Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-06-20 · Administracinė byla Nr. A-1083-556/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
A-1083-556/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06109-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-1083-556/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06109-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VST), 5 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, nesant pagrindo, naudojo fizinę jėgą ir sužalojo sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, patyrė pažeminimą. Taip pat nurodė, kad važiuojant iš Marijampolės pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių 2015 m. rugpjūčio 11 d. automobilyje buvo apie 30 °C, trūko oro, nebuvo įjungtas vėdinimas. Kelionė truko apie 3 valandas. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo konvojuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos administracinį teismą, taip pat konvojaus viršininkas abiem atvejais buvo tas pats.

Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas atlikdamas kratą, tyčiojosi ir jį (pareiškėją) provokavo. Su pareigūnu susiginčijo. Pareiškėjas pabrėžė, kad priėjus keliems Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnams, jiems paaiškino situaciją, pareigūnai išaiškino besityčiojančiam pareigūnui, kad taip negalima elgtis, nuvedė į automobilį ir nuvežė į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas paaiškino, kad besityčiojęs Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas važiavo kartu. Kelionės metu buvo vežamas atskiroje užrakintoje kameroje. Konvojaus viršininkas atsisėdo į automobilio, kuriuo buvo vežamas pareiškėjas, kabiną. Kiti pareigūnai sėdėjo netoli pareiškėjo. Pareiškėjas paklausė minėto Viešojo saugumo tarnybos pareigūno, kuris iš jo tyčiojosi, pavardės, tada jis vėl pradėjo įžeidinėti. Pareiškėjas nurodė, kad buvo trenkiama ranka jam į pilvą ir per veidą, gindamasis iškišo ranką, kuri nuo smūgio trenkėsi į grotas ir dėl to buvo sužalotas pirštas. Pradėjus tekėti kraujui, pareigūnai nedavė jokių priemonių ir nesuteikė medicininės pagalbos. Pareiškėjas pažymėjo, kad su uždėtais antrankiais ir su kruvinais marškinėliais buvo nuvestas į teismo salę. Teisėjos prašė padaryti pertrauką ir nurodė, kad jį sumušė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas. Buvo paskelbta pertrauka, teismo posėdžių sekretorė atnešė binto. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas su antrankiais negalėjo apsirišti piršto, o antrankiai jam nebuvo nuimti. Buvo nuvežtas į Kauno tardymo izoliatorių, pareigūnai nuvedė į medicinos punktą, kuriame buvo aprištas pirštas. Pareiškėjas pabrėžė, kad dar kelias dienas vaikščiojo persirišti piršto.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 11–12) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R–240/1V–246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 78 punktu, konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Gali būti atlikta dalinė krata - tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (neišrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti. Viešojo saugumo tarnyba neturėjo duomenų, kad, atliekant pareiškėjo kratą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ar jo teisės.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo konvojuotas planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas specialios paskirties automobiliu „Mercedes Benz Atego 918“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas V. G. 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime informavo, kad, 2015 m. rugpjūčio 11 d. konvojuojant pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas, pastarasis Kybartų pataisos namuose pradėjo reikšti pretenzijas dėl karščio ir oro trūkumo automobilyje. V. G. patikrinus visas vėdinimo sistemas, jos veikė. Konvojuojamajam buvo paaiškinta, kad specialios transporto priemonės vėdinimo sistema atitinka keliamus reikalavimus. Dėl konvojuojamojo pretenzijų buvo surašytas tarnybinis pranešimas. V. G. 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime taip pat informavo, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. konvojuojant pareiškėją iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos administracinį teismą, pastarasis atėjo į kratos atlikimo kambarį su sutvarstytu dešinės rankos nykščiu, bet dėl sveikatos pretenzijų neturėjo. Pareiškėjas buvo nusiteikęs agresyviai, įžeidinėjo pareigūnus, į įspėjimus nereagavo, atsisakė paklusti teisėtam pareigūnų reikalavimui nusirengti kratai. Specialiajame automobilyje pareiškėjas elgėsi agresyviai, todėl atvykus į Kauno apygardos administracinį teismą bei įvertinus visas aplinkybes buvo priimtas sprendimas naudoti antrankius. Antrankiai nebuvo nuimti ir teismo posėdžio metu. Tai buvo pažymėta konvojaus žiniaraštyje. Dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala bei taip jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Pagrindas teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas. Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių pareiškėjo atžvilgiu Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo užfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, konvojuodami pareiškėją 2015 m. rugpjūčio 11–12 d., teisės aktų reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Atsakovas pabrėžė, kad nebuvo nustatyta neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galbūt atsiradusių neigiamų pasekmių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–749/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad iš Viešojo saugumo tarnybos 2015 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 47SD–1447 matyti, kad pareiškėjas su 2015 m. rugpjūčio 13 d. skundais kreipėsi į šią tarnybą dėl jos pareigūnų veiksmų ir konvojavimo sąlygų (b. 1. 5). Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininkas vyresnysis puskarininkis V. G. 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime Viešojo saugumo tarnybos vadą informavo, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. iš Marijampolės pataisos namų buvo paimtas konvojuojamasis G. K., kuris Kybartų pataisos namuose pradėjo reikšti pretenzijas dėl karščio ir oro trūkumo. Pareigūnas, kad pats įsitikino, jog įjungtos visos vėdinimo sistemos ir pareiškėjui paaiškino, kad specialiojo automobilio vėdinimo sistema atitinka jai keliamus reikalavimus (b. 1. 32). To paties pareigūno kitame 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas į kratos kambarį atėjo su sutvarstytu dešinės rankos nykščiu, tačiau nusiskundimų nereiškė. Tik atėjęs, pareiškėjas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, šūkauti. Atliekant kratą, jis atsisakė paklusti teisėtiems pareigūno reikalavimams nusirengti, kad būtų galima apžiūrėti drabužius. Į perspėjimus, kad nepaklusus gali būti panaudotos specialiosios priemonės, nereagavo ir toliau įžeidinėjo pareigūnus. Įvertinus konvojuojamojo elgesį, atvykus į Kauno apygardos administracinį teismą, buvo priimtas sprendimas pareiškėją iki teismo posėdžių salės vesti su antrankiais. Teismo posėdyje pareiškėjas teisėjai pasiskundė, kad nežymiai kraujuoja dešinės rankos nykštys, ir paprašė padaryti pertrauką, kad galėtų jį persirišti. Padarius pertrauką, teismo posėdžių sekretorė atnešė vaistinėlę. Tik išėjus teisėjai, konvojuojamasis pradėjo šūkauti, grasino susidoroti teismais. Kadangi pareiškėjas elgėsi agresyviai, antrankiai jam nebuvo nuimti. Teisėja atmetė pareiškėjo prašymą nuimti antrankius. Pasibaigus teismo posėdžiui, konvojuojamasis buvo nuvežtas į Kauno tardymo izoliatorių. Jis jokių pretenzijų budėtojui nereiškė (b. 1. 31).

Teismas pabrėžė, kad vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonėms pervežti, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimis, kuriuo jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojamas asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises bei pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotąją apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad konvojuojamųjų kratos organizavimas yra reglamentuojamas Konvojavimo taisyklių 74–84 punktuose. Pagal šių taisyklių 74 punktą, priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams. Kitose institucijose konvojuojamųjų kratą ir drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą izoliuotoje patalpoje atlieka šių institucijų pareigūnai, paskirti į konvojų. Atliekant kelių konvojuojamųjų visą kratą vienoje patalpoje, šių konvojuojamųjų kratos vietos viena nuo kitos turi būti atskirtos ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Patalpų laikinam konvojuojamųjų laikymui turi būti tiek, kad būtų užtikrintas konvojuojamųjų atskiras laikymas, nustatytas šių taisyklių 103-104 punktuose. Už šių patalpų paruošimą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracija. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių pareigūnai, konvojaus pareigūnai, atlikę kratą bei apžiūrą (konvojavimo taisyklių 76 punktas). Pagal Konvojavimo taisyklių 77 punktą, konvojuojamųjų kratą atlieka tos pačios lyties asmenys. Konvojuojamajam pareikalavus, kratos metu gali dalyvauti ir konvojuojamojo kūno apžiūrą atlikti asmens sveikatos priežiūros specialistas. Konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi (Konvojavimo taisyklių 78 punktas). Konvojavimo taisyklių 83 punkte įtvirtinta, kad konvojuojamųjų kratai, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti pareigūnai paskiriami taip, kad kratą ir daiktų apžiūrą būtų galima atlikti kaip įmanoma efektyviau. Konvojuojamųjų, nuteistų laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, ir asmenų, padariusių labai sunkų nusikaltimą, kratą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka pataisos įstaigos, areštinės ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojas kartu su konvojaus viršininku arba jo padėjėju. Maisto produktų apžiūra atliekama laikantis sanitarijos ir higienos reikalavimų. Konvojaus viršininkas į kiekvieno konvojuojamojo asmens bylos pažymą privalo įrašyti konkretaus konvojuotojo, atlikusio konvojuojamojo kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą, vardą ir pavardę. Tokie pat įrašai padaromi konvojuojamųjų apskaitos žurnale ir konvojuojamųjų lydėjimo į teismą paraiškoje. Asmens bylos pažymoje turi būti įrašas, kad konvojuojamasis neturi nusiskundimų dėl sveikatos (Konvojavimo taisyklių 84 punktas).

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra jokių kratos netinkamumą ir neatitikimą teisės aktams patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio Konvojavimo kuopos sargybos viršininko vyresniojo puskarininkio V. G. 2015 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, atliekant kratą, pareiškėjas atsisakė paklusti teisėtiems pareigūno reikalavimams nusirengti, jog būtų galima apžiūrėti drabužius. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime pateikta informacija. Nenustatyta, kad V. G. dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti pareiškėją nevykdant teisėtų reikalavimų. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, G. K. turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad atliekant kratą jo teisės nebuvo pažeistos.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir aplinkybes, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pirštą pareiškėjui sužalojo VST pareigūnai.

Teismas vadovavosi Konvojavimo taisyklių 221 punktu, konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Konvojuotojų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas (Konvojavimo taisyklių 222 punktas). Tų pačių taisyklių 223 punkte nustatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu (223.1 punktas); konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą (223.2 punktas); konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos (223.3 punktas).

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas elgėsi agresyviai, jam pagrįstai buvo uždėti antrankiai. Prašymo nuimti antrankius netenkino Kauno apygardos administracinio teismo teisėja, nagrinėjusi pareiškėjo bylą. Pareiškėjas nepateikė jokių Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų netinkamą elgesį, įžeidinėjimą bei žeminimą pateikiančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis konvojavimo metu teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai ir/ar konvojavimo pareigūnų netinkamo elgesio. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo atveju. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalėjo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis). Teismas nenustatė neteisėtų veiksmų, kurie galėjo būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 72–73) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu nesilaikyta nacionalinių teisės aktų. Nesilaikant konvojavimo sąlygų, pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, kuriame numatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminanti jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pareiškėjas paaiškina, kad viešoje vietoje prieš teismo posėdį konvojaus pareigūnų buvo sumuštas. Pažymi, jog iki to laiko jokių sužalojimų nebuvo patyręs. Sužalojimai buvo padaryti būtent dėl skundžiamų atsakovo veiksmų. Tačiau pirmosios instancijos teismas tai, kas įvyko tam pačiam teisme ir konvojuojant į jį, objektyviai netyrė. Net buvo galima suprasti norą dangstyti pareigūnų prievartą ir visiškai netirti šio incidento. Nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai apklausti pareigūnai. Pareigūnai piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi neįrašė į dokumentus nusiskundimų dėl įvykio, nors sužalojimus ir kitas aplinkybes matė tiek teismas, tiek dirbanti sekretorė ir kiti asmenys. Toks teismo sprendimas aiškiai nesusiderinamas su teisingumo principu. Nors nebuvo pareikštas nušalinimas teisėjai Astai Urbonienei, tačiau objektyviuoju aspektu teismas buvo šališkas, kadangi pagalba buvo teikiama to paties teismo žinioje, teismo sekretorės ir kitų darbuotojų. Pareiškėjas buvo sumuštas teisme, teismo posėdžio metu buvo daroma pertrauka ir teikiama pagalba, tačiau teismas šių aplinkybių apskritai neišnagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas VST atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78–79) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo skunde minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad nurodomi galimai atsiradę sveikatos ir emociniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir nepatogumus nėra pakankami galbūt padarytai žalai įrodyti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, jo nepagrindė aplinkybėmis, dėl kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, be to, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, taip pat tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu pareiškėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.), teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 5 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą siejo su tuo, kad jis 2015 m. rugpjūčio 11–12 d. buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo vietos į kitą sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius, emocinius sukrėtimus, fizinį skausmą, tyčiojimąsi ir pažeminimą.

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, iš kokių neteisėtų veiksmų yra kildinama prašoma priteisti žala, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Patikrinusi bylą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame pasisakyta dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta (ABTĮ 136 str.), apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Be kita ko, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 5–46), kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl kondicionavimo ir šildymo sistemų. Atsakovo pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Taigi pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, saugumu, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo patirtos žalos dėl specialiųjų priemonių – antrankių – panaudojimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė teisės aktų pažeidimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo aptartą specialiųjų priemonių naudojimo tvarką, atsižvelgdama į teisės aktų numatytus reikalavimus ir pareigūnams suteikiamus įgaliojimus jas naudoti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nurodyti pareiškėjo veiksmai (agresyvus elgesys) sudarė pagrindą panaudoti nustatytas specialiąsias priemones. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai panaudodami specialiąsias priemones pareiškėjo atžvilgiu veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje esančiame žiniaraštyje (b. l. 28–29) yra nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas su antrankiais, nes elgėsi agresyviai, tačiau, kad pareiškėjas konvojavimo metu būtų skundęsis dėl konvojavimo sąlygų ar pareigūnų elgesio, kad yra sužalotas, teikęs prašymus, nėra.

Taigi nenustačius atsakovo VST pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų ir valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų abejonių dėl teismo nešališkumo nepagrindė jokiais faktais ir motyvuotais argumentais. Bylos proceso šaliai nepalankus įrodymų vertinimas ar teismo sprendimas, kuris priimtas laikantis įstatymų reikalavimų, nesuteikia pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius