- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-834-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01680-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Pošku
- Ieškovas
- S. O.
- Atsakovas
- H. O.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. O. ir atsakovo H. O. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovui H. O. dėl išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo iš atsakovo H. O. nepilnametei dukrai J. O. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki dukros pilnametystės bei priteisti iš atsakovo H. O. nepilnametei dukrai J. O. išlaikymą natūra, o būtent: automobilį Mitsubishi L200 2,5 TDI, 2003 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 26000 Lt vertės pavedant natūra priteistu turtu disponuoti nepilnamečio vaiko atstovei S. O.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi tarp šalių civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis, o byla pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovui H. O. ir trečiajam asmeniui H. O. firmai „Horsa“ dėl išlaikymo formos pakeitimo nutraukta. Teismas patvirtino taikos sutartį, jog atsakovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, perduos Svetlanai Orlovskajai nuosavybės teise automobilį, o ieškovė patvirtino, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimas yra įvykdytas bei atsisakė visų ieškinio reikalavimų nagrinėtoje byloje.
Tretysis asmuo V. K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009 m., nes Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nurodė, kad šios nutarties pagrindu tapo negalimas išieškojimo vykdymas pareiškėjos V. K. naudai pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1251-78/05 iš minėto automobilio, kaip yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi procesas šioje byloje atnaujintas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Byla nagrinėta tokia apimtimi, kiek trečiojo asmens V. K. neįtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo nulemti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 370 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė prašė netenkinti trečiojo asmens Vidos Kreivienės prašymo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009 ir ją palikti galioti, nes šia nutartimi V. K. teisės nebuvo pažeidžiamos. Nurodė, kad 2008 m. spalio 29 d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo dukrai J. O. iš atsakovo H. O. siekdama apsaugoti dukters interesus, nes atsakovas piktybiškai neteikė išlaikymo ir kreipimosi į teismą dieną buvo susidaręs apie 27 000 Lt įsiskolinimas. Atsakovas buvo įsteigęs IĮ H. O. firmą „Horsa“ ir kaip įmonės savininkas naudojosi įsigytu automobiliu Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovo turtas ir H. O. firmos „Horsa“ turtas neatsiejami, siekdama iš dalies sumažinti atsakovo įsiskolinimą nepilnametei dukrai J. O., ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo priteisiant ginčo automobilį. Ginčo šalių dukra lankė vidurinę mokyklą, turėjo rimtų sveikatos problemų susijusių su vaikščiojimu, todėl automobilis buvo vienas iš būdų padėti vaikui nuvykti pas medikus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad buvo susidaręs didelis įsiskolinimas dėl priteisto išlaikymo šalių dukrai J. O. Ginčo šalys 2004 m. gruodžio 30 d. sudarė susitarimą, pagal kurį už išlaikymo įsiskolinimą atsakovas perdavė automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei. Kadangi ieškovė 2008 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo, atsakovas, sutikdamas su savo prievolėmis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir paskolos grąžinimo, 2009 m. sausio 6 d. sudarė su ieškove taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2009 m. sausio 8 d. nutartimi. Prašė palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, o trečiojo asmens V. K. prašymo netenkinti.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė panaikinti 2009 m sausio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje pagal V. K. ieškinį ieškovei ir atsakovui dėl sandorių nuginčijimo patenkino V. K. ieškinį - pripažino V. K. ginčijamas sutartis negaliojančiomis ir nukreipė V. K. reikalavimą dėl išlaikymo jos ir atsakovo vaikui E. K. iš atsakovo pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1251-78/2005 į ieškovės valdomą automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Praėjus penkiolikai dienų po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, t.y. 2008 m. spalio 30 d., ieškovė Trakų rajono apylinkės teisme padavė ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo. Ieškinys buvo paduotas žinant apie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo nutartį, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškinys suformuluotas taip, kad automobilis būtų perduotas ieškovei, o vėliau su atsakovu buvo sudaryta taikos sutartis. Ieškovė lygiagrečiai nagrinėjamai bylai 2008 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl minėto ginčo automobilio priteisimo pagal paskolos sutartį. 2009 m. sausio 6 d. teismas tokį įsakymą, susijusį su tuo pačiu ginčo automobiliu, išdavė, tačiau 2009 m. vasario 4 d. jį panaikino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m birželio 23 d. sprendimu panaikinta 2009 m. sausio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009 ir ieškovės S. O. ieškinys atsakovui H. O. dėl išlaikymo formos pakeitimo atmestas. Iš ieškovės valstybės naudai priteista 1 154, 35 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad negali būti tvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Teismas, 2009 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtindamas ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, neturėjo duomenų apie tai, kad į tą patį automobilį, jau yra nukreiptas kitas išieškojimas pagal ankstesnį, įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pripažintas V. Kreivienės reikalavimas. Teismo vertinimu, ieškovė, žinodama, kad į automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nukreiptas trečiojo asmens išieškojimas dėl kito atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo, sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdama padėti atsakovui išvengti pareigos išlaikyti kitą jo vaiką E. K. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009 m., naikintina, nes ja patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis akivaizdžiai pažeidė V. K. ir jos nepilnamečio vaiko E. K. teisėtus interesus, o ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo formos pakeitimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistos trečiajam asmeniui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 1 075,48 Lt ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 78,87 Lt, viso 1 154,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė S.O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti 2009 m. sausio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo formos pakeitimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų eigos pradžios nustatymo momentą, bei teismų praktikoje suformuluotus šių terminų eigos pradžios nustatymo kriterijus. Pagal Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti paduotas per tris mėnesius, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes sudarančias pagrindą atnaujinti procesą. V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovės sužinojo 2009 m. vasario 4 d. Prašymą dėl termino atnaujinimo teismui pateikė 2009 m. kovo 3 d., tačiau, nustačius terminą prašymo trūkumams pašalinti ir jų nepašalinus, pareiškimas teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. V. K. teismo nutarties neskundė, tačiau 2009 m. liepos 9 d. teismui pateikė pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi trijų mėnesių termino eigos pradžios diena laikytina 2009 m. vasario 4 d., o pakartotinis prašymas pareikštas 2009 m. liepos 9 d., laikytina, kad trijų mėnesių terminas buvo praleistas (CPK 368 str. 1 d.). Teismas, pripažindamas svarbiomis termino praleidimo priežastimis tai, kad V. K. laiku nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, kad žyminį mokestį sumokėjo jos sesuo, nes V. K. buvo išvykusi pas sergančią motiną, o nutarties V. K. neskundė dėl teisinio išprusimo stokos, iš esmės rėmėsi subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su V. K. situacijos vertinimu. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant klausimus dėl proceso atnaujinimo numato, kad turi būti vertinamas individualus sąžiningumas, ar pareiškėjas buvo atidus ir sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad V. K. buvo išvykusi pas sergančią motiną, o kitos teismo laikytos svarbiomis priežastys, dėl kurių praleistas terminas pareiškimui dėl termino atnaujinimo paduoti, negali būti laikomos svarbiomis, nes V. K. savo valiniais veiksmais nesiėmė priemonių, kad tinkamai įgyvendintų savo procesines teises.
Apylinkės teismas procesą byloje atnaujino remdamasis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tuo atveju, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų ir teismo sprendimas sukuria konkrečiam asmeniui teises ir pareigas arba tokiu teismo sprendimu pažeidžiamos asmens teisės ir teisėti interesai arba, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos šalių teisės ir pareigos. Tačiau civilinėje byloje Nr. A2-134-272/2010 esantys įrodymai ir V. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti motyvai nedetalizuoja, kokios ir kaip V. K. subjektinės teisės yra pažeidžiamos prašomu panaikinti teismo sprendimu, o pačioje teismo nutartyje iš viso nėra tiesiogiai pasisakoma dėl V. K. teisių ir pareigų, jokių teisių ir pareigų jai nėra sukuriama. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. teismo sprendimas V. K. nesuteikė nuosavybės teisių į automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), o tik nurodė, kad išieškant išlaikymą ir jo įsiskolinimą išieškojimas gali būti į jį nukreiptas. Todėl H.O. turėjo teisę naudoti, valdyti automobilį, juo disponuoti. Byloje Nr. A2-134-272/2010 esantys įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovei ieškinio pateikimo teismui dieną nebuvo žinomos jokios aplinkybės, susijusios su automobilio Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), areštu, nes ieškinys teismui pateiktas 2008 m. spalio 28 d., o turto arešto aktas surašytas 2008 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė yra tokia pat kreditorė, kaip ir V. K., ji kreipėsi į teismą siekdama užtikrinti savo nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą, nes išlaikymas nebuvo teikiamas ilgą laiką ir pagal 2006 m. antstolės D. P. išduotą pažymą Nr. 0068/06/416 sudarė 21 135,15 Lt. Tuo tarpu atsakovas išlaikymą V. K. vaikui teikė, o tai, kad ji atsisakė priimti pinigines perlaidas, rodo jos nesąžiningumą. Siekdama užtikrinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškovė turėjo teisę prašyti nukreipti išieškojimą į atsakovo automobilį, nes nė viena iš šalių neturi daugiau teisių už kitą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių gynybos principą (CK 3.3 str.), nes paliko nepilnametį vaiką be jokio išlaikymo.
Šalies argumentai
Atsakovas H.O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį, kuria patvirtinta 2009 m. sausio 6 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo dėl išlaikymo formos nepilnametei dukrai J. O. pakeitimo, perduodant jai automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas visiškai nevertino į bylą pateiktos 2004 m. rugsėjo 7 d. skolos padengimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo, kuri buvo sudaryta dar iki to, kai buvo nustatyta atsakovo tėvystė į E. Kreivį. Paminėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad skolininkas (atsakovas) perduoda savo dukrai M. O., kuri tuo metu jau buvo pilnametė, automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), o kreditorė (ieškovė) šį veiksmą priima, kaip prievolės pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. tikslinės paskolos sutartį bei nepilnametės dukros išlaikymo pareigos įvykdymą. Kadangi automobilis buvo įformintas įmonės vardu, atsakovas jį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 10 Lt sumą 2004 m. rugsėjo 7 d. pardavė savo dukrai, o 2005 m. rugsėjo 3 d. atsakovo dukra automobilį už simbolinę 1 Lt kainą pardavė savo motinai. Abi pirkimo-pardavimo sutartys Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis, tačiau 2004 m. rugsėjo 7 d. skolos padengimo sutartis panaikinta nebuvo, nes ji yra teisėta bei nepažeidė jokių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo tėvystė E. K. nustatyta tik 2005 metais. Išlaikymas vaikui buvo teikiamas pagal išgales, tačiau V. K. atsisakydavo priimti pašto perlaidas. Todėl pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą išlaikymo įsiskolinimo suma 2008 m. lapkričio 8 d. siekė 8 954,73 Lt. Ši skola buvo mažesnė nei atsakovo dukrai– 27 000 Lt, todėl ieškovė turėjo daugiau teisių nukreipti išieškojimą į atsakovo automobilį, dėl ko šalys 2009 m. sausio 8 d. sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009. Antstolės P. K. veiksmai dėl areštuoto automobilio Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apskųsti, todėl antstolės patvarkymas ir turto areštas 2009 m. sausio 8 d., teismui tvirtinant ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, nebuvo įsiteisėję. V. K. nepagrįstai siekia nukreipti išieškojimą į turtą, o tuo pačiu atsisako priimti paštu siunčiamas pinigines perlaidas vaikui išlaikyti. Ji inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo vengimo išlaikyti vaiką, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuojant, kad atsakovas teikė išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui E. K. pagal savo finansines galimybes, bet įmonę likvidavus, o atsakovui netekus 50 procentų darbingumo išlaikymas vaikui gali būti teikiamas tik iš gaunamos pašalpos.
Atsiliepimas
V. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu, prijungti naujus įrodymus, priteisti valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad klausimas dėl proceso atnaujinimo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl šis klausimas, nutarčiai įsiteisėjus, neturėtų būti nagrinėjamas aukštesnės instancijos teisme, nors ieškovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję būtent su proceso atnaujinimo pagrįstumo ginčijimu. Mano, kad tokiu būdu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovės dukra skundo padavimo metu buvo pilnametė, o vykdomosios bylos Nr. 3450/08 duomenys rodo, kad vykdymo proceso metu ieškovė nevykdė antstolio įpareigojimų pateikti ginčo automobilį, jos ir atsakovo veiksmai buvo nukreipti siekiant kliudyti išieškojimą iš automobilio Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sąlygas automobilį įsigyti ieškovei. Tai patvirtinta ir įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis Nr. 2SA-130-345/2010. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek V. K. yra pirmos eilės išieškotojos. Tačiau siekiant užtikrinti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1251-78/2005, kurioje V. K. naudai iš atsakovo priteistas išlaikymas ir skola jos nepilnamečiam vaikui E. K., įvykdymą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-479-614/2008, kurioje V. K. pareiškė actio Pauliana ieškinį, 2006 m. kovo 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas automobilis Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), šis areštas nepanaikintas. Todėl antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, neturėjo pagrindo nepaisyti arešto, kuris taikytas konkretaus teismo sprendimo įvykdymui. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-479-614 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir susidariusio įsiskolinimo išieškojimo V. K. naudai nurodyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini). Todėl V. K., 2009 m. sausio 15 d. prisijungusi prie išieškojimo, turi pirmumo teisę į automobilį, nes sprendimas jos naudai priimtas ir įsiteisėjęs anksčiau. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir civilinės bylos 2-1251-78/2005 medžiaga, 2008 m. gruodžio 10 d. antstolės sudarytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas automobilis, turto saugotoja paskiriant ieškovę.
Atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl V.Kreivienės prašymo taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas atnaujino procesą byloje, kuri 2009 m. sausio 8 d. nutartimi buvo baigta ieškovės ir atsakovo taikos sutartimi (t. 1 b.l. 37-38). Šios taikos sutarties pagrindu atsakovas, sutikdamas su ieškovės S.O. reikalavimu, įsipareigojo perduoti ieškovei automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pakeičiant ankstesnį iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai J. Atnaujinęs procesą, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose kelia klausimus, susijusius su proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų - CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, CPK 368 straipsnio 1 dalies – taikymu, taip pat su galimybe periodinėmis išmokomis nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui pakeisti išlaikymu natūra (minėtu automobiliu), kai į šį turtą actio Pauliana pagrindu teismo sprendimu yra nukreiptas išlaikymo kitam nepilnamečiam vaikui reikalavimo patenkinimas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtini apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl proceso atnaujinimo.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.).
Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. procesas gali būti atnaujintas, jei byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės ir pati nurodo virš minėtas proceso atnaujinimui reikšmingas taisykles. Tačiau ji teigia, kad tretysis asmuo (V.K.) nedetalizuoja, kokios jos subjektinės teisės ir kaip yra pažeidžiamos, o 2010 m. sausio 25 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria procesas atnaujintas, nėra tiesiogiai pasisakoma dėl V.K. teisių bei pareigų, tokių teisių ar pareigų ir nėra sukuriama. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
V.K. savo prašyme yra nurodžiusi, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties pagrindu tapo nebegalimas jos naudai priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimas pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2- 1251-78/2005, nukreipiant išieškojimą į automobilį Mitsubishi L200, v/n (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08 (t. 1 b.l. 52-58, 75-76). Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesą, sutiko su V.K. aiškinimu ir 2010 m. sausio 25 d. nutartyje konstatavo, jog neįtraukus šio asmens į procesą, jai buvo atimta galimybė ginti savo ir jos vaiko teises į išlaikymą. Taigi, tiek V.K. prašyme nurodyta, tiek apylinkės teismo nutartyje iš esmės konstatuota, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi buvo pažeistos V.K. teisės. Ta aplinkybė, kad 2009 m. sausio 8 d. nutartyje tiesiogiai nėra pasisakyta dėl V.K. teisių ir pareigų, negali būti pagrindu proceso neatnaujinimui, nes, kaip minėta bei nurodo pati apeliantė, proceso atnaujinimas yra galimas ir tais atvejais, kai neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimas (nutartis) sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti. Akivaizdu, kad nebūtų jokio pagrindo sutikti, jog nepažeidžia V.Kreivienės (jos nepilnamečio vaiko) teisių tokia situacija, kai jai palankus įsiteisėjęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08, kuriuo nukreiptas išlaikymo nepilnamečiam V.K. vaikui išieškojimas iš automobilio ir kuris, kaip ir visi įsiteisėję sprendimai, yra visiems privalomas (CPK 18 str.), dėl 2009 m. sausio 8 d. nutarties negalėtų būti įvykdytas .
Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju apeliantė nekvestionuoja aplinkybės, kad apie savo teisių pažeidimą V.K. sužinojo 2009 m. vasario 4 d. Ji teigia, kad V.K. praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo sprendė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, taigi, ir jį atnaujino nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
Prašymas atnaujinti procesą Trakų rajono apylinkės teisme buvo gautas 2009 m. kovo 27 d. (t. 1 b.l. 47-48). Apylinkės teismas tik beveik po dviejų mėnesių - 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi - buvo nustatęs terminą vieninteliam V.K. prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumui pašalinti – iki 2009 m. birželio 1 d. sumokėti 128 Lt žyminį mokestį (t. 1 b.l. 70). Iš bylos duomenų matyti, kad V.K. sesuo R.L., nepraleisdama teismo nustatyto termino – 2009 m. gegužės 29 d. – šį mokestį ir sumokėjo, tačiau, nepateikus teismui duomenų apie sumokėjimą, prašymas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas (t. 1 b.l. 72). Taigi, galima manyti, kad objektyviąja prasme apskritai terminas paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo nebuvo praleistas, nes faktiškai trūkumai buvo pašalinti nepažeidžiant teismo nustatyto termino. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad V.K., esant paminėtoms aplinkybėms, privalėjusi pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti 2009 m. birželio 1 d. nutartį, kuria prašymas laikytas nepaduotu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamas argumentas, kuris, padavus pareiškėjai pakartotinį prašymą, eliminuotų pirmosios instancijos teismo galimybę svarstyti termino praleidimo priežasčių svarbumą ar neabejotinai per se suteiktų dėl to pagrindą pripažinti termino praleidimo priežastį nesvarbia nevertinant kitų aplinkybių visumos kontekste. Juo labiau, kad apeliacija nėra privaloma, ja suinteresuotas asmuo gali, bet ne privalo pasinaudoti. Daryti išvadą, kad V.K., paduodama pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne pasinaudodama apeliacijos teise dėl 2009 m. birželio 1 d. nutarties, esamų aplinkybių kontekste ir, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad ji turėjo įrodymus apie žyminio mokesčio savalaikį sumokėjimą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, apeliacinės teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo – teisėjų kolegijos nuomone, dėl minėtų aplinkybių V.Kreivienė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos teisės bus apgintos ir tokiu būdu (atnaujinant terminą, o ne skundžiant 2009 m, birželio 1 d. nutartį). Apylinkės teismas savo nutartyje, atsižvelgęs ir į tai, kad V.Kreivienė tuo metu dar nesinaudojo teisine pagalba, detaliai aptarė faktines su nagrinėjamu klausimu susijusias aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir padarė išvadas, su kuriomis nesutikti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl paminėto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir pagrįstai atnaujino procesą.
Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su S.O. ieškinio atmetimu.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikos sutartis nagrinėjamoje byloje negalėjo būti patvirtinta, nes ji pažeidžia V.K. ir jos nepilnamečio sūnaus E. interesus. Apie tai, kad patvirtinta taikos sutartis pažeidžia V.K. ir jos sūnaus teisę gauti išlaikymą iš automobilio, į kurį įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nukreiptas išieškojimas, jau šioje nutartyje yra virš minėta. CPK 266 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir priimtu sprendimu panaikinti 2009 m. sausio 8 d. nutartį, nors, atnaujinus procesą, procesiškai teisingiau būtų atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį. Kita vertus, priimtas procesinis sprendimas faktiškai savo esme ir reiškia, kad taikos sutartį apylinkės teismas tvirtinti atsisakė.
Abu apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo argumentus, kurie, jų manymu, turėtų suteikti prioritetą išsiieškoti(gauti) išlaikymą iš automobilio būtent J. O. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, klausimai, kuriam iš atsakovo vaikų, kokiomis dalimis ir kokiu būdu paskirstant lėšas (ar perduodant automobilį) pagal pareikštą ieškinį nėra nagrinėjimo dalykas. Ieškinys yra pareikštas dėl išlaikymo formos pakeitimo. Taigi, nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pareikštas reikalavimas – pakeisti išlaikymo formą ieškovės prašytu būdu – yra pagrįstas ar nepagrįstas. Todėl bet koks teismo sprendimas – tenkinti ieškinį ar jį atmesti – neeliminuoja atsakovo vaikų (vieno iš vaikų) teisės apskritai gauti išlaikymą iš atsakovo. Todėl atmestini apeliacinių skundų argumentai neva ieškovei nepalankaus sprendimo šioje byloje atveju J.O. lieka be išlaikymo ar vienam iš vaikų nepagrįstai šiuo sprendimu suteikiamas prioritetas kito vaiko sąskaita.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes jis pareikštas siekiant padėti atsakovui išvengti prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų E.K. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, su tokia teismo išvada nesutikti neturi pagrindo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2000 m. sausio mėn. ne tik nemokėjo išlaikymo dukros Jolantos išlaikymui, bet ir buvo pareiškęs nesiruošiąs mokėti priteisto išlaikymo. Taigi, nepaisant aplinkybių, kad atsakovas ne tik nemoka, bet ir neplanavo teikti išlaikymo, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo turtine natūra (automobiliu) pareiškė tik po aštuonių metų - tuojau pat (po dviejų savaičių) po Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistu apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo automobilio pirkimo pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis ir V.K. reikalavimas dėl išlaikymo buvo nukreiptas į tą patį automobilį. Šiame kontekste atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad jokiais teismo sprendimais nebuvo panaikinta tarp ieškovės ir atsakovo 2004 m. rugsėjo 7 d. sudaryta skolos padengimo sutartis – 2008 m. gegužės 6 d. teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jis, kaip jau virš minėta, yra privalomas ir turi būti vykdomas nepaisant kitų buvusių tarp šalių sudarytų sutarčių. Atmestini ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad H.O. turėjo teisę disponuoti automobiliu, o apeliantė apie jo areštą nežinojusi – tiek ieškovė, tiek atsakovas su savo atstovais dalyvavo bylos Nr. 2-479-614/08 nagrinėjime ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose, taigi, ieškovei jau tuomet buvo žinoma, kad teismo sprendimu išlaikymas E.K. yra nukreipiamas būtent į šį turtą. Be to, jau pareiškusi nagrinėjamą ieškinį dėl automobilio priteisimo, kaip išlaikymo formos pakeitimo, ji 2008 m. gruodžio 31 d., t.y. po to, kai automobilis jau buvo areštuotas, o S.O. buvo paskirta jo saugotoja, dar pateikė ir pareiškimą dėl teismo įsakymo priteisti automobilį išdavimo už neįvykdyta piniginę prievolę pagal tikslinės paskolos sutartį (bet ne išlaikymo neteikimo pagrindu) (t. 1 b.l. 46, 60-62, 66). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įvykių seką ir paminėtų aplinkybių visumą, iš kurių galima spręsti apie tai, kad ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimovisų pirma buvo ketinama ne tiek išspręsti išlaikymo formos pakeitimo klausimą kiek, kaip viena iš priemonių, išlaikyti automobilį savo ar atsakovo žinioje, sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškinys buvo pareikštas padėti atsakovui H.O. išvengti įstatymu ir teismo sprendimu nustatytos prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų E.K. Juo labiau, kad pagrindą tokiai išvadai teikia Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendime nurodomos aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, S.O. prisistatinėjo esant atsakovo žmona, gyvenimo kartu faktą patvirtino ir atsakovas.
CK 1.137 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiama įgyvendinti savo civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teise ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.