Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui D. R. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

8. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Apeliantas D. R. teikdamas apeliacinį skundą prašė prie bylos pridėti 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymą savivaldybei dėl žemės nuomos mokesčio prievolės pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia. Teikdamas prašymą nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė teismo šį įrodymą išreikalauti, tačiau teismas tai atsisakė padaryti, todėl neturėdamas visų duomenų priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, t. y. apelianto nurodomas teisinis pagrindas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme yra tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, ji gali teikti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti. Taip pat šalis turi pateikti duomenis, jog prašomus išreikalauti įrodymus ji bandė gauti pati, tačiau dėl objektyvių priežasčių prašomų įrodymų gauti nepavyko (CPK 112 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti apelianto prašomus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto nurodomais argumentais, jog yra pagrindas pridėti pateiktą įrodymą prie bylos.

11. Taip pat atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pridėti Palangos miesto savivaldybės administracijos biudžeto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštą bei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštą. Pažymėtina, jog ieškovė teikdama naujus įrodymus, nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba tai, jog šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti ieškovės pateiktus įrodymus, todėl šie įrodymai nepridėtini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Šią įstatymo nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatą, o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

13. Nurodytas Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą. Valstybinės žemės panauda reglamentuota Žemės įstatymo 8 straipsnyje, konkrečiai apibrėžiant atvejus, kada sudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis ir su kokiais subjektais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog ginčo objektu esanti žemė būtų suteikta atsakovei panaudos pagrindais, todėl nėra pagrindo taikyti Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, jog apeliantas naudojosi 0,15 ha žemės sklypu. Teigia, jog šis ieškinio reikalavimas yra neįrodytas, nes ieškovė nepateikė konkrečių tokio sklypo ribų ir atsakovo sutikimo naudotis tokio dydžio sklypu. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs civilinėje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog 1992 m. kovo 19 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 53, bei prie jo pridedamu žemės sklypo ir ribų planu, buvo patvirtintos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), ribos — 1 500 kv. m. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog atsakovas D. R. iki 2015 metų visada mokėjo žemės nuomos mokestį, paskaičiuotą už 0,15 ha naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas - (duomenys neskelbtini)), ir pretenzijų tuometinei žemės nuomos mokesčio administratorei Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl per didelio ir nepagrįstai nustatyto žemės sklypo ploto, nereiškė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė, kaip žemės mokesčio surinkimo administratorė, pagrįstai atsakovui skaičiavo žemės nuomos mokestį nuo 0,15 ha žemės sklypo ploto, o apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis iš viso naudoja tik tiek ploto kiek užima jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčo žemės sklypo plotas yra mažesnis nei nustatyta oficialiuose dokumentuose.

15. Dar daugiau, 2014 m. lapkričio 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3954, nustatyta, jog <...> valstybei nuosavybės teise priklausančiame, D. R. naudojamoje žemės dalyje buvo peraugusi žolė, krūvose suverstos automobilių dalys, statybinės medžiagos, namų apyvokos daiktai, metalo laužas, langų rėmai, ardoma buitinė technika ir jos dalys, trys techniškai netvarkingos neeksploatuojamos transporto priemonės (du automobiliai ir priekaba). Šios aplinkybės taip pat paneigia apelianto poziciją, jog jis naudojasi tik valstybinės žemės sklypo dalimis esančiomis po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas naudojosi 0,15 ha valstybinės žemės sklypu.

16. Taip pat apelianto nuomone, pirmosios teismas padarė nepagrįsta išvadą, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. Sprendimo Nr. T2-165, 1 punktu patvirtintų „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 54 punktą, atsakovas D. R. nepatenka į asmenų, kuriems taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165, 54.1 punktu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, 54.1 punkte numatyta, jog: „nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, o taip pat už naudojimąsi valstybine žeme, nesudarius nuomos sutarties, mokėjimo atleidžiami fiziniai asmenys, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. - ir I bei II grupės invalidai), fiziniai asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, ir nepilnamečiai vaikai iki 18 metų, kai šių asmenų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų bei kai nuomojamo ar naudojamo valstybinės žemės sklypo plotas yra ne didesnis kaip 0,06 ha. Tais atvejais, kai sklypo plotas viršija 0,06 ha dydį, mokestis mokamas tik už sklypo dalį, viršijančią nustatytą dydį)“. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2015 metais D. R. buvo skaičiuotas žemės nuomos mokestis pagal tokius mokesčio apskaičiavimo duomenis: sklypo adresas (duomenys neskelbtini); bendras plotas 0,15 ha; mokėtojo sklypo (dalies) vertė 56 500,00 Eur; netaikoma lengvata (plotas) 0,09 ha; apmokestintos sklypo dalies vertė 33 900,00 Eur; žemės nuomos mokesčio tarifas 4; nuomos pradžia/pabaiga 2000 m. gruodžio 31 d., mokesčio suma 1 356,00 Eur. Analogiški duomenys dėl taikomos lengvatos užfiksuoti ir 2016 metų deklaracijoje dėl žemės nuomos mokesčio. Šie duomenys akivaizdžiai nurodo, jog priešingai nei teigia apeliantas, jam buvo taikoma žemės nuomos mokesčio lengvata, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog apelianto nurodomi argumentai dėl lengvatos netaikymo yra nepagrįsti.

17. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis turėjo būti visiškai atleistas nuo prievolės mokėti žemės nuomos mokestį. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. T2-221, dėl mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo 9 puntą – mokesčių lengvatos nesuteikiamos asmenims, kurių nuosavybės, nuomos ar kita teise valdomuose pastatuose, statiniuose ar žemės sklypuose buvo vykdoma veikla pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso bei Statybos įstatymo nuostatas Savivaldybės teritorijoje ir tuos pažeidimus padarę asmenys buvo bausti administracine tvarka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog apeliantas, 2014 m. lapkričio 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3954, buvo baustas už Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, todėl darytina išvada, jog jis negalėjo būti atleistas nuo prievolės mokėti žemės nuomos mokestį.

18. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad žemės nuomos mokesčio kainos padidinimas iki 4 procentų yra ilgalaikio atsakovo šeimos terorizavimo viena iš priemonių, kadangi yra siekiama fiktyviai sudaryti apelianto įsiskolinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto nurodomus argumentus laiko deklaratyviais bei nepagrįstais. Pažymėtina, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-228 dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo, 1.2 punktu nustatė, kad: „asmenims, kurių nuomojamos ar naudojamos valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi, arba naudojami ne pagal paskirtį bei fiziniams asmenims, kurių nuomojamuose arba naudojamuose valstybinės žemės sklypuose esantis nekilnojamasis turtas (neatsižvelgiant į jo paskirtį) yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas – 4,0 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės“.

19. Taip pat pažymėtina, kad pagal Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-31, 7 punktą asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką: 7.1. valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę. Vasaros sezono metu žolė turi būti ne aukštesnė kaip 12 cm; 7.2. nuolat išvalyti priklausančią teritoriją; 7.3. išvežti sąšlavas iš jų sudarymo vietų; 7.4. biologiškai skaidžias atliekas (lapus, medžių ir krūmų genėjimo atliekas, šienavimo atliekas, pjuvenas, drožles, gėles ir kt.) tiesiogiai perduoti atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai padėti prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis. Atliekų turėtojai sugrėbtus medžių ir krūmų lapus turi sudėti į maišus; 7.10. tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.

20. Kaip buvo minėta šios nutarties 15 punkte, 2014 m. lapkričio 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3954, nustatyta, jog <...> valstybei nuosavybės teise priklausančiame, D. R. naudojamoje žemės dalyje buvo peraugusi žolė, krūvose suverstos automobilių dalys, statybinės medžiagos, namų apyvokos daiktai, metalo laužas, langų rėmai, ardoma buitinė technika ir jos dalys, trys techniškai netvarkingos neeksploatuojamos transporto priemonės (du automobiliai ir priekaba). Tai reiškia, jog apeliantas nevalė ir neprižiūrėjo nuomojamo sklypo, šis žemės sklypas buvo apleistas, todėl ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes turėjo teisinį pagrindą padidinti žemės sklypo nuomos mokestį, o apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė nepagrįstai padidino nuomos mokestį, laikytini nepagrįstais.

21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

22. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė neturtinės žalos atlyginimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliantas D. R., apeliaciniu skundu prašė priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jog turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.