Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3436-1170/2024 L. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 80 parų arešto bausmę. Kartu su bausme nuteistajam buvo paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d., ir transporto priemonės vertės konfiskavimas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. vasario 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. spalio 8 d. buvo gautas nuteistojo L. S. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio pakeitimo. Šiame prašyme nurodyta, kad pastarasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 3 dalimi, prašo leisti jam atgauti teisę vairuoti transporto priemones su sąlyga, kad jis vairuos tik tas transporto priemones, kurios turi alkobloką, taip pat prašo jį įpareigoti įrengti alkobloką sertifikuotoje bendrovėje bei AB „Regitra“ išduoti vairuotojo pažymėjimą su specialiu kodu „69“, nurodančiu, kad jis gali vairuoti tik transporto priemones su alkobloku. Pasak nuteistojo, jis supranta savo pažeidimo pavojingumą, gailisi ir įsipareigoja atsakingai laikytis visų nustatytų sąlygų. Jis pats augina nepilnametį vaiką, todėl teisės vairuoti atėmimas ženkliai apsunkina jo šeimos teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 357 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turtinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2025 m. vasario 4 d., L. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pastarajam paskiriant su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis subendrintą galutinę sumažintą 80 parų arešto bausmę. Be paskirtos bausmės, nuteistajam buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui ir transporto priemonės vertės konfiskavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. spalio 8 d. buvo gautas nuteistojo L. S. prašymas, kuriuo šis prašo pakeisti vienos iš jam taikomų baudžiamojo poveikio priemonių, o būtent – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo sąlygas, leidžiant vairuoti transporto priemonę su joje įrengtais antialkoholiniais variklio užraktais. Antai, tokia poveikio priemonė ženkliai sumažins nuteistojo patiriamus ribojimus, kurie yra neproporcingi. Pažymėtina, jog tokį savo prašymą nuteistasis grindžia teisiniu reguliavimu, numatytu ANK.

Nuteistojo L. S. pateikto prašymo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymų leidėjas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam numato dvi teisinės atsakomybės rūšis – administracinę atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnyje, kuri yra siejama su neblaivumo riba nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės, bei baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 281¹ straipsnio 5 dalyje, kuri yra siejama su didesne nei 1,5 promilės neblaivumo riba.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. S. apkaltinamuoju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, už kurio padarymą įstatymų leidėjas numato jau kriminalines bausmes ir jų paskirtį padedančias įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemones. Būtent nuteistojo padarytas ir teismo įrodytu pripažintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, yra žymiai pavojingesnis nei analogiško pobūdžio administracinis nusižengimas, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl ir įstatymo leidėjo už tokio pobūdžio teisei priešingą veiką parinktos poveikio priemonės yra žymiai griežtesnės. Tai reiškia, kad nuteistasis L. S. teisinei atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo patrauktas BPK, o ne ANK nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog L. S. prašoma pritaikyti priemonė – transporto priemonės vairavimas su antialkoholiniais variklio užraktais yra išimtinai administracinio poveikio priemonė ir baudžiamojo proceso tvarka nuteistam asmeniui negali būti taikoma. BK 67 straipsnis, reglamentuojantis baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšį, numato baigtinį baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, į kurį nuteistojo akcentuojama poveikio priemonė nepatenka, todėl nagrinėjamu atveju nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas ir yra atmestinas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-365/2023).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357, 361, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo L. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.