- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 1N-122-165/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-01040-2004-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Nuteistasis
- M. N.
- Kategorijos
- 1.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. N. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria nuteistojo M. N. prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) M. N. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas laikinam sulaikyme ir suėmime nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2004 m. gegužės 20 d. ir nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 26 d. Šis teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu M. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 242 straipsnyje, ir nuteistas 60 MGL (7 800 Lt) bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, M. N. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 40 MGL (5 200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendis, paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 11 dienų bei 40 MGL (5 200 Lt) bauda.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistajam M. N. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme apimta Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (5 200 Lt ) bauda ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, 66 straipsnį įskaityta Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta 40 MGL (5 200 Lt ( 1506 Eur)) bauda, keičiant ją santykiu 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. 20 dienų laisvės atėmimo, taip pat įskaitytas M. N. laikas, išbūtas laikinam sulaikyme ir suėmime, nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2004 m. gegužės 20 d. ir nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 26 d. (įskaitytinai), laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, o bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 26 d.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos teisme 2015 m. balandžio 30 d. gautas nuteistojo M. N. prašymas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies laikui. Nuteistasis prašyme nurodė, kad pagal priimtą BK 75 straipsnio redakciją, asmenims nuteistiems laisvės atėmimu iki 4 metų gali būti atidedamas bausmės vykdymas. Nuteistais prašyme teigė, kad jis bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose, Nuteistųjų saviraiškos centre, jokių nuobaudų neturi, yra skatintas 4 kartus, dalyvauja įvairiose programose, prisideda prie įvairių renginių organizavimo, dirba visuomeniniais pagrindais stalų dengėju valgykloje, mokosi suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje. M. N. prašyme pažymėjo, kad jis suprato savo kaltę ir prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, atkreipė dėmesį, jog yra sunki jo močiutės sveikata ir jai reikalinga priežiūra, materialinė pagalba jo sugyventinės sūnui, kuris studijuoja Sveikatos mokslų universitete, kurį jis jai padėjo auginti nuo 2004 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi minėtą nuteistojo M. N. prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmetė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apygardos teismas teigiamai vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kad nuteistasis per laiką nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba, mokosi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, skatintas 4 kartus, palaiko socialinius ryšius. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistais Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo prieš asmenį padarymą, kurį jis padarė netrukus po to, kai Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, nuteistas už sunkaus nusikaltimo finansų sistemai padarymą, jog po paskirtos laisvės atėmimo bausmės pasislėpė nuo jos vykdymo, už tai taip pat buvo nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad jos neleidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas pažymėjo, kad M. N. už sunkių nusikaltimų padarymą buvo skirtos pakankamai švelnios bausmės, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas iš esmės prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui ir dėl to nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Apygardos teismo nuomone, nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusios su pagalba močiutei ir sugyventinės sūnui, yra svarbios, tačiau jos nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių visumos ir nesuteikia pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. N., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti BK 75 straipsnį ir atididėti jam paskirtos bausmės vykdymą teismo nustatytam terminui. Nuteistasis skunde nurodo, kad apygardos teismas netinkamai, gana formaliai įvertino jo prašyme atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą išdėstytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aptaręs aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir prašyme dėl bausmės vykdymo atidėjimo, M. N. skunde pažymi, kad neatliktos bausmės terminas yra tik apie 11 mėnesių. Nuteistasis skunde tvirtina, kad jis yra pasiryžęs pozityviems pokyčiams, grįžęs į laisvę įsidarbins įmonėje, kurios direktorės pareigas eina jo gyvenimo draugė, pažada dirbti ir nenusikalsti. M. N. skunde mano, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra visos sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismo paskirtam terminui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. N. skundas netenkintinas.
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė (BK 75 straipsnis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. N. siekia, kad pagal BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) nuostatas būtų atidėtas jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo paskirta Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi, subendrinus Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, vykdymas.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomiškumo principus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) nuostatomis, ši poveikio priemonė taikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, kaip teisingai nurodė ir apygardos teismas, yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastebėtina, kad tokio klausimo išsprendimo rezultatas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis 2K-61-895/2015).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, M. N. pagal BK 213 straipsnio 2 dalį nuteistas už nusikalstamus veiksmus, atliktus 2001 m. rugsėjo 30 d., o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnį – už nusikalstamus veiksmus, padarytus 2003 m. lapkričio mėnesio pabaigoje (2 t., b. l. 9-13, 14-18, 29-32). Šių teismų baigiamųjų aktų turinio analizė patvirtina, kad M. N. per trumpą laikotarpį padarė du sunkius nusikaltimus, vieną, priskirtiną prie nusikaltimų žmogaus laisvei, kitą – finansų sistemai. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad M. N. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 242 straipsnį nuteistas už tai, jog jis žinodamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gegužės 18 d. atmetė jo skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, būdamas nesuimtas, išvyko iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir pasislėpė nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 108; Lietuvos teismų sistemos (Liteko) duomenys). Tokios aplinkybės rodo M. N. antivisuomenines nuostatas, nenorą atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus.
Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis M. N. per 10 metų laikotarpį, kurį jis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, būtų padaręs kokias nors naujas priešingas teisei veikas. Pagal bylos medžiagą, nuteistasis turi motyvaciją išėjęs į laisvę įsidarbinti, padėti savo artimiesiems, siekia kuo greičiau atlikti laisvės atėmimo bausmę, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, dirba Nuteistųjų saviraiškos centre visuomeniniais pagrindais, mokosi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, skatintas 4 kartus (2 t., b. l. 84, 109, 121, 122). Šios aplinkybės gana pozityviai apibūdina nuteistojo asmenybę.
Tačiau, įvertinus aptartų aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo M. N. padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, jog aptariamu atveju bylos duomenys nesudaro jokių prielaidų susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad M. N. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje nėra galimybių teigti, kad bausmės vykdymu kokiu nors būdu bus neigiamai paveikti nuteistojo teigiami socialiniai ryšiai. Nuteistasis M. N., būdamas nelaisvėje, socialinius ryšius su sugyventine ir kitais giminaičiais sėkmingai palaiko rašydamas laiškus, bendraudamas telefonu, per pasimatymus (2 t., b. l. 84).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, ja turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos: bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirta bausmė pripažintina veiksminga, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad už paminėtų sunkių nusikalstamų veikų padarymą M. N. teismų nuosprendžiais iš tiesų paskirtos gana švelnios bausmės, kurias subendrinus, paskirta galutinė subendrinta tik 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina apygardos teismo išvadai, kad M. N. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam iš paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės likusios, apie 12 mėnesių, bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju M. N. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, būtų pažeistas teisingumo principas.
Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su nuteistojo M. N. pažadu išėjus į laisvę įsidarbinti, nenusikalsti, noru padėti gyvenimo draugei išlaikyti sūnų, teikti pagalbą senelei, kuri turi sveikatos problemų, viena vertus, svarbios, tačiau, kita vertus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, beje, pagrįstos bylos duomenimis. Vien aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. N. nereiškia, jog teismas formaliai vertino byloje nustatytas aplinkybes, neteisingai išsprendė bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir nesuteikia pagrindo panaikinti apskųstą teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.