Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo M. N. prašymą dėl jam skirtos bausmės vykdymo atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. birželio 26 d. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2004 m. gegužės 20 d. ir nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 26 d.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu M. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje ir nuteistas 60 MGL (7800,00 Lt) bauda. Remiantis BK 64¹ straipsniu M. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (5200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsniu 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendis, paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi jas visiškai sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams 11 (vienuolika) dienų ir 40 MGL (5200 Lt) bauda.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-201/2014).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

Teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teigiamai vertina tai, kad nuteistasis M. N. per laiką nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba, mokosi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, skatintas 4 kartus, palaiko socialinius ryšius. Tačiau spręsdamas dėl pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgia į tai, kad M. N. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo prieš asmenį padarymą, kurį jis padarė netrukus po to, kai buvo Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, nuteistas už sunkaus nusikaltimo finansų sistemai padarymą, kad po paskirtos laisvės atėmimo bausmės pasislėpė nuo jos vykdymo, už ką taip pat buvo nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, ir daro išvadą, kad nuteistasis sistemingai darė nusikalstamas veikas, vengė laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo vertinimu šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam už sunkių nusikaltimų padarymą buvo skirtos pakankamai švelnios bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas iš esmės prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui ir dėl to nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Nors nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl reikalingos pagalbos močiutei ir sugyventinės sūnui yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos, kuri neleidžia atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. N. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.