Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. M. prašymą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu D. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Vidos J. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams be užstato.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 71 straipsniu, D. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistasis D. M. prašo pratęsti jam paskirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą, kadangi 2019 m. lapkričio mėnesį jam buvo atlikta kelio sąnario protezavimo operacija, po kurios 6 mėnesius buvo nedarbingas, turėjo atlikti įvairias reabilitacines procedūras. Dar ir dabar dėl tos operacijos negali atlikti visų darbų. Taip pat nurodo, kad serga plaučių liga, kuri ypač šiuo metu smarkiai plintant COVID-19 virusui apribojo galimybes įsidarbinti. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau intensyviai ieško darbo. Nurodo, kad iš paskirtų 1250 eurų yra sumokėjęs 450 eurų.

Kaip matyti iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. M. prašymo, jis prašo pratęsti jam Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – sumokėjimo terminą, prašyme nurodo minėtos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymo priežastis. Tačiau šį prašymą išanalizavęs bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės normų kontekste teismas sprendžia, kad šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Bausmės vykdymo taisyklės yra detaliai numatytos ir išdėstytos tiek baudžiamajame kodekse, tiek baudžiamojo proceso kodekse, tiek ir bausmių vykdymo kodekse, tačiau nei viename teisės akte galimybė pratęsti įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo terminą, nenumatyta.

Įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminas yra nurodomas nuosprendyje (BK 71 straipsnis), kas šiuo atveju ir buvo padaryta – teismas įpareigojo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistąjį D. M. sumokėti įmoką per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įstatyme gi nėra įtvirtinta galimybė keisti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino. Pažymėtina ir tai, kad BPK VII dalies normos nenumato galimybės nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pateikti prašymą dėl ilgesnio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą savanoriško sumokėjimo termino nustatymo. O vien tai, kad BK 71, 74 straipsniuose nėra numatytas imperatyvus draudimas prašyti pakeisti baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, neleidžia minėtų įstatymo nuostatų aiškinti plečiamai.

Pastebėtina, kad vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Tai yra, jeigu nuosprendyje teismas būtų neaiškiai išdėstęs sprendimą dėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo ar dėl šios nuosprendžio dalies kiltų kitokių abejonių, tas abejones galima būtų pašalinti BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nuosprendžio, kuriuo skirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, rezoliucinėje dalyje įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminas nurodytas konkrečiai ir aiškiai, dėl šios nuosprendžio dalies jokių abejonių nekyla. Todėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo termino pakeitimas šiuo atveju pakeistų pačią nuosprendžio esmę.

Teismas be kita ko atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 357 straipsnio 8 dalis numato, jog asmenims, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, arba įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, BK 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Gi BK 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Atsižvelgiant į šį galiojantį teisinį reglamentavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam D. M. išaiškintina, kad jei jis dėl pateisinamų priežasčių negali įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – šiuo atveju įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, arba jam yra per didelė našta sumokėti paskirto dydžio įmoką, jis gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu pakeisti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kita baudžiamojo poveikio priemone, pavyzdžiui, nemokamais darbais.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. M. prašymas dėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo termino pratęsimo netenkinamas. Toks teismo sprendimas atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-638-634/2016, T-41-238/2018 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

D. M. prašymo dėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo termino pratęsimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.