Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. ir juridinio asmens UAB „E“ atstovo Mindaugo Bugelio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas:

pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 300 str. 3 d. (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, padarant UAB „E“ žalą) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 300 str. 3 d. (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo panaikinat dalį PVM sumokėjimo) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

pagal BK 182 str. 2 d. 150 MGL dydžio (18 750 Lt) bauda;

pagal BK 300 str. 3 d. 100 MGL dydžio (12 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „E“ priklausantį turtą – 251061,44 Lt. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

P. K., būdamas UAB „E“ ( įregistruotos (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adr.: (duomenys neskelbtini) akcininku, nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2009 m. kovo 17 d. – gamybos direktoriumi ir dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „E“ turtą, 2005 m. balandžio mėnesio–2006 m. spalio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš asmens, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo netikrus UAB „P“ ir UAB „VK“ dokumentus apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „E“ iš viso nupirko paslaugų už 251061,44 Lt, t. y.:

1) UAB „VK“ dokumentus: 2005 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d., VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, pagal kuriuos UAB „VK“ neva atliko UAB „E“ statybos ir remonto darbus;

2) UAB „P“ dokumentus: 2005 m. lapkričio 4 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. kovo 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. birželio 27 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. spalio 2 d.. statybos rangos sutartį, PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 12 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d., PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d.. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos UAB „P“ neva atliko UAB „E“ statybos ir remonto darbus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. K., žinodamas, kad UAB „VK“, UAB „P“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats šiuos anksčiau išvardytus netikrus dokumentus, žinodamas, kad jie netikri, taip pat nurodė direktoriui P. L., nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, pasirašyti 2005 m. gegužės 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartis, po to nurodė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei-kasininkei S. S., taip pat nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

P. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir realiai tarp UAB „E‘ ir UAB „VK“ jokių sandorių nėra įvykę, pagal UAB „VK“ kasos dokumentus: 2005 m. gegužės 2 d. KPO Nr. XXXXX, 2005 m. birželio 2 d., KPO Nr. XXXXX, 2005 m. birželio 3 d., KPO Nr. XXXXX imitavo, jog 34113,72 Lt atsiskaitė grynais pinigais bei asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, pagal pateiktus kasos dokumentus perdavė tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį jie tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo tarpusavyje. Tokiu būdu P. K., padedant asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, minėtu būdu gautus UAB „E“ priklausančius pinigus pasisavino.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką P. K., žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir realiai tarp UAB „E“ ir UAB „P“ jokių sandorių nėra įvykę, iš UAB „E“ bankinės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ 2005 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 2 d., 2006 m. balandžio 10 d., 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. liepos 17 d., sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“. Asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, kartu su kitais organizuotos grupės nariais organizavo minėtų pinigų išgryninimą.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, be tiksliai nenustatyto pinigų dydžio dalies, kuriuos organizuotos grupės nariai pasiliko sau už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, 2006 m. rugpjūčio 17 d., 2006 m. lapkričio 16 d. pervedė 216947,72 Lt į UAB „P“ išgrynintus pinigus perdavė P. K., kuris minėtu būdu gautus „E“ pinigus pasisavino. Tokiu būdu P. K., padedant asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „E“ priklausantį turtą – 251061,44 Lt.

Taip pat P. K. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, pagamino netikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė materialinė žala. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

P. K., būdamas UAB „E“ akcininku ir gamybos direktoriumi, 2005 m. balandžio mėnesį–2006 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, UAB „E“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „E“ užsakymu paslaugos.

Po to asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, žinodamas, kad UAB „P“ ir UAB „VK“ realiai neatlieka jokių paslaugų UAB „E“, pagal P. K. gautus dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo pagaminimą netikrų UAB „P“ ir UAB „VK“ dokumentų apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „E“ iš viso nupirko paslaugų už 251061,44 Lt:

1) UAB „VK“ dokumentus: 2005 m. gegužės 30 d. rangos sutartį, 2005 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d., VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, pagal kuriuos UAB „VK“ neva atliko UAB „E“ statybos ir remonto darbus.

2) UAB „P“ dokumentus: 2005 m. lapkričio 4 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. lapkričio 8 d., statybos rangos sutartį, 2005 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. kovo 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. gegužės 2 d. statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. birželio 27 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį, PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 12 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 20006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos UAB „P“ neva atlikos UAB „E“ statybos ir remonto darbus.

Minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „P“ direktoriui J. K., UAB „VK“ direktorei T. T., šie dokumentai per asmenį, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, buvo perduoti P. K.

P. K., žinodamas, kad UAB „P“, UAB „VK“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats PVM sąskaitas faktūras: 20005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 12 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d., PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d., PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), po to nurodė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei-kasininkei S. S., nežinojusiajai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Šiais veiksmais P. K. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to UAB „E“ buvo padaryta 251061,44 Lt žala.

Taip pat P. K. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suklastojo tikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė materialinė žala. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

P. K., būdamas UAB „E“ akcininku, nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2009 m. kovo 17 d. – gamybos direktoriumi, 2005 m. balandžio mėnesį–2006 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „VK“ PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. XXXXX, UAB „P“ sąskaitą faktūras: 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 12 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 20006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d., PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d., PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. PRO XXXXX sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei-kasininkei S. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos įtraukti į UAB „E“ buhalterinę apskaitą.

UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė-kasininkė S. S., nežinojusi, kad UAB „P“, UAB „VK“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos nebuvo realiai atlikti, 2005 m. gegužės 24 d., 2005 m. birželio 17 d., 2006 m. kovo 21 d., 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. rugpjūčio 2d., 2006 m. lapkričio 27 d. užpildė UAB „E“ 2005 m. balandžio mėnesių PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „E“ naudai, panaikinat dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 38297,51 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir tuo buvo padaryta Lietuvos valstybei 38297,51 Lt žala. Šiais veiksmais P. K. suklastojo tikrus dokumentus, padarydamas didelę žalą valstybei.

Taip pat P. K. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, apgaule UAB „E“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 38297,51 Lt 2005 m. balandžio, gegužės, gruodžio ir 2006 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, spalio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėjimo. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

P. K., būdamas UAB „E“ akcininku, nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2009 m. kovo 17 d. – gamybos direktoriumi, dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „E“ turtą, veikdamas UAB „E“ naudai ir interesais, 2005 m. balandžio mėnesio–2006 m. spalio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks jo vadovaujamai UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „E“ parduotas paslaugas ir suteiktas paslaugas bei tokiu būdu bus sumažintas UAB „E“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, P. K., 2005 m. balandžio mėnesio–2006 m. spalio mėnesio laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, UAB „E“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tarimai parduodamos UAB „E“. Po to asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, žinodamas, kad UAB „P“ UAB „VK“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „E“, pagal P. K. gautus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo netikrų UAB „P“, UAB „VK“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „E“ iš viso nupirko paslaugų už 251 061, 44 Lt:

1) UAB „VK“ dokumentus: 2005 metų kovo 30 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d., VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, pagal kuriuos UAB „VK“ neva atliko UAB „E“ statybos remonto darbus;

2) UAB „P“ dokumentus: 2005 m. lapkričio 4 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. kovo 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. gegužės 2 d, statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. birželio 27 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. spalio 2 d., statybos rangos sutartį, PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 12 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d., PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. PRO XXXXX, pagal kuriuos UAB „P“ neva atliko UAB „E“ statybos ir remonto darbus.

Minėtus dokumentus pasirašius UAB „P“ direktoriui J. K., UAB „VK“ direktorei T. T., šie dokumentai per asmenį, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, buvo perduoti P. K.

P. K., žinodamas, kad UAB „P“ UAB „VK“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 2 d.. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. PRO XXXXX, po to nurodė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei-kasininkei S. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė-kasininkė S. S., nežinojusi apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukė Į UAB „E“ buhalterinę apskaitą komercijos direktoriaus P. K. pateiktus netikrus UAB „P“ ir UAB „VK“ minėtus dokumentus ir pagal juos UAB „E“ 2005 m. balandžio, gegužės, gruodžio mėnesių ir 2006 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, spalio mėnesių PVM deklaracijose padidinus paslaugų pirkimo PVM 38297,51 Lt suma ir šias suklastotas deklaracijas 2005 m. gegužės 24 d., 2005 m. birželio 17 d., 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 21 d., 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. lapkričio 27 d. pateikus T apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule buvo panaikinta dalis UAB „E“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 38297,51 PVM mokesčio. Tokiu būdu P. K., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, išvengė PVM mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, tuo padarydamas valstybei 38297,50 Lt turtinę žalą.

Juridinis asmuo UAB „E“ nuteistas už tai, kad atstovaujamas akcininko ir gamybos direktoriaus P. K., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, ir kuris veikė UAB „E“ naudai ir interesais, apgaule, UAB „E“ naudai, panaikino dalį turtinės prievolės – 38297,51 Lt 2005 m. balandžio, gegužės, gruodžio ir 2006 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, spalio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

P. K., būdamas UAB „E“ akcininku ir nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2009 m. kovo 17 d. gamybos direktoriumi, dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „E“ turtą, veikdamas UAB „E“ naudai ir interesais, 2005 metų balandžio mėnesio–2006 metų spalio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su asmeniu, kurio tyrimas išskirtas, kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks jo vadovaujamai UAB „E“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „E“ parduotas paslaugas ir suteiktas paslaugas bei tokiu būdu bus sumažintas UAB „E“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, P. K., 2005 m. balandžio mėnesio–2006 m. spalio mėnesio laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, UAB „E“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tarimai parduodamos UAB „E“. Po to asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, žinodamas, kad UAB „P“, UAB „VK“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „E“, pagal P. K. gautus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo netikrų UAB „P“, UAB „VK“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „E“ iš viso nupirko paslaugų už 251 061, 44 Lt:

1) UAB „VK“ dokumentus: 2005 metų kovo 30 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d., VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, pagal kuriuos UAB „VK“ neva atliko UAB „E“ statybos remonto darbus;

2) UAB „P“ dokumentus: 2005 m. lapkričio 4 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartį, 2005 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. kovo 10 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. gegužės 2 d, statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartis, 2006 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. birželio 27 d. statybos rangos sutartį, 2006 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį, PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 12 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. PRO XXXXX, pagal kuriuos UAB „P“ neva atliko UAB „E“ statybos ir remonto darbus.

Minėtus dokumentus pasirašius UAB „P“ direktoriui J. K., UAB „VK“ direktorei T. T., šie dokumentai per asmenį, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas išskirtas, buvo perduoti P. K.

P. K., žinodamas, kad UAB „P“ ,UAB „VK“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 2 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d., PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. PRO XXXXXX, po to nurodė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei-kasininkei S. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė-kasininkė S. S., nežinojusi apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukė į UAB „E“ buhalterinę apskaitą komercijos direktoriaus P. K. pateiktus netikrus UAB „P“ ir UAB „VK“ minėtus dokumentus ir pagal juos UAB „E“ 2005 m. balandžio, gegužės, gruodžio mėnesių ir 2006 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, spalio mėnesių PVM deklaracijose padidinus paslaugų pirkimo PVM 38297,51 Lt suma bei šias suklastotas deklaracijas 2005 m. gegužės 24 d., 2005 m. birželio 17 d., 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 21 d., 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. lapkričio 27 d. pateikus T apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apgaule buvo panaikinta dalis UAB „E“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 38297,51 PVM mokesčio. Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „E“ apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 38297,51 Lt PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, tuo padarydamas valstybei 38297, 51 Lt turtinę žalą.

Taip pat juridinis asmuo UAB „E“ nuteistas už tai, kad atstovaujamas akcininko ir gamybos direktoriaus P. K., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, ir kuris veikė UAB „E“ naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė materialinė žala. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

P. K., būdamas UAB „E“ akcininku, nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2009 m. kovo 17 d. – gamybos direktoriumi, 2005 m. balandžio mėnesį–2006 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „VK“ PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. balandžio 29 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, 2005 m. gegužės 31 d. VK XXXXX, UAB „P“ PVM sąskaitas faktūras: 2005 m. gruodžio 9 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 12 d. PRS XXXXX, 2005 m. gruodžio 15 d. PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d., PRS XXXXX, 2006 m. vasario 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. balandžio 10 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 26 d. PRS XXXXX, 2006 m. gegužės 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 28 d. PRS XXXXX, 2006 m. birželio 30 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 27 d. PRS XXXXX, 2006 m. liepos 31 d. PRS XXXXX, 2006 m. spalio 31 d. PRO XXXXX, sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei-kasininkei S. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos įtraukti į UAB „E“ apskaitą.

UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė-kasininkė S. S., nežinojusi, kad UAB „P“, UAB „VK“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2005 m. gegužės 24 d., 2005 m. birželio 17 d., 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. birželio 8 d. 2006 m. birželio 20 d., 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. lapkričio 27 d. užpildė UAB „E“ 2005 m. balandžio, gegužės, gruodžio mėnesių ir 2006 metų vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, spalio mėnesių PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „E“ naudai panaikinat dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 38297,51 Lt PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir tuo padaryta Lietuvos valstybei 38297,51 Lt turtinė žala. Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „E“ suklastojo tikrus dokumentus, padarant didelę materialinę žalą.

Tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, ar šių dokumentų (sutarčių) turinys atitinka tikras faktines aplinkybes, realių darbų buvimą, jų padarymą, pridavimą- priėmimą, atsiskaitymus, užmokestį darbininkams už darbdavio suteiktą darbą ir t.t. Nustatant, ar darbo sutartys nebuvo fiktyvios, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartys buvo sudarytos joje nurodytiems ir iš jų kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokie realūs darbo santykiai buvo sukurti, ar šios sutartys buvo tik priemonė kitam tikslui, kurį, šiuo atveju, nurodė teismas, pasiekti. Toks tyrimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo padarytas. Buvo besąlygiškai patikėta nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl statybos rangos fiktyvių sutarčių sudarymo bei PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, o taip pat fiktyvaus apmokėjimo ir byla buvo užbaigta bei perduota teismui. Nuteistasis nurodo, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visiškai nepatvirtino liudytojai N. P., R. T., T. T., J. K. bei N. G. Jie ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo paklausti apie jį, P. L., UAB „E“. Teisme šie liudytojai taip pat nepatvirtino, kad tarp UAB „E“ ir UAB „VK“ bei UAB „P“ buvo sudaromos fiktyvios darbų pirkimo sutartys, išrašomos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros. T. T. parodymai nebuvo vertinami ir nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad UAB „VK“ už statytos darbus buvo atsakinga ne ji, o S., kad jis pasirašydavo tokias sutartis ir rūpinosi statybos darbais. Tačiau S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme dėl šių aplinkybių, kurios tiesiogiai susiję su šia byla, neapklaustas.

BK 20 str. 1 d. įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai, numatant, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. BK 20 str. 2 d. yra nustatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos. Šioje normoje numatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asme ns veiklą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3 dalių (2000 m. rugsėjo 26 d. redacdja), 20 straipsnio 5 dalies (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 43 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" konstatavo, jog „(...) juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, orgahizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. (...) Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas yra tai, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Konstatuota ir tai, kad šis požymis leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuri amais padariniais (...)". Taigi BK 23 str. 1 d., 2 d., 3 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį juridinio asmens atsakomybė siejama su fizinio asmens padaryta nusikalstama veika, nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka i pripažintas įsiteisėjusiu tismo nuosprendžiu. Juridinis asmuo baudžiamojon atsakmybėn gali būti traukiamas tik tada, jeigu įrodoma jo kaltė. Nekaltumo prezumpcijos principo taikymas baudžiamojoje teisėje įpareigoja kaltinimą įrodyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Ši pareiga kaltinimui galioja tokia apimtimi, kiek tai yra reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštus kaltinimus įrodyti. Kadangi juridinio asmens kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra siejama su atitinkamo fizinio asmens kalte, todėl įrodinėjant juridinio asmens kaltę privalu išsiaiškinti fizinio asmens tikrąją valią, veikos tikslus, tyčios kryptingumą, kam (fiziniam ar juridiniam asmeniui) atitinkama veika yra siekiama naudos.

Teismas, spręsdamas bendrovės kaltės klausimą, byloje esančių įrodymų visiškai nevertino, o juos tik formaliai išdėstė. Dėl bendrovės kaltės teismas nuosprendyje parašė tiktai vieną sakinį: „Taip pat remiantis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, juridinio asmens UAB „E“ nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. Juridinis asmuo šioje dalyje turi buti išteisintas, kadangi nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.

Minėta, kad yra dvi esminės juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų grupės:

viena yra susijusi su subjekto (fizinio asmens), kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniais požymiais - viso trys pažymiai (nurodyti aukščiau),o kita - apibūdina pačią veiką, jos padarymo tikslą bei motyvą (ar veika padaryta individualiai fizinio asmens ar juridinio asmens vardu ir siekiant įgyvendinti juridinio asmens interesus ar naudą).

Bendrovė ne tik kad iš viso negalėjo būti pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, bet iš viso jai negalėjo būti pareikšti įtarimai. P. K. bendrovėje nuo jo priėmimo dienos pagal 2005-02-21 įsakymą pradėjo dirbti gamybos direktoriumi, o anksčiau dirbo komercijos direktoriumi. Kadangi jis turėjo tik 50% bendrovės akcijų, taip pat pagal bendrovės įstatus ir pareiginiuss nuostatus jis juridiniame asmenyje neužėmė vadovaujančių pareigų. Jis, be specialaus bendrovės direktoriaus įsakymo, negalėjo atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, o taip pat kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Kadangi bendrovė nebuvo sudėtingos struktūros įmonė, tai bendrovėje buvo tiktai vienas vadovaujantis asmuo - bendrovės direktorius P. L. Dėl nurodytos priežasties teismas padarė neteisingą išvadą, kad P. K. bendrovėje ėjo vadovaujančias pareigas. P. K., kaip gamybos direktorius, ir atsakingas už gamybos išvystymą ir įvykdymą (naujų darbų suradimas, jų atlikimas, pridavimas ir kt.), turėjo teisę pasirašyti tik visus su gamyba susijusius dokumentus. Tik bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimu buvo pavedama atstovauti bendrovę ir priimti bendrovės vardu sprendimus, kurių turinį suformuodavo akcininkai. P. K. be P. L. be sutikimo ir pritarimo niekada nepriimdavo vienasmeniškų sprendimų bendrovės vardu. Ši bylos faktinių duomenų analizė leidžia padaryti išvadą kad P. K. nebuvo bendrovės vadovaujantis asmuo ir už jo padarytas nusikalstamas veikas negali atsakyti juridinis asmuo, t.y. UAB „E“.

Tačiau nepakanka byloje nustatyti vien tik nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens specifinius požymius. Taip pat būtina nustatyti ir antrą, t.y. pačią nusikalstamą veiką apibūdinančią sąlygą, jos (nusikalstamos veikos) padarymo tikslą bei motyvą (ji padaryta individualiai fizinio asmens ir savo naudai ar juridinio asmens vardu ir siekiant įgyvendinti juridinio asmens interesus ir naudą jai).

Pagal formuojamą teismų praktiką nusikalstama veika laikoma padaryta juridinio asmens naudai ir (ar) interesais, kai iš fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Naudos požymis paprastai susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas - kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens veika, t.y. kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia fizinio asmens veika ir jos sukuriamais padariniais. Taigi, norint patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti, kad juridinis asmuo iš konkrečios fizinio asmens nusikalstamos veikos gavo materialinės ar kitokios naudos ir tokia fizinio asmens veika bei jos sukuriami padariniai jį (juridinį asmenį) visiškai tenkina.

Tai reiškia, kad sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius juridiniam asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius, t.y. būtina įrodyti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, siekė naudos ne sau, o juridiniam asmeniui, ir pastarasis (juridinis asmuo) su fiziniu asmeniu veikė turėdamas vieningą tyčią.

UAB „E“ atstovas skunde nurodo, kad jo manymu P. K. jokio nusikaltimo nepadarė, o juo labiau, kad jis pasisavino bendrovės pinigus - 251 061,44 litus. Kadangi P. K. pinigų nepasisavino, žalos bendrovei nepadarė, todėl bendrovė nepareiškė civilinio ieškinio. Pasisavinus tokią didelę bendrovės pinigų sumą bendrovė nedelsiant būtų bankrutavusi Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi ir specialistų nebuvo tiriama, kokios pasekmės būtų ištikę bendrovę pasisavinus jos tiek pinigų.

Pagal skundžiamą nuosprendį P. K. pasisavino bendrovės 251 061,44 Lt. Todėl šiuo atveju negalima teigti, kad P. K. veikė bendrovės naudai ir interesais. Tokiu atveju teismas privalėjo UAB „E“ išteisinti. Tačiau to nepadarė - nuteisė P. K.. o kartu su juo ir bendrovę. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad P. K. nusikalstamais veiksmais (sukčiaudamas, suklastodamas dokumentus ir juos panaudodamas) sumažino bendrovės PVM į valstybės biudžetą 38 297,51 Lt. Tokiu atveju bendrovei turėjo būti padaryta žalos už 212 763,92 Lt. Teismas skundžiamame nuosprendyje nesvarstė, ar buvo veikta bendrovės naudai arba interesais. Šis faktas rodo, kad nuosprendis neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl UAB „E“ turėjo būti išteisinta. Prašo UAB „E“ atžvilgiu nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį, kuriuo juridinį asmenį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovo apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl nuteistajam P. K. paskirtos neteisingos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu P. K. nuteistas už jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, už tai, kad apgaule UAB „E“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, taip pat už tai, jog pagamino netikrus, o taip pat suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo ir dėl to buvo padaryta didelė žala. Už sukčiavimą pagal BK 182 str. 2 d. bei dokumentų suklastojimą pagal BK 300 str. 3 d. nuteistas ir juridinis asmuo UAB „E“.

Ir nuteistasis P. K., ir nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovas apeliaciniuose skunduose plačiai dėsto iš esmės tuos pačius nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentus. Apeliantai nurodo, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, rėmėsi tik P. K. apkaltinančiais, o be pagrindo atmetė arba visai neįvertino jį teisinančių įrodymų, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tik prielaidomis. Nuteistasis P. K. skunde nurodo, kad nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, jis nepadarė, todėl prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad tokį patį prašymą apeliaciniame skunde išdėstęs nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovas, šį prašymą irgi grindžia pirmiausia tuo, kad tariamai yra neįrodyta nuteistojo fizinio asmens P. K. kaltė.

Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino P. K. bei juridinį asmenį UAB „E“ kaltais. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistųjų nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Kad P. K. ir juridinis asmuo UAB „E“ tikrai padarė skundžiamame nuosprendyje aprašytas nusikalstamas veikas, patvirtina šiame nuosprendyje išdėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai. Tai liudytojų N. P., J. K., T. T., R. Š., o iš dalies ir liudytojų P. L. bei S. S. parodymai, teisiamajame posėdyje išnagrinėtos sąskaitos faktūros, PVM deklaracijos, specialisto išvada bei kiti rašytiniai įrodymai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad ir juridinio asmens UAB „E“ atstovo paaiškinimai, ir nuteistojo P. K., ir liudytojo N. G. parodymai, jame išdėstyti, tačiau teismas jais nesivadovavo ir atmetė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tai padarė pagrįstai, nes P. K. ir juridinio asmens UAB „E“ kaltę neabejotinai patvirtina visuma kitų išnagrinėtų įrodymų.

Ir skundžiamame nuosprendyje, ir nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama P. K. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kai jis kelių apklausų metu pats faktiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas. Siekiant pašalinti prieštaravimus nuteistojo parodymuose ir išsiaiškinti tikrąsias jų keitimo priežastis, P. K. ankstesni parodymai dar kartą buvo perskaityti ir atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad teisme pakeistus P. K. parodymus teismas vertina tik kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą ir šiais parodymais, prieštaraujantiems kitiems įrodymams, nesivadovavo. Dar nurodoma, kad teismas vadovaujasi P. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Iš to, kas išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu duotus P. K. parodymus pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Su tokia teismo išvada galima sutikti tik iš dalies. Pagal BPK 20 str. ir 27 str. nuostatas ir galiojančią teisminę praktiką įrodymais pripažįstami tik tie perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. BPK 276 str. 4 d. nurodyta apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu P. K. apklausinėjo tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tai reiškia, kad šie P. K. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas. Dar kartą pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti P. K. parodymai galėjo būti perskaitomi tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikrinimui. Nepaisant to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, irgi turi svarbią reikšmę teismui sprendžiant klausimą ir dėl paties kaltinamojo parodymų patikimumo, ir dėl kitų teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikimumo. Tokie perskaityti parodymai irgi turi svarbią reikšmę teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi vertinant įrodymus laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde ir papildomos apklausos metu nurodomas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimo priežastis, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina jas visiškai neįtikinamomis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. K. šioje byloje įtariamuoju pirmą kartą buvo apklaustas dar 2007 m., po to dar kelis kartus apklaustas įtariamuoju 2011 m., praėjus daugiau negu 4 metams laiko. Nėra abejonių, kad tų apklausų metu dalyvavo P. K. gynėjai. Kardomoji priemonė – suėmimas P. K. nebuvo taikoma. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija netiki ir atmeta nuteistojo aiškinimus, kad jis keletą kartų prisipažino kaltu ir davė parodymus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų moralinio spaudimo arba kitokio neteisėto poveikio. Taip pat atmetami kaip neįtikinantys nuteistojo aiškinimai, kad jis net neskaitė apklausos protokolų, kurių teisingumą pats patvirtindavo savo ranka padarytais įrašais. Pažymėtina dar ir tai, kad nuteistojo P. K. aiškinimus apie prieš jį naudotas neteisėtas priemones apklausų metu visiškai paneigia teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas P. K. apklausinėjęs tyrėjas R. Š.

Įvertinus jau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai atmetė teisme duotus pakeistus P. K. parodymus. Tačiau tokia išvada daroma ne tik dėl paties P. K. parodymų nepatikimumo, o pirmiausia todėl, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti P. K. parodymai patvirtina kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų patikimumą. Šie įrodymai, kuriais teismas pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, kaip jau minėta, išsamiai išdėstyti. Perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti mirusio liudytojo N. P. parodymai patvirtina, kad UAB „P“ niekada neturėjo nei patalpų, nei vykdė kokią nors veiklą, egzistavo „tik popieriuje“ ir buvo sukurta tik PVM grobstymui. Jokių darbų ši bendrovė niekada neatlikinėjo. Tą patį patvirtina ir liudytojo J. K. parodymai apie tai, kad jis N. P. pasiūlymu dirbo UAB „P“ direktoriumi tik formaliai, nieko nežinojo apie šios bendrovės veiklą. Taip pat parodė, kad tik pasirašinėjo N. P. jam pateikiamas pasirašyti tuščias sąskaitas faktūras, o apie UAB „E“ nieko nežinojo. Dar parodė, jog žinojo, kad jo vardu banke buvo gaunami pinigai, o jam kas savaitę buvo tik mokamas 200-300 Lt atlyginimas. Liudytoja T. T. irgi patvirtino, kad dirbdama UAB „VK“ direktore galėjo su UAB „E“ pasirašyti statybos darbų sutartis. Ji pasirašydavo darbų atlikimo aktus, tačiau to netikrindavo, o pasitikėdavo asmenimis, kuruojančiais tas sritis. Kolegija jau buvo nurodžiusi, kad P. K. kaltės tiesiogiai nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia netgi liudytojais apklaustų buvusio UAB „E“ direktoriaus P. L. ir buhalterės S. S. parodymai. P. L. parodė, kad tiesiog pasitikėjo P. K. ir tik todėl mano, kad jeigu yra sutartys tarp UAB „E“, UAB „P“ ir UAB „VK“, vadinasi, taip ir buvo. S. S. savo parodymais patvirtino, kad pasiimdavo P. K. pasirašytus dokumentus ir pagal juos atlikdavo mokėjimus. P. L. ir S. S. parodymai šiuo atveju irgi atitinka P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad P. L. ir S. S. apie jo nusikalstamas veikas nieko nežinojo. Be to, perskaityti ankstesni P. K. parodymai atitinka ir šioje byloje teisme išnagrinėtus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad P. K. pasirašinėjo sandorius su UAB „P“ ir UAB „VK“ kitus su tais sandoriais susijusius dokumentus, taip pat įrodymus, patvirtinančias kaltinime nurodomų pinigų sumų pervedimus.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio išvados apie P. K. padarytas nusikalstamas veikas yra pagrįstos išnagrinėtais įrodytais. Byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „P“ ir UAB „VK“ jokių darbų pagal su UAB „E“ sudarytas sutartis neatliko, P. K. dėl to pasirašytos sutartys buvo fiktyvios, o pagal P. K. pateiktus dokumentus UAB „E“ per banką mokėjo kitoms kaltinime nurodytoms bendrovėms pinigus už neatliktus darbus. Visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis P. K. pasirašydavo jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „E“ priklausantį turtą, apgaule UAB „E“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – PVM sumokėjimo, taip pat klastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus. Teismas pagrįstai pripažino P. K. kaltu, o jo nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d., BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ apeliacinio skundo argumentus, kolegija taip pat atmeta. Galima iš dalies sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad teismas nuosprendyje išsamiau atskirai neaptarė šio juridinio asmens kaltės įrodymų, tačiau tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra esminis skundžiamo nuosprendžio trūkumas.

Pagal BK 20 str. 2 d. nuostatas juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Dalis nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovo apeliacinio skundo argumentų yra apie tai, kad, šio apelianto nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis paties P. K. atžvilgiu, nes neįrodyta jo kaltė. Tačiau į šiuos argumentus jam buvo atsakyta nagrinėjant paties nuteistojo P. K. apeliacinio skundo argumentus. Kolegija dėl šių argumentų jau pasisakė ir padarė išvadą, kad P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai, dėl to atmetami ir visi su tuo susiję UAB „E“ atstovo apeliacinio skundo argumentai. Be to, nuteistojo juridinio asmens atstovo apeliaciniame skunde dar dėstomi argumentai apie tai, kad P. K. turėjo tik 50 proc. UAB „E“ akcijų, nuo 2005 m. vasario 21 d. dirbo šios bendrovės gamybos direktoriumi ir pagal bendrovės įstatus ir pareiginius nuostatus juridiniame asmenyje neužėmė vadovaujančių pareigų. Jis, be bendrovės direktoriaus specialaus įrodymo negalėjo atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti spendimus jo vardu, taip pat negalėjo kontroliuoti juridinio asmens veiklos. Apelianto nuomone, dėl to už P. K. padarytas nusikalstamas veikas juridinis asmuo, t. y. UAB „E“ negalėjo atsakyti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog negalima daryti išvados ir apie tai, kad P. K., darydamas nusikalstamas veikas, veikė bendrovės naudai ir interesais.

Šiuos nuteistojo juridinio asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad P. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas UAB „E“ akcininku ir gamybos direktoriumi, savo žinioje turėjo šios bendrovės turtą. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad P. K., eidamas vadovaujančias pareigas, turėjo teisę atstovauti UAB „E“ ir šią savo teisę jis realizavo pasirašydamas statybos saugos sutartis, sąskaitas faktūras, pažymas apie atliktus statybos remonto darbus ir darbų priėmimo aktus. Teismas nuosprendyje dar nurodė, jog P. K. ikiteisminio tyrimo metu pats parodė, kad nusikalstamu būdu gautus pinigus panaudojo bendrovės reikmėms. Nuteistojo juridinio asmens atstovo skundo argumentas apie tai, kad P. K. veikė tariamai ne bendrovės naudai ir interesais, atmeta ir dėl kitų priežasčių. Apeliantas nurodo, kad P. K. nuteistas už bendrovės grynųjų pinigų (251 061,44 Lt) pasisavinimą. Tačiau pažymėtina, kad juridinis asmuo UAB „E“ dėl svetimo turto pasisavinimo net nebuvo kaltinamas. P. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas už tai, kad apgaule veikiant UAB „E“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 38 297, 51 Lt PVM sumokėjimą į Lietuvos valstybės biudžetą, taip pat klastojo su tuo susijusius dokumentus. Akivaizdu, kad šias nusikalstamas veikas P. K. padarė juridinio asmens naudai ir interesais. Todėl UAB „E“ kaip juridinis asmuo irgi pripažintas kaltu, o jo nusikalstamos veikos irgi teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį.

Ir nuteistojo P. K., ir nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovo apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma apie šioje byloje padarytus esminius BPK pažeidimus, tačiau šie argumentai atmetami. Visi šie argumentai, kolegijos nuomone, yra deklaratyvūs ir iš esmės susiję tik su tuo, kad apeliantai nesutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu bei paties apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Į visus šiuos argumentus kolegija jau atsakė šiame nuosprendyje. Kolegija dar kartą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nepažeisti ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dali surašyta nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, joje išdėstytos įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), taip pat nenustatyta.

Nuteistojo P. K. apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, susiję su teismo nustatytu šio nuteistojo bendrininkavimu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas. Skunde nurodoma, kas šis asmuo, t. y. N. G., prokuroro net nebuvo įtrauktas į asmenų, kviestinų į teismo posėdį, sąrašą, kad šio asmens ir apelianto bylos negalėjo būti išskirtos ir turėjo būti nagrinėjamos kartu, dėstomos abejonės, ar asmuo, nurodomas kaip P. K. bendrininkas, atitinka nusikalstamos veikos subjekto požymius. Teisėjų kolegija didžiąją dalį ir šių argumentų atmeta, tačiau dalį jų pripažįsta pagrįstais, todėl nuteistojo P. K. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Bylos duomenys ir jau aptarti įrodymai ir išnagrinėti įrodymai tikrai patvirtina teismo išvadą, kad nusikalstamas veikas P. K. padarė bendrininkaudamas su asmeniu vardu N., apie kurį P. K. pats buvo parodęs ikiteisminio tyrimo metu. Bylos duomenys taip pat leidžia padaryti išvadą, kad šis asmuo tikrai yra apelianto nurodomas N. G. Nors ir gynybos iniciatyva, šis asmuo buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme ir jo parodymai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Kad N. G. dėl amžiaus ir pakaltinamumo gali būti laikomas nusikalstamų veikų subjektu ir bendrininku, abejonių taip pat nekyla, nes jo asmenybė nustatyta. Tuo tarpu tai, kad N. G. nuosprendyje įvardinamas asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paaiškinama tik tuo, kad teismas laikėsi nuosprendžio surašymo taisyklių reikalavimų. Dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ buvo išaiškinta, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“, ir panašiai. Susipažinus su šia byla, kolegija taip pat pažymi, kad iš tikrųjų baudžiamoji byla buvo išskirta ne N. G., bet paties P. K. atžvilgiu ir tai buvo padaryta prokuroro 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas P. K. ir juridinio asmens UAB „E“ atžvilgiu buvo išskirtas iš kitos daug didesnės apimties ir sudėtingesnės bylos (t. 1, b. l. 1). Šis bylos išskyrimas buvo padarytas tam, kad išskirtos bylos būtų išnagrinėtos greičiau. Kolegijos nuomone, toks bylų išskyrimas buvo teisėtas ir pagrįstas, nes tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti išskirtąją bylą.

Vis dėlto, teisėjų kolegija nustatė, kad teismo išvadose dėl P. K. ir asmens, dėl kurio byla išskirta (N. G.), bendrininkavimo yra kai kurių prieštaravimų. BPK 24 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susijusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Tuo tarpu BK 25 straipsnyje yra apibrėžtos bendrininkavimo formos. BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant svetimo turto pasisavinimo aplinkybes, pirmiausia nurodoma, kad šią nusikalstamą veiką P. K. padarė bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Tai reiškia, kad teismas nustatė BK 25 str. 2 d. numatytą bendrininkavimo formą. Tačiau tęsiant šios nusikalstamos veikos aprašymą, toliau nuosprendyje jau nurodoma, kad „tokiu būdu P. K., padedant asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą“. Ši išvada jau reiškia, kad šios nusikalstamos veikos vykdytoju teismas pripažino tik vieną P. K., o asmenį, dėl kurio byla išskirta, – tik P. K. padėjėju. Kadangi padaryta išvada tik apie vieną nusikalstamos veikos vykdytoją, nurodytą bendrininkavimo forma negalėjo būti nustatyta. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant jos dalį dėl apie tai, kad nuteistasis P. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.

Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama nuteistojo P. K. apeliacinį skundą, taip pat keičia nuosprendį ir dėl P. K. paskirtos neteisingos bausmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors už atskiras nusikalstamas veikas teismas paskyrė P. K. nors ir artimas minimalioms, tačiau griežčiausios rūšies, t. y. sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kolegijos nuomone, skiriant P. K. bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 2 d.). Sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę negali peržengti jos ribų; tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Be BK 62 str., tokia galimybė įtvirtina ir BK 54 str. 3 d. Pagal BK 54 str. 3 d. teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, kartu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala (pvz., Sorvisto prieš Suomiją (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04; judgement of 13 January 2009).

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis P. K. nusikalstamas veikas padarė 2005-2006 m. laikotarpiu, tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas praėjus daugiau negu 6 metams po tų nusikalstamų veikų padarymo. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl P. K. kaltės, jau buvo pažymėta, kad pirmą kartą apklaustas įtariamuoju dar 2007 m. rugsėjo mėn., po to P. K. vėl buvo apklausinėjamas tik 2011 m. rudenį. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo P. K. motyvus.

Teismas nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Buvo atsižvelgta, kad nuteistasis anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, ir dabar dirba vadovaujamą darbą. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija vis dėlto pirmiausia atsižvelgia į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir tai pripažįsta išimtine aplinkybe, dėl kurios P. K. yra pagrindas skirti bausmes taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Tuo tarpu, nuteistajam juridiniam asmeniui UAB „E“ teismo paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, yra teisingos, jos nėra per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

Teismas paskyrė juridiniam asmeniui įstatymo numatytą švelniausios rūšies bausmę, paskirtos juridiniam asmeniui UAB „E“ bausmės dydis artimas BK 47 str. numatytam minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti jos dalį apie tai, kad nuteistasis P. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam P. K. paskirtų bausmių ir paskirti jam tokias bausmes:

pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 100 MGL dydžio (3 766 eurų) baudą;

pagal BK 183 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 120 MGL dydžio ( 4 519,20 eurų) baudą;

pagal BK 300 str. 3 d. (dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo padarant žalą UAB „E“), taikant BK 54 str. 3 d., 50 MGL dydžio (1 883 eurų) baudą;

pagal BK 300 str. 3 d. (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo panaikinant dalį PVM sumokėjimo), taikant BK 54 str. 3 d., 50 MGL dydžio (1 883 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti nuteistajam P. K. galutinę subendrintą bausmę 150 MGL dydžio (5 649 eurų) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovo apeliacinį skundą atmesti.