Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui 573-ajai DNSB dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. L., patikslinęs reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2011 m. kovo 25 d. susirinkimo protokolo Nr. 03/11 5.2 punktą (duomenys neskelbtini) namui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovo, priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnis, kuris numato, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą bendrijos nariams turi būti pranešta ir pateikta susirinkimo darbotvarkė ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Skelbime apie šaukiamą visuotinį susirinkimą buvo pateikta netiksli darbotvarkė, o šilumos paskirstymo metodo priėmimo klausimas buvo priskirtas grafai „kiti klausimai“, kas leidžia teigti, kad bendrijos nariai nebuvo informuoti, kaip to reikalauja DNBĮ 21 str. 2 d., ir nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl vieno iš šildymo apskaitos Metodų pasirinkimo ir priėmimo 2011-03-25 bendrijos susirinkime. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu bendrijos nariais buvo namų, esančių (duomenys neskelbtini) Nr. 8 ir Nr. 10, 37 savininkai, todėl sprendimą turėjo priimti ne mažiau 19 bendrijos narių. Susirinkimas turėjo būti šaukiamas bendrijos narius informuojant raštu, kaip nustatyta atsakovo Bendrijos įstatų 6.2 ir 6.3 punktuose. Ieškovas nedalyvavo 2011 m. kovo 9 d. bendrijos narių susirinkime; be to, ieškovo teigimu, šio susirinkimo nebuvo, o atsakovas pateikia neteisingą informaciją. Apie siūlomą šildymo paskirstymo 3 metodą ieškovas sužinojo tik 2011 m. kovo 25 d. susirinkime. Energetikos inspekcijos raštas buvo gautas 2011 kovo 7 d. ir 2011 m. kovo 25 d. susirinkime buvo supažindinti bendrijos nariai. 2011 m. kovo 9 d. protokole nėra pirmininko parašo. Niekur nėra nurodoma, jog 2011 m. kovo 25 d. susirinkimas buvo pakartotinis. 2011 m. kovo 25 d. susirinkime nebuvo kvorumo, nes dalyvavo 12 narių iš 37, todėl negalėjo priimti sprendimų. Dėl ieškinio senaties ieškovas nurodė, jog buvo aktyvus bendrijos narys, tačiau apie skundžiamą sprendimą nebuvo informuotas, nes ieškovui dalyvaujant susirinkime toks sprendimas nebuvo priimtas. Nesant kvorumo nariai išsiskirstė, todėl vėliau jokie sprendimai negalėjo būti priimti. Su skundžiamu sprendimu ieškovas susipažino teisminio ginčo metu kitoje byloje, kai gavo atsakovo pateiktus įrodymus.

Atsakovas 573-oji DNSB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog bendrijos nariai apie susirinkimą buvo informuoti raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, patalpinant informacinį pranešimą laiptinių skelbimų lentose, nes įstatymas nenumato asmeninio rašytinio pranešimo. Ieškovas neginčija skelbimo apie įvyksiantį susirinkimą patalpinimo skelbimo lentoje fakto; tai, kad šilumos paskirstymo metodo priėmimo klausimas darbotvarkėje buvo priskirtas kitiems klausimams, nepanaikina priimto susirinkimo metu sprendimo teisėtumo. 2011 m. kovo 25 d. susirinkimas buvo pakartotinis po neįvykusio 2011 m. kovo 9 d. susirinkimo, kai nesusirinko reikiamas narių skaičius. Informacija apie siūlomą metodą ir norminiai aktai asmenims buvo įteikti 2011 m. kovo 9 d. susirinkime, nedalyvavusiems įteikti asmeniškai arba, jų neradus namuose, įdėta į pašto dėžutes. Pagal bendrijos Įstatų nuostatas bendrijoje buvo 35 nariai, t.y. namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 8, 22 butų savininkai ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, butų savininkai. Skundžiamo sprendimo priėmimo susirinkime dalyvavo 19 narių ir sprendimai priimti balsų dauguma. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Nors ieškovas teigia, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2014 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-9382-845/2014, kai atsakovas pateikė skundžiamą protokolą, tačiau ieškinyje ieškovas pats nurodė, jog jis 2013 m. kovo mėnesį iš atsakovo gavo pretenziją dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kurioje rašoma, kad 2011 m. kovo 25 d. susirinkime priimtas sprendimas dėl Metodo Nr. 3 taikymo. Todėl laikytina, jog ieškovas apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2013 m. kovo mėnesį. Be to, ieškovui buvo pateiktas 2012 m. vasario 3 d. raštas, patvirtinantis, kad ieškovui buvo žinoma apie priimtą sprendimą. Ieškovas kitoje byloje pateikdamas prieštaravimus 2013 m. lapkričio 29 d. nurodė, jog jam yra žinoma apie 2011 m. kovo 25 d. susirinkimo sprendimus. Be to, ieškovas dalyvavo 2011 m. kovo 25 d. susirinkime ir žinojo, kokie klausimai bus sprendžiami, todėl galėjo sužinoti, koks sprendimas buvo priimtas ar nepriimtas. Ieškovas buvo bendrijos revizorius, todėl galėjo susipažinti su visais dokumentais ir galėjo žinoti apie priimtus sprendimus. Prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-28 sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo priteisė atsakovui ir valstybei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog 2011-09-09 neįvykus bendrijos narių susirinkimui, buvo nuspręsta šaukti pakartotinį bendrijos narių susirinkimą 2011-03-25, kuriame turėjo būti svarstomas šilumos paskirstymo metodo priėmimo klausimas. 2011-03-25 įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu už ginčijamą sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo balsavo 17 bendrijos narių. Vadovaudamasis bendrijos įstatų 6.4.p. nuostatomis, teismas sprendė, jog ginčijamo bendrijos sprendimo priėmimo procedūra pažeista nebuvo, ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat teismas konstatavęs, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tenkino atsakovo prašymą dėl senaties termino taikymo; ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu atsakovo 2011 m. kovo 25 d. susirinkimo protokolo Nr. 03/11 5.2 punktą (duomenys neskelbtini) g. 8 namui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas, teigdamas, jog atsakovo pažeidimas yra tęstinis, nesutinka su teismo išvada, kad jis praleido senaties terminą. Taip pat nurodo, jog iki šiol nėra aišku, ar pagal 2011-03-25 susirinkimo protokolą (duomenys neskelbtini) 8 namo butams galėjo būti taikomas šildymo apskaitos Metodas Nr. 3, nes nei susirinkimo protokole, nei darbotvarkėje, nei skelbime apie minėtą susirinkimą Metodo Nr. 3, 9 ir 10 p. bei (duomenys neskelbtini) 8 namas nėra paminėti. Tuo tarpu 2011-03-25 susirinkimo protokolo Nr. 03/11 4, 5.3 p. ir kitų susirinkimų protokoluose visada fiksuojama, kuriam iš bendrijos namų arba abiems taikomi priimti ir punkte išdėstyti reikalavimai. Pasak apelianto, visi neaiškumai ir pažeidimai įvyko dėl bendrijos pirmininko ir buhalterės aplaidaus darbo ir piktnaudžiavimo bendrijos narių pasitikėjimu, todėl palyginus su atsakovo grubiausiais pažeidimais (tame tarpe Šilumos vartojimo taisyklių 18.1. p., 20.1 p., 20.2 p., 28 p.,, 18.3 p., 132.4, 132.5 p. pažeidimai) ieškovo nežymus uždelsimas nesudaro pagrindo ieškinio senaties taikymui. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir remdamasis atsakovo teiginiais nepagrįstai sprendė, jog 2016-03-25 susirinkimas buvo pakartotinis. Apelianto įsitikinimu, buvo pažeistos Daugiabučių gyvenamųjų patalpų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11, 12 str. nuostatos, reglamentuojančios susirinkimų šaukimo tvarką; pasak apelianto, 2011-03-09 susirinkimo nebuvo, nes Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymas Nr. I ĮP-1 pasirašytas 2011-03-18 ir gautas tik apie 2011 m. kovo 23 d., todėl jis negalėjo būti svarstomas 2011 m. kovo 9 d. susirinkime. Taip pat apeliantas teigia, kad ginčo bendrijos sprendimas niekinis, pažeidžia viešojo juridinio asmens valdymo organo kompetenciją, tai grubus įgaliojimų viršijimas, nes bendrija turi teisę spręsti klausimus, susijusius su bendrijos bendro turto ir teritorijos priežiūra. Taip pat nurodo, jog buvo pažeistos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos, nes sutartis dėl Metodo Nr. 3 taikymo jo butui su apeliantu nesudaryta, apeliantas bendrijai raštiško sutikimo sutarčiai sudaryti nedavė, pasirašyti sutartį įgaliojimų nesuteikė.

Atsakovas 573-oji daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2016-01-28 sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto argumentus, susijusius su Daugiabučių gyvenamųjų patalpų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 11, 12 str. nuostatų pažeidimu, laiko nepagrįstus, nes ieškovo nurodytų įstatymo nuostatų redakcija įsigaliojo tik nuo 2012-07-01, t.y. po ginčo susirinkimų. Mano, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi Bendrijos narių susirinkimo organizavimo metu Bendrijos veiklą reglamentavusių įstatų nuostatomis, ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstas išvadas, jog 2011-03-25 organizavimo tvarka pažeista nebuvo, o kovo 23 d. įvykęs susirinkimas buvo pakartotinis. Akcentavo, jog bendrijos nariais buvo abiejų namų (duomenys neskelbtini) g. Nr. 8 ir Nr.10 butų savininkai, kadangi sprendimas dėl šildymo paskirstymo metodo taikymo buvo priimtas dėl abiejų namų, todėl namai ir nėra išskirti; kuomet sprendimai buvo priimami dėl kokio nors vieno namo, bendrijos sprendimuose buvo nurodoma atskirai, kad sprendimas priimamas vieno namo reikalu. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde apeliantas, pažeisdamas CPK 141 str., 301 str. nuostatas, suformulavo naują, kitą, nei buvo apibrėžtas ir nagrinėjamas pirmos instancijos teisme, ieškinio faktinį pagrindą. Taip pat tvirtina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį; reikalavimui pripažinti negaliojančiu bendrijos susirinkimo protokolo atitinkamą punktą negali būti taikytos tęstinio pažeidimo ieškinio senaties nuostatos, nes protokolo priėmimo faktas negali būti tapatinamas su tęstiniu pažeidimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 573–osios DNSB susirinkimo, vykusio 2011-03-25 metu, bendrijos narių buvo priimtas sprendimas dėl šildymo paskirstymo metodo Nr. 3 bendrijai priklausantiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 10, taikymo. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašė panaikinti minėtą bendrijos sprendimą, nurodė, jog buvo pažeistos sprendimo priėmimo procedūros. Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinys nepagrįstas, sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą; 2) šaukiant susirinkimą buvo pažeistos Daugiabučių gyvenamųjų patalpų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11, 12 str. nuostatos; 3) teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad 2011 m. kovo 25 d. susirinkimas buvo pakartotinis; 4) bendrija, priimdama ginčo sprendimą dėl metodo taikymo, pažeidė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., CK 2.84 str., nuostatas, t.y. pažeidė viešojo juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Taip pat apeliuoja į kitus Daugiabučių gyvenamųjų patalpų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Metodų taikymo taisyklių, Šilumos vartojimo taisyklių nuostatų pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl naujų apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde suformuluotų argumentų.

Visų pirma, akcentuotina tai, jog teisminio nagrinėjimo dalykas, jo ribos apibrėžiamos ieškovo suformuluotu ieškinio pagrindu ir dalyku. Ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str. 1 d.). Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau įstatymas nenumato galimybės keisti ieškinio pagrindą ar ieškinio dalyką apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio išnagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog 2014-11-12 patikslintame ieškinyje apeliantas galutinai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, kuriuo buvo apibrėžtas teisminio nagrinėjimo dalykas; pakeitęs faktinį ieškinio pagrindą, nurodė aplinkybes, susijusias su Bendrijos 2011-03-25 susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimais, teigė esą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 p. reikalavimai, prašė Bendrijos 2011-03-25 susirinkimo protokolo Nr. 03/11 5.2 p. (duomenys neskelbtini) g. 8 namui pripažinti negaliojančiu. Apelianto suformuluoto faktinio ieškinio pagrindo pagrindu atsakovas teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį; būtent šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tiriamos nagrinėjant civilinę bylą, ir dėl šių aplinkybių buvo teismo pasisakyta skundžiamame teismo 2016-01-26 sprendime. Iš 2015-11-19 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog apeliantas tik duodamas paaiškinimus žodžiu bei pasisakydamas baigiamojoje kalboje išsakė argumentus tiek dėl Bendrijos įgaliojimų viršijimo priimant skundžiamą sprendimą, tiek dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, taikymo. Pažymėtina, jog šios išvardintos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos patikslintame procesiniame dokumente, pagrįstai remiantis CPK 135, 141 str. str. nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku. Pateikdamas apeliacinį skundą apeliantas vėl nurodė argumentus (kad Bendrija kaip juridinis asmuo neturėjo įgaliojimų spręsti klausimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo; kad buvo pažeistos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nuostatos), kurie nebuvo nagrinėjami pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas tokio ieškinio pagrindo nebuvo suformulavęs, nauji tik apeliacinės instancijos teisme suformuluoti argumentai, kuriais ieškinio reikalavimas nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės kontrolės metu nevertintinas (CPK 306 str. 2 d., CPK 312 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo.

Pasak apelianto, priimant ginčo sprendimą 2011-03-25 vykusiame bendrijos susirinkime buvo pažeisti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 str. reikalavimai, ginčo sprendime nėra nurodyta, kad jis priimtas ir namo Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini) g., atžvilgiu. Apelianto tvirtinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2011-03-25 įvykęs susirinkimas buvo pakartotinis.

Nors apeliantas apeliuoja į tai, kad susirinkime svarstant šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 priėmimo klausimą buvo ignoruojami Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų patalpų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. ir 12 str. reikalavimai: neinformuoti butų savininkai raštu apie tai, kad susirinkime bus svarstomas šildymo sąnaudų apskaitos metodo pasirinkimo klausimas; minėtas klausimas nebuvo įrašytas į susirinkimo darbotvarkę; nepateikti sprendimų (numatomų) projektai ir nenurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su dokumentais; apelianto atžvilgiu buvo grubiai pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas skundą grindžia ne Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, galiojusia ginčo bendrijos sprendimo priėmimo metu, o vėlesne, įsigaliojusia nuo 2012-07-01, kuria nagrinėjant klausimą dėl bendrijos 2012-03-25 sprendimo priėmimo teisėtumo teismas vadovautis negali (CK 1.7 str. 2 d.).

Ginčo bendrijos sprendimo priėmimo metu bendrijos susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2012-06-30) 21 str., kuris numatė, jog bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) įstatuose nustatyta tvarka (šio straipsnio 1 d.); apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai pranešti bendrijos nariams ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę (šio straipsnio 2 d.); bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (šio straipsnio 3 d.); bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus; bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių (šio straipsnio 5 d.). 2011-03-25 Bendrijos narių susirinkimo organizavimo metu galiojusių Bendrijos įstatų 6.3. p., kuriame buvo sureglamentuota bendrijos narių susirinkimo tvarka, nustatė, jog apie įvyksiantį susirinkimą nariai informuojami raštu prieš 10 dienų, informaciniame rašte paskelbiama susirinkimo darbotvarkė, susirinkimo vieta, data ir laikas. Įstatų 6.4 punkte nustatyta, jog susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja pusė narių, ir pakartotinis susirinkimas šaukiamas per dvi savaites ir jis teisėtas, jei dalyvauja ne mažiau, kaip ¼ narių. Pagal Įstatų 6.5 punktą susirinkimo sprendimai turi būti priimami pusės susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Pagal įstatų 1.4 p. ginčo sprendimo priėmimo metu bendrijos nariai buvo namų (duomenys neskelbtini) g. Nr. 8 ir Nr.10 butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai; pagal įstatų 3.1 punktą, bendrijos nariai yra patalpų savininkai, kiekvienas savininkas (patalpos bendrasavininkiai) turi po vieną balsą. Iš viso bendrijoje buvo 34 nariai.

2011 m. kovo 9 d. bendrijos susirinkimo protokole nurodoma, jog į susirinkimą susirinko 12 iš 34 narių. Kadangi nebuvo kvorumo, nuspręsta šaukti kitą susirinkimą 2011 m. kovo 25 d.; susirinkime dalyvavusiems nariams išdalinti VKEKK nutarimai dėl 3 metodo taikymo, nedalyvavusiems bendrijos nariams dokumentus nuspręsta įdėti į pašto dėžutes. Nors susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašas nėra pasirašytas pirmininko, o apelianto teigimu, susirinkimo dalyvių sąraše parašas yra ne jo, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, paties apelianto procesinių dokumentų turinį, neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog 2011 m. kovo 9 d. susirinkimas buvo šaukiamas, jame dalyvavo ir pats ieškovas, susirinkimas neįvyko nesurinkus kvorumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog neįvykus 2011 m. kovo 9 d. susirinkimui, 2011 m. kovo 10 d. bendrijos pirmininkas paskelbė apie susirinkimo sušaukimą 2011 m. kovo 25 d. 2011-03-25 susirinkimo protokolas patvirtina, jog susirinkimo metu (protokolo 5.2 punktas) 573-osios DNSB susirinkimas priėmė ieškovo ginčijamą sprendimą pritarti bendrijos karštam vandeniui bei šildymui suvartojamos energijos skaičiavimui taikyti VKEKK aptvirtintą 3-ą šilumos paskirstymo metodą. Naują metodą pilnai taikyti nuo 2011 m. balandžio 1 d. Nuo 2011 m. kovo 1 d. taikyti tik metodo dalį, reglamentuojančią apskaičiavimo už karšto vandens cirkuliaciją būdą. Susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių, už skundžiamą sprendimą balsavo 17 narių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog 2011-03-25 įvykęs susirinkimas nebuvo pakartotinis, susirinkime nebuvo kvorumo. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, jog 2011-03-25 susirinkimas buvo šaukiamas įstatuose numatytais terminais (įstatų 6.4 p.), pagal tą pačią darbotvarkę kaip ir 2011-03-09 turėjęs įvykti susirinkimas, ir sprendė, jog 2011-03-25 susirinkimas buvo pakartotinis. Atkreiptinas dėmesys, jog 2011-03-25 susirinkimas buvo šaukiamas nesusirinkus kvorumui 2011-03-09 sušaukto bendrijos susirinkimo metu; vien ta aplinkybė, jog skelbime apie susirinkimą ir susirinkimo protokole nebuvo nurodyta, kad 2011-03-25 susirinkimas pakartotinis, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvados.

Į bylą nėra pateiktas susirinkime dalyvavusių narių sąrašas, tačiau pateikti 17 rašytinių patvirtinimų iš dalyvavusių susirinkime bendrijos narių, jog jie dalyvavo 2011 m. kovo 25 d. susirinkime; 2011 m. kovo 25 d. susirinkimo protokolas patvirtina, jog jame dalyvavo 19 narių, o ginčijamam sprendimui pritarė 17 narių. Iš viso bendrijoje buvo 34 nariai. Bendrijos įstatų 6.4 p. yra aiškiai nurodoma, kad pakartotinis susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ¼ narių, o sprendimas laikomas priimtu teisėtai, jei už jį balsavo daugiau nei pusė susirinkime dalyvaujančių narių (įstatų 6.5 punktas). Todėl apelianto motyvai, kad 2011-03-25 susirinkimo metu nebuvo kvorumo, yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad ginčo sprendimo priėmimo metu bendrijos nariais buvo namų (duomenys neskelbtini) g. Nr. 8 ir Nr.10 butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai (bendrijos įstatų 1.4 p.), bei susirinkimo protokolo turinys paneigia apelianto argumentus, kad ginčo sprendimas nebuvo priimtas namo Nr. 8 (duomenys neskelbtini) g. atžvilgiu. Esant nustatytam, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo išvadai, kad 2011-03-25 susirinkime ieškovo ginčijamas sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant bendrijos sprendimo priėmimo procedūros.

Dėl senaties termino taikymo

Apeliantas, teigdamas, jog atsakovo pažeidimas yra tęstinis, nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog jis praleido ieškinio senaties terminą. Tačiau pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d.). CK 1.127 str. 5 d. įstatymo leidėjas aiškiai nustatė, koks pažeidimas laikomas tęstiniu, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo). Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia bendrijos susirinkimo atitinkamą sprendimą. Akivaizdu, jog ginčo sprendimo priėmimo faktas negali būti laikomas tęstiniu pažeidimu. Kaip minėta, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, aktualu nustatyti, kada gi apeliantas sužinojo ar galėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, nustatydamas, kada ieškovas sužinojo ar galėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą, pagrįstai analizavo: ieškovo 2012 m. sausio 26 d. pareiškimo atsakovui turinį, kuriuo ieškovas prašė atsakovo nurodyti, kas ir kada priėmė sprendimą dėl šilumos skaičiavimo metodikos; atsakovo 2012 m. kovo 3 d. raštą ieškovui, kuriame atsakovas ieškovui nurodė, jog sprendimas priimtas 2011 m. kovo 25 d. bendrijos narių susirinkime, kuriame nuspręsta taikyti 3 metodą; atsakovo 2013 m. kovo 26 d. pretenzijos, pateiktos ieškovui, kur nurodyta, jog šildymo ir karšto vandens išlaidų paskaičiavimui yra taikomas 3 metodas, patvirtintas 2011 m. kovo 25 d. susirinkime, turinį; pirmos instancijos teismas, sprendime detaliai aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovas apie ginčijamą sprendimą galėjo sužinoti po 2011-03-25 susirinkimo pasibaigimo ir neabejotinai sužinojo 2013 m. kovo mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-02-26, tuo tarpu reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 4 d.). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo ir vadovaudamasis CK 1.131 str. 1 d. nuostatomis, ieškinį atmetė.

Dėl įrodymų vertinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185, 212 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt. ).

Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 150 Eur (CPK 98 str., 93 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo 573-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, į.k. 124985059, naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.