- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- 1-7-780/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant kaltinamajam R. B., kaltinamojo gynėjui advokatui M. N., prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nukentėjusiajam M. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
R. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. J., 2013 m. gegužės 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) E. J. sukursčius jį, t. y. R. B., paprašant padėti padaryti nusikalstamą veiką, t. y. sunaikinti visuotinai pavojingu būdu – sudeginant, svetimą, M. M. priklausantį turtą - automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena M. M., kieme, R. B. 2013 metų gegužės 15 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), pasikėsino sunaikinti visuotinai pavojingu būdu – sudeginant, svetimą, M. M. priklausantį turtą - automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su E. J. metė indus su degiu skysčiu į minėtą automobilį, išdaužė jo priekinį stiklą, padarydamas 600 litų turtinę žalą, bei įlenkė stogą, padarydamas 200 litų turtinę žalą, t. y. padarydamas nukentėjusiajam M. M. bendrą 800 litų turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi degus skystis neužsidegė.
R. B. savo kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad padaryti nusikaltimą jį įkalbėjo E. J., o šį prieš tai įkalbėjo R. B.. R. B. pas jį patį neprašė padaryti šį nusikaltimą. Padėti padegti automobilį prašė tik E. J.. Kaltinamasis patvirtino, kad nusikaltimo daryti su E. J. jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), kur patalpas nuomojosi R. B.. Išvažiavo maždaug po dvyliktos valandos nakties. Į automobilį pasiėmė krepšį su stiliniais indais. Buvo keli alaus buteliai ir konservuotų žirnelių stiklainiai. Buvo lyg tai keturi indai. Juose buvo sumaišytas benzinas ir dyzelinis kuras bei skudurėliai, įdėti į stiklinių indų vidų. Jie buvo reikalingi, kad galėtų užsidegti kurą ir mesti. Kurą į šias talpas supylė abu su E. J.. Nuvažiavo iki Veisiejų parko, kur pasiliko mašiną. Pėsti nuėjo iki M. M. namų, nes žinojo kur jis gyvena. Tarp namų buvo tarpas, kur prie tvoros stovėjo šiukšlių konteineris. Jie priėjo prie tvoros toje vietoje kur stovėjo šiukšlių konteineris. Kaltinamasis įvykio vietos sodybos plane (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-7-780/2015, 5 tomas, b. l. 101) parodė 17,6 metro priėjimą prie tvoros ir vietą prie E raide pažymėtų medinių nevarstomų vartelių, iš kur metė stiklines talpas. Automobilis Ford Galaxy stovėjo kieme, apie 3-4 metrai nuo namo, priekine dalimi ir daugiau šonu į jį. Kitų automobilių jis nepastebėjo. Prie automobilio Ford Galaxy augo medis. Atstumas nuo jo iki automobilio Ford Galaxy galėjo būti 3-4 metrai. Pirmiausia jie išsiėmė visus stiklainius iš krepšio ir susidėliojo. Tada E. J. pirmiausiai uždegė skudurą jam, po to užsidegė savo. Kaltinamasis patvirtino, kad jis pirmas metė indą su uždegtu skuduru, o po to E. J. metė kitą indą. Kaltinamasis nematė kur konkrečiai pataikė jo mestas indas, bet girdėjo dužimo garsą. Tikrai girdėjo du dužimo garsus. Po to kai jie su E. J. išmetė po vieną indą, jis pradėjo bėgti, bet matė kaip E. J. dar metė link automobilio bent vieną uždegtą indą. Jie tikrai išmetė tris indus. Po to nubėgo link automobilio ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tą vakarą su savimi visą tą laiką turėjo savo telefoną iš kurio E. J. rašė R. B. žinutę, kai pranešė, kad jie grįžo iš įvykio vietos. E. J. turėjo ir savo telefoną, bet jis buvo išsikrovęs. Su nukentėjusiojo ieškiniu sutinka, jo motina A. B. atlygino dalį žalos iš jo pinigų.
Kaltinamojo kaltę, be jo prisipažinimo, įrodo ir kiti įrodymai, ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 straipsnyje numatyta tvarka:
Apklaustas ankstesniuose teismo posėdžiuose iki šios bylos išskyrimo kaltinamasis R. B. 2014-10-13 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 121-122), ir 2014-11-27 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 56) davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir nagrinėjant šią išskirtą bylą iš pradžių.
Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti jo parodymai yra teisingi, o ikiteisminio tyrimo teisėjui jis davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir bylą nagrinėjant teisme (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 98-101).
Kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00158-13, kuris vėliau buvo nutrauktas, esanti nuomos sutartis (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 49) ir (duomenys neskelbtini) S. Š. protokolas-pareiškimas (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 5), jo liudytojo apklausos protokolas (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 79-80) bei nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 70-72) patvirtina, kad R. B. nuomojamo garažo nuomos sutarties terminas pasibaigė 2012-12-31, o S. Š. žodžiu leido R. B. susiremontuoti likusius automobilius dar ir po to, todėl iš garažo R. B. išsikraustė tik 2013-05-20.
Nors bylos nagrinėjimo metu iki šios bylos išskyrimo kaltinamasis E. J. atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas įtariamuoju (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 135-137) E. J. buvo pripažinęs, tokias aplinkybes: kad 2013 m. gegužės viduryje su R. B. padarė tris butelius su benzino ir dyzelinio kuro mišiniu ir užkišo skuduru; kad buteliai buvo nuo alaus ir sudėti į polietileninį maišelį, kurį išvažiuojant į automobilį pasiėmė R. B.; kad jie nuėjo prie tvoros, kur stovėjo du šiukšlių konteineriai, o kieme stovėjo du automobiliai - „Ford Galaxy“ ir „Audi A3“; kad jis su žiebtuvėliu uždegė vieną padegamąjį kokteilį, o R. B. metė į automobil, po to jis iš karto uždegė antrą butelį, kurį vėl metė R. B., o po to jis pats užsidegęs metė trečią butelį.
Liudytoja apklausta tyrėja R. K. 2014-10-20 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 145) parodė, kad ji įteikė galutinį pranešimą apie įtarimą E. J.. Šis kaltės nepripažino, tačiau pirmojoje įtariamojo apklausoje savo kaltę buvo pripažinęs ir davęs iš esmės vienodus parodymus kaip ir R. B.. Kai ji buvo pasikvietusi E. J. grąžinti jam telefono, paklausė kodėl jis pakeitė parodymus. E. J. atsakė, kad to prašė R. B., kurio jis bijo. Tačiau patvirtinti šią aplinkybę oficialiai apklausos protokole E. J. atsisakė.
2014-01-20 tarnybinis pranešimas Nr. 52-72-PR5-37 patvirtina, kad liudytoja R. K. tarnybinį pranešimą apie teisme nurodytą neoficialų pokalbį su E. J. surašė iš karto po įvykusio pokalbio, o tarnybinio pranešimo turinys yra analogiško turinio kaip ir jos parodymai (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 177).
2013-07-22 akistatos tarp įtariamųjų R. B. ir E. J. protokolas patvirtina, kad E. J. pakeitė pirmos jo įtariamojo apklausos metu duotus parodymus ir paneigė, kad R. B. prašymu kartu su R. B. dalyvavo M. M. automobilio padegime. Tačiau net ir neigdamas savo dalyvavimą šiuose veiksmuose, E. J. šios akistatos metu vis tiek patvirtino, kad R. B. buvo jo prašęs uždegti M. M. automobilį, ir kad jis žinojo apie R. B. planuojamą nusikaltimą (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 145-146).
Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. B. savo kaltę neigė ir tvirtino, kad nekurstė E. J. padaryti nusikaltimo, o R. B. jį apklaba, tačiau įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu dėl E. J. kurstymo padegti nukentėjusiojo M. M. automobilį (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 59-76, 101-106).
Nukentėjusysis M. M. 2014-10-13 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 122-124) patvirtino, kad naktį iš 2013-05-14 į 2013-05-15 miegoti nuėjo po vidurnakčio. Kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), stovėjo jo automobilis „Ford Galaxy“, o šalia jo draugės automobilis „Audi“. Iš miegų pažadino šuns lojimas. Draugė R. S. išėjo į kiemą, bet nieko nematė. Gal po 5 minučių vėl pradėjo loti šuo. Draugė atidarė langą ir jie pajuto benzino kvapą. Išėjęs į kiemą pamatė, kad jo automobilio priekinis stiklas suskaldytas, stogas įlenktas, nuo jo nubėgęs kuras, ant žemės buvo alaus butelių duženos. Ryte dar rado stiklainį su kuru, kuris buvo ant žemės, apie 2 metrų atstumu nuo draugės automobilio. Jis buvo su dangteliu ir nedužęs. Stiklainis yra ne jo ir ne draugės tėvų, su kuriais jie gyvena. Jam padaryta 600 Lt turtinė žala dėl pakeisto priekinio stiklo, kuris buvo šildomas ir jo vertė yra būtent tokia, ir 200 Lt dėl sulankstyto stogo, nes tiek būtų kainavęs remontas. Neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt, nes dėl įvykio patyrė baimę, negalėjo ramiai miegoti, turėjo įsirengti kiemo apšvietimą, namo ir automobilio signalizaciją, kurių anksčiau nereikėjo. Nukentėjusysis patvirtino, kad E. J. iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), po šio įvykio jam rašė, kad atlygins žalą ir pripažins kaltę. Nukentėjusysis M. M. 2014-11-18 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 5) patvirtino, kad automobilį po šio įvykio pardavė asmeniui, kurio pavardė K. Šiam apie įlenktą stogą nesakė.
2013-05-21 teismo posėdžio kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-393/2013 garso įrašas (Paketas Nr. 3, esantis prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 tome) su M. M. parodymais, ir įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nuosprendis (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 72-81) patvirtina, kad M. M. buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas dėl svetimo turto pasisavinimo buvo pareikštas R. B., ir davė pastarajam nepalankius parodymus, tame tarpe nurodydamas ir iš esmės analogiškas aplinkybes apie savo automobilio padegimą, apie kurias parodymus davė šioje byloje.
Liudytoja R. S. 2014-10-13 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 124) patvirtino, kad 2013-05-15 ji miegojo ir po vidurnakčio pradėjo loti šunys. Ji išėjo į kiemą, bet nieko nematė, šunys aprimo. Parėjo į namus ir atsigulė, bet šunys vėl pradėjo loti. Atidarė langą ir jie pajuto benzino kvapą. Išėjusi į kiemą pamatė, kad suskaldytas priekinis M. M. automobilio „Ford Galaxy“ stiklas, įlenktas stogas. Įlenkimas buvo maždaug per vidurį, link priekio. Ant žemės buvo alaus butelių šukės. Jos buvo prie medžio ir prie jos automobilio „Audi“. Nuo vieno automobilio link kito buvo pripilta kuro. Ryte šeimos nariai jai sakė, kad dar rado stiklainį prie tvoros. Stiklainis nebuvo nei vieno iš gyvenančių šiame name.
2013-05-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad 02.00 val. atvykę į (duomenys neskelbtini), Veisiejuose esantį gyvenamo namo kiemą policijos pareigūnai rado prie namo stovinčius automobilius „Ford Galaxy“ ir „Audi A 3“. Prie automobilių ore buvo juntamas dyzelinio kuro kvapas, šio kuro buvo prilieta prie automobilio „Audi A 3“ galinio dešinio rato, kuru aptaškyta šio automobilio galinių durelių apačia. Prie automobilio „Audi A 3“ galinio dešinio rato rastas stiklinis butelis su kuro liekanomis. Šalia automobilio „Audi A 3“ stovėjo automobilis „Ford Galaxy“, kurio priekinis stiklas buvo išdaužtas, stikle buvo trys įkirtimai (dūžiai). Šio automobilio kairės pusės galinė sritis – langas, stogas, sparnas, ratas, buvo aptaškyti dyzeliniu kuru. Atlikus apžiūrą paimta stiklinis butelis su nuskeltu kakleliu ir dalis stiklinio butelio (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 103-104). Šio protokolo prieduose – nuotraukose, matomi priekiu į gyvenamąjį namą stovintys automobiliai „Ford Galaxy“ ir „Audi A 3“, tarp kurių yra medis, prie automobilio „Audi A 3“ galinio dešinio rato matomas alaus butelis su nuskeltu kakleliu, šio automobilio galinių durelių apačia aptaškyta, šalia automobilio rasta butelio šukė, automobilio „Ford Galaxy“ priekinis stiklas suskaldytas, o kairės pusės galinis langas ir sparnas aplaistytas (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 106-110).
2013-05-15 apžiūros protokolas ir jo priedai – nuotraukos, patvirtina, kad 15.50 val. pakartotinai atvykę į (duomenys neskelbtini), Veisiejuose esantį gyvenamo namo kiemą policijos pareigūnai kairėje nuo vartų pusėje, už 12 metrų nuo vartų, prie tvoros, rado 0,5 litro talpos dangteliu uždarytą stiklainį su užrašu „Kėdainių konservai, Agurkai marinuoti, nepjaustyti, silpnai rūgštūs“, kuris buvo beveik pilnas geltono skysčio. Pirštų pėdsakų ant stiklainio nebuvo rasta. Nuo namo į kiemo pusę, už 8,5 metrų yra medis, prie kurio buvo rastas butelio kaklelis, užkištas audeklu, skleidžiančiu dyzelinio kuro kvapą. Ant kaklelio yra užrašas „UTENOS Czech inspired beer“. Pirštų pėdsakų ant butelio kaklelio nebuvo rasta (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 112-118).
2013-05-15 apžiūros protokole aprašyti ir nuotraukose užfiksuoti butelis, kurio dalis kaklelio nuskelta, ir butelio stiklinė šukė (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 119-121).
2014-12-10 apžiūros protokolas ir jo priedai – nuotraukos bei planas, detaliai patvirtina, (duomenys neskelbtini), Veisiejuose esančios namų valdos, kurioje įvyko įvykis, objektų – vartų, tvoros, medinių vartelių, metalinių vartelių, gyvenamojo namo, medžio, esančio prieš namą, išsidėstymą ir įvairius tarpusavio atstumus (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 92-101).
Liudytojas K. K. 2014-11-27 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 54) patvirtino, kad automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko 2013-11-20 Lazdijuose pagal skelbimą. Pirko iš vyro, kurio nepamena, nors automobilis buvo registruotas moters vardu. Patvirtino, kad po kelių dienų plaudamas automobilį pastebėjo, kad stogas buvo įlenktas ir įtrūkę dažai. Įlenkimas buvo maždaug per vidurį, link priekio. Įlenkimas buvo tokio dydžio, kad buvo galima uždengti delnu. Jo neremontavo ir nesidomėjo kiek tai kainuotų. Automobilį vėliau pardavė.
VĮ „Regitra“ pažymos ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-07-30 buvo registruotas O. M. vardu, o 2013-11-20 buvo parduotas liudytoju apklaustam K. K. (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 111, 5 t., b. l. 12-13).
Tyrėjo R. P. surašyta pažyma dėl telefoninių pokalbių išklotinių, gautų pagal 2013-10-17 ikiteisminio tyrimo teisėjos patvirtintus prokurorės nutarimus (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 143, 144), patvirtina, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. B., 2013-05-14 kontaktavo su mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu E. J., ir mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu R. B.. Paskutinis R. B. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktas 2013-05-14 buvo 22.19 val. su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu R. B.. 2013-05-15, 01.22 val. R. B. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę iš R. B. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o 01.23 val. R. B. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino R. B. naudojamam abonentui Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu abu šiuos abonentus aptarnavo celė, kuri aptarnauja Veisiejų miesto teritoriją. Tą pačią naktį R. B. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) dar du kartus siuntė SMS žinutes į R. B. naudojamą abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas E. J., 2013-05-14, 18.17 val., 21.38 val., 22.18 val. kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu R. B.. 2013-05-15, 01.27 val. E. J. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo metu E. J. naudojamą abonentą aptarnavo celė, kuri aptarnauja Veisiejų miesto teritoriją. Tuo tarpu tą pačią naktį 02.02 val., 02.08 val., 02.14 val. E. J. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS ir skambindavo kitiems abonentams ir tuo metu E. J. naudojamą abonentą jau aptarnavo celė, kuri aptarnauja Petroškų kaimo ir aplinkinių kaimų teritoriją (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 147-149).
2013-06-23 tyrėjo B. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2013-05-30 vykusios R. B. apklausos metu pastarajam skambino R. B. iš mobilaus ryšio abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o po to tyrėjas pats paskambino šiuo numeriu R. B. ir šis atsiliepęs kalbėjo su tyrėju (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l., 63). Be to, kaltinamasis R. B. 2014-11-27 teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2013 m. gegužės mėnesį naudojosi keliais mobilaus ryšio abonentų numeriais ir vieno iš jų paskutiniai skaičiai buvo būtent „60“ (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 58).
Ikiteisminio tyrimo metu E. J., prieš jo apklausas nurodydamas savo anketinius duomenis, pats nurodė, kad naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos proceso dalyvių anketinių duomenų pažymų b. l. 11, 12).
Ikiteisminio tyrimo metu R. B., prieš jo apklausą nurodydamas savo anketinius duomenis, pats nurodė, kad naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos proceso dalyvių anketinių duomenų pažymų b. l. 9).
2014-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. M. pateikė tyrėjai savo mobilaus ryšio telefoną apžiūrėti (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 192), o M. M. telefono apžiūros protokolas (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 193-202), patvirtina, kad jame yra E. J. socialinio tinklo „Facebook“ kontaktas su jo nuotrauka (atitinka E. J. nuotrauką jo asmens tapatybės kortelėje (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 2 t. , b. l. 149), ir iš šio kontakto 2014-09-03 gauta žinutė, kurioje jis prašo M. M. nepykti dėl „visų nesąmonių kas buvo“, nurodo, kad turi daug ką pasakyti ir nurodo, kad jo telefonas yra (duomenys neskelbtini) (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 198-200). 2014-09-05 iš nurodyto telefono (duomenys neskelbtini) į M. M. telefoną buvo atsiųstos trys žinutės, kuriose prašoma nepykti, apgailestaujama, kad pridarė tiek blogybių ir prišnekėjo nesąmonių, nurodo, kad gali atsiskaityti dėl M. M. mašinos ir pripažinti teisme, kad bandė padegti (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 201-202).
A. Vailionio IĮ „Autoglass.lt“ informacija patvirtina, kad 2013 m. priekinis šildomas „Ford Galaxy“, pagaminto 2001 m., stiklas su pakeitimu kainavo 600 Lt, o nešildomas – 300 Lt (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 68-69).
UAB „Žukauskas ir Ko“ raštas bei remonto sąmata patvirtina, kad „Ford Galaxy“, pagaminto 2001 m., delno dydžio stogo įlenkimo remontas kainuotų 625,70 Lt, taikant minimalius valandinius darbo tarifus (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 71-73).
Nors nukentėjusysis tiesiogiai nematė kas bandė padegti jo automobilį ir patvirtino, tik faktą, kad naktį jo automobilis buvo apgadintas mestais buteliais su kuro skysčiu, tačiau kartu su kitais įrodymais šie nukentėjusiojo parodymai leidžia patikrinti kaltinamojo R. B. parodymus ir nustatyti jų patikimumą. Akivaizdu, kad iš nukentėjusiojo parodymų galima nustatyti kokios pasekmės kilo dėl mestų į jo automobilį butelių su padegamuoju kuro mišiniu ir kokie nusikaltimo pėdsakai bei panaudotos nusikaltimui priemonės liko įvykio vietoje. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su kaltinamojo R. B. nurodytomis aplinkybėmis apie nusikaltimui panaudotas priemones – alaus butelius ir stiklainius su skudurais, kurios ir buvo rastos įvykio vietoje. Todėl nukentėjusiojo M. M. parodymai, nors ir nėra tiesioginis kaltinamojo R. B. kaltės įrodymas, tačiau leidžia patikimai patikrinti R. B. parodymus ir patvirtina jų patikimumą.
Analogišką įrodomąją reikšmę kaip ir nukentėjusiojo M. M. parodymų šioje byloje turi ir liudytojos R. S. parodymai, nes ji gyvena kartu su nukentėjusiuoju, buvo su juo nusikaltimo metu ir davė analogiškus parodymus dėl 2013-05-15 įvykio pasekmių.
Pabrėžtina, kad kaltinimas R. B. yra grindžiamas ir įrodytas ne vien tik jo prisipažinimu, taip pat ne atskirai paimtais nukentėjusiojo M. M., liudytojos R. S. parodymais ar kitais, atskirai nuo įrodymų visumos vertinamais įrodymais, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu ir atitikimu vieni kitiems.
Netikėti R. B. parodymais ir jais nesivadovauti būtų galima tik tuomet, jeigu iš kitų įrodymų visumos būtų galima nustatyti, jog jo parodymai visiškai neatitiktų kitų rodymų visumos ir jiems akivaizdžiai prieštarautų. Tačiau šioje byloje yra priešingai - kiti įrodymai visiškai patvirtina R. B. parodymų esmę, todėl jais galima patikimai vadovautis nustatant nusikaltimo aplinkybes.
Vertinant kaltinamojo R. B. parodymų patikimumą pabrėžtina, kad iš esmės jo parodymai sutampa ir su kaltinamojo E. J. pirminiais parodymais, užfiksuotais pirmoje įtariamojo apklausoje, kurioje E. J. taip pat patvirtino, kad padegti nukentėjusiojo automobilį jis bandė kartu su R. B., kai jie abu metė į nukentėjusiojo automobilį skuduru užkištus ir uždegtus butelius su kuro mišiniu. E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai įtariamojo parodymai, nors ir nėra savarankiškas R. B. kaltės įrodymas, tačiau patvirtina tiek kaltinamojo R. B. parodymus, tiek įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes ir rastus įkalčius, todėl leidžia teismui susiformuoti ir pagrįsti vidinį įsitikinimą dėl R. B. parodymų patikimumo ir jo pripažįstamos kaltės. Ir nors vėlesnėse apklausose E. J. pakeitė savo parodymus, tačiau minėtas 2014-01-20 tyrėjos R. K. tarnybinis pranešimas apie neoficialų pokalbį su E. J. ir jos parodymai teisme patvirtina, kad parodymus E. J. keičia bijodamas R. B.. Todėl teismas remiasi pirminiais E. J. įtariamojo apklausos parodymais, kuriuos jis davė advokato akivaizdoje, ir kurie iš esmės sutampa su R. B. parodymais.
Be to pažymėtina, kad net ir neigdamas savo dalyvavimą nusikaltime E. J. akistatos su R. B. metu vis tiek patvirtino, kad R. B. buvo jo prašęs uždegti M. M. automobilį, ir kad jis žinojo apie R. B. planuojamą nusikaltimą. Taigi, akistatos protokolas iš dalies taip pat patvirtina E. J. pirminius parodymus, kad R. B. jo prašė padegti M. M. automobilį.
Nors E. J. pirminiuose įtariamojo parodymuose užfiksuoti parodymai dėl kai kurių detalių ir nesutampa su R. B. parodymais, tačiau tokie nesutapimai nėra esminiai. Dėl esminių aplinkybių (kad padegti M. M. automobilį E. J. prašė R. B.; kad E. J. ir R. B. bandė tą padaryti kartu; kad nuo šiukšlių konteinerių jie metė į nukentėjusiojo automobilį skuduru užkištas ir uždegtas tris talpas su kuro mišiniu, kurias uždegė E. J.) abiejų kaltinamųjų parodymai sutampa. Tuo tarpu kai kurie jų parodymų nesutapimai yra paaiškinami natūraliais ir žmogaus prigimčiai būdingais aplinkos suvokimo ir subjektyvaus vertinimo bei perteikimo psichologiniais aspektais. Visuomet keli žmonės apie tą patį matytą ar patirtą įvykį papasakos ne identiškai, o skirtingai, nes kiekvieno žmogaus individualus aplinkos suvokimas, veiksmų vertinimas, gebėjimas prisiminti ir atgaminti įvykius yra skirtingas. Be to, žmonės skirtingai vertina tam tikrų detalių svarbą iš visos jų visumos, todėl net ir duodami parodymus apie tą patį įvykį jie akcentuoja skirtingas detales, skirtingai suvokia, kurias aplinkybes kuo tiksliau nupasakoti yra svarbiausia, o kurios nėra itin reikšmingos. Atsižvelgiant į šiuos E. J. pirminių įtariamojo parodymų ir R. B. parodymų vertinimo niuansus, teismas pripažįsta, kad neesminiai jų parodymų nesutapimai ir neesminiai paties R. B. skirtingu laiku duotų parodymų nesutapimai nėra pagrindas R. B. parodymus laikyti nepatikimais. Pabrėžtina, kad jis niekada nebuvo davęs iš esmės kitokių parodymų, o jo parodymų esmė visuomet buvo tokia pat, kad ir kiek kartų jis buvo apklausiamas.
Patikimais R. B. parodymus teismas pripažįsta ir dėl to, kad jie atitinka byloje esančiuose įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotas objektyvias aplinkybes. Du 2013-05-15 apžiūros protokolai patvirtina R. B. parodymus apie jų su E. J. mestus butelius ir stiklainį į nukentėjusiojo automobilį, nes iš karto po įvykio M. M. automobilis „Ford Galaxy“ ir šalia stovėjęs R. S. automobilis „Audi A3“ iš tiesų buvo rasti aplaistyti dyzelinio kuro kvapą skleidžiančiu skysčiu, automobilio „Ford Galaxy“ priekinis stiklas iš tiesų buvo apgadintas, o stogas aplietas minėtu skysčiu. Be to, ant žemės, prie automobilio „Audi A3“ iš tiesų buvo rastos sudužusių alaus butelių šukės, o tą patį rytą pakartotinai apžiūrėjus įvykio vietą rastas stiklainis su geltonu skysčiu, skleidžiančiu dyzelinio kuro kvapą, ir nuskeltas alaus butelio kaklelis su skuduru, skleidžiančiu dyzelinio kuro kvapą. Šių apžiūrų metu surastų alaus butelių šukių nuotraukos, esančios jų 2013-05-15 apžiūros protokole (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 121) ir 2014-10-31 specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-296 (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 172), patvirtina, kad į automobilį iš tiesų buvo mesti du alaus buteliai, nes vienas rastas butelis yra tik su nežymiai nuskeltu kakleliu, o kitas rastas stiklinis kaklelis reiškia, kad jis priklausė kitam buteliui. Nors rastas stiklainis ir nebuvo užkištas skuduru, kaip nurodė R. B., tačiau pats faktas, kad jo nurodytas stiklainis nuo konservuotų daržovių su kuro mišiniu buvo mestas į kiemą, kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis, atitinka R. B. parodymus. Jo parodymų nesutapimas dėl stiklainio užkimšimo skuduru gali būti paaiškinamas minėtu subjektyviu psichologiniu įvykio suvokimo ir atgaminimo faktoriumi, dėl kurio kaltinamasis R. B. gali sąžiningai klysti dėl kai kurių jo nurodomų aplinkybių detalių.
2014-12-10 apžiūros protokolas ir jo priedai (nuotraukos bei planas), taip pat atitinka R. B. parodymus, nes (duomenys neskelbtini), Veisiejuose esanti namų valda, kurioje įvykio metu stovėjo nukentėjusiojo automobilis, iš tiesų yra aptverta tvora, apie kurią pasakojo R. B., nuotraukose prie medinių vartelių iš tiesų matomi du šiukšlių konteineriai, kuriuos minėjo R. B. (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 92-101). Palyginus šio apžiūros protokolo planą ir nuotraukas su įvykio dieną surašytų apžiūros protokolų nuotraukomis ir su R. B. parodymais apie tai, kad talpas su padegamuoju skysčiu jie metė nuo šiukšlių konteinerių, akivaizdu, kad R. B. parodymai atitinka įvykio dieną rastų įkalčių išsidėstymą nukentėjusiojo kieme ir jo automobilio apgadinimą. Iš 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolų nuotraukų matyti, kad abu automobiliai stovėjo prie pat namo ir priekiu į namą, o tarp jų buvo medis (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 106, 109, 115). 2014-12-10 apžiūros protokolo plane šis medis pažymėtas raide „C“, o mediniai varteliai, prie kurių šio protokolo nuotraukose matomi du šiukšlių konteineriai, pažymėti raide „E“ (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 98-101). Šių duomenų sulyginimas leidžia daryti išvadą, kad R. B. ir E. J. minėtas talpas metus nuo šiukšlių konteinerių, stovėjusių prie vartelių, plane pažymėtų raide „E“ (šią aplinkybę posėdžio metu patvirtino R. B.), į automobilius, stovėjusius prie medžio, plane pažymėto raide „C“, šios talpos pirmiausiai pataikė į automobilio „Ford Galaxy“ priekinį stiklą ir stogą. Iš 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolų nuotraukų matyti, kad automobilis „Ford Galaxy“ buvo šiek tiek arčiau namo (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 109, 115) ir, žiūrint iš minėto taško „E“ (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 101), užstojo automobilį „Audi A3“. Todėl atšokę nuo automobilio „Ford Galaxy“ priekinio stiklo ir stogo, buteliai ir stiklainis, iš inercijos toliau judėdami ta pačia kryptimi, nuskriejo per automobilio „Ford Galaxy“ stogą link automobilio „Audi A3“, dėl ko butelių šukės ir buvo rastos viena po galiniu dešiniu „Audi A3“ ratu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 107), kita šalia šio automobilio (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 108), trečia prie minėto medžio (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 118), o stiklainis prie tvoros, už automobilio „Audi A3“ (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 115-116). Būtent butelių šukių radimas tarp abiejų automobilių, o stiklainio radimas už automobilio „Audi A3“ (žiūrint nuo minėtų medinių vartelių, pažymėtų raide „E“), kaip tik ir patvirtina, kad šios talpos buvo mestos iš R. B. nurodytos vietos prie šiukšlių konteinerių, o po kontakto su automobilio „Ford Galaxy priekiniu stiklu bei stogu nukrito plote tarp abiejų automobilių. Tuo tarpu stiklainis dėl didesnio svorio nuriedėjo toliau, už automobilio „Audi A3“.
Taigi, visuma įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotų objektyvių duomenų iš esmės visiškai patvirtina R. B. parodymus apie bandymą padegamaisiais kuro mišiniais, kuriuos kaltinamieji metė į nukentėjusiojo automobilį, jį padegti.
R. B. parodymus patvirtina ir minėtoje tyrėjo R. P. pažymoje dėl telefoninių pokalbių išklotinių nurodyti duomenys apie visų kaltinamųjų telefonų naudojimą prieš M. M. automobilio padegimą ir po jo (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 147-149). Iš šios pažymos matyti, kad 2013-05-14 buvo kontaktai tarp R. B. telefono ir E. J. bei R. B. telefonų. Paskutinis R. B. telefono kontaktas 2013-05-14 buvo 22.19 val. su R. B. telefonu. Tuo tarpu 2013-05-15 naktį, 01.22 val. ir 01.23 val., t. y. kaip tik tuo metu kai buvo bandytas padegti M. M. automobilis, R. B. telefonas kontaktavo su R. B. telefonu ir tuo metu abu šiuos abonentus aptarnavo celė, kuri aptarnauja Veisiejų miesto teritoriją, t. y. nukentėjusiojo gyvenamąją vietą. Be to, tą pačią 2013-05-15 naktį, 01.27 val. E. J. telefonas taip pat veikė aptarnaujamas celės, kuri aptarnauja Veisiejų miesto teritoriją, o tos pačios nakties 02.02 val., 02.08 val., 02.14 val. E. J. telefonas jau veikė aptarnaujamas celės, kuri aptarnauja Petroškų kaimo ir aplinkinių kaimų teritoriją. Akivaizdu, kad šie duomenys patvirtina R. B. parodymus, kad nukentėjusiojo automobilį Veisiejų miestelyje jie bandė padegti po vidurnakčio, iš 2013-05-14 į 2013-05-15, nes tokiu metu jų abiejų telefonai veikė Veisiejų miestelio teritorijoje. Tuo tarpu įvykdę savo ketinimus jie grįžo į Petroškų kaime esantį garažą, nes po 02 val. E. J. telefonas jau veikė Petroškų kaime.
Kad tyrėjo R. P. pažymoje nurodyti abonentų numeriai priklauso kaltinamiesiems patvirtino jie patys, nes E. J. ir R. B. savo telefonų numerius nurodė patys, kartu su savo anketiniais duomenimis (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos proceso dalyvių anketinių duomenų pažymų b. l. 9, 11, 12), o R. B. savo telefonų numerius patvirtino 2014-11-27 teismo posėdžio metu (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 58). Be to, jo naudotą telefono numerį patvirtina ir 2013-06-23 tyrėjo B. J. tarnybinis pranešimas (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 1 t., b. l., 63).
Apibendrinant aptartą įrodymų vertinimą teismas pripažįsta, kad ištirti įrodymai, jų tarpusavio palyginimas ir jų visumos vertinimas leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. B. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką - sunaikinti visuotinai pavojingu būdu, t. y. sudeginant, M. M. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes tai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ne vieną kartą jis pats tai pripažino, o jo parodymai iš esmės sutampa ir su pirminiais E. J. įtariamojo parodymais, ir visiškai atitinka įvykio vietoje rastus daiktinius įrodymus bei visų kaltinamųjų telefonų veikimo zonas nusikaltimo metu ir po jo.
Pabrėžtina, kad įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu tik dėl E. J., bet ne dėl R. B. sukurstymo padegti nukentėjusiojo M. M. automobilį (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 59-76, 101-106). Iš R. B. parodymų taip pat matyti, kad padegti nukentėjusiojo M. M. automobilį jį sukurstė ne R. B., o E. J.. Todėl išnagrinėjus šią bylą įrodytu pripažintinas ne kaltinamajame akte R. B. suformuluotas kaltinimas, kad nusikaltimą jis padarė trijų asmenų grupėje, o bylos nagrinėjimo metu prokuroro pakeistas kaltinimas, kuriame tiesioginis bendrininkavimo ryšys tarp R. B. ir R. B. iš esmės neinkriminuojamas.
Vertinant pakeistame kaltinime nurodytą kaltinamojo R. B. veiksmų kvalifikaciją kaip bendrininko, veikiančio bendrininkų grupėje, pažymėtina, kad pats kaltinimas yra prieštaringas. Pirmoje kaltinimo dalyje nurodoma, kad R. B. veikė bendrininkų grupėje su E. J. ir R. B., tačiau detalizuojant jų veiksmus nurodoma, kad R. B. sukurstė tik E. J., o pastarasis – R. B.. Pačios veikos objektyvieji veiksmai pakeistame kaltinime inkriminuojami tik E. J. ir R. B., bet ne R. B.. Tai reiškia, kad tiesioginis ryšys tarp R. B. ir R. B. bendrininkaujant iš esmės nėra inkriminuojamas. Būtent tą savo parodymuose iš esmės visą laiką ir nurodė R. B., kuris teigia, kad R. B. jo nekurstė daryti šį nusikaltimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš pakeisto kaltinimo R. B. pašalinama aplinkybė, kad jis veikė bendrininkų grupėje su R. B., bei pašalinamas R. B. veiksmų aprašymas kurstant E. J., o paliekamas tik R. B. bendrininkavimas su E. J.
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (bendrininkavimo rūšys). BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bendrininkų grupė yra tokia bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009).
Šiuo atveju R. B. visus objektyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių įvykdė su E. J., todėl pripažintina, kad jis veikė bendrininkų grupėje tik su E. J..
Mesdamas padegamuosius kuro mišinius į nukentėjusiojo automobilį, kuris stovėjo visai greta gyvenamojo namo ir kito automobilio, R. B. suprato, kad veikia visuotinai pavojingu būdu, nes norėdamas ugnimi, kurios plitimas yra sunkiai sukontroliuojamas, sunaikinti ar sugadinti vieną daiktą jis akivaizdžiai kėlė grėsmę ir kitam, greta esančiam turtui bei žmonių, buvusių name, gyvybei. Todėl tokie veiksmai atitinka visus BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuoto nusikaltimo požymius.
Kadangi R. B. nepavyko padegti nukentėjusiojo automobilio dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes užgeso padegti skudurai, kurie turėjo uždegti kuro mišinius, tai jo veiksmai kvalifikuojami ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas (BK 22 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, tačiau jis nebuvo baigtas, jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. B. nėra teistas, savo kaltę visą laiką pripažino ir dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, nebuvo nusikaltimo iniciatorius, o pats buvo įtrauktas į nusikaltimą kito asmens. Todėl vadovaujantis BK 55 straipsniu, už nusikaltimą, kurį jis padarė nebūdamas teistas, R. B. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, jog jis linkęs nusikalsti ir, kad bausmės tikslus galima pasiekti tik atėmus jo laisvę.
BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos dvi bausmės rūšys, kurios nesusiję su laisvės atėmimu – bauda ir laisvės apribojimas. Parenkant bausmės rūšį pabrėžtina, kad baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju R. B. savo elgesį vertina kritiškai, savo kaltės niekada neneigė, dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, nurodė, kad užsienyje užsidirbo pinigų, todėl yra pagrindas skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri bus pakankama visiems bausmės tikslams pasiekti.
Bausmės dydis, atsižvelgiant į tai, kad yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ir į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nustatytinas žemiau sankcijos vidurkio. Tačiau įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bausmė dydis nustatytinas artimesnis vidurkiui nei minimumui.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas R. B. sulaikyme nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. išbūtos dvi dienos (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 86-89) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 24 d. (b. l. 49-53), kai jis buvo suimtas pagal Europos arešto orderį, iki nuosprendžio paskelbimo (BK 66 straipsnis). Kaltinamasis nedelsiant paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje, nes skiriamos baudos dydis neviršija atbūto suėmime laiko (BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusiojo M. M. reikalaujama priteisti 800 Lt (231,70 EUR) turtinė žala dėl automobilio priekinio stiklo ir stogo sugadinimo yra įrodyta, o neturinė žala, nors ir buvo padaryta, tačiau buvo sumažinta iki 1 500 EUR sumos (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 59-76, 101-106).
Nagrinėjant šią išskirtą bylą nukentėjusysis su tokiu žalos dydžiui sutiko ir prašo priteisti iš R. B. 1/3 dalį turtinės ir 1/3 dalį minėtu nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos. Į žalos atlyginimą prašo įskaityti R. B. motinos šios bylos nagrinėjimo metu sumokėtą 232 EUR sumą.
Kaltinamasis R. B. sutinka su nuketėjusiojo reikalaujamu priteisti iš jo žalos dydžiu.
Atsižvelgiant į Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nuosprendžiu nustatytą padarytos turtinės ir neturinės žalos dydį (231,70 EUR turtinė žala ir 1 500 EUR neturtinė žala), iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam priteistina 1/3 žalos dalis sudarytų 577,23 EUR (77,23 EUR + 500 EUR). Kadangi kaltinamasis R. B. per savo motiną atlygino nuketėjusiajam M. M. 232 EUR žalos (b. l. 61), tai iškaltinamojo R. B. nukentėjusiajam priteistina likusi žalos dalis – 345,23 EUR (577,23 EUR – 232 EUR).
Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą R. B. (prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 36), kurias, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tačiau sprendžiant tokių proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. B. klausimą šioje byloje pabrėžtina, kad gynėjas jam buvo paskirtas tik todėl, kad privalomas gynėjo dalyvavimas buvo konstatuotas dėl kito kaltinamojo E. J. nepilnametystės ir dėl to, kad kitiems kaltinamiesiems neigiant kaltę buvo prieštaravimas tarp jų ir R. B. gynybos interesų (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje visiškai nepriklausė nuo R. B. valios ir buvo būtinas ne dėl jo procesinių veiksmų ar noro turėti gynėją. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau pabrėžtina, kad tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios (BPK 106 str. 2 d.). Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gyvėjo dalyvavimas ir pats kaltinamasi negali daryti tam jokios įtakos, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad priteisti valstybei iš kaltinamojo R. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, nes gynėjas byloje dalyvavo nepriklausomai nuo jo valios ir ne dėl jo kaltės.
Tačiau kaltinamasis R. B. bylos nagrinėjimo metu pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, išvyko į užsienį ir pasislėpė nuo teismo, todėl byla jo atžvilgiu buvo išskirta, o siekiant jį surasti buvo išduotas Europos arešto orderis (b. l. 14-17), kurį vykdant (b. l. 49-53) valstybė patyrė su jo pargabenimu iš užsienio susijusias išlaidas. Šias išlaidas sudaro dviejų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų komandiravimo į Jungtinę karalystę išlaidos ir kaltinamojo pargabenimo lėktuvu išlaidos, kurias patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal juos bendra šių išlaidų suma sudaro 1 372,30 EUR sumą (b. l. 54-60).
BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. B. tyčiniais savo veiksmais pažeidė kardomąją priemonę ir dėl to valstybė patyrė išlaidas, susijusias su jo pargabenimu į iš užsienio į Lietuvą, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, atsiradusiomis dėl kaltinamojo kaltės, ir išieškotinos iš nuteisiamo R. B..
Daiktai, turintys reikšmės bylai – 1) kompaktinis diskas su telefoninių pokalbių išklotinėmis (Paketas Nr. 1), 2) kasetė su įtariamojo R. B. sulaikymo vaizdo įrašu (Paketas Nr. 2), ir 3) dalis stiklinio butelio, stiklinis butelis nudaužtu kakleliu, butelio kaklelis su audeklu ir stiklainis su geltonu skysčiu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas.).
Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 270 MGL (dviejų šimtų septyniasdešimties minimalaus gyvenimo lygio dydžio) bauda.
Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 180 MGL (vieno šimto aštuoniasdešimties minimalaus gyvenimo lygio dydžio) baudą.
Remiantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtos baudos dydį įskaityti R. B. sulaikyme nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. išbūtas dvi dienas ir suėmime nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtą laiką, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirtą bausmę pripažinti įvykdyta.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis (Paketas Nr. 1), kasetę su įtariamojo R. B. sulaikymo vaizdo įrašu (Paketas Nr. 2) ir dalį stiklinio butelio, stiklinį butelį nudaužtu kakleliu, butelio kaklelį su audeklu, stiklainį su geltonu skysčiu (trys paketai Nr. 1, 2, 3) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti M. M. iš kaltinamojo R. B. 345,23 EUR (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 23 centus) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iš kaltinamojo R. B. 1 372,30 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus 30 centų) proceso išlaidų, išieškant jas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.