šaudmenis tik ginklams, kuriuos jie turi teisę laikyti. Šaudmenų, netinkamų naudotis tokiais ginklais, įsigijimas ir laikymas vertintinas kaip neteisėtas ir už tokius veiksmus asmeniui turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2011, Nr. 2K-186-689/2020).

34. Tiek aplausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 169-170), tiek pirmosios instancijos teisme V. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad jis anksčiau iki 2015-01-20 turėjo leidimą ginklui bei turėjo ginklą „Valter“, prie šio ginklo turėjo 10 šovinių 9 mm kalibro „Luger“ (9x19). 2015-01-20 pardavus ginklą, šoviniai liko pas jį. Taip pat iki 2018-12-17 turėjo leidimą ginklui bei ginklą „Margo“ bei 145 vienetus šovinių 5,6 mm (,22-o) kalibro, šį ginklą pardavė 2018-12-17, bet šoviniai liko. Pardavęs ginklus pamiršo šovinius atiduoti į licencijavimo skyrių.

35. Iš byloje pateikto V. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b. 1. 115) matyti, kad V. R. turi leidimą laikyti ginklus ar šovinius, kuris išduotas 2017-05-09 ir galioja iki 2022-05- 09. Tačiau iš byloje pateiktų ginklo pažymėjimų bei duomenų bazėje PLVIS - Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų (T. 1, b.l. 116-120) matyti, 2015-01-20 pardavus ginklą „Valter“, o 2018-12-17 ginklą „Margo“, jis bute nuo 2015-01-20 iki 2020-06-15, neturėdamas leidimo laikė 10 vienetų 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinių, o laikotarpiu 2018-12-17 iki 2020-06-15, neturėdamas leidimo laikė 145 vienetus 5,6 mm (.22-o) kalibro šovinių. Taip pat iš šių duomenų matyti, kad V. R. yra išduotas ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) graižtviniam šautuvui TIKA T3, .308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini) (ginklo kategorija – C, kalibras -7,62) ir ginklo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžiam šautuvui IZH27 M,12X70, 12X70, Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo kategorija – C, kalibras – 12).

36. Iš 2020-12-16 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados matyti, kad iš įtariamojo V. R. buto adresu (duomenys neskelbtini), paimti ir tirti pateikti 10 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro “LUGER” (9x19) šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti 145 vnt. antros rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm (.22-o) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai (.22 LR), skirti daugelio modelių 5,6 mm (.22-o) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti ( T. 1, b.l.109-110).

37. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3–6 straipsniuose yra išvardyti ginklai, priskiriami A, B, C ir D kategorijoms. Ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys kategorijoms priskiriami pagal jų pavojingumą; pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).

38. Virš aptarti duomenys bei specialisto išvada patvirtina, kad šoviniai, paimti iš įtariamojo V. R. buto, adresu (duomenys neskelbtini), nėra skirti jo legaliai laikomiems ginklams pagal išduotą ginklo pažymėjimą Nr.: (duomenys neskelbtini) graižtviniam šautuvui TIKA T3, .308 Winchester, Nr (duomenys neskelbtini), 208 (ginklo kategorija – C, kalibras -7,62) ir ginklo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžiam šautuvui IZH27 M,12X70, 12X70, Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo kategorija – C, kalibras – 12), jie skiriasi ne tik pagal šaudmenų kalibrą, bet ir priskirti skirtingoms kategorijoms.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog V. R. veikoje yra visi būtinieji nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas (10 vnt. pirmos rūšies šoviniai, kurie yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro “LUGER” (9x19) šoviniai bei 145 vnt. antros rūšies šoviniai, kurie yra pramoninės gamybos 5,6 mm (.22-o) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai (.22 LR), kurie yra tinkami šaudyti šaudmenys); objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas (laikyti tokius šaudmenis V. R. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo); subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia (V. R. suprato, jog šie šoviniai nėra skirti jo legaliai laikomiems ginklams, jis turėjo pakankamai žinių suprasti, kad neturi leidimo laikyti šiuos šovinius, nes kaip ir pats neneigė, žinojo, jog šiuos šovinius privalėjo atiduoti į licencijavimo skyrių).

40. Visuma paminėtų aplinkybių leidžia teigti, kad V. R. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-20 iki 2020-06-15, neturėdamas leidimo laikė 10 vienetų 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinių, o laikotarpiu 2018-12-17 iki 2020-06-15, neturėdamas leidimo laikė 145 vienetus 5,6 mm (.22-o) kalibro šovinių, kai 2020-06-15 23:00 juos paėmė Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnams. Šiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, todėl ir šioje dalyje jis išteisintas nepagrįstai.

Dėl bausmės

41. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

42. V. R. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nesigydė ir neįrašytas, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo vieną galojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą (2020-06-03, ANK 416 straipsnio 3 dalis).

43. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą prokurorė prašo skirti V. R. 50 parų arešto bausmę, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą prokurorė siūlo skirti 60 parų arešto ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio l alimi, arešto bausmės vykdymą atidėti l metams, skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojimus.

44. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipnio 2 dalyje, V. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatoma (bylos duomenimis veikos padarymo metu V. R. neblaivumas nenustatytas), į virš aptartus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, turi nepilnamečius vaikus, vedęs (tarp šalių nėra baigtas skyrybų procesas), daro išvadą, jog prokurorės siūloma bausmės rūšis yra per griežta ir daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį ir sukeltas pasekmes – smurtinė veika, kuri nesukėlė ilgalaikių pasekmių, tai pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t.y. 8 mėnesių laisvės apribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmei keliamus tikslus padės įgyvendinti paskirti įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1,2 ir 4 punktuose – per 6 mėnesius pabaigti elgesio pataisos programą, per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti darbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas išbūtas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2020-06-15 19.36 val. iki 2020-06-16 14.48 val. (1 diena), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas V. R., padariusiam nusikaltimą,numatytą BK 253 straipnio 1 dalyje, taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016).

46. Byloje nustatyta, kad V. R. iki nusikalstamos veikos padarymo (t.y. nuo 2007 m., T. 1, b.l. 117) ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Iš byloje pateikto V. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (1 t., b.l.115) matyti, kad leidimas laikyti ginklus ar šovinius galiojo iki 2022-05-09, jis buvo įsigijęs ir užregistravęs ginklus įstatymo nustatyta tvarka ir atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems gauti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Byloje taip pat nustatyta, kad rasti šoviniai buvo laikomi ne šeimos gyvenamojoje patalpoje, o atskirame bute, todėl akivaizdu, kad nei kiti asmenys nei šeimos nariai neturėjo galimybės juos panaudoti. Taigi, įvertinus nusikaltimo dalyką (nors ir nemažas šovinių skaičius, bet šoviniai pramoninės gamybos, kurie buvo įgyti teisėtai), nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalos kitiems įstatymo saugomiems gėriams atsiradimo galimybę (realių pavojingų padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl nebuvo realaus pavojaus dėl žalos atsiradimo visuomenei), nusikaltimo subjektą apibūdinančias aplinkybes (turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, kas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokiems asmenims, žino teisės aktais nustatytas naudojimosi ginklais ir šaudmenimis taisykles), darytina išvada, kad nors V. R. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, tačiau dėl nurodytų nusikaltimo požymių ypatumų jo veika pripažintina mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas (BK 37 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendis atitinkamai keistinas ir šioje dalyje.

Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų

47. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 56,40 eurų sumai, kuriame prašo priteisti šią sumą iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b.58-63). Prašoma žalą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) banko sąskaitą AB „Swedbank“ LT217300010002484333 (t. 1, b. l. 61). Prašė baudžiamąją bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant, ieškinį palaikė (t. 3, b. l. 60, 99).

48. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį 415,95 eurų sumai (1 t., b.l.78) dėl 2020-06-14 įvykusio konflikto metu patirtų sužalojimų kuomet nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2020-06-16 iki 2020-07-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2020-07-08 sprendimu Nr. VPA_SP1E-273152 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-06-18 iki 2020-07-03 iš VSDF biudžeto lėšų buvo paskirta 415,95 Eur. ligos išmoka.

49. Pateikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir VSDFV civiliniai ieškiniai yra pagrįsti įrodymais, byloje nustatyta, kad E. R. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo V. R. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo suteiktos medicininės paslaugos ir už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-06-18 iki 2020-07-03 iš VSDF biudžeto lėšų buvo paskirta 415,95 Eur ligos išmoka. Žala nėra atlyginta. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

50. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai tenkinamami visiškai. Iš V. R. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 56,40 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 415,95 Eur žalai atlyginti.

51. Nukentėjusiosios E. R. atstovė advokatė V. Pilipavičienė pateikė civilinį ieškinį atstovaujamosios vardu, kuriame prašoma priteisti civilinės ieškovės E. R. naudai iš civilinio atsakovo V. R. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (T. 2, b.l. 122-123). Apeliaciniu skundu prašo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios (500 Eur, T. 3, b.l. 11) bei apeliacinės (410 Eur, T. 3, b.l. 151,153) instancijos teismuose, kurių bendra suma sudaro 910 Eur. Grindžiant neturtinę žalą nurodė, kad civilinė ieškovė patyrė dvasinius bei fizinius išgyvenimus, ypač atsižvelgus į tai, kad buvo pasikėsinta į pačią svarbiausią vertybę – žmogaus sveikatą, o galimai ir į gyvybę, buvo pažeista konstitucinė ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į fizinį ir psichinį neliečiamumą. Dėl sutuoktinio brutalaus smurto ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kūno sužalojimus, dėl kurių buvo laikinai nedarbinga daugiau kaip 10 dienų. Ji patyrė ir stresą, didelį išgąstį, ilgalaikius pergyvenimus, nerimą, kad smurtas nepasikartotų, baimę dėl savo sveikatos, netgi gyvybės. Nukentėjusioji akcentavo teisme, kad ilgą laiką po įvykio negalėjo bendrauti su žmonėmis. Kaltinamasis sužalojimus padarė trimis trauminiais poveikiais (kambaryje trenkė į veidą, koridoriuje pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo, susižalojo, po to už plaukų tempė betoninėmis grindimis). Veiksmai buvo intensyvus, todėl jų pavojingumo lygis ir grėsmė buvo aukšti ir tai nulėmė sunkius nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus. Nurodo, kad ši suma nėra per didelė ir atitinka teismų praktiką.

52. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

53. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

54. Bylos duomenys liudija, ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde tai patvirtinama, kad tai buvo pirmasis vyro smurto jos atžvilgiu atvejis, kad nukentėjusioji dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kada susitaikė su sutuoktiniu kitame ikiteisminiame tyrime, tikėjosi išsaugoti santuoką. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad dėl įvykio nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kad dėl įvykio ji patyrė ir fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, tačiau įvertina, kad išgyvenimai buvo patirti dėl judviejų elgesio ir priimtų sprendimų nagrinėjamoje situacijoje, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 500 Eur. Toks žalos dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bus proporcingas patirtiems neigiamiems išgyvenimams, padarytai nusikalstamai veikai ir kilusiems padariniams. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

55. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Nukentėjusioji prašo priteisti proceso išlaidas už teisinę pagalbą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (viso 910 Eur), šį reikalavimą pagrindė sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Nukentėjusiajai baudžiamojo proceso metu padėjo advokatė, kuri jos interesus ginti padėjo nuo pat teisminio nagrinėjimo pradžios. Įvertinus bylos nagrinėjimo bylos baigtį, į tai, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios atstovė jos interesus gynė ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jai gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, baudžiamoji byla nėra didelės apimties, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 400 Eur. Nustatydama šį dydį, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies.

Dėl kitų klausimų

56. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2020-12-17 nutarimu 85 vnt. 22-o kalibro šovinių, pakuotė Nr. 148112, atiduota saugoti Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriui (1 t., b.l.112) –konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui;

- kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, bei kompaktinis diskas su nukentėjusiosios E. R. atstovės – advokatės V. Pilipavičienės pateiktomis fotonuotraukos, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u sprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vaidos Andriulaitienės ir nukentėjusiosios E. R. atstovės advokatės Virginijos Pilipavičienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 6 mėnesius pabaigti elgesio pataisos programą; per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti darbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1,2 ir 4 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-15 19.36 val. iki 2020-06-16 14.48 val. (1 dieną), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. R. (V. R.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panakinti.

Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškinius patenkinti visiškai. Iš V. R. (V. R.) priteisti: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 56,40 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 415,95 Eur žalai atlyginti.

Žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) banko sąskaitą AB „Swedbank“ LT217300010002484333, nurodant „Žala PSDF už E. R. gydymą).

Nukentėjusiosios E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. R. iš V. R. (V. R.) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) proceso išlaidų už teisinę advokato pagalbą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kompaktinį diską su BPC garso įrašu bei kompaktinį diską su nukentėjusiosios E. R. atstovės - advokatės V. Pilipavičienės pateiktomis fotonuotraukos – palikti prie baudžiamosios bylos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, V. R. , padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respubikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1d. , nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2020-12-17 nutarimu 85 vnt. 22-o kalibro šovinius, pakuotė Nr. 148112, atiduotą saugoti Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriui (1 t., b.l.112) – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.