- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-27
- Bylos Nr.
- 2SA-130-345/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-08319-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Pareiškėjas
- S. O.
- Suinteresuotas asmuo
- H. O., V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos S. O. skundas dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys H. O. ir V. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti antstolę P. K. priimti patvarkymą panaikinti atliktą veiksmą ir palikti galioti pareiškėjai nustatytą automobilio saugotojos teisę pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą c/b Nr. 2-479-614/08 ir sustabdyti išieškojimą iki bus išnagrinėta Trakų rajono apylinkės teisme atnaujinta byla Nr. 2-155-239/2009. nurodė, kad antstolė P. K. 2009-10-19 neinformavusi pareiškėjos ir pareiškėjai nedalyvaujant iš stovėjimo aikštelės, esančio Trakuose, nugabeno pareiškėjos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais dokumentais, produktais, buto raktais, pareiškėjos ir jos dukros asmeniniais daiktais. Tokie antstolės veiksmai pažeidžia Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą c/b Nr. 2-479-614/08, kuriame nustatyta pareiškėjos teisė nukreipti į ginčo automobilį nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo H. O. atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad sutinka su pareiškėjos skundu dėl šių motyvų: antstolis atliko veiksmus, susijusius su automobilio paėmimu iš stovėjimo aikštelės be savininko ir saugotojo dalyvavimo; nepateikė jokių dokumentų, kuriais remiantis galėjo būti atlikti nurodyti veiksmai; automobilio areštas atskiruoju skundu 2009-08-24 buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui c/b 2-4682-653/09; Trakų rajono apylinkės teismas 2009-10-29 nutartimi sustabdė išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus m. 3 apylinkė teismo c/b 2-479-614/08 išduotą vykdomąjį raštą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-2228-272/2009.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skunde yra nurodytos tikrovę neatitinkančios aplinkybės. 2009-10-19 V. K. su pažįstamu atvyko prie Trakų teismo ir pastebėjo, kad pravažiavo automobilis Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo H. O. Apie šias aplinkybes ji informavo antstolę. Pasitelkus Trakų policijos pareigūnų ekipažą šis automobilis buvo užblokuotas.
Antstolė P. K. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti bei skirti S. O. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad vykdydama vykdomąjį raštą Nr. 2-1251-78/05, išduotą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005-02-28 dėl išlaikymo išieškojimo iš H. O. išieškotojos V. K. naudai bei vadovaudamasi įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08, antstolė 2008-12-10 areštavo S. O. vardu registruotą transporto priemonę – Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-10-19 antstolė gavo duomenų, kad skolininkas H. O. atvyko į Trakus su areštuota transporto priemone. Dalyvaujant policijos pareigūnams, antstolės padėjėjas T. J. pareikalavo iš skolininko paaiškinti, kokiu pagrindu jis valdo areštuotą transporto priemonę, pastarasis atsisakė detaliai aiškinti aplinkybes, nurodydamas, kad yra priimta 2009-01-08 Trakų rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. 2-155-239/2009, pagal kurią transporto priemonė priklauso S. O.. H. O. nesutiko perduoti turimų automobilio raktų bei dokumentų, o atrakinęs automobilį iš jo netrukdomai pasiėmė įvairius daiktus, bei nieko nenurodė dėl S. O. buvimo vietos. Pasitelkus technines priemones automobilis buvo nugabentas į UAB „Laurimeta“ saugojimo aikštelę bei šio turto saugotoju buvo paskirta UAB „Laurimeta“. Pareiškėja 2009-10-26 ir 2009-10-23 pateiktuose prašymuose prašė grąžinti automobilyje esančius asmeninius daiktus, bet susitikti su antstole ar jos padėjėju nesutiko. Antstolė 2009-11-13 surašė patvarkymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašymas yra tenkinamas.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-01-25 nutartimi pareiškėjos S. O. skundą dėl antstolės P. K. veiksmų atmetė. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos Nr.0093/08/03450 teismas nustatė, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti 2005-02-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1251-78/2005 dėl 300 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2005-02-08, išlaikymo iš H. O. nepilnamečiui sūnui E. priteisimo, V. K. naudai. 2008-05-06 sprendimu Vilniaus m. 3 apylinkė teismas nusprendė nukreipti V. K. reikalavimą dėl išlaikymo vaikui E. K. iš skolininko H. O. ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005-05-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1251-78/2005 į atsakovės S. O. valdomą transporto priemonę Mitsubishi L200. Antstolė P. K. 2008-12-10 turto arešto aktu areštavo automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribodama disponavimo teises, šio turto saugotoju paskiriant S. O.. Vykdymo proceso metu skolininkas ir automobilio saugotoja paskirta S. O. ne kartą buvo įpareigoti pristatyti areštuotą transporto priemonę antstolio nurodytu adresu, tačiau nei karto neįvykdė šių antstolio nurodymų. Kadangi nukreipto į konkretų turtą išieškojimo negalima įvykdyti be šio turto, teismas sprendė, kad 2009-10-19 antstolis turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą pakeisti areštuoto automobilio Mitsubishi L200 saugotoją, nes saugotoja paskirta S. O. savo veiksmais iš esmės kliudė antstoliui vykdyti išieškojimą iš minėto automobilio – ji nevykdė antstolio įpareigojimų pateikti antstoliui ginčo automobilį, tokiu būdu sudarė kliūtis realiai vykdyti išieškojimą iš automobilio. Be to, ir kiti pareiškėjos bei skolininko H. O. veiksmai buvo nukreipti į tai, kad sudaryti ne tik faktines, bet ir teisines kliūtis įvykdyti išieškojimą iš automobilio Mitsubishi L200. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad nepakeitus areštuoto automobilio saugotojo, nebuvo galima įvykdyti išieškojimo iš šio turto ir antstolis pagrįstai pakeitė areštuoto automobilio saugotoją. Teismas sprendė, kad pareiškėja S. O. skunde dėl antstolio veiksmų nepagrįstai save įvardija kaip ginčo automobilio Mitsubishi L200 savininke – ji nėra automobilio savininkė, automobilio savininkas yra skolininkas vykdomojoje byloje H. O. Kadangi ji buvo tik ginčo automobilio saugotoja, kuri nevykdė antstolio nurodymų pristatyti areštuotą automobilį į antstolio nurodytą vietą ir tai sudarė kliūtis vykdyti išieškojimą iš areštuoto turto, todėl antstolis pagrįstai nepranešė jai apie areštuoto turto saugotojo pakeitimą 2009-10-19, kadangi toks informavimas galėjo sukliudyti šiuos veiksmus atlikti. Apie atliktą areštuoto automobilio saugotojo pakeitimą pareiškėjai buvo pranešta 2009-11-13 antstolės patvarkymu Nr. 0093/08/03450, kuris išsiųstas pareiškėjai 2009-11-13 ir pakartotinai išsiųstas 2009-12-01, tačiau neįteiktas, nes pareiškėja nurodytu adresu neatsiliepė į pranešimus apie pašto korespondenciją. Teismas pareiškėjos argumentus, kad antstolio veiksmai grubiai pažeidė jos ir jos nepilnamečio vaiko teises, bei padarė didelę moralinę žalą jai ir jos nepilnamečiam vaikui, kadangi paėmus automobilį jame liko jos ir vaiko asmeniniai daiktai, buto raktai, dėl ko pareiškėja neturėjo galimybės patekti į savo butą, laikė nepagrįstais. 2009-11-13 antstolės patvarkymu pareiškėjos prašymas suteikti galimybę pasiimti iš areštuoto automobilio daiktus buvo patenkintas. Kliūčių, trukdančių pareiškėjai pasiimti daiktus iš automobilio nenustatyta. Teismas konstatavo, jog antstolės veiksmai nepažeidžia Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08, kadangi pareiškėja taip pat gali nukreipti išieškojimą į šį ginčo automobilį prisijungdama prie išieškojimo, tačiau iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad būtent pareiškėja siekia, kad 2008-05-06 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-479-614/2008 nebūtų įvykdytas, o ginčo automobilis būtų priteistas tik jai, tokiu būdu pažeidžiant teismo 2008-05-06 sprendime konstatuotą principą, kad nei vienas iš šalių vaikų neturi daugiau teisių už kitą. Netenkintas ir reikalavimas sustabdyti išieškojimą iki bus išnagrinėta Trakų rajono apylinkės teisme atnaujinta civilinė byla Nr. 2-155-239/2009, kadangi šis prašymas nesusijęs su nagrinėjamu skundu. Šiuo skundu yra sprendžiamas 2009-10-19 antstolės atlikto areštuoto turto saugotojo pakeitimo teisėtumas, kuris niekaip nėra susijęs su Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-155-239/2009.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja S. O. prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-01-25 nutartį. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nurodo, kad antstolis turėjo tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindą pakeisti automobilio Mitsubishi L200 saugotoją. Nurodo, jog pagal pateiktą vykdomosios bylos medžiagą matyti, kad antstolė 2008-12-10 areštavo apeliantei priklausantį automobilį, apribojant disponavimo šiuo turtu teisę; turto saugotoja buvo paskirta apeliantė. Pažymi, kad apribojus disponavimo teisę, jokių pažeidimų susijusių su patikėto turto saugojimu nevykdė, turtas visą laiką buvo apeliantės žinioje ir niekam perleistas nebuvo. Nurodo, jog antstolio patvarkymas perduoti turtą saugoti kitam asmeniui privalo būti motyvuotas bei apie tokį sprendimą antstolis privalo raštu pranešti turto saugotojui. Nurodo, jog nei viename iš įpareigojimų pristatyti automobilį nurodytu adresu, antstolis nenurodė, kokiu tikslu reikalauja pristatyti nurodytą automobilį. Apeliantės vertinimu, teismo išvados, kad nepakeitus areštuoto automobilio saugotojo nebuvo galima įvykdyti išieškojimo iš šio turto, neatitinka faktinių aplinkybių, nes pats išieškojimas teisiškai nėra galimas, kadangi Trakų r. apylinkės teismui 2009-10-29 priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas išieškojimo vykdymas pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-479-614/2008 išduotą vykdomąjį raštą dėl išieškojimo nukreipimo į automobilį Mitsubishi L200.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. nurodė, kad antstolės veiksmai yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi anstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti 2005-02-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1251-78/2005 dėl išlaikymo iš H. O. išieškojimo V. K. naudai sūnaus E. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2005-02-08. 2008-05-06 sprendimu Vilniaus m. 3 apylinkės teismas nusprendė nukreipti V. K. reikalavimą dėl išlaikymo vaikui E. K. iš skolininko H. O. ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-05-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1251-78/2005 į atsakovės S. O. valdomą transporto priemonę Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė P. K. 2008-12-10 turto arešto aktu areštavo S. O. priklausantį automobilį Mitsubishi L200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribodama disponavimo ir teises šio turto saugotoju paskiriant S. O.. Nustatyta, kad vykdymo proceso metu skolininkas ir automobilio Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugotoja paskirta S. O. ne kartą buvo įpareigoti pristatyti areštuotą transporto priemonę antstolio nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nei karto neįvykdė šių antstolio nurodymų.
Pagal CPK 675 str. antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, siekdamas užtikrinti jo realizavimą tam, kad skolininkas padengtų įsiskolinimą išieškotojui; nagrinėjamu atveju – išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kas sudaro viešąjį interesą. Pagal CPK 683 str. 1 d. areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Kaip jau minėta, išlaikymo išieškojimas buvo nukreiptas į ginčo automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad automobilis buvo areštuotas 2008-12-10 surašytu turto arešto aktu, šis aktas nėra panaikintas, yra galiojantis; ir kadangi nukreipto į konkretų turtą išieškojimo negalima įvykdyti be šio turto, sprendė, kad 2009-10-19 antstolis turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą pakeisti areštuoto automobilio Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoją, nes saugotoja paskirta S. O. savo veiksmais iš esmės kliudė antstoliui vykdyti išieškojimą iš minėto automobilio – ji nevykdė antstolio įpareigojimų pateikti antstoliui ginčo automobilį, tokiu būdu sudarė kliūtis realiai vykdyti išieškojimą iš automobilio. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir kitus pareiškėjos bei suinteresuoto asmens, skolininko H. O., veiksmus, keliant įvairius reikalavimus dėl ginčo automobilio, kurie buvo nukreipti į tai, kad sudaryti ne tik faktines, bet ir teisines kliūtis įvykdyti išieškojimą iš šio automobilio Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepakeitus areštuoto automobilio saugotojo, nebuvo galima įvykdyti išieškojimo iš šio turto ir antstolis pagrįstai pakeitė areštuoto automobilio Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugotoją. Pažymėtina, kad CPK nereglamentuoja areštuoto turto perdavimo saugoti kitam asmeniui procedūros. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė (pareiškėja) S. O., buvo tik ginčo automobilio saugotoja, nevykdžiusi antstolio nurodymų pristatyti areštuotą automobilį į antstolio nurodytą vietą ir tai sudarė kliūtis vykdyti išieškojimą iš areštuoto turto, todėl antstolis pagrįstai nepranešė jai apie areštuoto turto saugotojo pakeitimą 2009-10-19, kadangi toks informavimas galėjo sukliudyti šiuos veiksmus atlikti. Bylos medžiaga nustatyta, kad apie atliktą areštuoto automobilio saugotojo pakeitimą pareiškėjai buvo pranešta 2009-11-13 antstolės patvarkymu Nr. 0093/08/03450, kuris išsiųstas pareiškėjai 2009-11-13 ir pakartotinai išsiųstas 2009-12-01, tačiau neįteiktas, nes pareiškėja nurodytu adresu neatsiliepė į pranešimus apie pašto korespondenciją.
Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kuria konstatuota, jog nepakeitus areštuoto automobilio saugotojo nebuvo galima įvykdyti išieškojimo iš šio turto, bei nurodo, jog išieškojimas nebuvo galimas iš šio turto dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-04-20 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nutartis, kuria sustabdytas išieškojimo vykdymas pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-479-614/08 išduotą vykdomąjį raštą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, panaikinta, ir S. O. prašymas atmestas. Taip pat Trakų r. apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu panaikino 2009-01-08 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-155-239/2009 ir ieškovės S. O. ieškinį atsakovui H. O. dėl išlaikymo formos pakeitimo atmetė. Taigi, apeliantės argumentai, dėl areštuoto automobilio saugotojo pakeitimo nebeturi teisinės reikšmės, todėl kolegija plačiau jų neanalizuoja.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-01-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantės (pareiškėjos) S. O. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 12,55 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos S. O. 12,55 Lt (dvylika litų, 55 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.