- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- I-5357-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06109-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui G. K., atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 5 000 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei atlyginti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, nesant pagrindo, prieš pareiškėją panaudojo fizinę jėgą ir sužalojo jo sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. G. K. patyrė pažeminimą. Pareiškėjui per Kybartus važiuojant iš Marijampolės pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, 2015-08-11 automobilyje buvo apie 30 ?C, trūko oro. Paprašius įjungti vėdinimą, to nebuvo padaryta. Kelionė truko apie 3 valandas. 2015-08-12 G. K. buvo konvojuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos administracinį teismą. Konvojaus viršininkas abiem atvejais buvo tas pats. Atlikdamas kratą, pareigūnas tyčiojosi iš pareiškėjo, provokavo. Su pareigūnu pareiškėjas susiginčijo. Priėję keli Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai G. K. paaiškinus situaciją, išaiškino besityčiojančiam pareigūnui, kad taip negalima elgtis ir nuvedė pareiškėją į automobilį, kad galėtų nuvežti į Kauno apygardos administracinį teismą. Iš G. K. besityčiojęs Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas važiavo kartu. Kelionės metu pareiškėjas buvo vežamas atskiroje užrakintoje kameroje. Konvojaus viršininkas atsisėdo į automobilio, kuriuo buvo vežamas G. K., kabiną. Kiti pareigūnai atsisėdo netoli pareiškėjo. G. K. paklausus minėto Viešojo saugumo tarnybos pareigūno, kuris iš jo tyčiojosi, pavardės, jis vėl pradėjo įžeidinėti. Po to atrakino kamerą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir trenkė ranka jam į pilvą ir per veidą. Gindamasis G. K. iškišo ranką, kuri nuo smūgio trenkėsi į grotas ir pareiškėjui buvo sužalotas pirštas. Pradėjus tekėti kraujui, pareigūnai nedavė jokių priemonių ir nesuteikė medicininės pagalbos. Uždėję antrankius, G. K. su kruvinais marškinėliais nuvedė į teismo salę. Teisėjos pareiškėjas prašė padaryti pertrauką, ir nurodė, kad jį sumušė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas. Padarius pertrauką, teismo posėdžių sekretorė atnešė binto. Būdamas su antrankiais, G. K. negalėjo apsirišti piršto, o antrankiai jam nebuvo nuimti. Nuvežus pareiškėją į Kauno tardymo izoliatorių, jo pareigūnai nuvedė jį į medicinos punktą, kuriame G. K. buvo aprištas pirštas. Pareiškėjas dar kelias dienas vaikščiojo persirišti piršto. Dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų G. K. patyrė dvasinius išgyvenimus ir skriaudą, fizinį skausmą, tyčiojimąsi bei pažeminimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 78 punktu, konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Gali būti atlikta dalinė krata – tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (neišrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad atliekant pareiškėjo kratą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ar jo teisės.
Pažymėjo, kad G. K. 2015-08-11 buvo konvojuotas planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas specialios paskirties automobiliu „Mercedes Benz Atego 918“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas V. G. 2015-08-31 tarnybiniame pranešime informavo, kad 2015-08-11 konvojuojant G. K. planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas, pastarasis Kybartų pataisos namuose pradėjo reikšti pretenzijas dėl karščio ir oro trūkumo automobilyje. V. G. patikrinus visas vėdinimo sistemas, jos veikė. Konvojuojamajam buvo paaiškinta, kad specialios transporto priemonės vėdinimo sistema atitinka keliamus reikalavimus. Dėl konvojuojamojo pretenzijų buvo surašytas tarnybinis pranešimas. V. G. 2015-08-31 tarnybiniame pranešime taip pat informavo, kad 2015-08-12 konvojuojant pareiškėją iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos administracinį teismą, pastarasis atėjo į kratos atlikimo kambarį su sutvarstytu dešinės rankos nykščiu, bet dėl sveikatos pretenzijų neturėjo. Konvojuojamasis buvo nusiteikęs agresyviai, įžeidinėjo pareigūnus, į įspėjimus nereagavo, atsisakė paklusti teisėtam pareigūnų reikalavimui nusirengti kratai. Specialiajame automobilyje G. K. elgėsi agresyviai, todėl atvykus į Kauno apygardos administracinį teismą bei įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas naudoti antrankius. Antrankiai nebuvo nuimti ir teismo posėdžio metu. Tai buvo pažymėta konvojaus žiniaraštyje. Dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas.
Pažymėjo, kad būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pagrindas teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas. Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių G. K. atžvilgiu Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo užfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, konvojuodami G. K. 2015-08-11 ir 2015-08-12, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Taigi, nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių.
Teismo posėdyje atsakovės atstovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad konvojuojamas G. K. garsiai kalbėjo, šūkavo, nepakluso pareigūnų reikalavimams ir taip pažeidė teisės aktų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje G. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad oro automobilyje trūkumo, netinkamo kratos atlikimo, įžeidinėjimų bei sveikatos sužalojimo jam buvo padaryta 5 000 Eur turtinė ir 5 000 Eur neturtinė žala.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiška, pareiškėją 2015-08-11 konvojavo planiniu maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas (b. l. 13–15), o 2015-08-12 G. K. buvo konvojuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 28–29, 30). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliu „Mercedes Benz“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiuoju automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. b. l. 13–15, 28–29).
Iš Viešojo saugumo tarnybos 2015-09-21 rašto Nr. 47SD-1447 matyti, kad G. K. su 2015-08-13 skundais kreipėsi į šią tarnybą dėl jos pareigūnų veiksmų ir konvojavimo sąlygų (b. l. 5).
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas vyresnysis puskarininkis V. G. 2015-08-31 tarnybiniame pranešime Viešojo saugumo tarnybos vadą informavo, kad 2015-08-11 iš Marijampolės pataisos namų buvo paimtas konvojuojamasis G. K., kuris Kybartų pataisos namuose pradėjo reikšti pretenzijas dėl karščio ir oro trūkumo. Pareigūnas, kad pats įsitikino, jog įjungtos visos vėdinimo sistemos ir pareiškėjui paaiškino, kad specialiojo automobilio vėdinimo sistema atitinka jai keliamus reikalavimus (b. l. 32). To paties pareigūno kitame 2015-08-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-12 G. K. į kratos kambarį atėjo su sutvarstytu dešinės rankos nykščiu, tačiau nusiskundimų nereiškė. Tik atėjęs, pareiškėjas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, šūkauti. Atliekant kratą, jis atsisakė paklusti teisėtiems pareigūno reikalavimams nusirengti, kad būtų galima apžiūrėti drabužius. Į perspėjimus, kad nepaklusus gali būti panaudotos specialiosios priemonės, nereagavo ir toliau įžeidinėjo pareigūnus. Įvertinus konvojuojamojo elgesį, atvykus į Kauno apygardos administracinį teismą, buvo priimtas sprendimas pareiškėją iki teismo posėdžių salės vesti su antrankiais. Teismo posėdyje G. K. teisėjai pasiskundė, kad nežymiai kraujuoja dešinės rankos nykštys, ir paprašė padaryti pertrauką, kad galėtų jį persirišti. Padarius pertrauką, teismo posėdžių sekretorė atnešė vaistinėlę. Tik išėjus teisėjai, konvojuojamasis pradėjo šūkauti, grasino susidoroti teismais. Kadangi pareiškėjas elgėsi agresyviai, antrankiai jam nebuvo nuimti. Teisėja atmetė G. K. prašymą nuimti antrankius. Pasibaigus teismo posėdžiui, konvojuojamasis buvo nuvežtas į Kauno tardymo izoliatorių. Jis jokių pretenzijų budėtojui nereiškė (b. l. 31).
Viešojo saugumo tarnyba, išnagrinėjusi G. K. 2015-08-13 skundus dėl pareigūnų veiksmų ir konvojavimo sąlygų bei įvertinusi konvojavimo dokumentus, 2015-09-21 rašte Nr. 47SD-1447 nurodė, kad šioje tarnyboje suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimui eksploatuojamas specialiosios paskirties transportas atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), bei Konvojavimo taisyklių nuostatas. Pažymėjo, kad 2015-08-11 planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas naudojamas transportas suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti atitiko Konvojavimo taisyklių nuostatas, o vėdinimo sistema atitiko jai keliamus reikalavimus. Nurodė, kad su konvojavimu susijusiuose dokumentuose nėra duomenų, jog 2015-08-11 ir 2015-08-12 pareiškėjas teikė skundus (prašymus) konvojaus viršininkui ar priimančios laisvės atėmimo įstaigos administracijai apie galimai apribotas jo teises, netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio ar kitų duomenų apie Konvojavimo taisyklių reikalavimų pažeidimus. G. K. taip pat buvo paaiškinta, kad dokumentų kopijos rengiamos tik pareiškėjui iš anksto atlyginus Viešojo saugumo tarnybai išlaidas už jos parengimą (b. l. 5–6).
G. K. tvirtina, kad konvojuojant jį 2015-08-11, specialiajame automobilyje buvo apie 30 ?C, trūko oro, o paprašius įjungti vėdinimą, to nebuvo padaryta.
Teismo posėdyje liudytojas T. Ž. parodė, kad 2015-08-11 buvo konvojuojamas kartu su pareiškėju. Automobilyje buvo labai karšta, o vėdinimo sistema arba nebuvo įjungta, arba neveikė. Termometro nesimatė, tačiau buvo pranešta, kad lauke tuo metu buvo daugiau nei 32 ?C, o automobilyje dar karščiau. Dėl oro trūkumo T. Ž. buvo praradęs sąmonę. Nurodė, kad G. K. automobilyje sėdėję pareigūnai grasino, buvo pasiėmę dujų balionėlį.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad konvojuojant pareiškėją planiniu konvojumi Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas, Kybartuose jis ir dar vienas konvojuojamasis pradėjo reikšti pretenzijas dėl karčio automobilyje bei vėdinimo nebuvimo. Patikrinus buvo nustatyta, kad vėdinimo sistema veikė, tai ir buvo paaiškinta G. K..
Kaip jau minėta, 2015-08-11 pareiškėjas planiniu maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas buvo konvojuojamas automobiliu „Mercedes Benz“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šios transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas N₂–BAM-SG kategorijai (b. l. 19, 20). Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 9.2, 16.14 ir 18.7 punktais, šios specialiosios paskirties transporto priemonės yra žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis). UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 200-0375529 patvirtina, kad nurodyta transporto priemonė, kuria buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 21). Iš automobilio „Mercedes Benz“ kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų matyti, kad šiame automobilyje yra suformuotos kameros, pritaikytos asmenims vežti, kuriose yra įrengtos vėdinimo ir šildymo sistemos, apšvietimo lemputės (b. l. 17, 18).
Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonėms pervežti, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimis, kuriuo jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojamas asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.
Administracinėje byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2015-05-08 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-VE-4 (b. l. 23–25) ir 2015-05-08 dirbtinės apšvietos tyrimo protokolas Nr. F-A-77 (b. l. 26–27) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimio atitiktis nustatytiems reikalavimams ir automobilis Mercedes Benz“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Atsižvelgiant į specialiojo transporto pritaikymą kaliniam vežti bei tai, kad jie atitiko techninius reikalavimus, darytina išvada, kad įrengtos vėdinimo sistemos turėjo užtikrinti pakankamą temperatūrą ir oro kiekį automobilio kamerose, kad asmenys nebūtų kankinami karščiu bei oro trūkumu. Duomenų, kad atsakovė atstovės pareigūnai specialiai būtų išjungę vėdinimo sistemą ar atsisakę ją įjungti ir įžeidinėję G. K., nėra pateikta.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises bei pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės.
Viešojo saugumo tarnybos pateiktame 2015-08-11 kelionės žiniaraštyje pažymėta, kad nebuvo pareikšta nusiskundimų dėl sveikatos ir kelionės metu nieko neatsitiko (b. l. 13–14). Jokių pastabų apie pareiškėjo nusiskundimus nėra pateikta. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, konvojuojant jį 2015-08-11, neteisėtumo įrodymų.
G. K. taip pat skundėsi, kad 2015-08-12 kratą atlikęs pareigūnas iš jo tyčiojosi. Be to, nesant tam pagrindo, prieš G. K. buvo panaudota fizinė jėga bei sužalotas pareiškėjo rankos pirštas.
Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015-08-12 pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 28–29, 30, 31).
Konvojuojamųjų kratos organizavimas yra reglamentuojamas Konvojavimo taisyklių 74–84 punktuose. Pagal šių taisyklių 74 punktą, priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams. Kitose institucijose konvojuojamųjų kratą ir drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą izoliuotoje patalpoje atlieka šių institucijų pareigūnai, paskirti į konvojų. Atliekant kelių konvojuojamųjų visą kratą vienoje patalpoje, šių konvojuojamųjų kratos vietos viena nuo kitos turi būti atskirtos ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Patalpų laikinam konvojuojamųjų laikymui turi būti tiek, kad būtų užtikrintas konvojuojamųjų atskiras laikymas, nustatytas šių taisyklių 103–104 punktuose. Už šių patalpų paruošimą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracija. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių pareigūnai, konvojaus pareigūnai, atlikę kratą bei apžiūrą (konvojavimo taisyklių 76 punktas). Pagal Konvojavimo taisyklių 77 punktą, konvojuojamųjų kratą atlieka tos pačios lyties asmenys. Konvojuojamajam pareikalavus, kratos metu gali dalyvauti ir konvojuojamojo kūno apžiūrą atlikti asmens sveikatos priežiūros specialistas. Konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi (Konvojavimo taisyklių 78 punktas). Konvojavimo taisyklių 83 punkte įtvirtinta, kad konvojuojamųjų kratai, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti pareigūnai paskiriami taip, kad kratą ir daiktų apžiūrą būtų galima atlikti kaip įmanoma efektyviau. Konvojuojamųjų, nuteistų laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, ir asmenų, padariusių labai sunkų nusikaltimą, kratą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka pataisos įstaigos, areštinės ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojas kartu su konvojaus viršininku arba jo padėjėju. Maisto produktų apžiūra atliekama laikantis sanitarijos ir higienos reikalavimų. Konvojaus viršininkas į kiekvieno konvojuojamojo asmens bylos pažymą privalo įrašyti konkretaus konvojuotojo, atlikusio konvojuojamojo kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą, vardą ir pavardę. Tokie pat įrašai padaromi konvojuojamųjų apskaitos žurnale ir konvojuojamųjų lydėjimo į teismą paraiškoje. Asmens bylos pažymoje turi būti įrašas, kad konvojuojamasis neturi nusiskundimų dėl sveikatos (Konvojavimo taisyklių 84 punktas).
Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.
Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra jokių kratos netinkamumą ir neatitikimą teisės aktams patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininko vyresniojo puskarininkio V. G. 2015-08-31 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant kratą, pareiškėjas atsisakė paklusti teisėtiems pareigūno reikalavimams nusirengti, kad būtų galima apžiūrėti drabužius. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime pateikta informacija. Nenustatyta, kad V. G. dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti pareiškėją nevykdant teisėtų reikalavimų. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, G. K. turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad atliekant kratą, jo teisės nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas jam sužalojo pirštą, jį žemino ir įžeidinėjo.
Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas vyresnysis puskarininkis V. G. 2015-08-31 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-08-12 G. K. į kratos kambarį atėjo su sutvarstytu dešinės rankos nykščiu, tačiau nusiskundimų nereiškė (b. l. 31). Jokių pareiškėjo nusiskundimų dėl sveikatos nėra užfiksuota ir Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio 2015-08-12 postų žiniaraštyje (b. l. 28–29). Šiame žiniaraštyje pažymėta tik tai, kad G. K. į Kauno apygardos administracinį teismą buvo konvojuojamas su antrankiais, kurie nebuvo nuimti ir teismo posėdyje, kadangi konvojuojamasis elgėsi agresyviai.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2015-08-12 G. K. į kratos kambarį atėjo su sutvarstytu dešinės rankos nykščiu, tik jį pamatęs, pareiškėjas pradėjo šūkauti, grasinti susidorojimu teismais. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai G. K. neįžeidinėjo. Pareigūnui atvažiavus pasiimti pareiškėjo iš Kauno tardymo izoliatoriaus, jo rankos nykštys jau buvo subintuotas. V. G. sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, o kiti pareigūnai – automobilio kėbule. G. K. garsiai šūkavo. Kelionė truko daugiausia 10 minučių. Išlipant iš automobilio, pareiškėjo pirštas buvo kruvinas. Medicininė pagalba G. K. nebuvo suteikta, kadangi pažeidimas nebuvo toks rimtas, jog ją būtų reikėję teikti skubiai.
Byloje nustatyta, kad į kratos kambarį pareiškėjas atėjo su sutvarstytu dešinės rankos nykščiu, bet dėl sveikatos nusiskundimų neturėjo (b. l. 31).
Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. Postų žiniaraščio nustatyta, kad medicinos darbuotoja R. J. padarė įrašą, jog pareiškėjas po konvojavimo nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo (b. l. 29).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad pirštą pareiškėjui sužalojo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 221 punktu, konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Konvojuotojų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas (Konvojavimo taisyklių 222 punktas). Tų pačių taisyklių 223 punkte nustatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu (223.1 puntas); konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamą jį palydėjus į tualetą (223.2 punktas); konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos (223.3 puntas).
Įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas elgėsi agresyviai, jam pagrįstai buvo uždėti antrankiai. Prašymo nuimti antrankius netenkino iš Kauno apygardos administracinio teismo teisėja, nagrinėjusi G. K. bylą. Pareiškėjas nepateikė jokių Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų netinkamą elgesį, įžeidinėjimą bei žeminimą pateikiančių įrodymų.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis konvojavimo metu teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai ir / ar konvojavimo pareigūnų netinkamo elgesio. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos ir emociniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo atveju. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
G. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.