- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2-1088-285/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. E.
- Trečiasis asmuo
- V. E.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis, Daiva Jurevičienė, Gintaras Dabkevičius, Henrikas Ratautas
Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant ieškovui R. B. ir jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovui G. E. ir jo atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. E., trečiajam asmeniui V. E. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu teismo prašo: pripažinti negaliojančiais:
- 2015-01-12 pasirašytą 300,00 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio davėjo), atsakovui G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio turėtojui);
- 2015-01-12 pasirašytą 2 500,00 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio davėjo), atsakovui G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio turėtojui);
- 2015-01-12 pasirašytą 2 500,00 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio davėjo), atsakovui G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio turėtojui);
- 2015-01-12 pasirašytą 2 500,00 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio davėjo), atsakovui G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio turėtojui);
- 2015-01-12 pasirašytą 2 500,00 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio davėjo), atsakovui G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (vekselio turėtojui).
Ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2015-01-12 ieškovas R. B. atsakovas G. E. sudarė sutartį, kurioje numatė, kad atsižvelgiant į tai, kad susitarimo šalims bendromis dalimis (G. E. 70/100 dalių ir R. B. 30/100 dalių) priklauso komercinės paskirties pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas G. E. dėl pastato-parduotuvės bendrasavininko R. B. veiksmų, negalėjo naudotis komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir priskirtu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau už faktinį žemės sklypo naudojimo su statiniais susijusioms reikmėms, Kauno miesto savivaldybei už valstybinės žemės nuomos mokestį, 2013-01-01 - 2013-12-31 apmokestinimo laikotarpiu yra sumokėjęs 2 730,07 Lt (790,68 Eur) sumą bei papildomai kaip pastato bendrasavininkas patyręs 8 350,84 Eur išlaidų, dėl kurių nėra pradėta teisminių procesų. Atsakovas dėl ginčų su ieškovu yra patyręs 4 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Minėtu susitarimu ieškovas R. B. įsipareigojo kompensuoti atsakovui G. E. jo patirtas išlaidas 10 300 Eur sumai, ją apmokėdamas paprastaisiais neprotestuojamaisiais vekseliais, apmokamus žemiau nurodyta tvarka: 300 Eur R. B. apmokės per 1,5 mėn. nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos; 2 500 Eur R. B. apmokės per 3 mėn. nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos; 2 500 Eur R. B. apmokės per 4 mėn. nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos; 2 500 Eur R. B. apmokės per 5 mėn. nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos; 2 500 Eur R. B. apmokės per 6 mėn. nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos. Taip pat 2015-01-12 sutartimi ieškovas R. B. įsipareigojo per 30 dienų nuo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dienos (arešto) 30/100 dalių komercinio pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigoja įregistruoti hipoteką, kuria G. E. įkeis šio pastato 30/100 dalių, užtikrindamas vekselių, išduodamų pagal šią sutartį apmokėjimą. Atsakovas, būdamas ieškovo bendraturtis pastarajam nedavė sutikimo savavališkų ūkinių pastatų įteisinimui, todėl ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl savavališkų statinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo ir su atsakovu siekė sudaryti taikos sutartį. Ieškovui apskundus Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl savavalinių statinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo, tarp ieškovo ir atsakovo buvo inicijuotos derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovas nurodė savo prilygtas sąlygas, kurias ieškovui priėmus būtų galima pasirašyti taikos sutartį. Atsakovas nurodė, kad papildomai kaip pastato bendrasavininkas patyręs 8 350,84 Eur išlaidų, nors šių patirtų išlaidų niekaip nepagrindė. Atsakovas būdamas daug geresnėje padėtyje, pasinaudodamas ieškovui nepalankiu teismo sprendimu darė psichologinį spaudimą ir privertė pasirašyti minėtąją sutartį, kuria ieškovas R. B. įsipareigojo kompensuoti atsakovui G. E. jo patirtas išlaidas 10 300 Eur sumai, ją apmokėdamas paprastaisiais neprotestuojamaisiais vekseliais. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nuolat darė psichologinį spaudimą dėl savavališkų ūkio statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo, teigdamas, jog pagreitins statinių nugriovimą ir grasindamas, jog nepasirašius šio susitarimo pasistengs, jis ir jo šeima greitu laiku atsidurs gatvėje ir dar su likusiomis skolomis. Ieškovas, siekdamas išvengti neigiamų ir nenaudingų padarinių, pasirašė penkis minėtuosius vekselius. Ieškovas jokios asmeninės prievolės ieškovui niekuomet neturėjo. Atsakovo nustatytos sąlygos nulėmė situaciją, kurioje ieškovas buvo priverstas pasirašyti valios neatitinkančius dokumentus. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas nepateiks minėtųjų vekselių vykdymui, o ieškovas pasirašė šiuos vekselius tam, kad per 30 dienų nuo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dienos (arešto) 30/100 dalių komercinio pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigoja įregistruoti hipoteką, kuria G. E. įkeis šio pastato 30/100 dalių. Ieškovui buvo prilygtos sąlygos, dėl ko ieškovas tikėjosi, jog atsakovas duos sutikimą savavališkai pastatytų statinių įteisinimui, o esamą bylą Kauno apygardos teisme šalys pabaigs taikos sutartimi. Kauno apygardos teisme buvo inicijuotas mediacijos procesas, tačiau atsakovas prieš pat mediacijos procesą persigalvojo ir atšaukė savo sutikimą bei kreipėsi pas notarą dėl pirmojo vekselio vykdomojo įrašo išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jis – ieškovas su atsakovu ir buvusiu bendrasavininku J. G. civilinėje byloje Nr. 2-7379-877/2014 buvo pasirašę taikos sutartį, kuria ieškovas taikos sutartyje nustatyta tvarka atlygino atsakovui ir buvusiam bendrasavininkui jų patirtus nuostolius, susidariusius dėl žemės nuomos mokesčio valstybei. Bendroje sumoje ieškovas atsakovui ir buvusiam bendrasavininkui sumokėjo 3 185,00 Eur ir taikos sutartimi pareiškė, kad ateityje šalys viena kitos atžvilgiu pretenzijų nereikš, t. y. ieškovas pilnai atlygino atsakovo patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas G. E. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas ir atsakovas yra susiję kaip komercinės paskirties pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Atsakovui priklauso 70/100 dalių (didžioji dalis) pastato, o ieškovui – tik 30/100 dalių. Šiame žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini)) ieškovas yra neteisėtai pastatęs ūkinius statinius (stogines 1211/m, 1311/m, 1411/m ir ūkinius pastatus 1511/m, 1611/m, 1711/m, 1811/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių savavalinės statybos Kauno miesto apylinkės teismas dar 2000-06-12 ir 2001-07-02 priėmė sprendimus, įpareigojančius ieškovą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Nepaisydamas šių aplinkybių, ieškovas neteisėtai pastatytus statinius savavališkai rekonstravo bei dar kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti teisę jam be atsakovo G. E. sutikimo įteisinti savavališką ūkinių statinių rekonstrukciją. Ieškovas nurodė, kad atsakovo sutikimo pastatų rekonstrukcijai nedavimas trukdo realizuoti ieškovo teisę į nuosavybę, t. y. jis negali laisvai disponuoti jam nuosavybes teise priklausančiu turtu. Kauno apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, Kauno apygardos teismas 2015-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-106-260/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą, o ieškovo R. B. skundą atmetė. Teismas vertino tai, jog ieškovas ne tik kad daugiau kaip 13 metų nevykdo teismų sprendimų nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, bet dar ir netesėtai juos rekonstravo, tuo tarpu pastatų bendrasavininkai (ankstesnis – J. G. ir dabartinis – G. E.) pagrįstai nesutiko duoti sutikimo pastatams legalizuoti. Dėl neteisėtų ir sistemingų ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo ir šiuo metu negali pilna apimtimi naudotis jam priklausančiu statiniu – parduotuve, tačiau valstybinės žemės nuomos mokestį Kauno miesto savivaldybei vis tiek privalo mokėti. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo komerciniais tikslais, tačiau dėl ieškovo neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti savo tikslų, negali vystyti ir gauti pelno iš komercinio objekto. Be to, dėl ieškovo pareikštų nepagrįstų ieškinių atsakovas turėjo kreiptis į advokatų kontorą teisinės pagalbos, į notarą dėl vykdomųjų įrašų padarymo, į antstolį dėl priverstinių išieškojimų veiksmų atlikimo, dėl ko patyrė dideles išlaidas. Atsakovo įsitikinimu, visos šios išlaidos, nepatogumai, bylinėjimosi procesai, negautos pajamos ir kiti turtinio bei neturtinio pobūdžio praradimai yra daug didesni nei nurodyta 2015-01-12 tarp šalių pasirašytoje sutartyje. Siekdamos bent jau dalies išlaidų atlyginimo ir praradimų kompensavimo, šalys, dalyvaujant ir jų atstovams, 2015-01-12 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo kompensuoti atsakovui jo patirtas išlaidas 10 300 Eur sumai. Šalys aiškiai susitarė, kad sulygta suma apmokama paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Derinant susitarimo sąlygas ir pasirašant dokumentus dalyvavo ieškovo R. B. atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas ir atsakovo G. E. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius. Patvirtinant tikruosius šalių ketinimus Sutartį pasirašė ir patys šalių atstovai .Dokumentų pasirašymo metu ieškovas puikiai suprato visas sudaromo susitarimo (įskaitant ir vekselių išrašymo) pasėkmes, tokio turinio dokumentai atitiko ieškovo valią ir interesus, o neteisėto veikimo, spaudimo ar įtakojimo tarp šalių nebuvo. Pasirašyme dalyvavę šalių atstovai užtikrino, kad sandoriai būtų sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka, atitiktų šalių valią, taip ateityje išvengiant ginčų. Nurodo, kad ieškovas ieškinį pareiškė po Sutarties ir ginčijamų vekselių pasirašymo dienos praėjus beveik keturiems mėnesiams ir kuomet antstolis jau ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų. Jeigu susitarimai ir vekseliai būtų pasirašyti neteisėto veikimo, spaudimo įtakoje ir nebūtų atitikę ieškovo valios, ieškovas vekselius būtų ginčijęs iš karto po jų pasirašymo. Ieškovo pasyvumas tik dar kartą patvirtina, kad pasirašyti dokumentai atitiko ieškovo valią. Ieškovas nurodo, jog atsakovas, pasinaudodamas geresne padėtimi ir priimtu jam palankiu sprendimu, panaudodamas psichologinę prievartą privertė ieškovą pasirašyti Sutartį ir paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nuolat darė psichologinį spaudimą dėl savavališkų ūkio statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo, grasindamas, kad nepasirašęs susitarimo, ieškovas ir jo šeima atsidurs gatvėje su visomis skolomis. Iš šių ieškovo nurodytų argumentų galima daryti išvadą, jog jis ieškiniu siekia įrodyti, kad Sutartis ir vekseliai pasirašyti būtent dėl atsakovo ekonominio spaudimo. Kadangi dėl neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas patyrė turtinę ir neturinę žalą, tiesioginius bei netiesioginius nuostolius, tačiau nenorėdamas ginčo spręsti teisme, jis geranoriškai ieškovui pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Įrodymų, kad atsakovas reikalavo ar vertė sudaryti sutartį, byloje nėra. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas grasino pagreitinti statinių nugriovimą, dėl ko ieškovas ir jo šeima atsidurtų gatvėje. Savavališki statiniai pažeidžia atsakovo interesus, pastatyti prieš jo valią, jo neatsiklausus bei pagal teisės aktus yra pripažinti neteisėtais. Todėl reikalavimas nugriauti neteisėtai pastatytus statinius negali būti laikomas grasinimu atlikti neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu atsirastų neigiami ekonominiai padariniai ieškovui. Sutarties ir vekselių esmė – ieškovo padarytos žalos atsakovui atlyginimas. Sutartyje nėra numatyta jokių papildomų sąlygų, kuriomis būtų pažeisti ieškovo interesai ar jis būtų nepagrįstai įpareigotas sumokėti didesnę sumą, nei atsakovas patyrė žalos apskritai. Kaip minėta, atsakovo praradimai ir negautos pajamos yra gerokai didesnės nei vekselių suma, tačiau šioje stadijoje šalys derybų būdu susitarė būtent dėl tokios atlygintinos žalos dalies. Dokumentų pasirašyme pasinaudodamos teisine pagalba, šalys aiškiai suprato sutarties ir pasirašytų vekselių sukeliamas pasekmes, žinojo savo veiksmų padarinius, to norėjo ir to siekė. Pripažinti vekselius negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį bei ĮPVĮ 19 straipsnį, nėra pagrindo. Ieškovas pareikšdamas jau ne pirmą nepagrįstą ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir pasinaudodamas savo procesinėmis teisėmis siekia ir toliau vilkinti savo įsipareigojimų vykdymą, pažeisti bendraturčio interesus. Vadovaujantis CPK 95 str., atsakovas prašo ieškovui R. B. paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą už nepagrįstai pareikštą ieškinį, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui G. E. Priteisti iš ieškovo atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas advokatas Simonas Baltrušaitis palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo V. E. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. sausio 12 d. ieškovas R. B. ir atsakovas G. E. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas R. B. įsipareigoja kompensuoti G. E. jo patirtas išlaidas 10 300 Eur sumai, ją apmokėdamas paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais (12 b. l.). Ieškovas R. B. 2015 m. sausio 12 d. atsakovui G. E. išdavė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius: paprastąjį neprotestuotiną vekselį 300 Eur sumai, įsipareigodamas minėtą sumą sumokėti iki 2015 m. kovo 2 d.; paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas minėtą sumą sumokėti iki 2015 m. balandžio 2 d.; paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas minėtą sumą sumokėti iki 2015 m. gegužės 4 d.; paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas minėtą sumą sumokėti iki 2015 m. birželio 2 d.; paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 500 Eur sumai, įsipareigodamas minėtą sumą sumokėti iki 2015 m. liepos 2 d. Ieškovui neapmokėjus pasirašytų vekselių, atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo (165-169 b. l.).
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme 2 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam, nereiškia, kad vekselį išrašęs asmuo neturi jokių galimybių išvengti mokėjimo pagal vekselį atlikimo. Kaip yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu. Tačiau, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio pagrindu.
Ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovas – ginčo objektu esančių paprastųjų neprotestuotinų vekselių davėjas, atsakovas – nurodytų vekselių įgijėjas ir turėtojas. Ieškovo išduoti atsakovui 2015-01-12 vekseliai atitinka Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems pagal vekselį atsirado tam tikros pareigos, negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.
Ieškovas nurodo, kad 2015-01-12 paprastuosius neprotestuotinus vekselius išdavė dėl suklydimo (LR CK 1.90 str. 3 d.) bei dėl apgaulės (LR CK 1.91 str.).
Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Ieškovas nurodo, kad vekselius pasirašė siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, kad savavališki statiniai būtų įteisinti, be to pagrįstai tikėdamasis, kad atsakovas šių vekselių nepateiks vykdymui.
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. 2015-01-12 sutartimi šalys susitarė, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė 10 300 Eur išlaidų. Derinant susitarimo sąlygas ir pasirašant dokumentus dalyvavo ieškovo R. B. atstovas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas ir atsakovo G. E. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad pretenzijų derinant susitarimo sąlygas dalyvavusiems advokatams neturi. Tikėtina, kad pasirašyme dalyvavę šalių atstovai užtikrino, kad šalių sandoriai būtų sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka, atitiktų šalių valią, taip ateityje išvengiant ginčų. Ieškovo ir atsakovo pasirinktas išlaidų sureguliavimo būdas šioje situacijos – parastųjų neprotestuotinų vekselių išrašymas – yra priimtinas ir vienas iš pigesnių būdų, užtikrinančių galimybę atsakovui kompensuoti patirtas išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas nuolat darė psichologinį spaudimą dėl savavališkų ūkio statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir grasindamas, jog nepasirašius šio susitarimo pasistengs, kad jis ir jo šeima greitu laiku atsidurs gatvėje ir dar su likusiomis skolomis. Ieškovas, siekdamas išvengti neigiamų ir nenaudingų padarinių, pasirašė penkis minėtuosius vekselius. Tai yra, ieškovas tvirtina, kad vekselius pasirašė dėl patirto spaudimo, tačiau šis ieškovo argumentas yra niekuo nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas nepateiks minėtų vekselių vykdymui ir vekselių nereikės apmokėti. Teismas spendžia, kad šiuo atveju ieškovo savo teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, kadangi jei ir buvo suklysta, tai tik dėl ieškovo neapdairumo. Be to, teismui nepateikta jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ieškovas buvo apgautas.
Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Vekselis kaip rašytinis dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Jeigu vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, reiškiant prieštaravimus dėl prievolės pagal vekselį: Pažymėtina, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
Pažymėtina, kad viešo patikimumo savybę turinčiame vekselyje įtvirtinama abstraktaus pobūdžio mokestinė prievolė nors ir nelaikytina absoliučia, gali būti paneigiama tik vekselį išdavusiam asmeniui pateikiant nenuginčijamus įrodymus, patvirtinančius vekselio, kaip civilinio sandorio, negaliojimo pagrindų, susijusių su faktinėmis sandorio sudarymo aplinkybėmis, egzistavimą. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl 2015 m. sausio 12 d. penkių vekselių pripažinimo negaliojančiais galėtų būti tenkinamas tik esant konkretiems šio reikalavimo pagrįstumą patvirtinantiems įrodymams, kurių pateikimas teismui yra išimtinai ieškovo pareiga. Kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, ieškovas šios pareigos neįvykdė. Byloje nėra tiesioginių ieškovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o ieškovo paaiškinimai nėra pakankamas ir patikimas įrodymas šiam ginčui spręsti tenkinant ieškinį.
Pažymėtina, kad į teismą dėl vekselių nuginčijimo ieškovas nesikreipė nei iki vekseliuose nurodytos jų apmokėjimo dienos, nei vėliau, ir vekselių teisėtumą pradėjo ginčyti tik pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus. Ieškovo atlikti teisiškai reikšmingi veiksmai – vekselių išrašymas, pasirašymas sąlygoja jo pareigą atsakyti už šių veiksmų teisinius padarinius. Išanalizavus ieškovo valios pasirašyti vekselius procesą, ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, jų sudarytą 2015-01-12 sutartį, ieškovo elgesį ir patirtį, tai, kad pats ieškovas pasirašė vekselius, kad jis vekselius ginčijo ne iš karto, o prasidėjus vykdymo procesui, darytina išvada, kad patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškovas teisina savo neaktyvumą, ilgą laiko trukmę ginantis nuo atsakovo reikalavimų tuo, jog jis nežinojo, kad atsakovas gavo vykdomuosius įrašus pagal vekselius ir kreipėsi į antstolį, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės nepateisina ieškovo.
Faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovas laiku ir įstatymo nustatyta tvarka atliko teisiškai reikšmingus veiksmus, tinkamai informavo ieškovą taip, kaip yra reikalinga įstatyme nustatyta tvarka. Pagal ginčijamus vekselius atsakovui buvo išduoti notaro vykdomieji įrašai, taigi, notaro buvo nustatyta, kad atsakovas laikėsi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių nustatytos tvarkos išsiųsdamas ieškovui pranešimus.
Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas nepateikė teismui pakankamų jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, t. y. neįrodė ieškinio, todėl nėra teisinio pagrindo šalių sudarytiems vekseliams pripažinti negaliojančiais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (143-146 b. l.) prašo vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti ieškovui 5 792 Eur baudą už nepagrįstai pareikštą ieškinį ir 50 procentų šios sumos priteisti atsakovui G. E.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o pagal 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iš kurios iki 50 procentų gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį; pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
CPK 5 str. skelbia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CK 1.137 str. asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovo procesinis elgesys teikiant ieškinį galėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu, nei siekiant realiai apginti savo teisę. Teismas konstatuoja, kad ieškovo kreipimosi į teismą teisminės gynybos negalima laikyti naudojimosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindo teigti, kad ieškovas tokiu būdu, pasinaudodamas įstatyme nustatyta teise, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, dėl ko jam turi būti skirta CPK 95 straipsnyje numatyta bauda.
Dėl to, kas pasakyta, atmestinas atsakovo prašymas skirti ieškovui 5 792 Eur baudą už nepagrįstai pareikštą ieškinį ir 50 procentų šios sumos skirti atsakovui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašo priteisti patirtas 665,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (125-127 b. l.).Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.2 p., teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 665,50Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Pažymėtina, kad ieškovas paduodamas ieškinį turėjo sumokėti 309 Eur žyminio mokesčio, o sumokėjo 70 Eur žyminio mokesčio (9, 32 b. l.), likusios 239 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo 2015-10-16 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (136 b. l.), į bylą nepateikta įrodymų, kad atidėta žyminio mokesčio dalis sumokėta, todėl ieškinį atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis (239 Eur) priteistina iš ieškovo (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 10,13 Eur (2 b. l.), todėl patikslintą ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo G. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 239,00Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 10,13 Eur (dešimt eurų 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.