- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1045-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00421-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- D. Ž.
- Ieškovas
- V. E.
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Procesinio dokumento kategorijos; 78.2.1; 77.4.2; 121.1; 121.15; 121.21; 121.22.
2012 m. birželio 25 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-14-787/2012 pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovui D. Ž., trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti priteisto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu išlaikymo vaikams A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150 Lt, dydį ir iš atsakovo priteisti: sūnui A. Ž. – po 650 Lt, dukrai A. Ž. – po 450 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, taip pat iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai susidarė įspūdis, jog atsakovo turtinė padėtis pagėrėjo, nes atsakovas kelis kartus per metus keliauja į užsienį atostogauti, kitų išlaikytinių neturi, turi nuolatinį darbą. O ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui (maistui, avalynei, drabužiams, mokymo priemonėms, vaistams, vitaminams, mokesčiui už būrelius, vaikų daliai tenkančią komunalinių mokesčių dalį, sūnaus akiniams) per mėnesį išleidžia po 2 200 Lt. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovės gaunamų pajamų vaikų poreikiams tenkinti nepakanka, todėl dalį lėšų vaikų išlaikymui skolinasi iš mamos ir draugų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šiuo metu mokėti vaikams didesnio išlaikymo negali. Jo atlyginimas yra 1 950 Lt, išmoka bankui – 1 370 Lt, tad atsakovui lieka vos 250 Lt pragyventi, taigi atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti yra neprotingo dydžio, nepagrįstos įrodymais, be to, santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje ieškovei buvo paskirta daugiau turto, kuris neapsunkintas skolomis, o atsakovui atiteko bankui įkeistas turtas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu priteisto išlaikymo iš D. Ž. nepilnamečiams vaikams: dukrai A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) , ir sūnui A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) , dydį ir priteisė iš atsakovo D. Ž. dukrai A. Ž. po 450 Lt , o sūnui A. Ž. po 650 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-04-15) iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei. Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nusprendė vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri užtikrina dviem vaikams būstą. Atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, automobilius, atsakovas turi įsipareigojimų bankui, jo pajamos 2009–2011 m. laikotarpiu buvo apie 1 500 Lt. Ieškovė įsipareigojimų bankams neturi, tačiau užtikrina šalių vaikų išlaikymą, gydymą ir kitas būtinas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, sūnaus ir dukters išlaikymui išleidžia apie 2 211 Lt, nekilnojamąjį turtą, registruotą jos vardu, ieškovė pardavė. Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs visas šias aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, dėl to, vadovaudamasis vaiko interesų gynimo principais, ieškovės ieškinį patenkintino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. Ž. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu tarp šalių buvo nutraukta santuoka bendru sutarimu, padalintas turtas ir ieškovei sutikus nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 150 Lt periodinėmis išmokomis. Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, parenkant išlaikymą vaikams, buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovei atiteko neapsunkintas banko paskola turtas, o atsakovui priteisti banko kreditai, kurie po santuokos nutraukimo padidėjo iki 1 430 Lt, vietoje anksčiau buvusio 1 100 Lt. Atsakovo pragyvenimui lieka 280 Lt. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, kad atsakovas neįgijo naujo turto, turi du žemės sklypus, bankui įkeistą gyvenamąjį namą, moka paskolą bankui, naudojasi senomis transporto priemonėmis „Audi Avant“, 1994 m. gamybos, 1991 m. gamybos GAZ 67, „Moskvich 412“, „VW Passat“, 1984 m. gamybos, jos yra bevertės. Taip pat atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą, kuris patvirtina, kad 20012-04-23 P. Ž. įrašyta atsakovo duktė(b. l. 102–103), todėl patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo, atsakovui neliks jokių lėšų savo poreikiams tenkinti. Ieškovės turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė, ji vidutiniškai gauna po 2 237 Lt per mėnesį su darbo santykiais susijusių pajamų, 370 Lt kas mėnesį sūnaus Andriaus specialių poreikių tenkinimui skirtą invalidumo pensiją bei 300 Lt išlaikymą iš apelianto, kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Teismas neįvertino, kad ieškovė po santuokos nutraukimo nuosavybės teise turėjo du butus, žemės sklypą, žemės sklypą su statiniais, transporto priemonę, po teismo sprendimo priėmimo 2011 metais ieškovė įsigijo prabangos prekę automobilį BMW, 2006 metų, pardavė nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą, žemės sklypą, žemės sklypą su statiniais, už kuriuos pagal pateiktus dokumentus gavo 120 000 Lt. Ieškovė nuolat vyksta atostogauti į Egiptą, šiuo metu ji taip pat nuo 2012-01-12 atostogauja Egipte. Apeliantui atiteko įkeistas nekilnojamasis turtas, jis prisiėmė 230 000 Lt kreditorinį įsipareigojimą ir bevertes transporto priemones. Po teismo sprendimo priėmimo apelianto turtinė padėtis yra pablogėjusi. Teismas netinkamai taikė LR CK 3.201 str., CPK 185 str., nesiaiškino dėl vaikų poreikių pasikeitimo, nevertino pateiktų į bylą su tuo susijusių įrodymų. Sūnus dailės būrelio nuo šių mokslo metų nebelanko, nes nenori, taigi jo poreikių dalis yra sumažėjusi. Jų šeima yra šešių asmenų ir kiekvienam yra kažkas perkama, todėl visiškai neaišku, kurio šeimos nario poreikiams tenkinti buvo perkama viena ar kita prekė. Įvertinus ieškovės pajamas, kurios sudaro 2 907,68 Lt per mėnesį, bei nurodytas išlaidas, jai liktų 707 Lt per mėnesį, iš kurių turi išlaikyti save ir savo trečią vaiką. Sūnaus A. Ž. specialiems poreikiams tenkinti ieškovė gauna po 370 Lt kas mėnesį iš valstybės. Joks gydymas vaikui dėl klausos negalios nėra taikomas, apelianto duomenimis, nėra perkami jokie vitaminai ir jis nevežamas pas LOR specialistus, nes jau seniai nustatyta, kad klausos nervas yra negyvas, todėl ieškovės prašomo 650 Lt išlaikymo sūnui priteisimas prasilenkia su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, proporcingumo principu. Teismas neįvertino, kad ieškovė kreipėsi į teismą praėjus tik 1,5 metų nuo sprendimo priėmimo. Trumpas laikotarpis leidžia pagrįstai abejoti dėl vaikų poreikių esminių pasikeitimų. Įvertinus surinktus byloje įrodymus darytina išvada, kad ieškovė neįrodė esminių vaikų poreikių pasikeitimų leistinais įrodymais, o ieškovės pareiškime nurodyti vaikų poreikiai jau buvo įvertinti ankstesniu teismo sprendimu. Šiuo metu priteistas išlaikymas – 1 100 Lt per mėnesį, yra visiškai neproporcingas apelianto turtinei padėčiai, apeliantas negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių, jis yra tris kartus didesnis, nei jam liekanti pinigų suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. E. prašo palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad apeliantas nesilaikė duoto žodžio prisidėti prie vaikų išlaikymo, nors nutraukiant santuoką šalys susitarė, kad teismas vaikų išlaikymui priteis tik simbolišką sumą, tačiau atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, dėl to ieškovė kreipėsi į antstolius. Didžioji dalis ieškovei po santuokos nutraukimo atitekusio turto buvo įgyta ieškovės vardu už jos giminaičių lėšas, o ne santuokoje sukauptomis lėšomis, tad apeliantui nepriklausė. Dalinant turtą atsakovas pats pasirinko, kaip bus dalinamas turtas, ir pasirinko namą bei paskolą bankui, o ieškovei paliko kitą turtą. Pajamos, gautos už po santuokos nutraukimo parduotą nekilnojamąjį turtą, buvo skirtos dabartinio buto, kuriame ieškovė gyvena su vaikais, remontui. Didžiąją dalį pinigų ieškovė paskyrė vaikų gyvenamosios aplinkos sąlygoms pagerinti, vaikams išlaikyti, nes apeliantas daugiau nei dvejus metus kiekvieno vaiko išlaikymui skirdavo tik po 150 Lt. Taigi vaikų išlaikymu visą laiką praktiškai rūpinosi ieškovė. Teisme buvo nustatyta, kad šalių gaunamos pajamos yra panašios. Nuo 2011 m. gegužės 5 d. ieškovė iš SODROS gauna 1 890,49 Lt dydžio pašalpą, nuo š. m. gegužės ieškovė grįžta į darbą, gaunamas atlyginimas bus apie 1 700 Lt. Ieškovės finansinė situacija bus blogesnė nei apelianto. Ieškovė paėmusi paskolą iš „Swedbank“, įmokos siekia po 517,17 Lt per mėnesį iki 2014 m. birželio 17 d. (2 t., b. l. 96). Ieškovės dabartinis vyras yra egiptietis, todėl į Egiptą keliauja ne atostogauti, bet todėl, kad tai yra ieškovės vyro gimtinė, ir ten vykstama pabūti su vyro šeima – jie pasiilgsta savo sūnaus ir anūko. Automobilis BMW yra įgytas santuokoje ir jis nėra tik ieškovės nuosavybė – tai bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovo dabartinė finansinė padėtis yra daugiau nei gera. Atsakovas gyvena erdviame name, baigia kloti trinkeles aplinkui namą, po kelis kartus per metus vyksta atostogauti į užsienį, dėvi žymių ir brangių prekių ženklų rūbus, avalynę, akinius, šiuo metu studijuoja viename iš Vilniaus miesto universitetų magistrantūroje. Ieškovė patiria daug išlaidų, susijusių su vaikų išlaikymu: maistas vaikams, be kasdienių išlaidų maistui, vaikams dar kiekvieną dieną reikia duoti kišenpinigių pietums mokykloje. Sūnus šiuo metu nebelanko dailės būrelio, nes atsakingai ruošiasi pagrindinės mokyklos baigiamiesiems egzaminams, ir reikia daugiau laiko skirti mokslams. Nuo rugsėjo vaikas vėl pradės lankyti šį būrelį arba pasirinks kito dalyko būrelį. Vasaros laikotarpiu reikia skirti pinigų ir vaikų atostogoms. Sūnaus gaunamos 360 Lt šalpos pensijos per mėnesį neužtenka būtiniausiems vaiko sveikatos poreikiams patenkinti – vaistams, vitaminams, kitoms vaiko gyvenimo kokybės gerinimo priemonėms. Apelianto norima vaikų išlaikymui mokėti bendra 300 Lt suma neatitinka LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: pažymą iš darbo vietos, kuri patvirtina, kad ieškovė dirba Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje nuo 2008-05-12, 200 Lt sąskaitą už teisinių paslaugų suteikimą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą IĮ ,,Artilex“ (2 t., b. l. 87–89).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). LR Civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu išlaikymo kiekvienam iš vaikų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) , priteistas išlaikymas po 150 Lt į mėnesį iki vaikų pilnametystės.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad priteistas vaikams išlaikymas po 150 Lt yra simbolinis, ir nors praėjo nedidelis laikotarpis, tačiau tokio dydžio išlaikymas negali būti pripažintas tinkamu, nes jis, atsižvelgiant į vaikų amžių ir nepilnamečio šalių sūnaus sveikatos būklę, net minimaliai neužtikrina vaikų poreikių, kurie objektyviai išaugo dėl jų amžiaus ir pasikeitusios ekonominės situacijos valstybėje, ir tai yra pagrindas spręsti išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Vertindamas šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas, iš kurių galima daryti išvadą, kad vien gaunamos pajamos tiksliai neatspindi šalių turtinės padėties ir ji negali būti pripažinta esanti ypač bloga. Apelianto argumentai, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojo grąžinti kreditą bankui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negali parduoti įkeisto bankui būsto ir taip sutaupyti išlaidų būstui apmokėti. Todėl apelianto motyvai apie tai, kad ieškovė pardavė nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo perkelti ieškovei visos vaikų išlaikymo naštos, nes kiekviena iš šalių po santuokos nutraukimo turėjo teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šiuo atveju ieškovė nutarė turtą parduoti, o atsakovas – pasilikti jam tenkančio turto dalį asmeniniams poreikiams tenkinti, nes tai yra šalių teisė. Be to, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovui po santuokos nutraukimo liko seni automobiliai, nes atsakovo vardu įregistruotų automobilių vertė nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas negali teikti vaikams skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės nuostatų nepažeidė, įvertino visas reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustatydamas vaikams skirtiną išlaikymo dydį, abejones dėl tikrosios šalių turtinės padėties aiškindamas vaikų interesų naudai. Taip pat byloje nustatyta, kad vaikų poreikiai nesumažėjo, o ieškovė, priešingai nei apeliantas, viena rūpinasi šalių vaikų būtinų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jų laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad faktiškai didesnę dalį išlaidų, skirtų sūnaus išlaikymui, sudaro išlaidos akiniams (400 Lt), nes, kaip pripažino ieškovė, išlaidos akiniams įsigyti yra būtinos vieną kartą per metus, o kasdienės išlaidos maistui, transportui, buitiniams poreikiams yra daromos nuolat. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad ieškovė be pagrindo nurodo, kad šalių sūnui reikalingos didesnės išlaidos dėl sveikatos būklės, nes tai prieštarauja išrašui iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 15), kuris patvirtina, kad šalių sūnui reikalingi akiniai, vaistai, vitaminai. Ieškovo motyvas, kad sūnaus sveikatos būklė negali pagerėti nepriklausomai nuo taikomų jo sveikatinimui išlaidų, nesudaro pagrindo vaikui nepirkti jo vystymuisi reikalingų medikamentų. Taip pat atmestinas apelianto motyvas, kad pateikti byloje kvitai nepatvirtina, kuriam iš šeimos narių buvo perkamos prekės (1 t., 17–19), tad tariamai šios išlaidos gali būti padarytos ne atsakovo vaikams, o kitam ieškovės šeimos nariui. Nurodytos ieškovės čekiuose prekės atitinka vaikų poreikius, tai vaistai, gydomosios arbatos, apranga, mokyklinės prekės, apavas; kad ieškovė šias prekes panaudojo ne vaikų poreikiams tenkinti, atsakovas įrodymų nepateikė, todėl atsakovo prielaidos apie šių prekių panaudojimą kitiems šeimos nariams neįrodytos. Kitos ieškovės išlaidos, skirtos vaikų neformaliam ugdymui, yra įrodytos mokestiniais dokumentais (b. l. 86, 87–89, 95, 1 t.), kurie patvirtina, kad vaikų ugdymą apmokėjo ieškovė. Tas faktas, jog šalių sūnus laikinai nelanko dailės būrelio, nesudaro pagrindo pripažinti, jog vaikui nebuvo pirktos reikalingos užsiėmimams šiame būrelyje priemonės (apie 100 Lt per metus), pažymėtina, kad būrelis yra nemokamas (1 t., b. l. 88), todėl ieškovo motyvas, kad išlaidos būreliui neturi būti priskirtos prie ieškovės turėtų sūnaus ugdymui išlaidų, yra atmestinas.
Byloje nėra įrodyta, kad ieškovė važinėja į Egiptą tik poilsiauti, priešingai, pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovė sudarė santuoką su egiptiečiu, santuokoje gimė vaikas ir kad ieškovės sutuoktinis turi Egipte šeimą (2 t., b. l. 22–39, 1 t., b. l. 11). Todėl atsakovo motyvai, kad ieškovė išlaidauja poilsiui užsienyje ir neracionaliai naudoja lėšas vaikų išlaikymui, yra atmestini.
Apelianto argumentas, kad be dviejų vaikų, kurie gimė santuokoje su ieškove, jo vardu įrašyta P. Ž. (2 t., b. l.), nesudaro pagrindo atmesti ieškovės prašymą dėl išlaikymo padidinimo, nes pareigą išlaikyti P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas dalijasi su vaiko motina J. Ž.. Atsakovas yra sveikas, darbingas, byloje nepateikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečių vaikų poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl apelianto motyvai, jog jis yra nepajėgus užtikrinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams iš pirmos santuokos, nes gauna mažą atlyginimą, turi skolų ir šiuo metu gimė trečias vaikas duktė P., nesudaro pagrindo sumažinti vaikams iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo sumą iki 150 Lt, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokoje įgyto turto padalijimas ištuokos atveju nėra susijęs su tėvų išlaikymo pareigomis savo vaikams, taigi ta aplinkybė, kad po ištuokos ieškovei liko dalis turto be skolų, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovo nepilnamečiams vaikams dalis išlaikymo būtų buvusi priteista turtu. Priešingai, byloje esantis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimas patvirtina, kad išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas periodinėmis išmokomis. Taip pat atmestinas apelianto motyvas, kad ieškovė, pardavusi santuokoje įgytą turtą, nusipirko naują automobilį, dėl to jos turtinė padėtis nėra tokia bloga, nes byloje neįrodyta, jog ieškovė, pirkdama automobilį, išleido mažiau lėšų vaikų išlaikymui, negu yra būtina jų poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė šiuo metu gyvena kitoje santuokoje, tad nėra nuginčyta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad naujai pirktas automobilis yra bendroji jungtinė, o ne jos asmeninė nuosavybė. Kiti apeliacinio skundo motyvai iš esmės atkartoja anksčiau nurodytus motyvus, todėl kolegija dėl jų nutartyje pakartotinai nepasisako.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, padidindamas priteistiną išlaikymą atsakovo vaikams, pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Lt išlaidas už atsiliepimo už apeliacinį skundą surašymą, atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos (2 t., b. l. 87) priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p. 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš atsakovo D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 200 (dviejų šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei V. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).