- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- N2-14-787/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00421-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Turauskis
- Ieškovas
- V. E.
- Atsakovas
- D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
dalyvaujant ieškovei V. E., atsakovui D. Ž., jo atstovei adv. N. Ž., trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovui D. Ž., tretysis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Ž., prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu priteistą išlaikymą A. Ž., (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo priteisti jo sūnui A. Ž. po 650 Lt, dukrai A. Ž. – po 450 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė V. E. prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad su atsakovu išsiskyrė (duomenys neskelbtini)abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo priteistas išlaikymas po 150 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Dėl tokios sumos susitarė draugiškai, atsakovas sakė, kad daugiau prisidės savanoriškai. Iš atsakovo savarankiškos pagalbos ji nesulaukė. Po 150 Lt vaikams būtiniems poreikiams patenkinti neužtenka. Ji pati ištekėjo antrą kartą, gimė vaikas. Jos pajamų išlaikyti vaikams neužtenka. Sūnus turi lengvą negalią, yra nuolatiniai vizitai pas gydytojus, taip pat turi problemų su regėjimu, reikalingos okulisto konsultacijos. Per metus sūnui reikia vienų akinių, jie kainuoja apie 400 Lt. Sūnus turi klausos negalią, todėl 2-3 kartus per metus geria B grupės vitaminus. Vaikai turi gabumų, lanko būrelius. A lanko baseiną ir muzikos mokyklą, A lanko dailės pamokas. Vaikai taip pat lankė šokių pamokas, bet jas teko mesti, nes tai per brangu. Vaikų poreikiams per mėnesį išleidžia apie 2200 Lt. Vaikams reikalinga įrengti atskirus kambarius, nupirkti baldus. Vaikai gyvena kartu su močiute, A miega su močiute, o A sulankstomoje lovoje. Atsakovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi, vaikai pasakojo, kad tėtis baigia įsirengti namą, gerai rengiasi, nešioja geros firmos akinius, važinėja geru automobiliu, dažnai važiuoja ilsėtis į užsienį, ko vaikai padaryti negali. Ją pačią ir trečią vaiką išlaiko jos vyras. Vaikų išlaikymas turtu nebuvo priteistas. Atsakovas privalo prie vaikų išlaikymo prisidėti proporcingai. Alimentų atsakovas nemoka savanoriškai, o moka per antstolį D. J.. Jos pajamos yra pašalpa iš valstybės, kai vaikui suėjo vieneri metai, ji sumažėjo iki 1900 Lt. 2237 Lt pašalpa buvo iki vaikui buvo vieneri metai. Be pašalpos ji kitų pajamų neturi. Ji pati turi dviejų kambarių butą, automobilį 2006 metų BMV, miško sklypą. Daugiau neturi jokio turto. Nuo santuokos nutraukimo dienos yra pardavusi namą Tauckūnų kaime, mišką ir automobilį. Mokesčiai žiemą per mėnesį yra apie 800 Lt, vasarą apie 200-250 Lt. Santuokoje ji su atsakovu turėjo begalę skolų, pardavusi turtą atidavė skolas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Ž. teismo posėdžio metu su ieškovės reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad 2009 metais su ieškove išsiskyrė gražiuoju ir dalinosi turtą. Turto dalybos buvo neproporcingos, buvo sutarta su ieškove, kad jis duoda daugiau turto, kad nereikėtų daugiau alimentų. Kai nuėjo pas teisininkus, jiems pasakė, kad taip daryti negalima, todėl išlaikymą po 150 Lt įrašė kaip formalumą. Ieškovei teko turtas be kreditorinių įsipareigojimų, jam liko visi kreditoriniai įsipareigojimai ir užstatytas turtas. Jo turtinė padėtis nesikeitė, o tik pablogėjo. Bankas neleido skirtis, jis perrašė sutartį, kreditą perrašė ant savęs, savo tėvus įrašė kaip laiduotojus. Sudarant naują sutartį, buvo kita marža ir paskola padidėjo 300 Lt kas mėnesį. Mokėdavo po 1100 Lt, o dabar po 1430 Lt. Jokio turto ir mašinų neturėjo, turi vieną ir tą patį automobilį. Ieškovei nebuvo jokių įsipareigojimų, ji pardavė visą turtą ir jį pardavusi, pinigus turėjo skirti vaikų išlaikymui, nes jai buvo per skyrybas skirta didesnė turto dalis. Nurodyti vaikų poreikiai atitinka tikrovę. Poreikiai yra tokie patys kaip buvo iki skyrybų. Su ieškovės lentelėje nurodytomis sumomis nesutinka. Nesutinka, kad akiniai tiek kainuoja, kad aprangai reikia po 150 Lt į mėn., kad telefono paslaugos yra 26 ir 20 Lt. Vaikai poreikių neturi, dukra lanko baseiną, o sūnus poreikių neturi. Skyrybų metu jo darbo užmokestis buvo 1900 Lt, o dabar 1800 Lt. Kitų pajamų neturi, jokio nekilnojamojo turto nepardavė. Jo namas dar neįrengtas.
Atsakovo atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad iš esmės po sprendimo įsiteisėjimo atsakovo turtinė padėtis pasikeitė į mažąją pusę, gaunamos pajamos sumažėjo, kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo. Pasikeitė įmokos, tai patvirtina pateikti banko įmokų mokėjimų grafikai, banko pranešimai, kuriais bankas reikalavo kredito sutarties peržiūrėjimo, būtent dėl teikiamos šalių taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo, pažyma apie gaunamą atsakovo darbo užmokestį. Priimant bet kurį sprendimą, yra šalys, jos turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, kai santykiai įforminami sutartimis, tai praėjus 1,5 metų ieškovė iš esmės keičia savo poziciją dėl išlaikymo dydžio nustatytą teismo sprendimu, kaip buvo šalys aptarę. Atsakovas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino taikos sutarties sudarymo aplinkybes, buvo aptarta paskirstyti bendrą turto balansą, jog ieškovei tektų visas sutuoktinių turėtas nekilnojamasis turtas be apsunkinimų, o atsakovas prisiėmė nebaigtą statyti namą su dideliais įsipareigojimais prieš kredito įstaigą. Kritiškai vertintina ir ieškovės pateikta vaikų poreikių lentelė, kurioje mokesčių už butą suma nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovė nurodo, kad kiekvienam vaikui paskaičiuota po 120 Lt būsto išlaikymui, tačiau jokių dokumentų patvirtinančių tokį paskaičiavimo dydį į bylą nepateikė. Taip pat kelia abejonių 400 Lt suma nurodoma, kaip išleidžiama kiekvieną mėn. akiniams atsakovo sūnui. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo jos atstovaujamasis darbo užmokesčio vidutiniškai gauna 1950 Lt, teismo sprendimo priėmimo metu gaudavo apie 2200 Lt, tai rodo jų atsiliepime grindžiamą pajamų sumažėjimą. Per šį laikotarpį nuo 2009 iki šios dienos atsakovas jokio nekilnojamojo turto ar kilnojamojo turto neįsigijo. Pagal bankui turimus įsipareigojimus kas mėnesį privalo sumokėti 1370 Lt, taip pat išlaikymui turi sumokėti 300 Lt, todėl atsakovui vykdant turimus finansinius įsipareigojimus iš gaunamų pajamų lieka 280 Lt, todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimą pagal pareikštą ieškinį, atsakovas tiesiog neturėtų galimybių vykdyti savo įsipareigojimų, nes pagal reikalaujamą sumą kas mėnesį susidarytų 1100 Lt, ko pasekoje atsakovas prarastų ir vienintelį būstą. Nuo 2009 m. ieškovė pardavė turto ir gavo 120 000 Lt pajamų. Įsigijo prabangų automobilį, šios aplinkybės rodo, kad iš esmės ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys skiriasi, todėl mano, kad atsižvelgiant į abiejų pusių esamą turtinę padėtį, būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, išlaikant vaikus ir ieškovė turėdama tokias galimybes turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, tuo pagrindu paliekant priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo. Ieškovė didesnį sūnaus išlaikymo dydį 650 Lt grindžia tuo, jog A nustatytas invalidumas, tačiau visiškai neįvertina tos aplinkybės, ką patvirtina socialinės išmokos gavimo pažyma, kad A kiekvieną mėnesį paskirtą 360 Lt pašalpa iki jo pilnametystės. Tai kompensuoja socialinė išmoka ir padidinti vien tuo pagrindu išlaikymą A. Ž. nėra pagrindo, kadangi gaunamos pajamos 360 Lt, jas gauna ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad skyrius neigiamos informacijos nei apie vieną iš tėvų neturi. Skyriuje buvo išklausyti abu vaikai. Abu vaikai skaudžiai išgyvena dėl tėvų skyrybų, myli abu tėvus ir senelius ir nesupranta jų konfliktų. Dėl išlaikymo – tėvai turi tartis tarpusavyje. Mano, kad turi būti padidintas išlaikymas. Mama teigia, kad vaikas turi nedidelę negalią, jam reikalingi specialūs poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį A. Ž. iki 650 Lt, dukrai A. Ž. – iki 450 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, kadangi šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, jai vienai sunku patenkinti augančios dukters ir specialių poreikių turinčio sūnaus poreikius (t. 1, b.l. 21-22).
Pagal LR CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 MGL, t.y. 130 Lt. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (800 Lt), todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašymas didinti iš atsakovo priteistą išlaikymą yra pagrįstas, kadangi neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (LR CK 3.200 str.).
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (LR CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Respublikos CPK 3.201 straipsnyje numatytos išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatas, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra ir sūnus gyvena su ieškove, t.y. ieškovė užtikrina dviems vaikams būstą. Taip pat nustatyta, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu santuoka tarp D. Ž. ir V. Ž., registruota (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinta D. Ž. ir V. Ž. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: D. Ž. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. Ž., (duomenys neskelbtini), ir sūnui A. Ž., (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui, periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų: dukros A. Ž., (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. Ž., (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina V. Ž.; padalintas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės; pagal 2005-04-05 kreditavimo sutarties Nr. 212 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo ir papildymo susitarimą Nr. 212/3 gautas 67791,12 ES EUR dydžio būsto kreditas, kurio negrąžintas likutis 2009-02-23 dienai sudarė 64689,57 ES EUR ir pagal 2008-06-06 kreditavimo sutartį Nr. 0500-2008-44645 gautas 7240,50 ES EUR dydžio vartojimo reikmėms skirtas kreditas, kurio negrąžintas likutis 2009-02-23 dienai sudarė 1543,54 ES EUR bei visi kiti iš kredito sutarčių kylantys kreditoriniai įsipareigojimai, numatytos palūkanos ir kt. kreditoriui AB DnB Nord bankui, liko D. Ž. asmenine nuosavybe ir skola AB DnB Nord bankui (t. 1, b.l.6-10, 20).
Šiuo metu ieškovė su kitu vyru (kuris transporto priemonių LR teritorijoje neturi) turi sūnų (t. 1, b.l. 11, 113). Ieškovė nurodo, kad sūnaus ir dukters poreikiams kas mėnesį išleidžia atitinkamai 1311 Lt ir 900 Lt (t. 1, b.l. 16-19, 85). Ieškovės pajamos 2010-2011 m. sudarė apie 2237,68 Lt kas mėnesį, turi transporto priemonę, turi butą, 2010 m. pardavė žemės sklypus ir pastatus (t. 1 ,b.l. 12-13, 113-133, t. 2, b.l. 3-21). Ieškovės ir atsakovo sūnui A. Ž. nustatytas lengvas neįgalumas iki 2016-01-23 ir jis gauna 360,00 Lt šalpos pensiją kas mėnesį, dukra lanko Kaišiadorių meno mokyklą, plaukimo grupę, už kuriuos ieškovė moka mokesčius, sūnus lanko dailės būrelį (t. 1, b.l. 14-15, 86-95, 112). Atsakovo pajamos 2009-2011 m. kas mėnesį sudarė apie 1500 Lt, jam nuosavybės teise priklauso garažas, 2 žemės sklypai su statiniais, 4 transporto priemonės (t. 1, b.l. 38-39, 55-65). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, banke indėlių neturi (b.l. t. 1, b.l. 40-53, 69-70). Be to, ieškovė suteikia dviem vaikams būstą ir jį išlaiko. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus visas šias aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, dėl ko, vadovaujantis vaiko interesų gynimo principais, ieškovės ieškinys yra tenkintinas (CK 3.200 str.),
Tokiu būdu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu priteisto išlaikymo dydis keistinas (LR CK 3.201 str.) ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui A. Ž. po 650 Lt, dukrai A. Ž. – po 450 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-04-15) iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.194 str., 3.196 str.1 d.1 p., 3.199 str., 3.200 str.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perduotinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 288 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį ir 19,55 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 82-83 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) (t. 1, b.l. 2, t. 2, b.l. 2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu priteisto išlaikymo iš D. Ž. nepilnamečiams vaikams: dukrai A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir sūnui A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) išlaikymą, o nepilnamečiui sūnui A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-04-15) iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini)) 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 19,55 Lt (devyniolika litų 55 ct) pašto išlaidų valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.