Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Juozui Šilanskui, nukentėjusiajam M. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Taručiui, viešame teismo posė­dy­je išnagri­nė­jęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-09-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes subendrinus - 170 MGL bauda, bausmė neatlikta, teisumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2013 m. gegužės 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, sukurstė E. J. pasikėsinti padaryti nusikalstamą veiką, sunaikinti visuotinai pavojingu būdu – sudeginant, svetimą, M. M. priklausantį turtą - automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, kurioje gyvena M. M., kieme.

Kaltinamasis R. B. kaltės nepripažino. Jis 2014-11-27 teismo posėdžio metu (5 t., b. l. 57-58) parodė, kad šio nusikaltimo nepadarė, jokių nurodymų E. J. ir R. B. sudeginti automobilį nedavė, pateikė sutartis, patvirtinančias, kad garažo (duomenys neskelbtini) kaime nuomos sutartys buvo pasibaigę dar 2012 metais. Taip pat nurodė, kad M. M. ir R. B. meluoja ir apkalba jį ir E. J.. R. B. ir E. J. bijo M. M., yra anksčiau jo sumušti. R. B. teigia, kad byla prieš jį yra sufabrikuota, kad R. B. kažkokie žmonės yra pažadėję, kad jis nebus griežtai nubaustas, o baudas šioje byloje už jį sumokės ir žalą atlygins kiti asmenys. Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas tyčia atliktas neišsamiai, siekiant jį apkaltinti.

Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir įrodymai, kuriais teismas nesiremia

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. teismo posėdžio metu pateiktos nuomos sutartys patvirtina, kad garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., R. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis nuomojosi nuo 2011-10-10 iki 2012-02-29 (5 t., b. l. 51-52). Tačiau kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00158-13, kuris vėliau buvo nutrauktas, esanti dar viena nuomos sutartis (1 t., b. l. 49) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. Š. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 5), jo liudytojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 79-80) bei nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo (3 t., b. l. 70-72) patvirtina, kad R. B. nuomojamo garažo nuomos sutarties terminas pasibaigė 2012-12-31, o S. Š. žodžiu leido R. B. susiremontuoti likusius automobilius dar ir po to, todėl iš garažo R. B. išsikraustė tik 2013-05-20.

Kaltinamuoju šioje byloje apklaustas R. B., kuriam pasislėpus nuo teismo byla jo atžvilgiu išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, 2014-10-13 teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 121-122) patvirtino, kad 2013 m. gegužės 14 d. vėlai vakare jis su E. J. ir R. B. buvo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir R. B., išvažiuodamas iš garažo, pasakė, kad reikia padegti M. M. automobilį. R. B. jo tiesiogiai niekada neprašė padegti M. M. automobilį, tiesiog 2013 m. gegužės 14 d. vakare tai pasakė girdint E. J. ir jam. Tuo tarpu iš E. J. pasakojimų jis dar iki to žinojo, kad apie M. M. automobilio padegimą R. B. su E. J. jau buvo kalbėję anksčiau. E. J. jam apie tai užsiminė maždaug prieš savaitę iki šio įvykio ir sakė, kad mašiną padegti reikia dėl to, kad nori R. B., nes jis susipyko su M. M.. Per tą savaitę iki nusikaltimo apie padegimą jis kalbėjo tik su E. J.. R. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti jo parodymai yra teisingi, o ikiteisminio tyrimo teisėjui jis patvirtino, kad dar iki 2013 m. gegužės 14 d. E. J. ragindavo jį greičiau padegti automobilį, kad 2013 m. gegužės 14 d. garaže E. J. pasakė jam, kad padegti reikia važiuoti būtent tą vakarą, kad išvažiavus R. B. iš garažo E. J. paskambino R. B. ir paklausė ar reikia padegti automobilį, o baigęs pokalbį su R. B. pasakė jam (R. B.), kad reikia važiuoti tuo metu, kad padegti automobilį jį įkalbėjo E. J., o R. B. niekada jam nesiūlė važiuoti padegti automobilio (2 t., b. l. 98-101). R. B. 2014-10-13 teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 121-122) patvirtino, kad 2013 m. gegužės 14 d., jau po vidurnakčio, iš R. B. naudojamo garažo jis su E. J. išvažiavo prie M. M. namų ir išvažiuodamas paėmė du butelius nuo alaus “Utenos“ ir vieną stiklainį nuo konservuotų daržovių, kurie buvo sudėti į polietileninį maišelį. Šias talpas buvo pripildę benzino ir dyzelinio kuro mišiniu ir užkimšę skuduru, kurį reikia padegti. Butelius ir stiklainį jis laikė sudėtus į vieną maišelį. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) miestelį jie paliko automobilį prie R. B. garažo (duomenys neskelbtini)ir abu nuėjo prie M. M. namų. Talpas pasidėjo prie šiukšlių konteinerio. R. B. 2014-11-27 teismo posėdžio metu (5 t., b. l. 56) patvirtino, kad butelius ir stiklainį metė stovėdami kitoje tvoros pusėje, metė per tvorą į M. M. automobilį „Ford Galaxy“, kuris stovėjo kieme, apie 3-5 metrų atstumu nuo tvoros, priekiu bei dešiniu šonu į juos. Už automobilio „Ford Galaxy“, taip pat priekiu į namą ir šonu į jį, stovėjo ir automobilis „Audi“. R. B. 2014-10-13 teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 121-122) patvirtino, kad prieš metant butelį jis laikė jį rankoje, o E. J. uždegė skudurą. Tada jis metė vieną butelį ir pradėjo bėgti. Matė kaip kitą butelį iš karto užsidegė E. J. ir metė į automobilį. Iš pradžių jie pamiršo stiklainį ant konteinerio, tačiau E. J. greitai sugrįžo, jį paėmė ir uždegęs metė. Visos tapos buvo su uždegtais skudurais kai jie jas metė į automobilį. Jis nematė kur jos nukrito, tačiau girdėjo dūžtančio stiklo garsą. Tikrai girdėjo du kartus dūžtantį stiklą, o trečiojo nepamena. Numetę butelius jie grįžo prie automobilio ir parvažiavo į garažą (duomenys neskelbtini) kaime. Jame buvo iki ryto kol atėjo R. B.. Ar per tą laiką gavo SMS žinučių į savo telefoną nepamena, bet savo telefoną turėjo su savimi. E. J. telefonas lyg tai buvo išsikrovęs, todėl E. J. galėjo naudotis jo telefonu. Pinigų iš R. B. už tai negavo.

Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. J., kuriam pasislėpus nuo teismo byla jo atžvilgiu išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2013-07-22, jis neigė, kad R. B. jį sukurstė padegti M. M. automobilį, ir neigė, kad jis tą padarė su R. B. (2 t., b. l. 138, 139, 141, 143-144), tačiau 2013-06-17 pirmą kartą apklaustas įtariamuoju (2 t., b. l. 135-137) E. J. buvo pripažinęs, kad R. B. jo prašė padegti M. M. automobilį. Pirmojoje įtariamojo apklausoje E. J. buvo nurodęs, kad 2013 m. gegužės viduryje R. B., dienos metu, jo paprašė paleisti pora „kokteilių“ į M. M. automobilį kartu su R. B., ir sakė, kad automobilį reikia sudeginti tą pačią naktį, žadėjo po 200 Lt kiekvienam. Apie 24 val. R. B. atsivežė jį į garažą (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo ir R. B.. Garaže jie pakalbėjo, kad R. B. juos nuveš ir paleis, o jis su R. B. numes butelius su kuru ir padegę mašiną pareis pėsčiomis. Buvo padaryti trys buteliai su benzino ir dyzelinio kuro mišiniu ir užkišti skuduru. Buteliai buvo nuo alaus ir sudėti į polietileninį maišelį, kurį išvažiuojant į automobilį pasiėmė R. B.. Prie M. M. namų juos nuvežė R. B. ir paleidęs juos nuvažiavo namo. R. B. pasiėmė maišelį su padegamaisiais kokteiliais ir jie nuėjo prie tvoros, kur stovėjo du šiukšlių konteineriai. Kieme stovėjo du automobiliai - „Ford Galaxy“ ir „Audi A3“. Jis su žiebtuvėliu uždegė vieną padegamąjį kokteilį, o R. B. metė į automobilį. Jis nematė kur pataikė šis butelis, nes iš karto uždegė antrą, kurį vėl metė R. B.. Po to jis pats užsidegęs iš karto metė trečią butelį. Kur pateikė butelis nežiūrėjo, nes iš karto abu pabėgo. Po 200 Lt kiekvienam R. B. davė kai juos atvežė prie M. M. namų.

Liudytoja apklausta tyrėja R. K. 2014-10-20 teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 145) parodė, kad ji įteikė galutinį pranešimą apie įtarimą E. J.. Šis kaltės nepripažino, tačiau pirmojoje įtariamojo apklausoje savo kaltę buvo pripažinęs ir davęs iš esmės vienodus parodymus kaip ir R. B.. Kai ji buvo pasikvietusi E. J. grąžinti jam telefono, paklausė kodėl jis pakeitė parodymus. E. J. atsakė, kad to prašė R. B., kurio jis bijo. Tačiau patvirtinti šią aplinkybę oficialiai apklausos protokole E. J. atsisakė. Šio pokalbio neužfiksavo garso įrašu, nes ne tuo tikslu buvo pasikvietusi E. J. ir nebuvo pasiruošusi jo žodžių užfiksuoti.

2014-01-20 tarnybinis pranešimas Nr. 52-72-PR5-37 patvirtina, kad liudytoja R. K. tarnybinį pranešimą apie teisme nurodytą neoficialų pokalbį su E. J. surašė iš karto po įvykusio pokalbio, o tarnybinio pranešimo turinys yra analogiško turinio kaip ir jos parodymai (1 t., b. l. 177).

2013-07-22 akistatos tarp įtariamųjų R. B. ir E. J. protokolas patvirtina, kad E. J. pakeitė pirmos jo įtariamojo apklausos metu duotus parodymus ir paneigė, kad R. B. prašymu kartu su R. B. dalyvavo M. M. automobilio padegime. Tačiau net ir neigdamas savo dalyvavimą šiuose veiksmuose, E. J. šios akistatos metu vis tiek patvirtino, kad R. B. buvo jo prašęs uždegti M. M. automobilį, ir kad jis žinojo apie R. B. planuojamą nusikaltimą (2 t., b. l. 145-146).

2014-08-27 ir 2014-08-29 E. J. liudytojo apklausų protokolai, surašyti kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00264-14, patvirtina, kad apklausiamas vienas jis duoda parodymus prieš R. B. dėl šio neteisėtų veiksmų, tačiau nurodo, kad jo bijo ir jo akivaizdoje apie įvykį nieko nepasakos (5 t., b. l. 30-34), o 2014-09-05 E. J. liudytojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas, surašytas minėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00264-14, patvirtina, kad R. B. akivaizdoje E. J. iš tiesų pakeičia savo parodymus ir anksčiau papasakotų R. B. neteisėtų veiksmų nepatvirtina (5 t., b. l. 35-37).

Nukentėjusysis M. M. 2014-10-13 teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 122-124) patvirtino, kad naktį iš 2013-05-14 į 2013-05-15 miegoti nuėjo po vidurnakčio. Kieme, (duomenys neskelbtini), stovėjo jo automobilis „Ford Galaxy“, o šalia jo draugės automobilis „Audi“. Iš miegų pažadino šuns lojimas. Draugė R. S. išėjo į kiemą, bet nieko nematė. Gal po 5 minučių vėl pradėjo loti šuo. Draugė atidarė langą ir jie pajuto benzino kvapą. Išėjęs į kiemą pamatė, kad jo automobilio priekinis stiklas suskaldytas, stogas įlenktas, nuo jo nubėgęs kuras, ant žemės buvo alaus butelių duženos. Ryte dar rado stiklainį su kuru, kuris buvo ant žemės, apie 2 metrų atstumu nuo draugės automobilio. Jis buvo su dangteliu ir nedužęs. Stiklainis yra ne jo ir ne draugės tėvų, su kuriais jie gyvena. Jam padaryta 600 Lt turtinė žala dėl pakeisto priekinio stiklo, kuris buvo šildomas ir jo vertė yra būtent tokia, nors jis įsidėjo ir nešildomą stiklą, ir 200 Lt dėl sulankstyto stogo, nes tiek būtų kainavęs remontas. Neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt, nes dėl įvykio patyrė baimę, negalėjo ramiai miegoti, turėjo įsirengti kiemo apšvietimą, namo ir automobilio signalizaciją, kurių anksčiau nereikėjo. Iš R. B. prašo priteisti 1/3 dalį ieškinio sumos. Jis mano, kad R. B. šį nusikaltimą galėjo padaryti kerštaudamas jam dėl to, kad kitoje baudžiamojoje byloje dėl automobilio „Volga“ pasisavinimo jis davė nenaudingus R. B. parodymus. Nukentėjusysis nurodė, kad sekančią dieną po šio įvykio A. G., dirbęs degalinėje, jam sakė, kad nusikaltimo naktį, apie 24 val. į degalinę buvo atvažiavęs R. B. ir pirko nedidelį kiekį kuro. Nukentėjusysis apie tai pasakė policijai, tačiau kai policija apklausė A. G., šis pas nukentėjusįjį prašė nevelti jo į šią bylą, nes ir jis turi automobilį, vaikų. Nukentėjusysis patvirtino, kad E. J. iš telefono, kurio Nr. 8 622 41818, po šio įvykio jam rašė, kad atlygins žalą ir pripažins kaltę. Nukentėjusysis M. M. 2014-11-18 teismo posėdžio metu (5 t., b. l. 5) patvirtino, kad automobilį po šio įvykio jau pardavė asmeniui, kurio pavardė K.. Šiam apie įlenktą stogą nesakė.

2013-05-21 teismo posėdžio kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-393/2013 garso įrašas (Paketas Nr. 3, esantis 4 tome) su M. M. parodymais, ir įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nuosprendis (4 t., b. l. 72-81) patvirtina, kad M. M. buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas dėl svetimo turto pasisavinimo buvo pareikštas R. B., ir davė pastarajam nepalankius parodymus, tame tarpe nurodydamas ir iš esmės analogiškas aplinkybes apie savo automobilio padegimą, apie kurias parodymus davė šioje byloje.

Liudytoja R. S. 2014-10-13 teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 124) patvirtino, kad 2013-05-15 ji miegojo ir po vidurnakčio pradėjo loti šunys. Ji išėjo į kiemą, bet nieko nematė, šunys aprimo. Parėjo į namus ir atsigulė, bet šunys vėl pradėjo loti. Atidarė langą ir jie pajuto benzino kvapą. Išėjusi į kiemą pamatė, kad suskaldytas priekinis M. M. automobilio „Ford Galaxy“ stiklas, įlenktas stogas. Įlenkimas buvo maždaug per vidurį, link priekio. Ant žemės buvo alaus butelių šukės. Jos buvo prie medžio ir prie jos automobilio „Audi“. Nuo vieno automobilio link kito buvo pripilta kuro. Ryte šeimos nariai jai sakė, kad dar rado stiklainį prie tvoros. Stiklainis nebuvo nei vieno iš gyvenančių šiame name.

Liudytojas A. G. 2014-10-20 teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 145-146) parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepamena ar gegužės mėnesio viduryje nakties metu R. B. buvo atvažiavęs pirkti nedidelio kiekio degalų. Būdavo, kad R. B. užeidavo į degalinę, bet nepamena ar pirkti degalų, nes ten galima ir užkąsti. Su M. M. jis nėra kalbėjęs apie tai, kad R. B. buvo atvažiavęs nusipirkti kuro ir nėra prašęs M. M., kad neveltų jo į šią bylą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas (4 t., b. l. 175) ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis (4 t., b. l. 178) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Esančioje degalinėje A. G. dirbo nuo 2013-05-14, 07 val. iki 2013-05-15, 07 val., o duomenys apie kuro pardavimą patvirtina, kad 2013-05-14 vakare buvo parduota kuro labai nedideliais kiekiais: 21.32 val. – 5,62 ltr. dyzelinio kuro, 22.03 val. – 4,24 ltr. benzino A 95, 22.04 val. – 4,5 ltr. dyzelinio kuro (4 t., b. l. 176-177).

2013-05-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad 02.00 val. atvykę į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamo namo kiemą policijos pareigūnai rado prie namo stovinčius automobilius „Ford Galaxy“ ir „Audi A 3“. Prie automobilių ore buvo juntamas dyzelinio kuro kvapas, šio kuro buvo prilieta prie automobilio „Audi A 3“ galinio dešinio rato, kuru aptaškyta šio automobilio galinių durelių apačia. Prie automobilio „Audi A 3“ galinio dešinio rato rastas stiklinis butelis su kuro liekanomis. Šalia automobilio „Audi A 3“ stovėjo automobilis „Ford Galaxy“, kurio priekinis stiklas buvo išdaužtas, stikle buvo trys įkirtimai, dūžiai. Šio automobilio kairės pusės galinė sritis – langas, stogas, sparnas, ratas buvo aptaškyti dyzeliniu kuru. Atlikus apžiūrą paimta stiklinis butelis su nuskeltu kakleliu ir dalis stiklinio butelio (1 t., b. l. 103-104). Šio protokolo prieduose – nuotraukose, matomi priekiu į gyvenamąjį namą stovintys automobiliai „Ford Galaxy“ ir „Audi A 3“, tarp kurių yra medis, prie automobilio „Audi A 3“ galinio dešinio rato matomas alaus butelis su nuskeltu kakleliu, šio automobilio galinių durelių apačia aptaškyta, šalia automobilio rasta butelio šukė, automobilio „Ford Galaxy“ priekinis stiklas suskaldytas, o kairės pusės galinis langas ir sparnas aplaistytas (1 t., b. l. 106-110).

2013-05-15 apžiūros protokolas ir jo priedai – nuotraukos, patvirtina, kad 15.50 val. pakartotinai atvykę į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamo namo kiemą policijos pareigūnai kairėje nuo vartų pusėje, už 12 metrų nuo vartų, prie tvoros, rado 0,5 litro talpos dangteliu uždarytą stiklainį su užrašu „Kėdainių konservai, Agurkai marinuoti, nepjaustyti, silpnai rūgštūs“, kuris buvo beveik pilnas geltono skysčio. Pirštų pėdsakų ant stiklainio nebuvo rasta. Nuo namo į kiemo pusę, už 8,5 metrų yra medis, prie kurio buvo rastas butelio kaklelis, užkištas audeklu, skleidžiančiu dyzelinio kuro kvapą. Ant kaklelio yra užrašas „UTENOS Czech inspired beer“. Pirštų pėdsakų ant butelio kaklelio nebuvo rasta (1 t., b. l. 112-118).

2013-05-15 apžiūros protokole aprašyti ir nuotraukose užfiksuoti butelis, kurio dalis kaklelio nuskelta ir butelio stiklinė šukė, tačiau rankų ar pirštų pėdsakų ant jų nerasta (1 t., b. l. 119-121).

2014-10-31 specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-296 nurodyta, kad ant dalies stiklinio butelio, stiklinio butelio nudaužtu kakleliu, butelio kaklelio su audeklu ir stiklainio rankų pėdsakų tinkamų asmens identifikavimui nėra (4 t., b. l. 172-173).

2014-12-10 apžiūros protokolas ir jo priedai – nuotraukos bei planas, detaliai patvirtina, (duomenys neskelbtini) esančios namų valdos, kurioje įvyko įvykis, objektų – vartų, tvoros, medinių vartelių, metalinių vartelių, gyvenamojo namo, medžio, esančio prieš namą, išsidėstymą ir įvairius tarpusavio atstumus (5 t., b. l. 92-101).

Liudytojas K. K. 2014-11-27 teismo posėdžio metu (5 t., b. l. 54) patvirtino, kad automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko 2013-11-20 Lazdijuose pagal skelbimą. Pirko iš vyro, kurio nepamena, nors automobilis buvo registruotas moters vardu. Patvirtino, kad po kelių dienų plaudamas automobilį pastebėjo, kad stogas buvo įlenktas ir įtrūkę dažai. Įlenkimas buvo maždaug per vidurį, link priekio. Įlenkimas buvo tokio dydžio, kad buvo galima uždengti delnu. Jo neremontavo ir nesidomėjo kiek tai kainuotų. Automobilį vėliau pardavė.

VĮ „Regitra“ pažymos ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-07-30 buvo registruotas O. M. vardu, o 2013-11-20 buvo parduotas liudytoju apklaustam K. K. (1 t., b. l. 111, 5 t., b. l. 12-13).

Tyrėjo R. P. surašyta pažyma dėl telefoninių pokalbių išklotinių, gautų pagal 2013-10-17 ikiteisminio tyrimo teisėjos patvirtintus prokurorės nutarimus (1 t., b. l. 143, 144), patvirtina, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. B., 2013-05-14 kontaktavo su mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu E. J., ir mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu R. B.. Paskutinis R. B. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktas 2013-05-14 buvo 22.19 val. su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu R. B.. 2013-05-15, 01.22 val. R. B. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę iš R. B. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o 01.23 val. R. B. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino R. B. naudojamam abonentui Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu abu šiuos abonentus aptarnavo celė, kuri aptarnauja (duomenys neskelbtini)miesto teritoriją. Tą pačią naktį R. B. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)dar du kartus siuntė SMS žinutes į R. B. naudojamą abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)naudojamas E. J., 2013-05-14, 18.17 val., 21.38 val., 22.18 val. kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamu R. B.. 2013-05-15, 01.27 val. E. J. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini)ir tuo metu E. J. naudojamą abonentą aptarnavo celė, kuri aptarnauja (duomenys neskelbtini)miesto teritoriją. Tuo tarpu tą pačią naktį 02.02 val., 02.08 val., 02.14 val. E. J. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)rašė SMS ir skambindavo kitiems abonentams ir tuo metu E. J. naudojamą abonentą jau aptarnavo celė, kuri aptarnauja (duomenys neskelbtini) kaimo ir aplinkinių kaimų teritoriją (1 t., b. l. 147-149).

2013-06-23 tyrėjo B. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2013-05-30 vykusios R. B. apklausos metu pastarajam skambino R. B. iš mobilaus ryšio abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o po to tyrėjas pats paskambino šiuo numeriu R. B. ir šis atsiliepęs kalbėjo su tyrėju (1 t., b. l., 63). Be to, kaltinamasis R. B. 2014-11-27 teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2013 m. gegužės mėnesį naudojosi keliais mobilaus ryšio abonentų numeriais ir vieno iš jų paskutiniai skaičiai buvo būtent „60“ (5 t., b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu E. J., prieš jo apklausas nurodydamas savo anketinius duomenis, pats nurodė, kad naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso dalyvių anketinių duomenų pažymų b. l. 11, 12).

Ikiteisminio tyrimo metu R. B., prieš jo apklausą nurodydamas savo anketinius duomenis, pats nurodė, kad naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso dalyvių anketinių duomenų pažymų b. l. 9).

2014-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. M. pateikė tyrėjai savo mobilaus ryšio telefoną apžiūrėti (4 t., b. l. 192), o M. M. telefono apžiūros protokolas (4 t., b. l. 193-202), patvirtina, kad jame esančioje socialinio tinklo „Facebook“ žinučių programėlėje yra E. J. kontaktas su jo nuotrauka (atitinka E. J. nuotrauką jo asmens tapatybės kortelėje (2 t. , b. l. 149), ir iš šio kontakto 2014-09-03 gauta žinutė, kurioje jis prašo M. M. nepykti dėl „visų nesąmonių kas buvo“, nurodo, kad turi daug ką pasakyti ir nurodo, kad jo telefonas yra (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 198-200), o 2014-09-05 iš nurodyto telefono (duomenys neskelbtini) į M. M. telefoną buvo atsiųstos trys žinutės, kuriose prašoma nepykti, apgailestaujama, kad pridarė tiek blogybių ir prišnekėjo nesąmonių, nurodo, kad gali atsiskaityti dėl M. M. mašinos ir pripažinti teisme, kad bandė padegti (4 t., b. l. 201-202).

A. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacija patvirtina, kad 2013 m. priekinis šildomas „Ford Galaxy“, pagaminto 2001 m., stiklas su pakeitimu kainavo 600 Lt, o nešildomas – 300 Lt (5 t., b. l. 68-69).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas bei remonto sąmata patvirtina, kad „Ford Galaxy“, pagaminto 2001 m., delno dydžio stogo įlenkimo remontas kainuotų 625,70 Lt, taikant minimalius valandinius darbo tarifus (5 t., b. l. 71-73).

Kaltinamojo R. B. prašymu iš kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-11-393/2014 išreikalautose E. J. telefoninių SMS žinučių ir pokalbių, vykusių po šio 2013-05-15 įvykio, turinys jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi, nes juose nėra jokių duomenų apie nagrinėjamą 2013-05-15 įvykį (4 t., b. l. 149-166).

Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo R. V. parodymai (5 t., b. l. 5) ir pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto mirusio liudytojo D. V. parodymai (2 t., b. l. 31-34) kaltinamojo R. B. kaltės nei patvirtina nei paneigia, nes šie liudytojai apie nagrinėjamą nusikaltimą nieko nežinojo ir nenurodė, o kitos jų nurodytos aplinkybės buvo tik abstraktaus pobūdžio, apie jų santykius su R. B. ir M. M., bet tiesiogiai niekaip nesusiję su nagrinėjamu nusikaltimu.

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis R. B. savo kaltės nei dėl kaltinamajame akte nurodyto, nei dėl prokurorės pakeisto kaltinimo nepripažino, tačiau visuma ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų patvirtina, kad jis sukurstė E. J. daryti veiką, už kurią numatyta atsakomybė BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Vertinant ištirtus įrodymus ir jų reikšmę kaltinamojo R. B. kaltei pagrįsti, pirmiausiai atmestinas kaip nepagrįstas R. B. argumentas, kad kaltinamųjų E. J. ir R. B. bylų atskyrimas iš šios bylos į atskiras bylas, ir šių kaltinamųjų neapklausimas dėl pakeisto kaltinimo, panaikino jam teisę gintis.

Visų pirma, kaltinamųjų E. J. ir R. B. bylų atskyrimas jau yra įvertintas apeliacinės instancijos teismo, nes būtent teisės į gynybą pažeidimo pagrindu kaltinamasis R. B. buvo apskundęs tokį bylų atskyrimą. Tačiau abiem atvejais, instancine tvarka patikrinus teismo bylų atskyrimo teisėtumą, buvo pripažinta, kad tai buvo padaryta teisėtai ir pagrįstai, o bylų atskyrimas netrukdo nagrinėti bylos kaltinamojo R. B. atžvilgiu (5 t., b. l. 166-168, 6 t., b. l. 41-43). Pabrėžtina, kad E. J. ir R. B. neapklausimas pagal pakeistą kaltinimą niekaip nepažeidžia kaltinamojo R. B. teisių, nes jis pats parodymus po kaltinimo pakeitimo davė, R. B. parodymus dėl pirminio kaltinimo taip pat davė, o pats kaltinimas ir buvo pakeistas būtent įvertinus R. B. parodymus ir suformuluotas pagal šiuos parodymus. Tuo tarpu E. J. visą laiką turėjo galimybę duoti parodymus šioje byloje, tačiau šia teise pasinaudoti atsisakė pats. Taigi, nei vienam kaltinamajam niekada nebuvo varžoma teisė duoti parodymus, o priversti tą daryti E. J., kuris tokia teise pasinaudoti atsisakė, ir nedavęs jokių parodymų nuo teismo pasislėpė, teismas neturi jokių galių. Pabrėžtina, kad pakeistas kaltinimas R. B. yra tik siauresnės apimties, bet ne iš esmės skirtingas. Pakeistame kaltinime nėra inkriminuojama jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o tik nurodoma, kad padaryti nusikaltimą R. B. sukurstė ne abu pasislėpusius kaltinamuosius, o tik vieną iš jų - E. J.. Todėl tai, kad dėl pakeisto kaltinimo parodymų nedavė kiti po kaltinimo pakeitimo nuo teismo pasislėpę kaltinamieji, nepažeidžia kaltinamojo R. B. teisės į gynybą, nes R. B. apie pakeistame kaltinime nurodytas aplinkybes parodymus davė dar prieš pasislėpdamas nuo teismo, o E. J. atsisakė tą daryti ir neturi pareigos duoti parodymus.

Vertinant galimybę teisti R. B. atskirai nuo pasislėpusių kaltinamųjų E. J. ir R. B. būtina pažymėti, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką. Todėl kartais kitų bendrininkų (net ir tais atvejais, kai jie iš viso nenustatyti) veiksmų aprašymas byloje teisiamo bendrininko apkaltinamajame nuosprendyje yra neišvengiamas, jeigu kartu nėra galimybės spręsti visų bendrininkų atsakomybės klausimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo nėra pažeidžiama kitų bendrininkų, kurie nėra nuteisiami kartu su byloje dalyvaujančiu kaltinamuoju, nekaltumo prezumpcija, nes nedalyvaujančių byloje kaltinamųjų kaltumo klausimas neišsprendžiamas, apkaltinamasis nuosprendis dėl jų nepriimamas (Lietuvos Aukščiausios teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Tokios situacijos, kai nėra galimybės nuteisti visų bendrininkų iš karto, nereiškia, kad dėl vienų bendrininkų slapstymosi atsakomybės turi išvengti kiti bendrininkai. Tokiais atvejais yra tik keliami papildomi reikalavimai nuosprendžio surašymui, bet nėra draudimo inkriminuoti bendrininkavimą ir nuteisti nuo teismo nesislapstantį bendrininką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausios teismo nutartis Nr. 2K-190/2011). Tačiau pabrėžtina, kad šiuo nuosprendžiu R. B. nuteisiamas tik už tai, kad prašydamas padegti M. M. automobilį jis sukurstė E. J. padaryti tokią veiką, už kurią atsakomybę numato BK 187 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu kaltinamajame akte nurodytų E. J. ir R. B. betarpiškai atliktų veiksmų R. B. kartu su jais nepadarė, nėra kaltinamas juos padaręs ir nėra už juos teisiamas. Todėl ši pakeistame kaltinime nurodyta kaltinimo dalis, kurioje aprašomi E. J. ir R. B. padaryti veiksmai, yra perteklinė ir nuosprendyje pašalinama iš kaltinimo R. B., kadangi ji skirta būtent pasislėpusių kaltinamųjų veiksmams apibrėžti, o jie šiuo nuosprendžiu nėra nuteisiami. Todėl tiek šis nuosprendis, tiek E. J. pavardės nurodymas nustatomojoje jo dalyje nereiškia, kad tuo pačiu pasisakoma ir dėl pasislėpusių E. J. ir R. B. atsakomybės, nes jų kaltės klausimas dėl jų atliktų veiksmų šiuo nuosprendžiu nėra sprendžiamas. Šiuo nuosprendžiu sprendžiama tik tai ar R. B., prašydamas padegti nukentėjusiojo automobilį, sukurstė E. J. taip elgtis, ar ne.

Nors kaltinamasis R. B. bylos nagrinėjimo metu itin akcentavo, kad nukentėjusysis M. M. meluoja ir jį apkalba, todėl negalima remtis jo parodymais, tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai šioje byloje nėra nei tiesioginis, nei esminis R. B. kaltės įrodymas, kuriuo buvo grindžiamas kaltinimas, todėl nukentėjusysis tiesiog neturi tikslo meluoti kai jo parodymai nėra savarankiškas tiesioginis R. B. kaltės įrodymas. Nukentėjusysis niekada nenurodė, kad tiesiogiai matė, girdėjo ar kitaip žino, jog R. B. kurstė E. J. padaryti šį nusikaltimą. M. M. patvirtino, tik faktą, kad naktį jo automobilis buvo apgadintas mestais buteliais su kuro skysčiu. Tačiau tai savaime nepatvirtina, kad tą padarė E. J. ir R. B., ir kad juos abu, ar bent vieną iš jų, sukurstė R. B.. Nukentėjusysis šioje byloje nenurodė nei kad matė kas metė butelius į jo automobilį, nei kad betarpiškai iš ko nors žino, jog tą padaryti prašė R. B.. M. M. iš esmės išsakė tik savo nuomonę, kad R. B. taip nori pakenkti jam už tai, kad jis davė nepalankius kaltinamajam parodymus kitoje baudžiamojoje byloje. Tačiau nuomonė negali būti žinomai melaginga. Nuomonė tėra tik prielaida, kurią ir reikia patikrinti visais byloje esančiais įrodymais, ir nustatyti ar ji pagrįsta, ar ne. Todėl atsižvelgiant į šioje byloje duotus nukentėjusiojo M. M. parodymus, teismas juos vertina tik kaip įrodymą, patvirtinantį prieš jo turtą atliktų veiksmų pasekmes, bei įrodymą, kuris kartu su kitais įrodymais, leidžia patikrinti pasislėpusio nuo teismo R. B. parodymus. Tačiau M. M. parodymų teismas nevertina kaip tiesioginio įrodymo, patvirtinančio kas šiuos veiksmus atliko ir kas kurstė juos atlikti. Akivaizdu, kad iš nukentėjusiojo parodymų galima nustatyti tik tai, kokios buvo padarytos pasekmės metus į jo automobilį butelius su padegamuoju kuro mišiniu, bet ne tai, kas šiuos veiksmus atliko ir kas sukurstė juos atlikti. Todėl nepagrįstas yra kaltinamojo R. B. argumentas, kad M. M. jį melagingai kaltina nusikaltimo padarymu, kadangi nukentėjusysis tik davė parodymus apie jo atžvilgiu atliktų veiksmų pasekmes, o šių parodymų ir kitų įrodymų visumos pagrindu kaltinimą R. B. pareiškė prokurorė. Tuo tarpu nukentėjusiojo nuomonė dėl R. B., kaip prieš jį atliktų veiksmų galimo kurstytojo, yra ne kaltinamąjį R. B. kaltinantis melagingas įrodymas, kaip teigia kaltinamasis R. B., o nukentėjusiojo nuomonė ir visos šios bylos įrodinėjimo dalykas, kurį reikia įrodyti.

Teismas pažymi, kad dėl to, jog kai kurių nukentėjusiojo M. M. nurodytų aplinkybių teisme nepatvirtino liudytojas A. G. nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis davė žinomai melagingus parodymus. Pabrėžtina, kad liudytojas A. G. nepaneigė nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad 2013 m. gegužės mėnesio viduryje nakties metu R. B. buvo atvažiavęs pirkti nedidelio kiekio degalų, o tik nurodė, kad nepamena, jog taip būtų buvę. Tuo tarpu anksčiau minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad A. G. degalinėje iš tiesų dirbo nuo 2013-05-14, 07 val., iki 2013-05-15, 07 val., t. y. įvykio naktį. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie kuro pardavimą iš tiesų patvirtina, kad 2013-05-14 vėlai vakare kelis kartus buvo parduota kuro labai nedideliais kiekiais (21.32 val. – 5,62 ltr. dyzelinio kuro, 22.03 val. – 4,24 ltr. benzino A 95, 22.04 val. – 4,5 ltr. dyzelinio kuro). Liudytojas A. G. kategoriškai neigė tik tai, kad su M. M. jis kalbėjo apie tai, kad R. B. buvo atvažiavęs nusipirkti būtent kuro, ir kad prašė M. M., jog šis neveltų jo į šią bylą. Tačiau vien tai, kad liudytojas A. G. nepatvirtino tų aplinkybių, kurias nukentėjusysis nurodė sužinojęs iš jų tarpusavio pokalbio, nereiškia, kad galima pripažinti, jog nukentėjusysis meluoja. Kaip matyti, didesnė nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių dalis apie galimai iš A. G. sužinotas aplinkybes vis dėl to atitinka kitus nurodytus įrodymus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus rašto, darbo laiko apskaitos žiniaraščio, duomenų apie kuro pardavimą turinį). Pabrėžtina ir tai, kad jeigu nukentėjusieji ar liudytojai, kurie stengiasi duoti kuo išsamesnius parodymus, būtų persekiojami dėl melagingų parodymų vien dėl to, kad ne visas jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti įrodymai, tai žmonės baudžiamajame procese iš viso vengtų duoti bet kokius parodymus. Todėl nei nukentėjusieji, nei liudytojai neturi būti persekiojami už tai, kad ne visas jų nurodomas aplinkybes patvirtinta kiti įrodymai. Tokiais atvejais, nustačius, kad vieno asmens nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti įrodymai, tokios aplinkybės tiesiog laikomos neįrodytomis, bet dėl to nepasitvirtinusi asmens parodymų dalis netampa žinomai melagingais parodymais. Todėl ir šiuo atveju nukentėjusiojo M. M. nurodytų aplinkybių apie nusikaltimo naktį R. B. galimai pirktą kurą patikimai nepatvirtinus kitais įrodymais, tokios aplinkybės laikomos neįrodytomis, bet dėl to, ši nukentėjusiojo parodymų dalis netampa žinomai melagingais parodymais.

Analogišką įrodomąją reikšmę kaip ir nukentėjusiojo M. M. parodymų šioje byloje turi ir liudytojos R. S. parodymai, nes ji gyvena kartu su nukentėjusiuoju ir davė analogiškus parodymus dėl 2013-05-15 įvykio pasekmių, kurias ji pati matė, bet patvirtino nežinanti kas šiuos veiksmus atliko ir kas kurstė juos atlikti.

Kaltinimas R. B. iš esmės yra grindžiamas ir įrodytas ne atskirai paimtais nukentėjusiojo M. M., liudytojos R. S. parodymais ar kitais atskirai nuo įrodymų visumos vertinamais įrodymais, kuriuos kaltinamasis būtent ir kritikuoja kiekvieną atskirai, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu ir atitikimu vieni kitiems.

Visų pirma, kaltinamojo R. B. kaltę šioje byloje patvirtina kaltinamojo R. B. parodymai, nes jis tiek tiesiogiai iš E. J. žino, tiek pats asmeniškai 2013-05-14 vėlai vakare (duomenys neskelbtini) kaime esančiame garaže iš kaltinamojo R. B. girdėjo kaip šis prašė padegti M. M. automobilį. Netikėti R. B. parodymais ir jais nesivadovauti būtų galima tik tuomet, jeigu iš kitų įrodymų visumos būtų galima nustatyti, jog jo parodymai yra visiškai neatitinkantys kitų rodymų visumos ir jiems akivaizdžiai prieštaraujantys. Tačiau šioje byloje yra priešingai - kiti įrodymai visiškai patvirtina R. B. parodymų esmę, todėl jais galima patikimai pagrįsti R. B. kaltę dėl E. J. kurstymo padegti nukentėjusiojo automobilį.

Pabrėžtina, kad iš visų R. B. parodymų, o ypač duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad padegti nukentėjusiojo M. M. automobilį R. B. iš tiesų kurstė iš esmės tik E. J., o ne R. B.. Kaip patvirtino R. B., padegti M. M. automobilį R. B. įkalbinėjo E. J. dar gerokai iki 2013-05-14, nes E. J. R. B. apie tai sakė ne vieną kartą per visą savaitę iki 2013-05-14. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad R. B. jo niekada tiesiogiai ir asmeniškai neprašė padegti M. M. automobilio. Ir netgi 2013-05-14 vėlai vakare, jiems visiems būnant garaže, R. B. teigimu, R. B. jo asmeniškai neprašė atlikti šių veiksmų, o tiesiog girdint tiek E. J., tiek jam, pasakė, kad tą padaryti reikia šiąnakt. Po to, kaip ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė R. B., jiems likus dviese su E. J., pastarasis dar paskambino R. B. ir paklausė ar tikrai reikia padegti M. M. automobilį šiąnakt, o baigęs pokalbį pasakė R. B., kad jiems reikia važiuoti tai padaryti. Taigi, tokie R. B. parodymai kaip tik ir patvirtina pakeistą, o ne pirminį kaltinimą, nes padegti M. M. automobilį R. B. įkalbinėjo ir sukurstė E. J.. Tuo tarpu tai, kad šiuos veiksmus kartu su E. J. atliko ir pats R. B. iš esmės yra ne R. B. kurstymo pasekmė, o E. J. ir R. B. tarpusavio santykių pasekmė, kuri šioje byloje nėra tiriama, nes nėra inkriminuojama R. B..

Vertinant kaltinamojo R. B. parodymų patikimumą pabrėžtina, kad iš esmės jo parodymai sutampa ir su kaltinamojo E. J. pirminiais parodymais, užfiksuotais pirmoje įtariamojo apklausoje, kurioje E. J. taip pat patvirtino, kad padegti nukentėjusiojo automobilį jo prašė R. B., ir kad pastarojo prašymu jis bandė tą padaryti kartu su R. B., kai jie abu metė į nukentėjusiojo automobilį skuduru užkištus ir uždegtus butelius su kuro mišiniu. Nors vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, įtariamojo, kuris nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisminio nagrinėjimo metu perskaityti ikiteisminio tyrimo tyrėjui ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymas, tačiau remiantis to paties BPK 276 straipsnio 4 dalimi, tokie parodymai bylos nagrinėjimo metu gali būti perskaitomi esantiems įrodymams patikrinti. Pagal teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009, Nr. 2K-193/2014). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014).

Taigi, atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai įtariamojo parodymai, nors ir nėra savarankiškas R. B. kaltės įrodymas, tačiau patvirtina tiek kaltinamojo R. B. parodymus, kuriais ir įrodoma kaltinamojo R. B. kaltė, tiek įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes ir rastus įkalčius, todėl leidžia teismui susiformuoti ir pagrįsti vidinį įsitikinimą dėl R. B. parodymų patikimumo. Ir nors vėlesnėse apklausose E. J. pakeitė savo parodymus, tačiau minėtas 2014-01-20 tyrėjos R. K. tarnybinis pranešimas apie neoficialų pokalbį su E. J., jos parodymai teisme, ir E. J. liudytojo parodymų keitimas apie R. B. veiksmus kitame ikiteisminiame tyrime (dėl neteisėto laisvės atėmimo) patvirtina, kad parodymus E. J. keičia bijodamas R. B. ir niekada parodymų prieš jį neduoda jo akivaizdoje. Todėl teismas remiasi pirminiais E. J. įtariamojo apklausos parodymais, kuriuos jis davė advokato akivaizdoje, nedalyvaujant R. B. ir jo nebijodamas, ir kurie iš esmės sutampa su R. B. parodymais. Pažymėtina, kad net ir neigdamas savo dalyvavimą nusikaltime, E. J. akistatos su R. B. metu vis tiek patvirtino, kad R. B. buvo jo prašęs uždegti M. M. automobilį, ir kad jis žinojo apie R. B. planuojamą nusikaltimą. Taigi, akistatos protokolas iš dalies taip pat patvirtina E. J. pirminius parodymus, kad R. B. jo prašė padegti M. M. automobilį, nes akistatos metu E. J. tokį R. B. kurstymą patvirtino dar kartą.

Nors E. J. pirminiuose įtariamojo parodymuose užfiksuoti parodymai dėl kai kurių detalių ir nesutampa su R. B. parodymais, tačiau tokie nesutapimai nėra esminiai. Dėl esminių aplinkybių (kad padegti M. M. automobilį E. J. prašė R. B.; kad E. J. ir R. B. bandė tą padaryti kartu; kad nuo šiukšlių konteinerių jie metė į nukentėjusiojo automobilį skuduru užkištas ir uždegtas tris talpas su kuro mišiniu, kurias maišelyje atsinešė R. B., o uždegė E. J.) abiejų kaltinamųjų parodymai sutampa. Tuo tarpu kai kurie jų parodymų nesutapimai yra paaiškinami natūraliais ir žmogaus prigimčiai būdingais aplinkos suvokimo ir subjektyvaus vertinimo bei perteikimo psichologiniais aspektais. Visuomet keli žmonės apie tą patį matytą ar patirtą įvykį papasakos ne identiškai, o skirtingai, nes kiekvieno žmogaus individualus aplinkos suvokimas, veiksmų vertinimas, gebėjimas prisiminti ir atgaminti įvykius yra skirtingas. Be to, žmonės skirtingai vertina tam tikrų detalių svarbą visumoje, todėl net ir duodami parodymus apie tą patį įvykį jie akcentuoja skirtingas detales, skirtingai suvokia, kurias aplinkybes kuo tiksliau nupasakoti yra svarbiausia, o kurios nėra itin reikšmingos.

Atsižvelgiant į šiuos E. J. pirminių įtariamojo parodymų ir R. B. parodymų vertinimo niuansus, teismas pripažįsta, kad neesminiai jų parodymų nesutapimai ir neesminiai paties R. B. skirtingu laiku duotų parodymų nesutapimai nėra pagrindas R. B. parodymus laikyti nepatikimais. Pabrėžtina, kad jis niekada nebuvo davęs iš esmės kitokių parodymų, o jo parodymų esmė visuomet buvo tokia pat, kad ir kiek kartų jis buvo apklausiamas. Todėl teismas remiasi R. B. parodymais kaip R. B. kaltę įrodančiu įrodymu.

Patikimais R. B. parodymus teismas pripažįsta ir dėl to, kad jie atitinka byloje esančiuose įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotas objektyvias aplinkybes. Du 2013-05-15 apžiūros protokolai patvirtina R. B. parodymus apie jų su E. J. mestus butelius ir stiklainį į nukentėjusiojo automobilį, nes iš karto po įvykio M. M. automobilis „Ford Galaxy“ ir šalia stovėjęs R. S. automobilis „Audi A3“ iš tiesų buvo rasti aplaistyti dyzelinio kuro kvapą skleidžiančiu skysčiu, automobilio „Ford Galaxy“ priekinis stiklas iš tiesų buvo apgadintas, o stogas aplietas minėtu skysčiu, ant žemės, prie automobilio „Audi A3“ iš tiesų buvo rastos sudužusių alaus butelių šukės, o tą patį rytą pakartotinai apžiūrėjus įvykio vietą rastas stiklainis su geltonu skysčiu, skleidžiančiu dyzelinio kuro kvapą, ir nuskeltas alaus butelio kaklelis su skuduru, skleidžiančiu dyzelinio kuro kvapą. Šių apžiūrų metu surastų alaus butelių šukių nuotraukos, esančios jų 2013-05-15 apžiūros protokole (1 t., b. l. 121) ir 2014-10-31 specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-296 (4 t., b. l. 172), patvirtina, kad mesti buvo iš tiesų du alaus buteliai, nes vienas rastas butelis yra tik su nežymiai nuskeltu kakleliu, o kitas rastas kaklelis reiškia, kad jis priklausė kitam buteliui. Nors rastas stiklainis ir nebuvo užkištas skuduru, kaip nurodė R. B., tačiau pats faktas, kad jo nurodytas stiklainis nuo konservuotų daržovių buvo mestas į kiemą, kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis, atitinka R. B. parodymus. Jo parodymų nesutapimas dėl stiklainio užkimšimo skuduru gali būti paaiškinamas minėtu subjektyviu psichologiniu įvykio suvokimo ir atgaminimo faktoriumi, dėl kurio kaltinamasis R. B. gali sąžiningai klysti dėl kai kurių jo nurodomų aplinkybių. Be to, kaip nurodė R. B., stiklainį metė ne jis, o E. J., ir ne iš karto su kitais alaus buteliais, o tik prisiminęs vėliau ir grįžęs šio stiklainio numesti jau tuo metu, kai R. B. bėgo iš įvykio vietos. Todėl R. B. iš tiesų šį stiklainį gali apibūdinti ne taip tiksliai, kaip galėtų jį apibūdinti E. J., kuris paskutinis jį matė ir laikė rankoje, tačiau parodymus duoti dėl to teisme atsisakė.

2014-12-10 apžiūros protokolas ir jo priedai (nuotraukos bei planas), taip pat atitinka R. B. parodymus, nes (duomenys neskelbtini) esanti namų valda, kurioje įvykio metu stovėjo nukentėjusiojo automobilis, iš tiesų yra aptverta tvora, apie kurią pasakojo R. B., nuotraukose prie medinių vartelių iš tiesų matomi du šiukšlių konteineriai, kuriuos minėjo R. B. (5 t., b. l. 92-101). Be to, palyginus šio apžiūros protokolo planą ir nuotraukas su įvykio dieną surašytų apžiūros protokolų nuotraukomis ir su R. B. parodymais apie tai, kad talpas su padegamuoju skysčiu jie metė nuo šiukšlių konteinerių, akivaizdu, kad R. B. parodymai atitinka įvykio dieną rastų įkalčių išsidėstymą nukentėjusiojo kieme ir jo automobilio apgadinimą. Iš 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolų nuotraukų matyti, kad abu automobiliai stovėjo prie pat namo ir priekiu į namą, o tarp jų buvo medis (1 t., b. l. 106, 109, 115). 2014-12-10 apžiūros protokolo plane šis medis pažymėtas raide „C“, o mediniai varteliai, prie kurių šio protokolo nuotraukose matomi du šiukšlių konteineriai, pažymėti raide „E“ (5 t., b. l. 98-101). Šių duomenų sulyginimas leidžia daryti išvadą, kad R. B. ir E. J. minėtas talpas metus nuo šiukšlių konteinerių (stovėjusių prie vartelių, plane pažymėtų raide „E“), į automobilius, stovėjusius prie medžio (plane pažymėto raide „C“), šios talpos pirmiausiai pataikė į automobilio „Ford Galaxy“ priekinį stiklą ir stogą, nes iš 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolų nuotraukų matyti, kad šis automobilis buvo šiek tiek arčiau namo (1 t., b. l. 109, 115) ir žiūrint iš minėto taško „E“ (5 t., b. l. 101) užstojo automobilį „Audi A3“. Todėl atšokę nuo automobilio „Ford Galaxy“ priekinio stiklo ir stogo, buteliai, nors ir sudužę, o stiklainis nesudužęs, iš inercijos toliau judėdami ta pačia kryptimi, nuskriejo per automobilio „Ford Galaxy“ stogą link automobilio „Audi A3“, dėl ko butelių šukės ir buvo rastos viena po galiniu dešiniu „Audi A3“ ratu (1 t., b. l. 107), kita šalia šio automobilio (1 t., b. l. 108), trečia prie minėto medžio (1 t., b. l. 118), o stiklainis prie tvoros, už automobilio „Audi A3“ (1 t., b. l. 115-116). Būtent butelių šukių radimas tarp abiejų automobilių, o stiklainio radimas už automobilio „Audi A3“ (žiūrint nuo minėtų medinių vartelių, pažymėtų raide „E“), kaip tik ir patvirtina, kad šios talpos buvo mestos iš R. B. nurodytos vietos (prie šiukšlių konteinerių), ir po kontakto su automobilio „Ford Galaxy priekiniu stiklu bei stogu nukrito plote tarp abiejų automobilių, o stiklainis dėl didesnio svorio nuriedėjo toliau, už automobilio „Audi A3“.

Taigi, visuma įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotų objektyvių duomenų iš esmės visiškai patvirtina R. B. parodymus apie bandymą padegamaisiais kuro mišiniais, mestais į nukentėjusiojo automobilį, jį padegti, nepaisant to, kad kaltinamojo R. B. teigimu, rastų butelių kiekis, jo manymu, nesutampa su automobiliams padarytų apgadinimų pobūdžiu ir skaičiumi. Atsakant į šias kaltinamojo R. B. abejones visų pirma pabrėžtina, kad automobilio „Ford Galaxy“ priekinio stiklo įtrūkimą trejose vietose padaryti gali nebūtinai trys skirtingi buteliai. Ir vienas pailgas butelis gali įskelti stiklą keliose vietose, jeigu lūždamas per pusę (kas matosi iš butelio duženų) butelis iš karto pažeidžia stiklą dvejose vietose. Būtent tokį stiklo sužalojimo mechanizmą atspindi stiklo nuotraukos, kuriose matoma, kad du įskėlimai yra vienas šalia kito, o trečias – didesniu atstumu nuo šių (1 t., b. l. 109), ir butelio duženų pobūdis, patvirtinantis, kad vienas butelis lūžo maždaug per pusę (1 t., b. l. 121, 4 t., b. l. 172). Tai reiškia, kad du stiklo įskėlimus padarius vienu buteliu, trečiasis įskėlimas ir stogo įlenkimas buvo padaryti kitu buteliu ir stiklainiu.

Kitas kaltinamojo R. B. argumentas, - kad nepaaiškinama kaip nuo mestų butelių automobiliui „Audi A3“ buvo įlenktas dešinys galinis sparnas trejose vietose, yra nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, nes tokių sužalojimų nei minėtuose 2013-05-15 apžiūros protokoluose, nei atskirame šio automobilio apžiūros protokole (1 t., b. l. 125-129) nebuvo užfiksuota, o ikiteisminis tyrimas dalyje dėl automobilio „Audi A3“ apgadinimo buvo nutrauktas taip ir nenustačius jokių jo apgadinimų (3 t, b. l. 66-67).

R. B. parodymus patvirtina ir minėtoje tyrėjo R. P. pažymoje dėl telefoninių pokalbių išklotinių nurodyti duomenys apie visų kaltinamųjų telefonų naudojimą prieš M. M. automobilio padegimą ir po jo (1 t., b. l. 147-149). Iš šios pažymos matyti, kad 2013-05-14 buvo kontaktai tarp R. B. telefono ir E. J. bei R. B. telefonų. Paskutinis R. B. telefono kontaktas 2013-05-14 buvo 22.19 val. su R. B. telefonu. Tuo tarpu 2013-05-15 naktį, 01.22 val. ir 01.23 val., t. y. kaip tik tuo metu kai buvo bandytas padegti M. M. automobilis, R. B. telefonas kontaktavo su R. B. telefonu ir tuo metu abu šiuos abonentus aptarnavo celė, kuri aptarnauja (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, t. y. nukentėjusiojo gyvenamąją vietą. Be to, tą pačią 2013-05-15 naktį, 01.27 val. E. J. telefonas taip pat veikė aptarnaujamas celės, kuri aptarnauja (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją, o tos pačios nakties 02.02 val., 02.08 val., 02.14 val. E. J. telefonas jau veikė aptarnaujamas celės, kuri aptarnauja (duomenys neskelbtini) kaimo ir aplinkinių kaimų teritoriją. Akivaizdu, kad šie duomenys patvirtina R. B. parodymus, kad nukentėjusiojo automobilį (duomenys neskelbtini) miestelyje jie bandė padegti po vidurnakčio iš 2013-05-14 į 2013-05-15, nes tokiu metu jų abiejų telefonai veikė (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijoje, o įvykdę savo ketinimus jie grįžo į (duomenys neskelbtini) kaime esantį garažą, nes po 02 val. E. J. telefonas iš tiesų jau veikė (duomenys neskelbtini) kaime. Kad tyrėjo R. P. pažymoje nurodyti abonentų numeriai priklauso kaltinamiesiems patvirtino jie patys, nes E. J. ir R. B. savo telefonų numerius nurodė patys, kartu su savo anketiniais duomenimis (proceso dalyvių anketinių duomenų pažymų b. l. 9, 11, 12), o R. B. savo telefonų numerius patvirtino 2014-11-27 teismo posėdžio metu (5 t., b. l. 58). Be to, jo naudotą telefono numerį patvirtina ir 2013-06-23 tyrėjo B. J. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l., 63).

Šioje nuosprendžio vietoje pabrėžtina, kad kaltinamojo R. B. teismo posėdžio metu pateiktos dvi nuomos sutartys, kuriomis jis įrodinėjo neva garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nuomojo tik iki pateiktose sutartyse nurodytos 2012-02-29 datos, kas reikštų, kad kaltinamieji negalėjo būti šiame garaže 2013-05-15, nepaneigia R. B. parodymų. Tokiu daliniu nuomos sutarčių pateikimu R. B. tik bandė suklaidini teismą, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00158-13, kuris vėliau buvo nutrauktas, yra dar viena nuomos sutartis su ilgesniu galiojimo terminu (1 t., b. l. 49), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. Š. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 5), jo liudytojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 79-80) ir nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo (3 t., b. l. 70-72), kurie akivaizdžiai patvirtina, kad R. B. nuomojamo garažo nuomos sutarties terminas pasibaigė 2012-12-31, tačiau nuomotojas S. Š. leido R. B. naudotis šiuo garažu ir susiremontuoti likusius automobilius daug ilgiau, todėl iš garažo R. B. išsikraustė tik 2013-05-20. Tai reiškia, kad R. B. nurodytu metu (2013-05-14 – 2013-05-15) R. B. dar naudojosi šiuo garažu.

Galiausiai R. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu E. J. atsiųstos žinutės į nukentėjusiojo M. M. telefoną. Apžiūrėjus nukentėjusiojo telefoną nustatyta, kad jame esančioje socialinio tinklo „Facebook“ žinučių programėlėje yra E. J. kontaktas su jo paties nuotrauka, o iš šio kontakto 2014-09-03 gauta žinutė, kurioje jis prašo M. M. nepykti ir nurodo, kad jo telefonas yra (duomenys neskelbtini). Būtent iš šio telefono numerio (duomenys neskelbtini), į M. M. telefoną 2014-09-05 E. J. atsiuntė tris žinutes, kuriose prašo nepykti ir nurodo, kad gali atsiskaityti dėl M. M. mašinos bei pripažinti teisme, kad bandė ją padegti. Taigi, šios E. J. žinutės taip pat patvirtina, kad jis dalyvavo bandant padegti M. M. automobilį, o tai tik dar kartą patvirtina, kad kaltinamojo R. B. parodymai yra teisingi.

Iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nuosprendžio ir toje byloje duotų M. M. liudytojo parodymų, matyti, kad pakenkti nukentėjusiajam M. M. kaltinamasis R. B. iš tiesų turėjo motyvą, nes M. M. davė ne tokius parodymus, kokių norėjo R. B., o tokius kurie jam buvo nepalankūs. Todėl šios aplinkybės atitinka R. B. parodymus apie R. B. norą padegti nukentėjusiojo automobilį ir patvirtina M. M. nuomonę, kad jo automobilio sudeginimu buvo suinteresuotas R. B..

Nors kaltinamasis R. B. teigė, kad M. M. anksčiau buvo sumušęs R. B., todėl pastarasis pats turi suinteresuotumą pakenkti M. M., tačiau ši aplinkybė niekaip negali paaiškinti kodėl R. B., net ir turėdamas motyvą ir tikslą pakenkti M. M. ir pats pripažindamas savo kaltę dėl padarytų veiksmų, dar turėtų interesą kaltinti ir R. B., kuris jam nieko blogo nėra padaręs. Kaltinamasis R. B. teigė, kad ši byla yra dirbtinai prieš jį sufalsifikuota, kad kažkokie žmonės R. B. yra pažadėję, kad jis nebus griežtai nubaustas, o baudas už jį kažkas sumokės, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis ir yra tik kaltinamojo bandymas sumenkinti R. B. parodymus. Kaltinamasis R. B. nepaaiškino ir byloje nėra jokių duomenų, kodėl ir kokiu tikslu R. B. turėtų interesą pasiduoti kažkokių kitų asmenų įtakai ir neteisingai kaltinti R. B. sukursčius E. J.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų kodėl šios bylos tyrėjams reikėtų neteisingai apkaltinti R. B. ir klastoti įrodymus prieš jį ar sąmoningai jų nerinkti. Kaltinamojo R. B. versijos apie pareigūnų nusikalstamą įrodymų klastojimą ar tyčinį vengimą juos rinkti yra visiškai neįtikinančios, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad egzistuotų bent menkiausia prasmė pareigūnams taip elgtis.

Nors R. B. argumentai dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai galėjo surinkti ir daugiau įrodymų iš dalies yra pagrįsti, nes laiku peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) miestelio gatvių filmavimo kamerų bei degalinės filmavimo kamerų vaizdo įrašus gal būt būtų buvę galima gauti daugiau reikšmingų duomenų, tačiau šių veiksmų neatlikimas nereiškia, kad kitiems įrodymams patvirtinat R. B. kaltę, vien tik dėl nevisiškai išsamaus tyrimo jis turi būti išteisintas. Vertinant kaltinamojo R. B. kaltės įrodymų pakankamumą svarbu konstatuoti ar surinktų įrodymų pakanka jo kaltei įrodyti, o ne pripažinti, kad jų buvo galima surinkti dar daugiau.

Apibendrinant aptartą įrodymų vertinimą teismas pripažįsta, kad ištirti įrodymai, jų tarpusavio palyginimas ir jų visumos vertinimas leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. B. sukurstė E. J. pasikėsinti padaryti nusikalstamą veiką - sunaikinti visuotinai pavojingu būdu, t. y. sudeginant, M. M. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes tai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ne vieną kartą patvirtino kaltinamasis R. B., kurio parodymai iš esmės sutampa ir su pirminiais E. J. įtariamojo parodymais, ir visiškai atitinka įvykio vietoje rastus daiktinius įrodymus. Be to, bylos nagrinėjimo metu siųstos žinutės nukentėjusiajam, kuriose E. J. siūlė atlyginti M. M. žalą ir pripažinti savo kaltę dėl bandymo padegti automobilį, taip pat patvirtino minėtų įrodymų visumą.

Veikos kvalifikavimas

Vertinant pakeistame kaltinime nurodytą kaltinamojo R. B. veiksmų kvalifikaciją kaip kurstytojo, veikiančio bendrininkų grupėje su E. J. ir R. B., teismas vadovaujasi įstatymu ir teismų praktika dėl bendrininkavimo rūšių ir jo formų. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (bendrininkavimo rūšys). Tuo tarpu BK 25 straipsnyje yra apibrėžtos bendrininkavimo formos (Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis Nr. 1A-25-449/2015).

BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bendrininkų grupė yra tokia bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009).

Tačiau šiuo atveju kaltinamasis R. B. jokių objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių pats neįvykdė, o tą daryti sukurstė tik E. J., t. y. tik vieną vykdytoją. Tai, kad po to nukentėjusiojo automobilį nurodė bandęs padegti dar ir R. R. neapima kaltinamojo R. B. nusikalstamo kurstymo ir jo susitarimo su E. J., nes R. B. niekada asmeniškai nekurstė R. B.. Todėl esant tokiam dviejų bendrininkų susitarimui, kai vienas iš jų yra kurstytojas, o kitas vykdytojas, kurstytojo veiksmai turi būti kvalifikuojami tik kaip bendrininkavimo rūšis, numatyta BK 24 straipsnio 5 dalyje, tačiau bendrininkavimo forma, numatyta BK 25 straipsnio 2 dalyje, t. y. bendrininkų grupė, jiems neinkriminuojama, nes tokioje veikoje nėra dviejų vykdytojų. Tokia bendrininkavimo praktika formuojama Apeliacinio Teismo bylose panašiose situacijose (Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis Nr. 1A-25-449/2015).

Todėl priimant nuosprendį, iš pakeisto kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. J. ir R. B., ir jo veiksmai kvalifikuojami tik kaip kurstytojo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, neinkriminuojant bendrininkavimo formos – bendrininkų grupės.

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo veiksmai turi sukelti sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką (Kasacinė nutartis Nr. 2K-517/2011). Kurstymas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais veiksmais, tame tarpe ir prašymu, įkalbinėjimu, kad vykdytojas padarytų konkrečią nusikalstamą veiką.

Todėl nustatytas R. B. prašymas, kad E. J. padegtų M. M. automobilį, kvalifikuotinas kurstymu padaryti nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, nes toks prašymas paskatino E. J. mesti padegamuosius kuro mišinius į nukentėjusiojo automobilį, kas įstatyme apibrėžiama kaip visuotinai pavojingas turto sunaikinimas ar sugadinimas.

Įstatyme numatyta, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 26 straipsnio 4 dalį kurstytojas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 5 dalį (Kasacinė nutartis Nr. 2K-517/2011). Be to, jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant ją daryti, kurstytojas atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką (BK 26 str. 2 d.).

Kadangi E. J. ir R. B. nepavyko padegti nukentėjusiojo automobilio dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes užgeso padegti skudurai, kurie turėjo uždegti kuro mišinius, tai kaltinamojo R. B. veiksmai kvalifikuojami ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas pripažįsta, kad R. B. veika pakeistame kaltinime yra kvalifikuota teisingai kaip kurstymas pasikėsinti sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Tačiau šiame kaltinime R. B. nepagrįstai inkriminuota bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė, ir nepagrįstai nurodyti E. J. ir R. B. inkriminuojami veiksmai. Todėl šios kaltinimo dalys šalinamos iš kaltinimo R. B..

Nukentėjusiojo M. M. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Reikalaujama priteisti 800 Lt (231,70 EUR) turtinė žala dėl automobilio priekinio stiklo ir stogo sugadinimo yra įrodyta, todėl priteistina, o neturinė žala, nors ir buvo padaryta, tačiau nukentėjusiojo nurodytas jos dydis (30 000 Lt) nėra pagrįstas, neatitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų ir teismų praktikos, todėl ši žala priteistina tik iš dalies.

Nors kaltinamasis R. B. teigia, kad nenustatyta kokios būklės buvo nukentėjusiojo automobilio priekinis stiklas iki įvykio ir koks buvo jo nusidėvėjimas, bei kiek faktiškai kainavo stiklo pakeitimas, tačiau tai neturi esminės reikšmės nustatant padarytos žalos dydį. Suskaldžius priekinį automobilio stiklą taip, kaip tai yra užfiksuota 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose, ši automobilio detalė iš esmės buvo sunaikinta, nes tapo visiškai nenaudojama. Tai reiškia, kad stiklą buvo būtina pakeisti nauju ir nukentėjusysis patyrė tiek nuostolių, kiek kainuotų analogiško naujo stiklo įdėjimas. Todėl buvusio stiklo būklė iki jo sunaikinimo neturi reikšmės žalos dydžio nustatymui, jeigu stiklas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju iki įvykio automobilio stiklas atitiko techninius reikalavimus, leidžiančius eksploatuoti automobilį, ir nukentėjusysis būtų galėjęs toliau naudotis automobiliu, kad ir kokio nusidėvėjimo stiklas buvo. Todėl nusikalstamų veiksmų pasekmėje iškilus būtinybei sudaužytą stiklą pakeisti nauju, M. M. patyrė ne tokio dydžio žalą, kokia buvo likutinė stiklo vertė, o tokio, kiek kainuotų analogiško naujo stiklo įdėjimas.

Nuo atsakomybės atlyginti dėl stiklo sudaužymo padarytą visą žalą kaltinamojo R. B. neatleidžia ir tai, kad nukentėjusysis vietoje sudaužyto šildomo stiklo pasirinko įsidėti pigesnį nešildomą stiklą. Jau minėta, kad žalą sudaro prarasto stiklo pakeitimo analogišku nauju vertė, nes nukentėjusysis įgijo teisę į tokių išlaidų kompensavimą. Todėl tai, kad jis pasirinko įsidėti mažesnės vertės ir be papildomos šildymo funkcijos stiklą, neatleidžia už žalą atsakingo kaltinamojo padengti ir tą nukentėjusiojo praradimų dalį, kurią jis patyrė praradęs galimybę naudotis stiklo šildymo funkcija.

Kadangi turtinę žalą dėl stiklo sudaužymo sudaro prarasto šildomo stiklo pakeitimo analogišku vertė, o faktiškai nukentėjusysis įsidėjo nešildomą stiklą, todėl nėra būtinybės nustatinėti kokios tiksliai buvo stiklo pakeitimo faktinės išlaidos ir jas pagrįsti oficialiais rašytiniais įrodymais iš stiklą pakeitusios įmonės. Tuo tarpu A. V. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacija apie stiklo kainą patvirtina, kad 2013 metais priekinis šildomas „Ford Galaxy“, pagaminto 2001 m., stiklas su pakeitimu kainavo 600 Lt. Todėl nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti tokio dydžio turtinę žalą yra pagrįstas ir įrodytas tiek šia informacija, tiek jo parodymais, o patvirtinti šią sumą oficialiais dokumentais iš stiklą keitusios įmonės neįmanoma, nes naujas šildomas stiklas faktiškai nebuvo įdėtas.

Kaltinamasis taip pat nepagrįstai teigia, kad byloje neįrodyta, jog nukentėjusiojo automobilio stogas buvo įlenktas įvykio metu. Pabrėžtina, kad šią aplinkybę patvirtina net tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti įrodymai. Štai 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Ford Galaxy“ kairė galinė stogo sritis aptaškyta dyzeliniu kuru, o liudytoja R. S. patvirtino, kad stogo įlenkimas buvo maždaug per vidurį, link priekio. Abejoti šiais įrodymais nėra jokio pagrindo, nes po šio įvykio automobilį nusipirkęs liudytojas K. K., kuris buvo apklaustas tik teisme ir R. S. parodymų nežinojo, taip pat patvirtino, kad stogo įlenkimas buvo maždaug per vidurį, link priekio. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad stogas buvo įlenktas nuo vienos iš mestų talpų su kuro mišiniu.

Nors kaltinamasis R. B. teigia, kad žalos dydis dėl stogo įlenkimo neįrodytas, nes jo remonto kainą turi patvirtinti tik eksperto išvada, tačiau šie argumentai nepagrįsti. Teismui nėra privalomi kokie nors vienos rūšies įrodymai, ir jokia įrodymų rūšis neturi išankstinės ir didesnės įrodomosios galios prieš kitus. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie stogo remonto kainą ir remonto sąmata patvirtina, kad „Ford Galaxy“, pagaminto 2001 m., delno dydžio stogo įlenkimo remontas kainuotų 625,70 Lt, taikant minimalius valandinius darbo tarifus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis reikalauja mažiau nei trečdalio šios sumos, t. y. tik 200 Lt, toks reikalavimas yra visiškai pagrįstas net ir nesant ekspertų ar specialistų išvadų, kadangi nėra jokio tikslo nustatinėti tikslią remonto darbų kainą, jeigu nukentėjusysis reikalauja tik minimaliai atlyginti žalą, o ne kompensuoti tikrą remonto kainą.

Ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis M. M. dėl bandymo padegti jo automobilį patyrė išgąstį, nes automobilis stovėjo prie pat medinio namo, kuriame tą naktį miegojo ir jo šeima, po šio įvykio jis jautė baimę ir nerimą dėl savo ir savo šeimos bei turto saugumo, dėl šių išgyvenimų sutriko įprastinis jo miegas naktį, jis buvo priverstas įsirengti saugumo priemones namuose ir automobilyje, apšviesti kiemą, ko nereikėjo daryti iki tol, taip pat patyrė nepatogumų dėl šio įvykio tyrimo. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį pripažintinos neturtine žala, o Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl M. M. turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos priteisimas negali visiškai atlyginti patirtų išgyvenimų ir netekimų, ir ši žala negali būti apskaičiuojama tiksliai pagal formalius ir objektyvius kriterijus, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo M. M. patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, į kaltinamojo kaltės formą, ir nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pasekmes, teismas pripažįsta, kad reikalaujamas priteisti 30 000 Lt (8 688,60 EUR) neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, neatitinkantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai ji padaroma panašaus pobūdžio nusikaltimais. Tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas iš esmės būtų ne teisinga kompensacija nukentėjusiajam, o papildoma bausmė ir kerštas kaltinamajam. Todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 500 EUR (5 179,20 Lt), nes tokia suma yra pakankama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Bendra nukentėjusiajam padaryta žala dėl pasikėsinimo padegti jo automobilį sudaro 1 731,70 EUR (600 Lt (stiklas) + 200 Lt (stogas) + 5 179,20 Lt (neturtinė žala) = 5 979,20 Lt).

Kadangi kitiems dviem kaltinamiesiems pasislėpus nuo teismo nukentėjusysis M. M. iš kaltinamojo R. B. reikalauja priteisti ne visą žalą, o tik 1/3 dalį, tai jam iš R. B. priteistina 577,23 EUR (1 731,70 EUR x 1/3) žalos, iš kurios turtinė sudaro – 77,23 EUR, o neturtinė – 500 EUR.

Pabrėžtina, kad R. B. yra atsakingas už žalą, kurią padaryti sukurstė E. J., nes R. B. tyčia kurstant E. J. buvo nukreipta būtent į žalos padarymą. Tarp R. B. nusikalstamų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, nes žala nebūtų padaryta jeigu R. B. nebūtų padaręs šio nusikaltimo, t. y. sukurstęs E. J..

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, tačiau jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat į tai, kad R. B. šio nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi savo individualią įmonę. Todėl vadovaujantis BK 55 straipsniu, už nusikaltimą, kurį jis padarė nebūdamas anksčiau teistas, R. B. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos dvi bausmės rūšys, kurios nesusiję su laisvės atėmimu – bauda ir laisvės apribojimas. Parenkant bausmės rūšį pabrėžtina, kad baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens asmenybės pavojingumą, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Tačiau kai bausme siekiama tik nubaudimo ir kitų nusikaltimų prevencijos, bet visiškai neatsižvelgiama į pažeistas nukentėjusiojo teises ir interesus bei jų gynimą, tokia bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes.

Šiuo atveju R. B. savo elgesio kritiškai nevertina, žalos nukentėjusiajam neatlygino ir netgi teigia, kad nukentėjusysis šioje byloje meluoja dėl žalos atsiradimo ir dydžio. Tai rodo, kad kaltinamasis nėra suinteresuotas atlyginti žalą nukentėjusiajam. Be to, iš R. B. jau yra priverstinai išieškoma pakankamai didelė bauda pagal įsiteisėjusį 2013-12-20 Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jis dar turi atlyginti dar didesnio dydžio žalą nukentėjusiajam, priteistą toje byloje. Todėl paskyrus R. B. dar ir baudą, kaip bausmę už šį nusikaltimą, nukentėjusiojo M. M. galimybės išsiieškoti patirtą žalą iš kaltinamojo dar labiau sumažėtų, o teisingumo pricipo prasme tokios bausmės paskyrimas reikštų visišką nukentėjusiojo interesų ignoravimą. Be to, skiriama bausmė turi sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ir atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o baudos paskyrimas yra mažiausiai efektyvus siekiant šių tikslų. Akivaizdu, kad R. B. jau dabar turint tokius didelius finansinius įsipareigojimus dar vienos baudos skyrimas jokio bausme siekiamo poveikio iš esmės nepadarytų.

Šiuo atveju, be visų bausmės tikslų, kaltinamajam tikslinga uždrausti bendrauti su E. J., kuris būdamas jauno amžiaus lengvai pasiduoda kaltinamojo R. B. neigiamai įtakai, ir apginti nukentėjusiojo interesus. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam R. B. skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant draudimą bendrauti su E. J. ir įpareigojant atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam M. M., bei įpareigojant išdirbti 50 valandų nemokamų darbų.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nustatytinas žemiau sankcijos vidurkio, tačiau įvertinus kurstytų padaryti veiksmų pavojingumo pobūdį, artimesnis vidurkiui nei minimumui.

Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą R. B. (4 t., b. l. 141), kurias, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį mažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis R. B. jau yra nuteistas didele bauda pagal ankstesnį nuosprendį, kuriuo iš jo priteista dar ir didelė suma žalos atlyginimo, o šiuo nuosprendžiu taip pat priteisiamas žalos atlyginimas nukentėjusiajam, teismas pripažįsta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl sunkios kaltinamojo turtinės padėties iš R. B. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai – 1) kompaktinis diskas su telefoninių pokalbių išklotinėmis (Paketas Nr. 1), 2) kasetė su įtariamojo R. B. sulaikymo vaizdo įrašu (Paketas Nr. 2), ir 3) dalis stiklinio butelio, stiklinis butelis nudaužtu kakleliu, butelio kaklelis su audeklu ir stiklainis su geltonu skysčiu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant R. B. per visą laisvės apribojimo lai­kotarpį bendrauti su E. J. ir įpa­rei­gojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. M. nusikalstama veika padarytą 77,23 EUR (septyniasdešimt septynių eurų 23 centų) turtinę žalą bei įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą neįvykdytą bausmę pagal 2014-09-05 Kauno apygardos teismo nuosprendį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 170 MGL (22 100 Lt/ 6 400,60 EUR) baudą.

Į paskirtos baudos dydį įskaityti baudą, sumokėtą arba išieškotą pagal ankstesnį 2014-09-05 Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Uždrausti R. B. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su E. J..

Įpareigoti R. B. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. M. nusikalstama veika padarytą 77,23 EUR (septyniasdešimt septynių eurų 23 centų) turtinę žalą.

Įpareigoti R. B. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 65, 66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2013 m. spalio 10 d. (dvi dienas), dvi sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kompaktinį diską su telefoninių pokalbių išklotinėmis (Paketas Nr. 1), kasetę su įtariamojo R. B. sulaikymo vaizdo įrašu (Paketas Nr. 2) ir dalį stiklinio butelio, stiklinį butelį nudaužtu kakleliu, butelio kaklelį su audeklu, stiklainį su geltonu skysčiu (trys paketai Nr. 1, 2, 3) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti M. M. iš kaltinamojo R. B. 77,23 EUR (septyniasdešimt septynis eurus 23 centus) turtinės žalos ir 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.