Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-477/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
1-25-477/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-49485-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Nukentėjusysis
T. Z., A. Š., L. A.
Kaltinamasis
V. V., E. M., E. P., M. P.
Civilinis ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Romanas Bareika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-25-477/2021Proceso Nr. 1-01-0-49485-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14;(S)1.2.4.4.1;1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,nukentėjusiems T. Z., A. Š., L. A.,kaltinamiesiems V. V., E. M., E. P., M. P.,kaltinamojo V. V. gynėjui advokatui Romanui Bareikai,civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Vyteniui Puišiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Žemesnės instancijos teismas

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Z. gyvenamojo namo),

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Z. gyvenamojo namo), 178 straipsnio 2 dalį (A. Š. automobilio vagystė), 138 straipsnio 1 dalį (L. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas),

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2015-03-13 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 12 MGL bauda; 2) 2015-04-22 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto ir 18 MGL bauda, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. Š. automobilio vagystė),

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas: 1) 2020-02-06 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kaltinamas pagal BK178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Z. gyvenamojo namo), 138 straipsnio 1 dalį (L. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas), 178 straipsnio 2 dalį (A. Š. automobilio vagystė), 243 straipsnį (vengimas atlikti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., E. M. ir E. P., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d., 12.00 val., iki 2019 m. lapkričio 20 d., 15.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nulaužus pirties lango rėmą, įsibrovė į M. Z. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš namo pirmo bei antro aukštų, slapta pagrobė televizorių „Sony LCD“, 380 eurų vertės; televizoriaus „Sony LCD“ priedėlį su pulteliu, 30 eurų vertės; mikrobangų krosnelę „Riwa“, 80 eurų vertės; sidabrinės spalvos CD „Sencor“ grotuvą, 80 eurų vertės; 50x50 cm dydžio paveikslą, kuriame pavaizduotos kengūros, 70 eurų vertės; 50x50 cm dydžio paveikslą, kuriame pavaizduotas bumerangas ir saulė, 70 eurų vertės; 50x50 cm dydžio paveikslą, kuriame pavaizduoti Australijos vaizdai, 70 eurų vertės; baltos spalvos su juodais taškiukais karvės kailį, 280 eurų vertės; geltonos spalvos kengūros kailį, 150 eurų vertės; elektrinę kaitlentę, baltos spalvos, 150 eurų vertės; elektrinį virdulį „GAMMA“, 30 eurų vertės; skrudintuvą, 28 eurų vertės; 24-ių dalių indų rinkinį, 45 eurų vertės; šešias vyno taures, 18 eurų vertės (vienos taurės kaina 3 eurai); šešias alaus taures, 15 eurų vertės (vienos alaus taurės kaina 2,50 eurų); arbatinių puodelių rinkinį, 36 eurų vertės; tris stalo įrankių rinkinius, 72 eurų vertės (vieno rinkinio kaina 24 eurai); aštuonis vienetus patalynės komplektų, 224 eurų vertės (vieno komplekto kaina 28 eurai); keturias lovatieses, 48 eurų vertės (vienos lovatiesės kaina 12 eurų); tris didesnes lovatieses, 54 eurų vertės (vienos lovatiesės kaina 18 eurų); pirties rinkinį, 60 eurų vertės; tris čiužinius, 195 eurų vertės (vieno čiužinio kaina 65 eurai); tris naktines lempas, 150 eurų vertės (vienos lempos kaina 50 eurų); iš namo terasos pagrobė lauko baldų komplektą iš rotando, kurį sudarė penki suolai su atlošu ir staliukas su stiklu, 650 eurų vertės; muliažinę kamerą, 15 eurų vertės; priklausančius T. Z., tuo padarydami nukentėjusiajai T. Z. 3 000 Eur turtinę žalą.

Be to, E. P. ir E. M., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 23 d., 21.00 val. iki 2019 m. lapkričio 24 d., 11.27 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, žodinio konflikto su L. A. metu, E. M. sudavė buteliu vieną kartą L. A. į galvą, bei ne mažiau šešių kartų kumščiu sudavė L. A. į galvą. E. P. spyrė L. A. kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, tokiu būdu bendrais veiksmais, padarė nukentėjusiajam L. A. žaizdą dešiniame antakyje ir kaktoje, nosikaulių ir dešinio žandinio ančio priekinės bei šoninės sienelių lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam L. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl lūžių, sveikata jam buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui.

Be to, E. P., E. M. ir M. P., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d., 22.30 val., iki 2019 m. gruodžio 1 d., 05.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė kieme stovėjusį nerakintą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio spynelėje buvo palikti užvedimo rakteliai, 1 700 Eur vertės, priklausantį A. Š., tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. Š. 1 700 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, E. M. 2019 m. lapkričio 19 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti 2019 m. spalio 11 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą – 128,48 Eur, civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministeriją atsiskaitomąja sąskaitą, t. y. iki nurodyto termino žalos neatlygino, į probacijos skyrių 2020 m. sausio 6 d. kviečiamas neatvyko ir apie žalos atlyginimą jokios informacijos nepateikė, dėl objektyvių priežasčių probacijos tarnybos neprašė, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų pakeista į kitą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis V. V. kaltę teisiamajame posėdyje prisipažino iš dalies ir parodė, kad nesutinka su nukentėjusiosios T. Z. nurodytu pavogtų daiktų kiekiu. V. V. parodė, kad kartu su E. M. ir E. P. buvo įsibrovę į namą, iš kurio buvo pagrobti nukentėjusiajai T. Z. priklausantys daiktai. Kaltinamieji V. V., E. M. ir E. P. į sodybą iš kurios buvo pavogti T. Z. priklausantys daiktai, buvo nuvykę lengvuoju automobiliu vieną kartą todėl fiziškai negalėjo tokio kiekio daiktų pavogti. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, dėl padaryto gailisi.

Kaltinamieji E. M. ir E. P. kaltę dėl T. Z. priklausančių daiktų vagystės pripažino iš dalies ir davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir V. V.. E. M. ir E. P. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, dėl padaryto gailėjosi.

Kaltinamieji E. P. ir E. M., kaltę dėl L. A. sužalojimo ir A. Š. automobilio vagystės pripažino pilnai, dėl padaryto galisi.

Kaltinamasis E. M. kaltę pagal LR BK 243 str. pripažino pilnai. Dėl to, kad nevykdė teismo įpareigojimo, galisi.

Kaltinamasis M. P. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir nurodė, kad kartu su kaltinamaisiais E. P. ir E. M., pavogė A. Š. priklausantį automobilį ir jį apgadino. Civilinį ieškinį pripažįsta, dėl padaryto gailisi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai T. D., E. G., D. G., T. N., J. P., E. P., G. S., K. V., V. Z., Š. Š., kurie patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Vagystė iš M. Z. gyvenamojo namo

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, kad šią vagystę padarė su E. P. ir E. M.. Prisipažįsta iš dalies todėl, kad iš to namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 metų lapkričio mėnesį, datos nepamena, bet galimai tuo laikotarpiu kaip nurodyta įtarime, paėmė tik dalį daiktų, kurie nurodyti įtarime, kitų daiktų neėmė. Kad daiktus imtų E. P. ir E. M., nematė. 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, buvo pas E. P. namuose. Kartu buvo ir E. M.. Buvo apie 16.00 val., bet buvo jau tamsu, E. M. reikėjo važiuoti namo, jis gyvena(duomenys neskelbtini), kažkokiame kaime. E. M. paprašė jo jį pavežti, nes jis turėjo automobilį. E. M. pasakė, kad neturi pinigų sumokėti jam už kurą ir pasiūlė atsiskaityti mikrobangų krosnele, jis sutiko. E. M. pasakė, kad mikrobangų krosnelė yra viename name ir ją reikės pavogti. Jis su tuo sutiko. E. P. šį pokalbį girdėjo. Visi trys nuvažiavo link E. M. kaimo, kurio pavadinimo nežino. Pravažiavus maždaug apie 10 kilometrų nuo Zarasų, jie nuvažiavo iki E. M. kaimo. Po to, nuvažiavo prie to namo, kurį ruošėsi apvogti ir kuris yra netoli E. M. namų. Namas buvo dviejų aukštų, medinis. Visi trys priėjo prie namo, E. M. rankomis atidarė langą pirmame aukšte ir jie visi trys įlipo į vidų, pateko į pirtį. Kaip E. M. atidarinėjo langą, negali pasakyti, jokių įrankių su savimi neturėjo. Nežino, ar jis sugadino lango rėmą, patį langą. Iš pradžių apėjo visą namą, apžiūrėjo, ką galima būtų pavogti, kadangi buvo tamsu, švietė mobiliojo ryšio telefonais. E. M. parodė jam mikrobangų krosnelę, kuri stovėjo virtuvėje, šalia mikrobangės stovėjo baltos spalvos arbatinukas. Jis paėmė mikrobangę ir arbatinuką, padėjo juos prie kažkurio lango. E. P. iš virtuvėje esančios spintelės paėmė indus, t. y. šakutes, peilius, puodelius, lėkštes, kiek jų buvo ir kiek jis paėmė, negali pasakyti, neskaičiavo. Neatsimena, kuris iš jų, bet paėmė dvi pintas dėžes, lyg ir iš virtuvės, į kurias sukrovė vogtus indus, stalo įrankius. E. M. paėmė iš virtuvės mažą baltos spalvos plytelę. Visi trys buvo užlipę į namo antrą aukštą. Jis iš namo antro aukšto nieko nepaėmė. Iš antrame aukšte esančio kažkurio kambario E. P. paėmė raudonos spalvos čiužinį, daugiau čiužinių neėmė. Lyg ir pirmame aukšte E. P. atjungė iš rozečių du prailgintuvus, vienas buvo baltos, kitas rudos spalvos ir paėmė. Matė, kaip E. P. paėmė televizoriaus priedėlį su pulteliu. Televizorius stovėjo kambaryje, pirmame aukšte. Televizoriaus jis nevogė, taip pat nematė, kad kažkas iš jų būtų jį pavogęs. Daugiau jokių daiktų, kurie išvardinti pranešime apie įtarimą, jis iš šio namo nevogė, taip pat nematė, kad tuos daiktus pavogtų kas nors iš jo draugų. Namo viduje jis nieko nelaužė, sienų neapibraižė, nieko negadino, taip pat nematė, kad tai darytų kiti. Ar name buvo signalizacija, negali pasakyti, nematė. Pirmas iš namo išlipo E. P., kiek pamena, pro tą patį pirties langą, o jis su E. M. pro langą padavinėjo E. P. pavogtus daiktus, kuriuos išvardino, ir kurie lindo pro tą langą. Daiktus E. P. dėjo į jo automobilio bagažinę. Kiek pamena, E. M. pro namo antro aukšto langą išmetė į lauką čiužinį, nes jis nelindo pro pirties langą. Nepamena, ar tuo metu, kai E. M. išmetinėjo pro langą čiužinį, jis buvo antrame aukšte, ar ne. Po to iš namo, pro pirties langą, išlipo jis, paskutinis išlipo E. M. ir uždarė langą. Po to jie trise jo automobiliu išvažiavo į Zarasus pas E. P.. Ten pasidalino daiktus, t. y. E. P. iš bagažinės paėmė televizoriaus priedėlį su pulteliu, čiužinį, elektrinę plytelę, baltos spalvos prailgintuvą ir nusinešė į namuose esantį sandėliuką. Jis su E. P. pasidalino indus. E. M. liko pas E. P., o jis su likusiais vogtais daiktais išvažiavo namo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Visus vogtus daiktus iš šio namo, kuriuos turėjo pas save, savanoriškai pateikė policijos pareigūnams, t. y. elektrinį virdulį, baltos spalvos mikrobangų krosnelę, rusvai žalios spalvos prailgintuvą, pintą dėžę su indais – lėkštėmis, stalo įrankiais. Šio įvykio metu jis buvo blaivus, E. P. ir E. M. jam taip pat pasirodė blaivūs. Iš namo terasos jis, E. P., E. M. jokių lauko baldų nepaėmė, jokios muliažinės kameros ant namo sienos jis nematė ir neėmė, nematė ir kad imtų kiti. Nematė, kaip E. M., prieš išmesdamas iš namo antro aukšto pro langą čiužinį, atidarė langą, nežino, ar jis galėjo jį sugadinti. Nei namo lietvamzdžio, nei balkono turėklo negadino. Gal ir galėjo batais ištepti ar apibraižyti namo sieną, kai lipo pro pirties langą. Patalynės komplektų, lovatiesių, supakuotų indų komplektų, supakuotų taurių komplektų, paveikslų, kailių, kitų daiktų, jis neėmė. Kad nurodytus daiktus imtų E. M. su E. P., nematė. Nežino, ar kokius nors vogtus daiktus pasiliko E. M.. E. M. neaiškino, iš kur jam buvo žinoma apie šį namą, kurį jis sakė, kad galima apvogti. Ar jis kada nors jau buvo šiame name, jam nesakė (2 t., b. l. 49-50, 5 t., b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su E. P. ir V. V. nepavogė tiek daug daiktų, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje yra namas, kuriame nuolat niekas negyvena, tik retkarčiais atvažiuoja. 2019 m. lapkričio mėnesio viduryje, tiksliai datos neprisimena, tai buvo darbo diena, jis buvo Zarasuose kartu su V. V. ir E. P., E. P. namuose. Apie 20.00 val. – 21.00 val. jam reikėjo važiuoti namo į Šukiškių kaimą ir jis paprašė V. V., kad šis pavežtų jį iki namų. V. V. jis pasakė, kad neturi pinigų ir pasakė, kad už pavežimą duos jam automagnetolą. Tokio dalyko, kad V. V. už kelionę iki namų jis siūlytų mikrobangų krosnelę, kad sakytų jam, jog žino, kur galima ją pavogti, jis nesakė. Nelabai prisimena visų aplinkybių, kadangi buvo girtas. Jiems visiems nuvažiavus į Šukiškių kaimą, į E. M. namus, būnant jo namų kieme, ar tai užėjus į namus, greičiausiai V. V. pamatė kaimyniniame name degančią girliandą ir pasiteiravo, kieno tai namas. Jis atsakė, kad šiame name pastoviai niekas negyvena, bet kartais atvažiuoja. V. V. paklausė, ar galima būtų kaip nors ten užeiti, ar ten yra kažkokių daiktų. Jis atsakė, kad gal ir yra, nežino. Po to, jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie to namo, kuris yra nuo jo namų maždaug 100 metrų atstumu. Automobilį vairavo V. V.. Jie privažiavo prie to namo, trise priėjo prie langų ir pastebėjo, kad vienas mažas langelis pirmame aukšte, lyg pirtelės langelis, buvo tik pridarytas. Jis ranka pastūmė langą į vidų ir šis atsidarė, laužti nereikėjo. Nežino, ar galėjo apibraižyti namo sienas, lipdami pro langą į namo pirtį. Pirmas į vidų įlipo E. P., antras jis, po to V. V.. Name buvo tamsu ir jie švietė telefonais, po to lyg E. P. pamatė, kad yra elektros skaitliukai ir juos įjungė. Jie vaikščiojo po namus, E. P. ir V. V. ieškojo, ką galima būtų pavogti. Jis tik buvo kartu su jais, jam jokių daiktų nereikėjo. Matė, kad V. V. iš virtuvės paėmė baltos spalvos mikrobangų krosnelę, dvi dėžes kažkokių indų, elektrinį virdulį. Daiktus krovė prie pirtelės lango. Matė, kad E. P. paėmė televizoriaus priedėlį su pulteliu. Nematė, kad jie būtų paėmę kažkokius prailgintuvus. Po to, visi nuėjo į antrą aukštą, ten lyg apėjo visus kambarius ir iš vieno kambario E. P. paėmė vieną raudonos spalvos čiužinį ir išmetė jį pro antro aukšto langą, nes jis nebūtų pralindęs pro tą langelį, pro kurį jie įlipo į vidų. Daugiau pro langą nieko niekas nemetė. Matė, kad iš virtuvės buvo paimta plytelė, bet kas ją paėmė, neprisimena. Daugiau jokių daiktų jie neėmė. Namo viduje jie nieko nelaužė ir nieko negadino. Signalizacijos namuose nebuvo, jie jos negadino. Kiek prisimena, pirmas iš namo per tą patį langelį išlipo E. P., o jie su V. V. padavinėjo jam daiktus, kuriuos jis nešiojo į automobilio bagažinę. Po to iš namo išlipo jis ir V. V., sėdo į automobilį ir grįžo į Zarasus pas E. P. į kiemą. Ten E. P. ir V. V. pasidalino daiktus. Kiek prisimena, mikrobangę, elektrinį virdulį ir kažkokius indus paėmė V. V., kas liko paėmė E. P.. Jis padėjo E. P. nešti vieną dėžę su indais. Vogtus daiktus E. P. padėjo į sandėliuką. Vėliau V. V. išvažiavo. Negali paaiškinti, kodėl įvykdė šį nusikaltimą, buvo girtas, mano, kad tai turėjo įtakos. Tame name jis buvo pirmą kartą, nei prieš, nei po šios vagystės, daugiau šiame name jis nebuvo ir nieko iš ten nevogė. Matė, kad pirmame aukšte ant staliuko prie pečiaus stovėjo didelis senas televizorius, bet jie jo neėmė, nes jis buvo jiems nereikalingas ir jis netilptų pro tą pirtelės langelį. Jokių vogtų daiktų jis sau nepasiėmė, tik padėjo juos išnešti iš namo ir dėti į V. V. automobilį. Nevogė televizoriaus, CD grotuvo „Sensor“, paveikslų, karvės ir kengūros kailių, jokių patalynės komplektų ir lovatiesių, skrudintuvo, indų rinkinių, taurių rinkinių, stalo įrankių rinkinių, naktinių lempų, lauko baldų komplekto, pirties rinkinio, muliažinės kameros. Jie paėmė tik vieną čiužinį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (2 t., b. l. 94-95; 5 t., b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, kartu su V. V. ir E. M. buvo pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare sugalvojo nuvažiuoti pas E. M. į kaimą, pavadinimo nežino, maždaug 7-10 kilometrų atstumu nuo Zarasų. Neprisimena, ar tą dieną buvo išgėrę. Važiavo į tą kaimą, nes E. M. pasiūlė apvogti namą, kuris buvo kaimynystėje. E. M. sakė, kad tame name yra mikrobangė, o V. V. reikėjo mikrobangės. Buvo tamsu, kiek valandų buvo, neprisimena, jis, V. V. ir E. M., V. V. automobiliu nuvažiavo į kaimą. Iš pradžių užvažiavo pas E. M. namo, po to nuvažiavo prie to namo. Kelią rodė E. M.. Tas namas buvo apie 100 metrų atstumų nuo E. M. namų. Prie to namo buvo tamsu, jokios šviesos nebuvo. Namas buvo dviejų aukštų. Jie visi išlipo iš automobilio, priėjo prie namo, ėjo paskui E. M.. Vienas mažas langelis pirmame aukšte buvo pridarytas, bet neuždarytas. Jis to nežinojo, bet mano, kad tai žinojo E. M.. E. M. ranka pastūmė į vidų, langelis atsidarė ir jie visi įlipo į namo vidų. Neprisimena, kas pirmas, kokia eilės tvarka, įlipo. Namo viduje buvo tamsu, jie švietė telefonais. Lyg jis rado skaitliukus ir įjungė šviesą, nors dabar to gerai neatsimena. Jie apžiūrėjo namą, po to jis iš virtuvės paėmė indus, t. y. lėkštes ir stiklines, stalo įrankius – šakutes, peilius, šaukštus, pintą dėžę, į kurią ir sukrovė indus, dar paėmė baltos spalvos elektrinę plytelę, iš kambario paėmė televizoriaus priedėlį su pulteliu, nuo židinio paėmė kirvį, iš kambario paėmė baltos spalvos prailgintuvą. Daiktus krovė prie to mažo langelio, pro kurį įlindo į vidų. V. V. iš virtuvės paėmė dar kažkokius indus ir mikrobangę, iš kambario paėmė rudos spalvos prailgintuvą. Kokius dar daiktus ėmė V. V., neprisimena. Po to, nuėję į antrą aukštą, iš kambario pavogė čiužinį, lyg E. M. jį išmetė pro antro aukšto langą. Po to jis pirmas išlindo pro langelį, pro kurį ir įlindo į namą, E. M. ir V. V. padavinėjo pro langelį jam daiktus, o jis dėjo juos į automobilio bagažinę. Po to jie išlindo iš namo, sėdo į automobilį ir visi išvažiavo į Zarasus, pas jį namo. Namuose pasidalino daiktus su V. V.. Jis pasiėmė kirvį, dalį indų ir stalo įrankius, pintą dėžę (kurioje ir buvo sudėti indai ir stalo įrankiai), televizoriaus priedėlį su pulteliu, kaitlentę, baltos spalvos prailgintuvą ir raudonos spalvos čiužinį. Vogtus daiktus padėjo pas save namuose į sandėliuką. Kitus likusius daiktus paėmė V. V.. E. M. jokių daiktų sau neėmė. Vėliau V. V. išvažiavo, o jis su E. M. liko. Tokio dalyko, kad E. M. į šį namą įsibrautų nebe pirmą kartą, jis jam to nepasakojo. Kodėl įvykdė šį nusikaltimą, paaiškinti negali. Tame name jis buvo pirmą kartą. Daiktus būtų pasilikęs sau, savo reikmėms. 2019 m. gruodžio 1 d. policijos pareigūnams savanoriškai pateikė visus iš to namo vogtus daiktus. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi jis pavogė tik dalį daiktų nurodytų įtarime, o kitų nevogė. Jokių naujų indų, patalynių, lovatiesių komplektų neėmė, taip pat nevogė televizoriaus, „Sensor“ grotuvo, paveikslų, kengūros ir karvės kailių, skrudintuvo, lauko baldų, muliažinės kameros, naktinių lempų. Apskritai šių daiktų nematė. Matė tik televizorių, bet jie jo neėmė. Jokių daiktų šiame name, nei prie namo, nei jis, nei jo draugai negadino. Jie galėjo ištepti pirties suolus, nes įlipo į namą pro pirties langelį, bet tik ištepti su batais, tyčia jų netepė ir nelaužė. Dėl pirties lango sugadinimo nieko negali pasakyti, kadangi jį ranka pastūmė E. M. ir langas atsidarė. Namo antrame aukšte esančio lango negadino, nes kai jį uždarė, jis jam užsidarė normaliai. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (2 t., b. l. 108-109; 6 t., b. l. 65-69).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. Z. parodė, kad (duomenys neskelbtini), jos mama M. Z. turi sodybą. Ji turi įgaliojimą, patvirtintą notaro, tvarkyti visus turtinius ir teisinius reikalus. 2019 m. lapkričio 20 d., apie 15.00 val., atvykusi į sodybą, pastebėjo, kad per langą įsibrauta į namą ir iš namo pavogti įvairūs daiktai: televizorius „Sony“ LCD, juodos spalvos, įstrižainė apie 50 cm, 380 Eur vertės; televizoriaus priedėlis su pulteliu, juodos spalvos, 30 Eur vertės; mikrobangų krosnelė „Riwa“, sidabrinės spalvos, 80 Eur vertės; CD grotuvas „Sencor“, sidabrinės spalvos, 80 Eur vertės; trys paveikslai, visi apie 50x50 cm dydžio, viename pavaizduotos kengūros, antrame pavaizduotas bumerangas, saulė, trečiame pavaizduoti Australijos vaizdai, 210 Eur vertės (vieno paveikslo vertė 70 Eur); karvės kailis, baltas su juodais taškiukais, 280 Eur vertės; kengūros kailis, geltonos spalvos, 150 Eur vertės; elektrinis virdulys „Gamma“, 30 Eur vertės; skrudintuvas, 28 Eur vertės; elektrinė kaitlentė, baltos spalvos, 150 Eur vertės; indų rinkinys susidedantys iš 24 dalių, kurio vertė 45 Eur; vyno taurės 6 vnt., kurių bendra vertė 18 Eur (vieno vnt. vertė 3 Eur); alaus taurės 6 vnt., kurių bendra vertė 15 Eur (vieno vieneto vertė 2,50 Eur); arbatinių puodelių rinkinys, kurio vertė 36 Eur; trys stalo įrankių rinkiniai, kurių bendra vertė 72 Eur (vieno vieneto vertė 24 Eur); pirties rinkinys, kurio vertė 60 Eur, trys čiužiniai, kurių bendra vertė 195 Eur (vieno vieneto vertė 65 Eur); aštuoni komplektai patalynės, kurių bendra vertė 224 Eur (vieno komplekto vertė 28 Eur); keturios lovatiesės, kurių bendra vertė 48 Eur (vieno vieneto vertė 12 Eur) ir trys didesnės lovatiesės, kurių bendra vertė 54 Eur (vieno vieneto vertė 18 Eur); penki suolai su atlošu ir staliukas su stiklu, rotandinai, 650 Eur vertės; trys naktinės lempos, kurių bendra vertė 150 Eur (vieno vieneto vertė 50 Eur), muliažinė kamera, 15 Eur vertės. Buvo sugadintas pirties langas, kurio vertė 130 Eur, apibraižytos namo sienos, sugadintos pirties lentynos, kurių vertė 100 Eur, sudaužytos grindų plytelės, kurių vertė 15 Eur, visiškai sugadinta namo signalizacija, kurios vertė 200 Eur; apgadintas kambario langas, kurio vertė 150 Eur; sugadintas lietvamzdis, kurio vertė 150 Eur, sugadintas lauko balkono turėklas, kurio vertė 100 Eur. Paskutinį sykį sodyboje buvo 2019 m. lapkričio 16 d., apie 12.00 val., sodybą paliko tvarkingą, užrakintą. Rašydama pareiškimą dėl jai priklausančių daiktų vagystės ir turto sugadinimo, ji nebuvo nurodžiusi visų pavogtų daiktų, t. y. nenurodė daiktų, kuriuos atpažino kaip pavogtus, daiktų apžiūros metu. Šių daiktų nenurodė dėl to, kad jie buvo nenauji, naudoti daug metų, susidėvėję, naudojami lauke, be vertės. Šie daiktai priklausė jai ir buvo pavogti tuo pat metu kaip ir kiti jai priklausantys daiktai, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. Ji atpažino šiuos jai priklausančius daiktus: žalios spalvos prailgintuvas; dvi iš šiaudinių juostelių pintos dėžės; penkios tamsaus stiklo briaunuotos stiklinės, kurių dvi buvo su žalios spalvos įmautėmis su užrašu „AUSTRALIJA“; vienas stiklinis bokalas su pavaizduotu buliumi ir užrašu „TAURAS“; trys baltos spalvos su juodos spalvos gėlių lapų raštais puodeliai; du šviesiai žalios spalvos puodeliai; du arbatiniai šaukšteliai plastmasinėmis rankenomis; du valgomieji šaukštai mediniais kotais; dvi šakutės mediniais kotais; atidarytuvas su mediniu šviesaus medžio kotu; oranžinė spalvos daržovių skustukas plastmasiniu kotu; virtuvinis peilis mediniu kotu; arbatinis šaukštelis mediniu, tamsiai rudos spalvos koteliu; arbatinis šaukštelis plastmasiniu, tamsiai rudos spalvos kotu; arbatinis šaukštelis šviesiai rudos spalvos kotu; kirvis raudonos ir juodos spalvos plastmasiniu kotu; du puodeliai rausvos spalvos su pavaizduotomis kengūromis; trys švelniai rusvos spalvos puodeliai su pavaizduota raudonais žiedlapiais; dvi tamsaus stiklo stiklines ant kurių pavaizduoti baltos spalvos lapeliai; stiklinis alaus bokalas ant kurio pavaizduotas bulius su užrašu „TAURAS“; storo stiklo stiklinė su užrašu „Coca-Cola“; penkios storo stiklo, viršuje praplatėjančios stiklines; virtuvinis peilis su rudos spalvos rankena; šaukštas su medine rudos spalvos rankena; trys baltos spalvos lėkštės, kurių kraštuose apvadai yra geltonos spalvos bei šonuose, vidinėje lėkštės pusėje ir kraštuose yra geltonos spalvos gėlių raštai; gili baltos spalvos lėkštė; baltos spalvos lėkštė, kurios kraštuose yra gelsvos spalvos ornamentas bei ant lėkštės dugno pavaizduotos įvairios gėlės; baltos spalvos lėkštė su geltonos spalvos apvadu kraštuose; didelė rudos spalvos molinė lėkštė; penkios baltos spalvos lėkštės, kurių kraštuose yra geltonos spalvos apvadas; septynios baltos spalvos lėkštės, kurios turi žalios spalvos medžio ornamentus kraštuose; trys baltos spalvos lėkštės su pavaizduotomis gėlėmis; dvi baltos gilios lėkštes ant kurių pavaizduotos gėlės; dvi gilios, baltos spalvos lėkštės – dubenėliai su pavaizduotomis violetinės spalvos gėlytėmis; viena baltos spalvos lėkštė – dubenėlis, kurios kraštuose pavaizduoti įvairių spalvų kvadratėliai ir mėlynos gėlytės; baltos spalvos puodas, ant kurio išorės pavaizduoti įvairūs vaisiai; gili baltos spalvos lėkštė su kraštuose esančiu geltonos spalvos apvadu bei kurios kraštai yra netaisyklingi; gili baltos spalvos lėkštė su kraštuose esančiu geltonos spalvos apvadu. Šie indai buvo virtuvėje, sudėti įvairiose vietose, dalis indų galėjo būti sudėta pintose dėžėse. Šie daiktai yra beverčiai. Policijos pareigūnai po vykusios daiktų apžiūros, kuomet ji atpažino dalį pavogtų jai priklausančių daiktų, grąžino jai dalį daiktų, kurie buvo be vertės, taip pat grąžino: elektrinį virdulį „Gamma“, mikrobangų krosnelę „Riwa“, raudonos su balta spalvos čiužinį, kaitlentę, televizoriaus priedėlį su pulteliu, ir nors šie daiktai buvo jai grąžinti, tačiau jų būklė ir išvaizda netinkami naudojimui. Pavogti patalynės komplektai, indų rinkiniai buvo nauji, neišpakuoti. Apie vagystę ji pranešė „Lietuvos draudimas“, raštu nurodė daiktus ir jų vertes, ir gali būti, kad rašydama pavogtų daiktų vertes, galėjo susimaišyti, todėl jos neatitinka, ką nurodė „Lietuvos draudimas“, ir ką nurodė liudytojos apklausoje. Liudytojos apklausos protokole yra teisingai nurodytos jai priklausančių pavogtų daiktų vertės. Dėl jai priklausančių daiktų vagystės iš jos motinai M. Z. priklausančio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), jai buvo padaryta 3 000 Eur turtinė žala, o dėl turto sugadinimo šios vagystės padarymo metu buvo padaryta 845 Eur turtinė žala. M. Z. priklausantis namas buvo draustas „Lietuvos draudimas“ ir draudimas dėl vagystės atlygino 423,94 Eur, o dėl turto sugadinimo atlygino 357,81 Eur (1 t., b. l. 92, 106-107, 135-138).

Parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiąja T. Z. protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad nukentėjusioji T. Z. parodymų patikrinimo vietoje metu, adresu (duomenys neskelbtini), namuose parodė esančias vietas, kur iki vagystės padarymo stovėjo jai priklausantys daiktai, kurie buvo pavogti bei kokie daiktai buvo sugadinti (1 t., b. l. 114-134).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta telekomunikacijos bokštų celių išklotinių apžiūra. Atlikus nusikaltimo įvykdymo vietoje, Zarasų rajone, Zarasų seniūnijoje, Šukiškių kaime, T. Z. namo kieme, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d., 12.00 val., iki 2019 m. lapkričio 20 d., 15.00 val., gautų telekomunikacijos bokštų celių duomenų analizę, nustatyta, kad tyrimo metu gauti duomenys, kad E. M. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), E. P. naudojasi telefono numeriu(duomenys neskelbtini), V. V. pastaruoju metu jokiu telefono numeriu nesinaudojo. Išanalizavus duomenis ir sutikrinus su įtariamųjų telefono numeriais, nustatyta, kad per tikrinimo laikotarpį E. P. telefono numeris vagystės vietoje, nebuvo suveikęs. E. M. telefono numeris, per tikrinimo laikotarpį, praktiškai veikė nuolatos ir buvo prisijungęs prie interneto ryšio (E. M. gyvena netoli nusikaltimo įvykdymo vietos). Nei iš E. M. telefono numerio, nei į jį, per tikrinimo laikotarpį, jokių skambučių ar sms pranešimų nebuvo vykdoma. Atlikus gautų duomenų analizę, vertingų duomenų bylos tyrimui kol kas negauta. Kompaktinis diskas, kuriame įrašytos telekomunikacijos bokštų celių išklotinės, įdėtas į voką, kuris yra ikiteisminio tyrimo bylos Nr.01-1-49485-19 2-o tomo 11 lape (2 t., b. l. 8-9, 11).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1054706-20 nurodyta, kad tirti pateiktose dviejose daktiloplokštelėse (nuotrauka Nr. 1) užfiksuoti avalynės padų fragmentų pėdsakai (nuotraukos Nr. 2 ir Nr. 3), 2019 m. lapkričio 20 d. rasti įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), M. Z. priklausančio gyvenamojo namo antro aukšto laiptų aikštelės kairėje pusėje ant medinių grindų, buvo palikti ne tirti pateiktomis dvejomis avalynės poromis (nuotraukos Nr. 4-7), o kita avalyne. Tirti pateiktose abiejose daktiloplokštelėse (nuotrauka Nr. 1) užfiksuotuose avalynės padų fragmentų pėdsakuose (nuotraukos Nr. 2 ir Nr. 3) nėra atsispindėjusių tokios pačios formos rašto elementų (2 t., b. l. 18-23).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. V. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams daiktus, kuriuos pavogė iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), t.y. baltos spalvos elektrinį virdulį „Gamma“, baltos spalvos mikrobangų krosnelę „Riwa“, rudos spalvos prailgintuvą, dėžę su indais (2 t., b. l. 59).

Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiajai T. Z. buvo apžiūrėti 2019 m. gruodžio 1 d. savanoriškai įtariamojo V. V. pateikti daiktai: elektrinis virdulys „Gamma“, mikrobangų krosnelė „Riwa“, prailgintuvas, dėžė su indais, kuriuos anot jo, jis pavogė kartu E. M. ir E. P., iš sodybos, adresu (duomenys neskelbtini). Po apžiūros nukentėjusioji T. Z. pareiškė, kad ji atpažino visus šiuos daiktus, jie priklausė jai ir buvo pavogti 2019 m. lapkričio mėnesį iš jos motinai M. Z. priklausančios sodybos. Daiktus ir įrankius atpažino iš jų išvaizdos (2 t., b. l. 62-66, 69-77).

Pakvitavimu užfiksuota, kad nukentėjusiajai T. Z. buvo grąžinti visi daiktai, kuriuos savanoriškai policijos pareigūnams buvo pateikęs įtariamasis V. V.. Pakvitavime nukentėjusioji T. Z. nurodė, kad nors jai ir grąžinti daiktai, tačiau jie netinkami naudojimui dėl savo išvaizdos ir blogos netinkamos naudojimui būklės (2 t., b. l. 79-80).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. P. savanoriškai pateikė daiktus, kuriuos pavogė iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. kirvį, raudonos spalvos kotu, raudonos su balta spalvos čiužinį, baltos spalvos kaitlentę, televizoriaus priedėlį su pulteliu, juodos spalvos, dėžę su indais (2 t., b. l. 112-113).

Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiajai T. Z., buvo apžiūrėti 2019 m. gruodžio 1 d., savanoriškai įtariamojo E. P. pateikti daiktai: čiužinys, kirvis, kaitlentė, televizoriaus priedėlis su pulteliu, dėžė su indais. Po apžiūros nukentėjusioji T. Z. pareiškė, kad ji atpažino visus šiuos daiktus, jie priklausė jai ir buvo pavogti 2019 m. lapkričio mėnesį iš jos motinai M. Z. priklausančios sodybos. Daiktus ir įrankius atpažino iš jų išvaizdos. T. Z. parodė, jog neatpažįsta daiktų, kurie pažymėti numeriais Nr. 5.4 – ruda stiklinė (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 7), Nr. 5.7 – stiklinė (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 8), Nr. 5.9 – keturi stikliukai (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 10), Nr. 5.12 – medinė pjaustymo lentelė (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 11), t. y. šie daiktai jai nepriklauso (2 t., b. l. 116-123, 126-137, 142-143).

Pakvitavime užfiksuota, kad nukentėjusiajai T. Z. buvo grąžinti daiktai, kuriuos ji atpažino kaip savo. Pakvitavime nukentėjusioji T. Z. nurodė, kad nors jai ir buvo grąžinti šie daiktai, tačiau jie netinkami naudojimui dėl savo išvaizdos ir blogos netinkamos naudojimui būklės (2 t., b. l. 139-140).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu(duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas bei jame esančios patalpos, sodybos teritorija. Sodybos teritorijoje, šalia namo, yra statybinės medžiagos, šulinys ir ūkinis pastatas. Sodybos teritorija tvora neaptverta, patekimas laisvas. Gyvenamas namas yra medinis, dviejų aukštų. Apžiūrint namą, jo pietrytinėje dalyje, ant medinių sienos rastų matyti lipimo pėdsakai (žiūrėti foto lentelės nuotraukas Nr. 7 ir Nr. 8). Pėdsakai yra 78 cm aukštyje nuo žemės ir tęsiasi iki 140 cm aukščio nuo žemės. Pėdsakuose matomi praslydimo, braukimo požymiai, juose neatsispindi individualių konkrečios avalynės pado požymių.

Toliau apžiūrint sieną, joje matomas 44x44 cm dydžio langas (pirties), kuris yra 173 cm aukštyje nuo žemės. Apžiūros metu langas yra uždarytas. Lango rėmo dešinėje pusėje (žiūrint į langą), centre matomi smulkius subraižymai. Minėti lipimo pėdsakai kaip tik yra po langu ir, tikėtina, yra palikti lipant siena link lango. Namo šiaurės rytų dalyje yra terasos dalis ir mediniai laiptai į ją. Šalia laiptų ant žemės guli rudos spalvos metalinė lango palangė. Joje matomi likę trys nedidelės vinys. Namo šiaurės rytų dalyje, antrame aukšte matomi esantys du, vienas šalia kito, nedideli langai. Apžiūros metu langai uždaryti. Kairėje esantis langas yra uždengtas dienine užuolaida, o dešinėje – neuždengtas. Lango apžiūros metu matyti, jog lango rankena (viduje) yra horizontalioje padėtyje (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 14). Ties minėtu langu, lauko pusėje, nėra palangės. Tikėtina, jog rasta palangė yra šio lango. Namo šiaurės vakarų dalyje matoma terasa ir joje esantys įvairūs lauko baldai. Namo apžiūros metu kiti jame esantys langai yra sveiki, nesugadinti, jokių akivaizdžių įsilaužimo pėdsakų nesimato, stiklai sveiki, neišdaužti. Metalinės įėjimo į namą durys yra atidarytos, jokių akivaizdžių sugadinimų, įsilaužimo pėdsakų nematyti, durų spyna nesugadinta. Įėjus į namo vidų, patenkama į pirmo aukšto bendrą patalpą. Dešinėje yra virtuvės patalpa ir ant plytelėmis išklijuotų grindų matyti išmėtyti vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai (šakutės ir šaukštai). Kryptimi tiesiai matomas sienoje esantis ankščiau aprašytas langas. Atidarius langą ant rėmo, ties rankena ir užrakinimo mechanizmu, matyti akivaizdūs įsilaužimo pėdsakai. Lango rėmo lauko ir vidinės dalių kraštai yra sugadinti, nemaža dalis medienos atskelta (žiūrėti foto lentelės nuotraukas Nr. 27 ir Nr. 28). Įsilaužimo pėdsakuose nėra akivaizdžių konkretaus įsilaužimo įrankio požymių. Apžiūrint langą, matyti, jog viršuje ir apačioje nėra štapikų. Lango uždarymo ir atidarymo mechanizmas nesugadintas. Įsibrovimo būdas, tikėtina, yra per šį langą. Apdorojus lango rėmo, stiklo, staktos, palangės ir šalia esančių gultų paviršius daktiloskopiniais milteliais, jokių žmogaus, pirštinių ar kokių kitų pėdsakų neišryškinta. Grįžus į pirmo aukšto bendrą patalpą, joje grindys išklijuotos plytelėmis. Patalpoje yra medinis stalas su suolais, plastikinė lauko kėdė, lova, fotelis, židinys su stalu iš plytų ir mediniai laiptai į antrą aukštą. Ant stalo iš plytų yra didelė medinė lenta ir televizijos antenos laidas su antenos antgaliu, tikėtina, jog tai vieta, kur buvo televizoriaus ir priedėlis (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 31). Kairėje yra langas, uždengtas dienine užuolaida, fotelis ir lova. Virš lovos ant sienos matoma esanti tamsesnės spalvos kvadrato forma, tikėtina, paveikslo buvimo vieta (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 32). Tokia pati tamsesnės spalvos kvadrato forma matoma šalia medinio stalo su suolais ant sienos šalia lango (žiūrėti foto lentelės nuotraukas Nr. 33 ir Nr. 34). Bendroje patalpoje nėra išmėtytų, išvartytų, sulaužytų daiktų. Laiptais užlipus į antrą aukštą, patenkama į 253x130 cm dydžio laiptų aikštelę. Laiptų aikštelės grindys yra medinės ir ant jų paviršiaus matomas didelis dulkių ir purvo sluoksnis. Dešinėje yra atidarytos pirmo kambario durys (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 36). Kryptimi tiesiai yra atidarytos antro kambario durys. Kairėje yra atidarytos ūkinės patalpos durys. Toliau yra truputį praviros trečios kambario durys. Durų spynose matomi esantys spynų raktai. Laiptų aikštelės kairėje pusėje ant medinių grindų dulkėto paviršiaus, panaudojus LED lempą, rasti avalynės pado pėdsakai (žiūrėti foto lentelės nuotraukas Nr. 37, Nr. 38, Nr. 39, Nr. 40 ir Nr. 41). Pagal matomus bendruosius požymius, tikėtina, jog tai dešinės ir kairės kojų kulnai. Pėdsakai vienas nuo kito yra 175 mm atstumu ir nukreipti nuo trečio kambario link laiptų. Dešinės kojos avalynės pado pėdsakas yra 40 cm atstumu nuo laiptų aikštelės krašto (turėklo), o kairės kojos kulno avalynės pado pėdsakas 36 cm atstumu nuo laiptų aikštelės krašto (turėklo). Pėdsakai pažymėti Nr. 1. Avalynės pado pėdsakai nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių ir supakuoti į popierinį voką Nr. 1. Laiptų aikštelės turėklas yra kairėje pusėje, 175x91 cm dydžio. Pirmojo, 378x253 cm dydžio kambario grindys ir sienos yra medinės. Ant grindų patiestas siauras patiesalas (takas). Kambaryje ant žemės yra čiužinys su patalais. Dešinėje prie sienos, šalia čiužinio yra medinė spintelė ir aukščiau užvertas langas. Tarp čiužinio ir medinės spintelės guli karnizas su užuolaidomis (dieninėmis ir naktinėmis). Langas yra 84x51,5 cm dydžio ir 101 cm aukštyje nuo grindų (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 44). Lango rankena yra horizontalioje padėtyje (atidaryto lango padėtis). Atidarius langą, matoma, jog nėra lango lauko palangės. Apžiūros metu ant lango rėmo, staktos paviršių, akivaizdžių pažeidimų, įsilaužimo pėdsakų nesimato. Apdorojus minėtus lango paviršius ir stiklą daktiloskopiniais milteliais, žmogaus, pirštinių ir kitokių pėdsakų neišryškinta. Kitų antro aukšto patalpų apžiūros metu akivaizdžiai išmėtytų, išvartytų, sulaužytų daiktų, objektų nesimato. Bendra tvarka nepažeista. Antro aukšto apžiūros metu matoma, jog ant grindų, baldų, langų palangių paviršių yra didelis dulkių sluoksnis. Tikėtina, jog kuris laikas šios patalpos yra nenaudojamos ir jose seniai daryta tvarka. Antro aukšto patalpų apžiūros metu ant įvairių paviršių, panaudojus daktiloskopinius miltelius, žmogaus, pirštinių ir kitokių pėdsakų neišryškinta. Panaudojus LED lempą, daugiau avalynės pado pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 58-61, 63-86, 88).

Dėl T. Z. daiktų vagystės.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį,

Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Kaltinamieji V. V., E. M. ir E. P. kaltę dėl T. Z. daiktų vagystės pripažino pilnai, pas juos buvo rasta dalis iš nukentėjusiosios pavogtų daiktų.

Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje V. V., E. M. ir E. P. veiksmuose nustatyti visi vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų kaltė yra įrodyta. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamieji V. V., E. M. ir E. P. veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d., 12.00 val., iki 2019 m. lapkričio 20 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į M. Z. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš namo slapta pagrobė įvairių daiktų priklausančių T. Z., tuo padarydami nukentėjusiajai T. Z. 3 000 Eur turtinę žalą, todėl jų veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl L. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi dėl padaryto, kad bendrais veiksmais su E. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą L. A.. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 18.00 val., kartu su E. P. nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį. Ten buvo jų pažįstami T. D., L. A., E. Ž., E. G., kurie gėrė degtinę, prie jų prisijungė ir jie. Po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai pasakė jiems pasišalinti iš rūsio ir jie visi nuėjo į namo, esančio(duomenys neskelbtini), rūsį, ten toliau vartojo alkoholį. Vienu metu matė, kaip prie sėdinčio E. P. priėjo L. A. ir sudavė jam ranka per veidą. Nesuprato, kodėl L. A. sudavė E. P. per veidą. Tada jis paklausė L. A.: „Ką tu čia darai?“, bet šis nieko neatsakė. Tada E. Ž. pakvietė jį pasikalbėti į lauką, jis sutiko, bet į lauką jie neišėjo, išėjo į rūsio koridorių, su jais išėjo ir L. A., T. D., pargriovė jį ir pradėjo spardyti. Už ką jį mušė, nesakė. Pasibaigus konfliktui, jie grįžo į rūsį ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu visi išsiskirstė, liko jis, E. P. ir L. A.. Paskui išėjo ir L. A.. Po kiek laiko jis su E. P. taip pat išėjo iš šio rūsio ir ėjo link E. P. namų, bet eidamas jis prisiminė, kad namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje paliko garso kolonėlę. Jie su E. P. grįžo į rūsį. Abu užėję į rūsį pamatė, kad ant sofos sėdi L. A., kuris jam pasakė kažką negražaus, dėl ko jis supyko, dar prisiminė, kad L. A. su draugais jį sumušė ir tada supykęs sudavė kumščiu ne mažiau šešių kartų L. A. į veidą. Su buteliu L. A. į galvą, nei kur kitur, nesudavė. Tada prie L. A., kuris jau sėdėjo ar tai gulėjo ant sofos, priėjo E. P. ir spyrė jam keletą kartų, bet į kurią vietą ir kiek kartų, nepamena. Tada jie pasiėmė kolonėlę ir išėjo namo. Jie su E. P. nesitarė mušti L. A., viskas gavosi spontaniškai (3 t., b. l. 142-143, 171-172, 6 t., b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad savo kaltę dėl L. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįsta pilnai ir gailisi dėl padaryto. 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, galimai įtarime nurodyta 23 dieną, apie 17.00 val., kartu su E. M., E. Ž., E. G., T. D., L. A. susirinko adresu (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, tikslu vartoti alkoholinius gėrimus. Jiems bešvenčiant, jokių konfliktų tarp jų nevyko. Gali būti, kad apie 21.00 val. buvo atvykusi policija, kuri dėl keliamo triukšmo liepė jiems skirstytis. Tada jie išėjo kitą rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). Vienu metu L. A. sudavė jam ranka ar tai kumščiu į veidą, dėl ko jis taip pasielgė, nesuprato. Tuo metu jis buvo girtas, todėl nesuprato ir nebejautė, ar nuo L. A. smūgio jam skaudėjo ar ne. Tada matė, kad E. Ž. pakvietė išeiti į rūsio koridorių pasikalbėti E. M., su jais išėjo ir L. A., T. D.. Po kelių minučių išėjęs pasižiūrėti, kas vyksta rūsio koridoriuje, pamatė ant grindų gulintį E. M.. E. M. jam pasakė, kad jį suspardė, nepasakė už ką. E. M. nenurodė, kas jį spardė, bet jam buvo aišku, kad jį spardė L. A., T. D. ir E. Ž., nes jie buvo išėję kartu su E. M.. Paskui jie nuėjo į rūsį ir vartojo alkoholį. Sužalojimų ant E. M. jis nematė. Po vidurnakčio visi pradėjo skirstytis namo. Prisimena tiek, kad iš rūsio išėjo kartu su E. M., L. A. jau buvo išėjęs. Jiems einant, E. M. prisiminė, kad rūsyje, (duomenys neskelbtini), paliko savo kolonėlę, todėl jie grįžo jos pasiimti. Nusileidus į rūsį, jame buvo L. A., kiek pamena, jis gulėjo lovoje ir pasakė kažką negražaus E. M.. E. M. priėjo prie L. A. ir pradėjo jį rankomis ar tai kumščiais daužyti į įvairias kūno vietas, sudavė ir į veidą ir į kitas kūno vietas. E. M. mušė gulintį L. A.. Nematė, kad E. M. suduotų buteliu L. A. į galvą, jam atrodo, kad E. M. mušė tik rankomis. Tą vakarą jis buvo neblaivus, todėl neatsimena tokio dalyko, kad būtų spardęs L. A. į įvairias kūno vietas, bet jei tai matė E. M., vadinasi jis galėjo taip daryti (3 t., b. l. 163-164, 6 t., b. l. 65-69, 75).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. A. parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., vakare, jis nuėjo į namo rūsį, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Rūsyje buvo susirinkę E. N., jo motina Nastajienė, E. P., E. Ž., E. M., T. D.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena tik tiek, kad tarp jo, E. Ž., E. P. ir E. M. įvyko žodinis konfliktas. Neprisimena, kas tuo metu buvo šalia ir kur tai buvo. Tiksliai gali pasakyti, kad E. M. trenkė jam buteliu į galvą, o kas vyko toliau, nepamena. Ar kas nors tuo metu buvo šalia jų, ar matė kas nors, ir kur tai įvyko, neatsimena. Prisimena tik tiek, kad 2019 m. lapkričio 24 d. prabudo rūsyje, jam labai skaudėjo galva, jis gulėjo ant žemės mažoje galinėje patalpoje, buvo be batų ir telefono. Mano, kad jį galėjo sumušti E. P. arba E. M., arba jie kartu. Jis kartais nakvoja rūsyje ir apie tai tikrai žinojo E. P.. Mano, kad buvo sumuštas dėl prieš tai kilusio konflikto, bet dėl ko jis kilo, neprisimena (3 t., b. l. 33-34, 37-38).

Liudytojas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 22.00 val., kartu su draugais gėrė rūsyje, esančiame Zarasų mieste, P. Širvio g. 36, pas draugą T. D.. Kompanijoje dar buvo L. A., E. M., E. P.. Išgertuvių metu tarp jo, L. A. ir E. M. buvo įvykęs žodinis konfliktas dėl neaiškios priežasties, kurio metu jie visi trys šiek tiek apsistumdė, tačiau vienas kitam jokių sužalojimų nepadarė. Dar kurį laiką visi vartojo alkoholinius gėrimus, jis su visais sutarė normaliai. Daugiau L. A. prie jo su niekuo nekonfliktavo. Maždaug apie 23.30 val. jis kartu su L. A. išėjo, jis nuėjo namo, o L. A. nuėjo į rūsį, esantį(duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 24 d., ryte, jam paskambino E. G. mama ir pasakė, kad L. A. guli rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ( 3-ios laiptinės), ir yra sumuštas. Tada jis nuėjo į rūsį, kur rado L. A.. Kas jam sudavė smūgius, L. A. jam tiksliai nepasakė, bet mano, kad jį sumušti galėjo E. M., galbūt prie jo buvo prisijungęs ir E. P. (3 t., b. l. 96-97).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., vakaro metu, kartu su savo draugais dalyvavo išgertuvėse, vykusiose(duomenys neskelbtini), rūsyje (3-ios laiptinės). Jose dalyvavo jis, E. Ž., T. D., E. P., E. M. ir L. A.. Bevartojant alkoholinius gėrimus, jokie konfliktai nevyko, visi bendravo tarpusavyje draugiškai. Jis išėjo namo apie 20.30 val., visi kiti liko. 2020 m. lapkričio 24 d., apie 11.30 val., jis nuėjo į rūsį, esantį(duomenys neskelbtini), kur rado gulintį ant lovos L. A.. Jis buvo visas kruvinas ir sudaužytas. (3 t., b. l. 102).

Liudytoja T. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, vakare, ji nuėjo pasižiūrėti į jų namo, esančio(duomenys neskelbtini), rūsio patalpą, kurioje renkasi jaunimas, ten buvo ir jos sūnus E. G.. Užėjusi į rūsio patalpą, matė E. G., T. D., E. Ž., L. A., E. M. su dar vienu jaunuoliu, kurio viena akis buvo keistos išvaizdos, jie išgėrinėjo degtinę. Kol ji buvo namo rūsyje, jokie ginčai tarp jaunimo nevyko, jokių muštynių nebuvo, visi bendravo draugiškai. Kitos dienos rytą ji paprašė E. G. atnešti iš rūsio bulvių. Neilgai trukus E. G. atbėgo namo, jis buvo išsigandęs, pasakė, kad toje patalpoje rūsyje, kur vakar vyko išgertuvės, ant sofos kruvinu veidu guli L. A.. (3 t., b. l. 107-108).

Liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., vakaro metu, jis su draugais sėdėjo rūsyje, (duomenys neskelbtini). Kartu buvo E. Ž., E. G., L. A., E. P. ir E. M., visi vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų išgertuvių metu nebuvo. Apie 21.00 val. į rūsį buvo atvykę policijos (duomenys neskelbtini), toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp L. A. ir E. M. buvo įvykęs konfliktas, kurio metu jie tarpusavyje buvo susistumdę, bet jokių sužalojimų vienas kitam nepadarė. Kiek matė, E. Ž. juos skyrė. Po konflikto dar šiek tiek pabuvus rūsyje, visi išsiskirstė namo. L. A., kaip ir visi kitai jaunuoliai, vizualiai atrodė sveikas, jokių kūno sužalojimų ant jo nematė. 2019 m. lapkričio 24 d., jam paskambino E. Ž. ir jie sutarė susitikti prie namo(duomenys neskelbtini). Lauke stovėjo L. A., kuris buvo sumuštas, ir E. Ž.. Kas galėjo sumušti L. A., nematė, bet konflikto pradžia buvo tarp L. A. ir E. M.. Tikėtina, kad jį galėjo sumušti E. M.. Visiems išgertuvėse dalyvavusiems asmenims buvo žinoma, kad L. A., būdamas neblaivus, visada lieka miegoti rūsyje, esančiame S. Nėries g. 57 (3 t., b. l. 113-114).

Akistatos tarp įtariamojo E. M. ir įtariamojo E. P. protokole užfiksuota, kad įtariamasis E. M. parodė, kad jis 2019 m., iš lapkričio 23 d. į 24 d., kartu su E. P. eidami iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio į namus, atsiminė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje paliko garso kolonėlę. Jie su E. P. grįžo į namo, (duomenys neskelbtini), rūsį. Abu, užėję į rūsį, pamatė ant sofos sėdintį L. A., kuris pasakė jam kažką negražaus, dėl ko jis supyko. Taip pat jis prisiminė, kaip L. A. su draugais sumušė jį namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ir tada, priėjęs prie L. A., sudavė jam kumščiu ne mažiau šešių kartų į veidą. Tada prie sėdinčio ant lovos L. A. priėjo E. P. ir jam keletą kartų spyrė. Įtariamasis E. P., išklausęs įtariamojo E. M. parodymus, su jais sutiko pilnai, parodė, kad viskas galėjo būti taip, kaip nurodo E. M.. Jis tą vakarą ir naktį buvo neblaivus, todėl neatsimena tokio dalyko, kad būtų spardęs L. A. į įvairias kūno vietas, bet jei taip nurodė E. M., vadinasi jis galėjo taip daryti (3 t., b. l. 127-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 599/2020(01), kurioje nurodyta, kad L. A. nustatyta žaizdos dešinio antakio ir kaktos srityje, nosikaulių ir dešinio žandinio ančio priekinės bei šoninės sienelių lūžiai. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2019 m. lapkričio 24 d.). Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai visumoje galėjo būti padaryti, suduodant smūgius buteliu bei suduodant kumščiais į galvą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje (3 t., b. l. 77-79).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje. Apžiūrėtas rūsys, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) daugiabučio priešpaskutinei laiptinei, žiūrint nuo miesto centro puses. Nusileidus laiptais į rūsį, patenkame į bendro naudojimo patalpą, kuri yra praeinama, ją praėjus ir priėjus atvirą praėjimą, ant betoninių grindų, tarpduryje matoma raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė. Ant medinių durų varčios matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Kairėje pusėje, ties minėtų durų stakta, stovi į sieną atremtas baltos spalvos maišas, ant kurio tai pat matomos raudonos spalvos lašo formos dėmės, galimai kraujas. (3 t., b. l. 23-24, 26-29).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. P. ir E. M., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 23 d., 21.00 val., iki 2019 m. lapkričio 24 d., 11.27 val., (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, žodinio konflikto su L. A. metu, E. M. sudavus buteliu vieną kartą L. A. į galvą, bei ne mažiau šešių kartų kumščiu sudavus jam į galvą, E. P. spyrus L. A. kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, tokiu būdu bendrais veiksmais, padarė nukentėjusiajam L. A. žaizdą dešinio antakio ir kaktos srityje, nosikaulių ir dešinio žandinio ančio priekinės bei šoninės sienelių lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam L. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui.

Patys kaltinamieji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino. E. P. ir E. M. kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo L. A., liudytojų E. Ž., E. G., T. N., T. D. duoti parodymai, akistatos tarp E. M. ir E. P. protokolas, kurie patvirtina, jog E. P. ir E. M. veikdami kartu padarė nukentėjusiajam L. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam L. A., E. M. ir E. P. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizdomis dešinio antakio ir kaktos srityje, nosikaulių ir dešinio žandinio ančio priekinės bei šoninės sienelių lūžiais, todėl darytina išvada, kad E. M. ir E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl A. Š. priklausančio automobilio vagystės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi dėl padaryto. 2019 m. lapkričio 30 d., jis buvo brolių Edvino ir E. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare jam parašė M. P., klausė, ar jis galės padėti jam dirbti. Jie susitarė susitikti. Su M. P. jis susitiko prie P. Širvio mokyklos, nusprendė, kad reikia išgerti ir abu nuėjo į brolių P. namus. Gėrė jis ir M. P.. Begeriant, jis ar E. P. pasakė M. P., kad netoli Zarasų, miške, turi paslėpę keturratį, kurį prieš kelias dienas pavogė iš E. P. tetos. Jis sutiko eiti jo pasižiūrėti. Nelabai pamena, kaip ir kelintą valandą išėjo iš P. namų, bet jau buvo vėlu. Kiek pamena, iš namų išėjo jis, E. P. ir M. P.. Visi ėjo iki jo namų, (duomenys neskelbtini). Visi ėjo į mišką, esantį Štadvilių kaime, apžiūrėti keturračio. Jie nerado, kas galėtų juos pavežti, o eiti reikėjo toli. Nepamena tokio dalyko, kad jis su E. P. ir M. P., eidami Zarasų miestu, ieškotų nerakinto automobilio, kurį galėtų pavogti, buvo girtas. Pamena, kad jie trise nuėjo iki sodų bendrijos, priėjo stotelę ir kažkuris – E. P. ar M. P., liko laukti stotelėje, o jis su kažkuriuo iš jų, bet dėl girtumo nepamena, su kuriuo, nuėjo už stotelės į sodus, keliu po dešine puse, pasuko kairiau ir viename kieme pamatė stovintį automobilį „Opel Zafira“. Žino, kad jie ieškojo automobilio tam, kad galėtų juo nuvažiuoti iki jo namų, kad nereikėtų eiti pėsčiomis. Pamena, kad jie iškarto rado automobilį, jis paklibino vairuotojo dureles ir jos atsidarė, užvedimo spynelėje pamatė automobilio raktelius, sėdo už vairo ir jį užvedė. Kažkuris iš draugų, kuris, nepamena, atsisėdo į automobilio priekį. Jis pats teisės vairuoti neturi. Nepamena, kad jis su kažkuriuo iš draugų tą naktį, be „Opel Zafira“ automobilio, dar būtų ketinę pavogti kitą automobilį, būtų aplink jį vaikščioję. Jis pradėjo važiuoti prie stotelės, kur buvo likęs vienas iš draugų, paėmė jį, ir nuvažiavo už Štadvilių į miškelį, nuo pagrindinio kelio pasuko į dešinę, kiek pavažiavo ir sustojo. Tada jis su E. P. nuėjo į mišką, kur prieš kelias dienas buvo palikę vogtą keturratį, abu stūmė jį link automobilio. Priėjęs M. P. padėjo atstumti keturratį iki vogto automobilio, įdėjo jį į bagažinę ir važiavo link Dusetų, pas M. P. į kaimą. Ten malkinėje paliko keturratį. Tada visi automobiliu „Opel Zafira“ nuvažiavo į Degučius, pas jo patėvį Š. Š., toliau gėrė. Jis, M. P. ir E. P. tarėsi, kur paslėpti automobilį „Opel Zafira“. Nepamena, kas ir kur važiavo slėpti automobilio, ar jis pats važiavo, buvo girtas. 2019 m. gruodžio 1 d., ryte, į Š. Š. namus atvažiavo policija ir visus tris juos sulaikė. Supranta, kad padarė automobilio „Opel Zafira“ vagystę, tai padarė dėl to, kad buvo girtas. Neatsimena, kad kai 2019 m. lapkričio 30 d., vėlai vakare, su M. P. ir E. P. ėjo link Štadvilių kaimo, kad Zarasų mieste, jis su M. P. būtų atsinešę kokius nors daiktus, tokius kaip vaistinėlę, laidą ar automobilio užvedimo laidus. Negalėtų parodyti vietos, iš kur pavogė automobilį „Opel Zafira“, buvo tamsu ir jis buvo girtas. Jie visi suprato, kad padarė vagystę. Vogto automobilio neketino grąžinti savininkui. Tikslas buvo pavogti automobilį, o ne jame esančius daiktus, jis apskritai nematė jokių banko, nuolaidų kortelių ar dokumentų. Automobilį pavogė tam, kad parvažiuoti namo, o ne tam, kad pargabenti vogtą keturratį, ši mintis kilo važiuojant pavogtu automobiliu, o paliktas keturratis buvo jiems pakeliui, važiuojant link jo namų (4 t., b. l. 180-182, 6 t., b. l. 120-122, 191).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d., apie 21.00 val., gerai nepamena, bet gal jis pats paskambino E. M., jie susitarė susitikti prie Zarasų P. Širvio mokyklos. Susitikę sutarė išgerti, nusipirko butelį degtinės ir nuėjo pas brolius P. Namuose buvo abu broliai P. Jie išgėrė 1 litrą degtinės, daugiausiai gėrė jis su E. M., o broliai P. beveik negėrė. Tada E. M. su E. P. jam pasakė, kad netoli Zarasų, miške, jie turi paslėpę keturratį, kurį pavogė iš E. P. giminaitės. Jie klausė, ar jis nežino, kam jo reikia ir pasakė, kad parodys jį. Iš E. P. ir E. M. kalbos suprato, kad keturratis gali būti vogtas. Tada jis, E. M. ir E. P. išėjo iš Zarasų ir ėjo keliu link Štadvilių. Galėjo būti apie 24.00 val., nors laiko tiksliai nežino. Tada pas juos dar nebuvo sumanymo padaryti kokio nors automobilio vagystę. Jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neatsimena visų aplinkybių. Nepamena tokio dalyko, kad tą naktį jiems dar einant Zarasų miestu, jis su E. M. ir E. P. ieškotų nerakinto automobilio, kurį būtų galima nuvaryti. Vienu metu priėjo sodų bendriją, pavadinimo nežino, ir pasuko į dešinę, pro autobusų sustojimo stotelę. Buvo nutarta, kad E. P. lauks stotelėje, o jis su E. M. eis paieškoti kokio nors automobilio. Negali pasakyti, kam jiems, be pasivažinėjimo, buvo reikalingas automobilis. Jie su E. M. neliepė E. P. laukti stotelėje, jis liko pats. E. P. žinojo, kad jie eina ieškoti nerakinto automobilio, kurį būtų galima nuvaryti, nes liko stebėti stotelėje, ar niekas nevažiuoja į sodus, ir jei kas nors būtų važiavęs, jis būtų jiems paskambinęs. Tada jis su E. M. pasuko kairiau keliuku, ėjo tiesiai, kol pamatė prie namo stovintį baltos ar pilkos spalvos automobilį „Opel Zafira“. Kodėl jis su E. M. nuėjo prie to namo, kokį sumanymą turėjo, pasakyti negali, buvo neblaivus, ėjo ir tiek. Kai jie su E. M. priėjo prie automobilio, E. M. prie jo nuėjo pirmas, atidarė dureles, jos buvo nerakintos, o jis tuo metu stovėjo šalia E. M.. Atidaręs automobilio dureles, E. M. pasakė jam, kad spynelėje yra rakteliai. E. M. atsisėdo už automobilio vairo ir užvedė automobilį, o jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Jie nekalbėjo, kad ketina ar planuoja nuvaryti šį automobilį, bet jis suprato, mano, kad suprato ir E. M., kad jie pavogs šį automobilį. Nepastebėjo, kad automobilyje būtų buvę kokie dokumentai, banko kortelė, nuolaidų kortelės. Nepamena, kad be automobilio „Opel Zafira“, jie su E. M. vaikščiotų soduose aplink kokį kitą automobilį, galėjo praeiti pro šalį pro kitą automobilį, bet tikslo kurį automobilį iš kelių pavogti, nebuvo. E. M. išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavo prie autobusų stotelės, kurioje jų laukė E. P.. Sustojo, paėmė E. P. ir nuvažiavo pažiūrėti to keturračio. E. P. nesistebėjo ir neklausė apie automobilį, kuriuo jį paėmė. E. P. viską suprato. Jie nepasakojo E. P., kaip iš kiemo nuvarė automobilį, bet jis suprato, kad jie jį pavogė, nes jis ir liko stotelėje tam, kad žiūrėti, ar niekas nevažiuoja ir neina. Kiek pamena, paėmę E. P., pasuko į dešinę ir nuvažiavo link Štadvilių, jų neprivažiavus, pasuko į dešinėje esantį mišką. Pavažiavę mišku, sustojo, E. P. ir E. M. nuėjo prie keturračio, po kelių minučių nuėjo ir jis, pamatė, kad jie stumia nedidelį, žalios spalvos keturratį link vogto automobilio, jis nuėjo jiems padėti. Tada pakrovė keturratį į vogto automobilio bagažinę, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į jo namus, Lungelių kaimą, Dusetų seniūniją, Zarasų rajoną. Negali pasakyti, kodėl keturratį atvežė į jo namus ir nuvarė į malkinę. Nežino, ką būtų su juo darę. Tada jie važinėjosi po Dusetas, Degučius. Tada Degučių seniūnijoje, kažkokiame kaime, pas Š. Š. paliko E. P., jis liko ten miegoti. Š. Š. žinojo, kad automobilis „Opel Zafira“ yra vogtas, kažkas iš jų jam tai pasakė. Jis nesakė Š. Š., kad norėtų šį automobilį paslėpti, ir vėliau išrinkti dalimis. Jis, E. P. ir E. M. norėjo kažkur paslėpti automobilį, kad jo nerastų policiją, kad neišsiaiškintų, kad jį nuvarė jie. Nežino, ką vėliau būtų darę su tuo automobiliu. Jis pats, paslėpus automobilį, neturėjo tikslo juo pasinaudoti. Nežino, ką būtų darę E. M. ir E. P.. Jis, E. M. ir Š. Š. nuvarė paslėpti automobilį, E. P. miegojo namuose. Iš pradžių automobilį vairavo E. M., paskui persėdo vairuoti Š. Š., jis sėdėjo gale, kur važiuoti, sakė Š. Š.. Privažiavus miške kažkokį kaimą, ten buvo apleistas ūkinis pastatas. Tada už vairo vėl persėdo E. M. ir, varydamas į ūkinį pastatą, kažkur užkliuvo, dėl ko apgadino automobilį, nulaužė kažkurios pusės veidrodėlį, dar kažką apgadino. Jis pats jokios piniginės automobilyje nematė, todėl iš jos jokių kortelių neėmė, kas ir kokias korteles galėjo paimti iš piniginės, nežino, gal galėjo paimti E. M., bet nežino. Nežino, kaip nuolaidų kortelės, kiti dokumentai, buvę piniginėje, kuri buvo automobilyje, galėjo atsidurti Š. Š. namuose ant spintos, jis jų neėmė ir ten nedėjo. Po automobilio „Opel Zafira“ vagystės važiuoti pas Š. Š. buvo E. M. sumanymas. Nuo vietos, kur jie paslėpė vogtą automobilį, iki ten, kur liko miegoti E. P., yra apie 4 km atstumas. Grįžę pas Š. Š., jie visi nuėjo miegoti. Įvykio metu jis buvo girtas. Su E. M. apie šį įvykį nekalbėjo. 2019 m. gruodžio 1 d., ryte, atvažiavo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė, kaip įtariamus automobilio „Opel Zafira"“ vagyste. Įvykių metu jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke, juodomis džinsinėmis kelnėmis. Drabužius sutinka pateikti savanoriškai, o pusiau baltos ir mėlynos spalvų sportbačius, kuriais buvo apsimovęs įvykio metu, policijos pareigūnams pateikė E. P.(5 t., b. l. 28-30, 39; 6 t., b. l. 157-158).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl A. Š. priklausančio automobilio „Opel Zafira“ vagystės, savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis pats automobilio nenuvarė, tai padarė E. M. su M. P., jis laukė jų atokiau, bet žinojo, ką jie ketina padaryti. 2019 m. lapkričio 30 d. visą dieną namuose, kartu buvo ir E. M.. Paskui E. M. nuėjo susitikti su M. P. ir jie kartu grįžo pas jį, atsinešė butelį degtinės, kurį gėrė. Jis su broliu E. P. negėrė. Baigę gerti degtinę, jis, E. M. ir M. P. nusprendė nueiti į lauką, M. P. ieškojo, kas galėtų juos pavežti iki E. M. namų, bet nieko nerado. E. Š. gatve, M. P. pasakė: „Aš jau pėsčias tai tikrai niekur neisiu, reikia mašinos“, jis suprato, kad šis nori pavogti automobilį, kad nuvažiuoti namo. Tada E. M. su M. P. vaikščiojo Šaltupės gatvėje po kiemus ir ieškojo automobilio, kuris būtų atrakintas, kad jį pavogti. Tai suprato, nes kažkuris iš jų sakė, kad reikia ieškoti atrakinto automobilio, kurį būtų galima nuvaryti. Jis su jais nėjo, stovėjo gatvėje ir laukė, tikslo pavogti automobilio neturėjo. Jis laukė E. M. ir M. P. kokį pusvalandį, bet jam atsibodo laukti ir, paskambinęs E. M., pasakė, kad eina link Štadvilių kaimo. Jis stovėjo prie buvusios parduotuvės, Zarasų mieste, Šaltupės gatvėje, ir priėję E. M. su M. P. pasakė, kad nerado jokio atrakinto automobilio. Tada M. P. pasakė, kad jis su E. M. eitų link Štadvilių kaimo, o jis pats dar pavaikščios po kiemus. Jis su E. M. ėjo į kitą kelio pusę, nes M. P. sakė jiems pasižiūrėti, ar kur nors yra nerakintų automobilių. Nuėję į kitą Šaltupės gatvės kelio pusę, žiūrėjo automobilius, bet nerakintų automobilių nerado. Tuo tarpu M. P. žvalgėsi kitoje kelio pusėje. Vienu metu prie jų priėjo M. P., tada ties ta vieta, kur eiti link sodų nuo Zarasų, jis pamatė namo kieme esantį automobilį, pasakė apsižiūrės čia, ir jie su E. M. nuėjo apžiūrėti to automobilio. Po kažkiek laiko jie atėjo ir atsinešė kažkokią geltoną virvę, vaistinėlę, užvedimo laidus „krokodilus“, iš kur juos paėmė, nesakė. Šiuos daiktus jie paslėpė ar numetė kažkur griovyje prie medžio netoli Zarasų. Tada visi trys ėjo link sodų. Priėjus sodus, M. P. pasakė jam likti stotelėje ir jų laukti. Jie neprašė jo stebėti, ar kas eina, ar važiuoja, o tik prašė palaukti. Tada jis nuėjo ir laukė stotelėje, kuri yra, nuo Zarasų, kelio dešinėje. Jis suprato, kad jie ieško kokio nors nerakinto automobilio, kurį galėtų pavogti. E. M. su M. P. iš pradžių nuėjo pasižiūrėti į sodų kairę pusę, tada grįžo į dešinę. Po kokių 10 minučių jie atvažiavo pilkos ar sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Zafira“, už vairo buvo E. M., M. P. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis suprato, kad jie rado nerakinta automobilį ir jį pavogė. Jis atsisėdo į automobilio galą. E. M. ir M. P. nepasakojo, kaip nuvarė automobilį. Tada jie nusprendė nuvažiuoti į mišką ir paimti žalios spalvos keturratį, kurį jis su E. M. buvo pavogę prieš kelias dienas iš jo tetos. Keturratis buvo paliktas miške, sukant į dešinę nuo pagrindinio kelio už Štadvilių. Jis su E. M. nuėjo į mišką atsivaryti keturračio, netrukus priėjo M. P. ir jiems padėjo, jie įkėlė keturratį į vogto automobilio bagažinę ir visi nusprendė nuvežti jį pas M. P. namo ir palikti malkinėje. Nesitarė, ką su juo darys toliau, paliko ir tiek. Dėl šio keturračio vagystės jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda. Važinėjant, paryčiais, jam paskambino mama J. P. ir pasakė, kad jo su draugais ieško policija, sakė grįžt namo, bet jis negrįžo. Tada E. M. pasakė, kad reikia paslėpti automobilį ir jie nuvažiavo į Degučių kaimą, pas E. M. pažįstamą. Jis liko miegoti name, o E. M., M. P. ir tas senis išėjo į lauką. Ar jie visi važiavo, nematė. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 07.00 val., pabudo ir E. M. pasakė jam, kad paslėpė automobilį „Opel Zafira“, kur, nesakė. Netrukus atvažiavo policija ir juos sulaikė. Įvykio naktį jis buvo blaivus. Kai jis su E. M. ieškojo nerakinto automobilio Šaltupės gatvėje, o M. P. kitoje gatvės pusėje, jie turėjo tikslą nuvaryti kokį nerakintą automobilį, kad atsivežti iš miško iki M. P. namų keturratį ir pasivažinėti. Automobilyje „Opel Zafira“ matė numestą kažkokią piniginę, joje buvo sudėti daiktai, kortelės, nežino, ar E. M., ar M. P. galėjo iš piniginės jas išimti, nežino, ar norėjo ką nors su jomis daryti. Kažką pamena, kad kažkuris iš jų paėmė kažkokias korteles ir padėjo E. M. pažįstamo name ant spintos. Automobilį norėjo nuvaryti tam, kad nereikėtų eiti pėsčiomis, nežino, ką vėliau būtų su juo darę. (5 t., 95-97, 106-107, 6 t., b. l. 65-69, 75).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d., apie 14.00 val., atvyko jam priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į sodų bendriją „Lakštingala“, į jam priklausantį sodo namelį, adresu Zarasų rajone, Ditkūnų kaime, Ežero g. 22. Automobilį paliko kieme prie namelio. Automobilyje buvo palikti visi automobilio dokumentai, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimas, draudimo polisas, techninės apžiūros lapas, taip pat jame buvo palikta piniginė, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ kortelė, parduotuvių nuolaidų kortelės, vairuotojo pažymėjimas, visi dokumentai buvo išduoti jo vardu. Apie 22.30 val. nuėjo miegoti, automobilį paliko kieme, nerakintą. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 05.00 val., atsibudo ir pamatė, kad kieme nėra automobilio. Buvo pasnigta, todėl sniege matėsi dviejų asmenų batų padų pėdsakai, kurie vedė nuo pagrindinio kelio. Nakties metu nieko negirdėjo ir nematė. Automobilio vertė yra 1 700 Eur, ir, nors automobilis buvo surastas ir jam grąžintas, tačiau jis buvo apgadintas. Dėl automobilio sugadinimų jis patyrė 580 eurų turtinę žalą. Automobilį remontavo Blekio automobilių remonto įmonėje, turi išrašytą sąskaitą faktūrą, kurią pateikia prie savo papildomo liudytojo apklausos protokolo, taip pat pateikia ir kasos kvitą. (4 t., b. l. 55-56, 65-66, 69-70).

Liudytojas Š. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 07.00 val., pas jį namo, adresu(duomenys neskelbtini), pilkos spalvos automobiliu atvažiavo M. P., E. M. ir E. P.. Jie klausė jo, kur paslėpti automobilį. Jie norėjo automobilį nuskandinti, padegti arba kitaip sunaikinti. M. P. norėjo automobilį kažkur paslėpti, kad po poros mėnesių galėtų jį išardyti ir parduoti dalimis. Kadangi jis vietinis, netoliese žinojo apleistą sodybą, kurią ir parodė. Kai išvažinėjo nuo jo namų iki sodybos, automobilį vairavo M. P., po to už vairo atsisėdo E. M.. Apsisukinėdamas prie sodybos, E. M. nuvažiavo nuo stataus šlaito, kažką apgadino į medžius. Kai jie slėpė automobilį tame pastate, E. P. buvo likęs pas jį namie, miegojo. Paslėpę automobilį, E. M. ir M. P. pėsčiomis grįžo pas jį namo. Grįžus, maždaug po 10 minučių, E. M. paskambino iš policijos ir netrukus atvyko policijos pareigūnai bei visus juos sulaikė. Visi asmenys prašė jo, kad, jeigu atvyks policija, jis sakytų, kad jie visi trys nuo vakaro sėdi pas jį. Būnant namuose, matė, kad E. P. kažką užmetė ant spintos. Apie 17.20 val. pas jį vėl atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė apžiūrėti jam priklausantį namą ir kambaryje ant spintos jie surado kažkokius daiktus, kurie jam nepriklauso. Jis įtarė, kad šiuos daiktus galėjo palikti E. M., M. P. ir E. P.. Kokius daiktus policija rado, jis nežiūrėjo, bet matė, kad tai kažkokie dokumentai, raktai ir panašiai, tuos daiktus jis matė pirmą kartą (4 t., b. l. 87-89).

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Č., 16.38 val., iš Utenos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą: „Zarasų mieste iš pranešėjo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogta USB jungtis, laikiklis. Kieme yra vaizdo kameros, todėl yra užfiksuoti asmenys. Automobilis buvo neužrakintas“. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas G. S., kuris paaiškino, kad iš nerakinto automobilio dingo jam priklausanti USB jungtis ir telefono laikiklis, tačiau dėl šių daiktų žala jam nepadaryta. Policijai pranešė tik dėl informacijos, nes socialiniuose tinkluose matė pranešimus apie nakties metu įvykusią vagystę. Kadangi G. S. kiemas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, buvo užfiksuoti asmenys, kurie naktį iš jo automobilio pavogė daiktus. G. S. per savo mobilaus ryšio telefoną pateikė peržiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje buvo matomi du asmenys, filmuota naktiniu režimu, medžiagos trukmė apie 1 minutę. Filmuotoje medžiagoje buvo užfiksuoti du jaunuoliai, iš nugaros pusės, kurie ėjo per jo kiemą ir pasuko už pastato kampo. Vieną iš jaunuolių, nors jis buvo iš nugaros pusės, pažino iš eisenos ir sudėjimo, kad tai galimai E. M., t. y. tas, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos striuke. Kito jaunuolio nepažino. Kadangi G. S. nenorėjo rašyti pareiškimo, todėl jo pateikta filmuota medžiaga nebuvo paimta. Kadangi 2019 m. gruodžio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio „Opel Zafira“ vagystės, Zarasų rajono policijos komisariate buvo sulaikyti asmenys, kurie atitiko vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų asmenų išvaizdą. Tai galimai buvo E. P., E. M. ir M. P.. Taip pat Zarasų rajono policijos komisariate buvo sulaikytas E. P., su kuriuo jam žodžiu pabendravus, jis pasakė, kad Šaltupės gatvėje esantį automobilį apvogė su E. M. ir M. P., bei nurodė, kad pavogtus daiktus paslėpė(duomenys neskelbtini), pas Š. Š.. Nuvykus pas Š. Š. dėl pavogtų daiktų, jis pats pasiūlė užeiti ir pasižiūrėti, ar yra daiktai. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, kambaryje ant spintos po daiktais buvo rasti palaidai padėti A. Š. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, Europos sveikatos draudimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ banko kortelė, taip pat automobilio raktas su „Opel“ logotipu, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, telefono įkrovėjas. Pasiteiravus Š. Š., iš kur pas jį šie daiktai, jis atsakė, kad šie daiktai yra ne jo ir jis nežino, iš kur jie pas jį atsirado. Jis tik sakė, kad E. P., E. M. ir M. P. buvo pas jį nakties metu namuose, bet jis nematė, ar jie padėjo kokius nors daiktus. Daiktai buvo grąžinti A. Š. (4 t., b. l. 97-98, 101-102).

Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., dirbant buvo gautas pranešimas ir žinoma, kad iš piliečio A. Š., iš sodų bendrijos „Lakštingala“, iš namų kiemo, buvo pavogtas automobilis „Opel Zafira“. A. Š. buvo Zarasų policijos komisariate, dar buvo jaunuolis pavarde P., vardo nepamena. P. sakė, kad naktį brolis P. jam siūlė kartu su juo, E. M. ir M. P. eiti pavogti kokio nors automobilio, pastovėti „ant šucherio“. P. pasakė jiems įvairias galimas jo brolio P. bei E. M. ir M. P. buvimo vietas ir jie visi kartu važinėjo ir jų ieškojo. Visą laiką, kol jie ieškojo įtariamųjų, P. skambinėjo tiek savo broliui, tiek E. M.. Atvažiavus į Degučius, P. paskambino E. M. ir šis atsiliepė. Po pokalbio P. pasakė, kad jo brolis P., E. M. ir M. P. yra( duomenys neskelbtini), pas Š. Š.. Nuvykus pas Š. Š. namo, jis su vyriausiuoju patruliu R. D. nuėjo į namą, durys buvo atrakintos. Namuose buvo Š. Š., M. P., E. M., ir P. Visi atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Išvedę P., M. P. ir E. M. į kiemą, jie klausinėjo, ar tai jie pavogė automobilį „Opel Zafira“, kur jį padėjo, bet iš pradžių jie neprisipažino, sakė, kad nieko nežino. Visas Š. Š. namų kiemas buvo išvažinėtas automobilio ratų vėžomis. Pats Š. Š. automobilio neturi. Tada E. M., P. ir M. P. buvo įsodinti į tarnybinį automobilį, kadangi buvo įtariami šios nusikalstamos veikos padarymu, važinėjosi ir ieškojo vogto automobilio, tačiau jo nerado. Nuvažiavus į Salako seniūniją, Bikėnų kaimą, miške pastebėjo automobilio ratų vėžas, batų pėdsakus. Važiuojant šiais ratų pėdsakais, pamatė apleistą sodybą, bei apleistame ūkiniame pastate rado vogtą automobilį „Opel Zafira“. Buvo matyti, kad automobilis apgadintas. Jaunuoliai jiems nesakė, kur važiuoti, vogtą automobilį rado pagal sniege paliktas automobilio vėžas. Jie su R. D. į apleistą ūkinį pastatą nėjo, apie tai informavo tuo metu dirbusią operatyvinę grupę, iškvietė ekspertą. Sulaukus eksperto ir operatyvinės grupės, E. M. ir M. P. buvo nuvežti į Zarasų rajono policijos komisariatą, kiti patruliai brolius P. taip pat nuvežė į Zarasų rajono policijos komisariatą. Šie asmenys buvo sulaikyti (4 t., b. l. 107-108).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo dalis namų teritorijos yra filmuojama, kamera įrengta ant garažo pastato. 2019 m. gruodžio 1 d., po 16.00 val., nuėjęs prie savo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas namų kieme, pastebėjo, kad jame yra išmėtyti daiktai, jis pasigedo ant priekinio automobilio stiklo priklijuoto telefono laikiklio, bei magnetoloje pasigedo USB jungties. Tada pastebėjo, kad iki galo neuždarytos automobilio priekinės keleivio durelės bei iš lauko pusės, ant šių durelių, pastebėjo nedidelę į kraują panašią raudoną dėmę. Suprato, kad nakties metu į jo automobilį buvo kažkas įlindę ir pavogė USB jungtį bei telefono laikiklį. Tada, atsukęs vaizdo kamerą, pastebėjo, kad 2019 m. gruodžio 1 d., 01.42 val., iš nugaros pusės užfiksuoti du asmenys, einantys jo namų kiemu, kurie ėjo link tos vietos, kur buvo pastatytas automobilis, tačiau ta vieta, kur stovėjo automobilis, nefilmuojama. Asmenys buvo su kapišonais, vienas jaunuolis buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiu, šviesiomis kelnėmis, kitas šviesiu drabužiu, juodomis kelnėmis. Šių asmenų neatpažino. Apie įvykį dėl informacijos pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kas nutiko, parodė filmuotą medžiagą, pareiškimą rašyti atsisakė. Vėliau policijos pareigūnai jam priklausančius daiktus surado ir atidavė. Savanoriškai pateikia vaizdo įrašą, kuriame 2019 m. gruodžio 1 d., 01.42 val., buvo užfiksuoti pro jo namų kiemą praeinantys du asmenys, kurie, kaip jis įtaria, kad ir padarė vagystę iš jam priklausančio automobilio (4 t., b. l. 113-114).

Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena(duomenys neskelbtini). Turi automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laiko savo namų kieme. Pamena, kad 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, pasigedo automobilio dokumentų, t. y. mokėjimo kvito už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomą draudimą, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo bei sutarties, techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos), kurie buvo palikti automobilio daiktadėžėje. Apie dingusius dokumentus policijai nepranešinėjo. Kada iš automobilio galėjo būti paimti šie dokumentai, negali pasakyti, bet galėjo būti paimti minimu laiku, t. y. 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Namų kieme automobilį rakina, tačiau galėjo pasitaikyti, kad 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje paliko jį nerakintą ir kažkas iš jo pavogė automobilio dokumentus, tačiau automobilio durelių spynelė nebuvo sugadinta. Dėl dingusių daiktų pretenzijų niekam neturi, žala jam nepadaryta (4 t., b. l. 126-127).

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P. yra jos sūnus, todėl ji atsisako duoti parodymus. Gali patvirtinti, kad 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje – 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, kuomet buvo padaryta kažkokio automobilio vagystė, bei buvo įtariamas jos sūnus E. P. su draugais, jos kitas sūnus E. P. tą vakarą ir naktį buvo namuose, niekur su jais nebuvo išėjęs, niekur su jais nedalyvavo (4 t., b. l. 132).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 1 d., 10.53 val., E. M. buvo nustatytas 0,97 promilių girtumas; 10.54 val., M. P. buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas; 10.56 val., nustatyta, kad E. P. buvo blaivus (4 t., b. l. 158).

Apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu(duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – sodyboje esantis ūkinis pastatas, jame rastas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, šiaurės rytinėje sodybos pusėje, sniege, rasti automobilio padangų palikti pėdsakai, kurie tęsiasi ir nusileidžia šlaitu iki šlaito pabaigoje esančio keliuko. Žiūrint nuo šlaito viršaus žemyn, matomos išmėtytos sulaužytos automobilio plastikinės dalys (plastikinės automobilio variklio apsaugos dalys, purvasaugis bei galinio vaizdo veidrodėlis) (žiūrėti foto lentelės nuotraukas Nr. 2-4). Sodybos šiaurės vakarinėje pusėje yra ūkinis pastatas, kurio viduje stovi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas į šiaurės vakarų pusę, galas į pietryčių pusę. Pradiniame įvykio vietos apžiūros etape imami kvapo pėdsakai nuo vairuotojo sėdynės sėdimos vietos, automobilio salono foninis kvapas, kurie supakuoti į specialius sterilius stiklinius stiklainius Nr. 1A (kvapo pėdsakai) ir Nr. 2B (foninis kvapas). Apžiūrėjus automobilį iš išorės, matyti, kad automobilio kėbulas ir stiklai sveiki, dešinės pusės žibintas įskilęs, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis nulaužtas. Apdorojus automobilio kėbulo paviršius juodos spalvos daktiloskopiniais milteliais, ant dešinės pusės kėbulo dalies, prie bagažinės durelių, buvo išryškintas vienas rankos pėdsakas, kuris perkopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Apžiūrėjus ūkinio pastato vidų, prie pietvakarinės ūkinio pastato sienos, matoma numesta piniginė, kuri paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 486377. Ūkinio pastato viduje, ant senos polietileninės plėvelės, rasta užrašų knygutė, kurią apžiūrėjus vizualiai bei išorinės dalies paviršius apdirbus daktiloskopiniais milteliais, išryškėjo pėdsakai, sudaryti iš praslydimų ir sutepimų. Apžiūrint automobilio saloną, nuo priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių paviršių laboratoriniam tyrimui paimti pluoštai (mikrodalelės) ir sėdynių audeklo pavyzdžiai, kurie supakuoti į pakuotes Nr. 2 (vairuotojo sėdynė) ir Nr. 3 (priekinė keleivio sėdynė). Apžiūrint automobilį, akivaizdžių automobilio užvedimo spynos sugadinimų nesimato. Nuo vairo ir bėgių perjungimo svirties paviršių paimtos nuoplovos laboratoriniam biologiniam (DNR) tyrimui, supakuotos į pakuotes Nr. 4 (nuoplova nuo vairo) ir Nr. 5 (nuoplova nuo bėgių perjungimo svirties). Ant priekinio keleivio pusės kojų kilimėlio, tarp įvairių daiktų, rastas flakonas su užrašu „automobilio užvedimo palengvintojas“, paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 282734. Ant priekinio keleivio pusės kilimėlio rastos dvi tuščios skardinės su užrašais „Home 2.0 Beer“. Nuo skardinių paimtos nuoplovos laboratoriniam biologiniam (DNR) tyrimui ir supakuotos į pakuotes Nr. 6 (žiūrėti foto lentelės nuotraukas Nr. 22) ir į pakuotę Nr. 7. Skardinės supakuotos į atskiras pakuotes Nr. 8 (žiūrėti foto lentelės nuotraukas Nr. 22) ir į pakuotę Nr. 9 ir paimtos daktiloskopiniam tyrimui. Galinėje salono dalyje, kairėje pusėje, ant kojų kilimėlio rasta pilna skardinė su užrašu „Home 2.0 Beer“. Skardinė paimta daktiloskopiniam tyrimui ir supakuota į pakuotę Nr. 10. Dešinėje pusėje, ant kojų kilimėlio rasta tuščia pakuotė traškučių „Oho“, kuri paimta daktiloskopiniam tyrimui ir supakuota į pakuotę Nr. 11. Įvykio vietos nuotraukos įrašytos į CD diską (vokas Nr. 3), kuris yra ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49485-19 4-o tomo 47 lape (4 t., b. l. 27-29, 31-45, 47).

Raštiškame pasižadėjime nurodyta, kad nukentėjusiajam A. Š. 2019 m. gruodžio 1 d. buvo grąžintas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 49-50).

Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad, dalyvaujant nukentėjusiajam A. Š., buvo apžiūrėta rudos spalvos piniginė, kuri buvo rasta įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate. Po apžiūros nukentėjusysis A. Š. pareiškė, kad atpažįsta šią piniginę kaip savo. Ją pažino pagal spalvą, medžiagą, kad viename iš piniginės skyrių yra gelsvos spalvos lapelis su jo ranka surašytais skaitmenimis (4 t., b. l. 71-72, 75-76).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta yra(duomenys neskelbtini), esančios patalpos. Apžiūrimas vieno aukšto su palėpe medinis, juodos spalvos, namas. Įėjus į gyvenamąją namą, per namo koridorių patenkama į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvėje, dešinėje pusėje, yra praėjimas į gyvenamojo namo kambarį. Kambario dešinėje pusėje stovi tamsiai rudos spalvos medinė spinta. Ant spintos yra padėti buityje naudojami daiktai, tuščios popierinės dėžutės, tapetai, maišeliai. Po visais šiais daiktais matomos išmėtytos įvairios banko kortelės ir dokumentai: vairuotojo pažymėjimas Nr. 01365572, išduotas A. Š. vardu; Europos sveikatos draudimo kortelė Nr. 804400000800049485, išduota A. Š. vardu; asmens tapatybės kortelė Nr. 14425527, išduota A. Š. vardu; „Swedbank“ banko kortelė Nr. 516793006054706, išduota A. Š. vardu; automobilio raktas su „Opel“ logotipu; juodos spalvos mobilus telefonas „Nokia“ ir telefono įkrovėjas (4 t., b. l. 90-92).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Vykstant pagrindine gatve, yra kelio išsišakojimas (sankryža), kurioje pasukama į kairėje pusėje esantį keliuką. Ant nežymaus sniego sluoksnio įžvelgiami dviejų skirtingų avalynių pėdsakai, matoma, kad minėti pėdsakai veda prie Ežero gatvėje esančio namo, galimai Nr. 16, kurio kieme stovi automobilis „Seat cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avalynės pėdsakai veda iki automobilio, ties juo pasibaigia ir grįžta atgal, kur, vykstant toliau Ežero gatve, minėti avalynės pėdsakai veda prie namo Nr. 22. Pėdsakai pasibaigia ties namu ant keliuko, kuris yra apsnigtas plonu sniego sluoksniu. Ant kelio matoma stačiakampio formos dėmė, kuri nėra padengta sniego sluoksniu. Palei neapsnigtą vietą taip pat matomi anksčiau minėti avalynės pėdsakai. Taip pat matomi ir automobilio padangų pėdsakai, išvedantys pagrindinio kelio link. Avalynės pėdsako, kuris yra horizontalaus dryžuoto rašto, išmatavimai: apie 30 cm ilgio, plotis siauriausioje vietoje – apie 9 cm, plačiausioje – apie 10 cm. Pėdsako, kuris yra netaisyklingų rašto formų, išmatavimai: apie 33 cm ilgio, plotis siauriausioje vietoje – apie 8 cm, kulno – apie 8 cm, padas – apie 11 cm. Baigus įvykio vietos apžiūrą Zarasų rajone, Zarasų seniūnijoje, Ditkūnų kaime, Ežero gatvėje, vykstama į Zarasų miestą, kur apžiūrima namo Nr. 25, esančio Šiaulių gatvėje prieiga. Sniege matomi vizualiai analogiški avalynės pėdsakai, avalynės pėdsakams, apžiūrėtiems Zarasų rajone, Zarasų seniūnijoje, Ditkūnų kaime, Ežero gatvėje (4 t., b. l. 15-16, 18-23).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį,

Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Kaltinamieji E. P., E. M. ir M. P., teismo posėdžio metu, kaltė dėl A. Š. automobilio vagystės pripažino pilnai.

Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje E. P., E. M. ir M. P. veiksmuose nustatyti visi vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų kaltė yra įrodyta. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamieji E. P., E. M. ir M. P. veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d., 22.30 val., iki 2019 m. gruodžio 1 d., 05.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė kieme stovėjusį nerakintą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio spynelėje buvo palikti užvedimo rakteliai, 1 700 Eur vertės, priklausantį A. Š.. Tokiu būdu, kaltinamieji padarė nukentėjusiajam A. Š. 1 700 Eur turtinę žalą, todėl jų veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. Visagino apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl A. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, dėl vagystės. Šiuo teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam A. L. susitaikius. Teismas paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, 128,48 Eur, civiliniam ieškovui – Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Zarasų probacijos tarnyboje jis buvo pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės jis neatliko, nesumokėjo ligonių kasai pinigų, kadangi jų neturėjo, o kodėl 2020 m. sausio 6 d. kviečiamas į probacijos tarnybą neatvyko, paaiškinti negali, gal negalėjo. Kodėl neprašė Zarasų probacijos tarnybos, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė jam būtų pakeista į kitą arba mokėjimas būtų atidėtas, negali paaiškinti. Dėl padaryto gailisi (6 t., b. l. 120-122).

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pranešime apie nusikalstamą veiką, nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 12 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje) duomenų registrą įtrauktas E. M., kuris 2019 m. spalio 11 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2020 m. sausio 5 d. E. M. pasirašytinai buvo supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytame baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 3DN-2346. E. M. iki nurodyto termino žalos neatlygino, 2020 m. sausio 6 d. kviečiamas į probacijos skyrių neatvyko ir apie žalos atlyginimą jokios informacijos nepateikė, telefonu neatsiliepė. Šiuo metu niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, dėl objektyvių priežasčių nėra prašęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė būtų pakeista į kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Apie atsakomybę, numatytą BK 243 straipsnyje, žinojo, kadangi ji jam buvo išaiškinta du kartus: pirmą kartą 2019 m. spalio 11 d., Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose skelbiant nuosprendį, o antrą kartą 2019 m. lapkričio 19 d., jam atvykus į probacijos skyrių. Iš pateiktų faktų matyti, kad E. M. vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (5 t., b. l. 139).

2019 m. spalio 11 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo nuosprendžio nuoraše nurodyta, kad, vadovaujantis BK 38 straipsniu, E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui – Panevėžio teritorinei ligonių kasai (5 t., b. l. 144-149).

2019 m. lapkričio 19 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros plane Nr. 3 DN 2346, nurodyta, kad E. M. 2019 m. lapkričio 19 d. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, gavo valstybinės ligonių kasos sąskaitos numerį ir kodą (5 t., b. l. 154-160).

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami, kaip vengimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl A. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, dėl vagystės, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam A. L. susitaikius, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, 128,48 Eur, civiliniam ieškovui – Panevėžio teritorinei ligonių kasai, per nustatytą terminą ir iki šiol turtinės žalos neatlygino. E. M.veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl A. L. sveikatos sutrikdymo ir vagystės

2019 metų spalio mėnesio 11 dienos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu E. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. L..

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad E. M. 2019 metų lapkričio mėnesį nuo lapkričio 16 d. iki gruodžio 1 d. padarė tris tyčinius nusikaltimus, todėl jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 2019 metų spalio mėnesio 11 dienos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendį nustojo galioti.

2019 metų spalio mėnesio 11 dienos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 metų kovo 15 dienos iki 2019 metų kovo 16 dienos, nesunkiai sutrikdė A. L. sveikatą ir pagrobė jam priklausantį telefoną.

Nurodytu nuosprendžiu nustatyta, kad E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo 138 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. V. V. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. V. V. neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs T. Z. turto vagystę, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausme, minimalaus dydžio baudą (BK 61 straipsnis).

E. P. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai(BK 11 straipsnio 3, 4 dalis), nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. E. P. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba. E. P. neatlygino nukentėjusiems padarytos žalos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: dėl T. Z. priklausančių daiktų vagystės iš M. Z. priklausančio gyvenamojo namo ir dėl automobilio „Opel Zafira“ vagystės, kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, dėl L. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad jis neturi pajamų, todėl bauda bausme jam neskirtina. Teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis). E. P. atžvilgiu netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, tokio savo elgesio, teisme paaiškinti negalėjo. Ši aplinkybė rodo, kad E. P. nekritiškas savo elgesiui, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

M. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. M. P. ankščiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. M. P. iš dalies atlygino nukentėjusiajam A. Š. padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis). M. P. atžvilgiu netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis anksčiau teistas, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla teisme. Ši aplinkybė rodo, kad M. P. nekritiškas savo elgesiui, daro naujus nusikaltimus, nors anksčiau yra atlikęs su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

E. M. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, du nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys, 12 straipsnis), nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. E. M. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: dėl T. Z. priklausančių daiktų vagystės iš M. Z. priklausančio gyvenamojo namo ir dėl automobilio „Opel Zafira“ vagystės, kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje; dėl L. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam maksimalaus dydžio arešto bausmę. E. M. atžvilgiu netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis padarė keturis nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus. E. M. 2019-10-11 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-705-1027/2019, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Praėjus mėnesiui po nurodyto nuosprendžio priėmimo, E. M. padarė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad E. M. nekritiškas savo elgesiui, daro naujus nusikaltimus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Dėl kardomųjų priemonių

V. V. laikinai sulaikytas nuo 2019-12-01, 15.50 val., iki 2019-12-03, 15.35 val. (2 t., b. l. 36, 53-54). 2019-12-03 V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 56-57), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

E. P. laikinai sulaikytas nuo 2019-12-01, 10.00 val., iki 2019-12-03, 09.44 val. (5 t., b. l. 63, 98). 2019-12-03 E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 127-128), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

M. P. laikinai sulaikytas nuo 2019-12-01, 10.00 val., iki 2019-12-03, 09.25 val. (5 t., b. l. 15, 31). 2019-12-03 M. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 46-47), ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 49-50), kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

E. M. laikinai sulaikytas nuo 2019-12-01, 10.00 val., iki 2019-12-03, 08.56 val. (4 t., b. l. 166, 183). 2019-12-03 E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 7-8), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis), o išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

T. Z. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 3 063,25 Eur turtinę žalą susijusią su turto sugadinimu ir pavogtais daiktais. Ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas 845 Eur vertės turtas, iš kurių 357,81 Eur atlygino akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, liko neatlyginta 487,19 Eur turtinė žala dėl turto sugadinimo. Taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pavogta ir negrąžinta daiktų 2 576,06 Eur sumai. Ieškiniu T. Z. prašo priteisti iš kaltų asmenų 3 063,25 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 141-142). Padarytos turtinės žalos T. Z. faktas yra patvirtintas apžiūros protokolu, kuriame yra užfiksuoti turtui padaryti sugadinimai, ir kitais byloje esančiai rašytiniais įrodymais. Kaltinamieji šioje dalyje ieškinį pripažino iš dalies. Teismas laiko, kad turtinė žala T. Z. atsirado dėl kaltinamųjų V. V., E. M. ir E. P. bendrų veiksmų ir jų kaltės, todėl iš jų solidariai priteistina 3 063,25 Eur turtinė žala už sugadintą ir pavogtą turtą, T. Z. naudai.

Civilinis ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį dėl 781,75 Eur žalos atlyginimo iš kaltu asmenų. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad išmokėjo draudėjui 781,75 Eur draudimo išmoką už 2019-10-19 vagystės iš draudėjui priklausančio namo, esančio(duomenys neskelbtini), metu padarytą žalą (1 t., b. l. 160-186). Kaltinamieji V. V., E. M. ir E. P. sugadino T. Z. priklausantį turtą, todėl dėl šių asmens neteisėtų veiksmų T. Z. yra padaryta turtinė žalą. Šią žalą T. Z. atlygino akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, todėl draudikas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis. Žala atsirado dėl kaltinamųjų V. V., E. M. ir E. P. bendrų neteisėtų veiksmų, kaltinamieji žalos nėra atlyginę, todėl iš kaltinamųjų V. V., E. M. ir E. P. solidariai priteistina akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai – 781,75 Eur, turtinei žalai atlyginti (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnis).

A. Š. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 580 Eur turtinę žalą susijusią su turto sugadinimu (4 t., b. l. 80). Ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apgadintas jo automobilis, kurio remontas kainavo 580 Eur. Padarytos turtinės žalos A. Š. faktas yra patvirtintas apžiūros protokolu, kuriame yra užfiksuoti turtui padaryti sugadinimai, ir kitais byloje esančiai rašytiniais įrodymais. Kaltinamieji A. Š. ieškinį pripažino. Kadangi turtinė žala A. Š. atsirado dėl kaltinamųjų E. P., E. M. ir M. P. bendrų veiksmų ir jų kaltės, iš jų solidariai priteistina 580 Eur turtinė žala už sugadintą turtą A. Š. naudai.

Nukentėjusysis L. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 400 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., 86-87), tačiau ieškinyje atskirai nedetalizavo turinės ir neturtinės žalos, bei nenurodė kuo turtinė ir neturtinė žala pasireiškė, abstrakčiai nurodė, kad neturtinę žalą sudaro patirti nepatogumai po sužalojimo, prie ieškinio nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų.

E. M. pripažino L. A. ieškinį dalyje dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje dėl neturtinės žalos bei turtinės žalos atlyginimo ieškinio nepripažino.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis L. A. patyrė neturtinę žalą. Kaltinamieji E. P. ir E. M. sumušė L. A., nukentėjusiajam E. M. sudavė buteliu vieną kartą į galvą, bei ne mažiau šešių kartų kumščiu sudavė į galvą, E. P. spyrė L. A. kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, tokiu būdu bendrais veiksmais, padarė nukentėjusiajam žaizdą dešinio antakio ir kaktos srityje, nosikaulių ir dešinio žandinio ančio priekinės bei šoninės sienelių lūžius.

Dėl kaltinamųjų veiksmų L. A. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kreipėsi į gydytojus, tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusysis L. A. ieškinyje nemotyvavo, kuo pasireiškė neturtinė žala.

Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tam tikrus nepatogumus, baimę, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai dėl patirtų sužalojimų, byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pats nukentėjusysis. Kaip nustatyta, sudėtingų gydymo metodų, chirurginių intervencijų nukentėjusiajam gydymo procese neprireikė. Nepaisant nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo, byloje nėra duomenų, kad dėl nusikaltimo padarymo nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai iš esmės paveikė jo darbo ar socialinius santykius, paliko negrįžtamų pasekmių jo fizinei ar psichinei sveikatai, nusikalstamos veikos padariniai buvo ilgalaikiai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda dešinio antakio ir kaktos srityje, nosikaulių ir dešinio žandinio ančio priekinės bei šoninės sienelių lūžiais), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad E. P. ir E. M. nukentėjusįjį sužalojo veikdami tiesiogine tyčia. Nustatyta, kad kaltinamieji šiuo metu nedirba, tačiau jie yra darbingo amžiaus asmenys. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose – priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-21-942/2016), nukentėjusiojo L. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamųjų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl iš jų solidariai priteistina nukentėjusiajam 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

L. A. ieškiniu taip pat prašė priteisti 400 Eur turtinę žalą, tačiau ieškinyje nenurodė kuo turtinė žala pasireiškė, prie ieškinio nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu žalos padarymo faktas šiuo atveju nėra akivaizdus, byloje nėra jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

Teismo posėdžio metu, L. A. nurodė, kad negali pateikti įrodymų dėl patirtos turtinės žalos dydžio.

Esant šioms aplinkybėms. L. A. ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi daktiloskopinės plokštelės,

ant kurių nukopijuoti 2019-11-20 įvykio vietoje M. Z. namo antrame aukšte ant medinių grindų rasti avalynės pėdsakai, vokas Nr. 1, saugomos Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kameroje (2020-07-07 kvitas B serija UPK Nr. 0000704) (2 t., b. l. 25-26, 28), daiktai, kurių neatpažino nukentėjusioji T. Z.: Nr. 5.4 – rudos stiklinės, Nr. 5.7 – stiklinė, Nr. 5.9 keturi stikliukai, Nr. 5.12 medinė pjaustymo lentelė, saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kameroje (2020-04-24 kvitas B serija UPK Nr. 0000549) (2 t., b. l. 142-143, 145), kvapo pėdsakas, stiklainis Nr. 1A, ir automobilio salono foninis kvapas, stiklainis Nr. 2B, saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje (4 t., b. l. 51), mikrodalelės ir sėdynės užvalkalo audeklo pavyzdys, pakuotė – vokas Nr. 2, mikrodalelės ir užvalkalo audeklo pavyzdys, pakuotė – vokas Nr. 3, nuoplova, pakuotė – vokas Nr. 4, nuoplova, pakuotė – vokas Nr. 5, nuoplova Nr. 8, pakuotė – vokas Nr. 6, nuoplova Nr. 9, pakuotė – vokas Nr. 7, daktiloskopinė plokštelė, pakuotė Nr. 1, dvi tuščios alaus skardinės „Home 2.0 Beer“, kartoninės pakuotės Nr. 8 ir Nr. 9, pilna alaus „Home 2.0 Beer“ skardinė, kartoninė pakuotė Nr. 10, tuščia pakuotė traškučių „OHO“, kartoninė pakuotė Nr. 11, supakuoti į kartoninę dėžę su užrašu „Nr. IBPS-V-1085897-20(1) Byla Nr. 01-1-49485-19“, daiktai saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kameroje (2020-06-04 kvitas B serija UPK Nr. 0000462) (4 t., b. l. 152-154, 156), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Automobilio užvedimo palengvintojas, kartoninė pakuotė Nr. 282734, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam A. Š.. E. M. juodos treninginės kelnės, dėžė Nr. R-1, ir dermantininė striukė, dėžė Nr. R-2, M. P. mėlynos spalvos striukė su kapišonu ir juodos džinsinės kelnės, dėžė Nr. R-3, E. P. pilkos spalvos su mėlyna spalva striukė su kapišonu ir tamsiai mėlynos spalvos treninginės kelnės su baltos spalvos dryžiais šonuose, dėžė Nr. R-4, kurie saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Daiktų saugojimo kameroje (2020-04-24 kvitas B serija UPK Nr. 0000439) (5 t., b. l. 123-124, 126), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkams, atitinkamai: juodos treninginės kelnės ir dermantininė striukė – E. M., mėlynos spalvos striukė su kapišonu ir juodos džinsinės kelnės – M. P., pilkos spalvos su mėlyna spalva striukė su kapišonu ir tamsiai mėlynos spalvos treninginės kelnės su baltos spalvos dryžiais šonuose – E. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktinis diskas, kuriame įrašyta liudytojo G. S. savanoriškai pateikta filmuota medžiaga, vokas Nr. CD-1 (4 t., b. l. 123), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Z. gyvenamojo namo) ir nuteisti – 100 MGL ( penkių tūkstančių Eur) bauda.

Į bausmę V. V. įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2019-12-01 iki 2019-12-03 dvi dienas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, galutinę bausmę V. V. paskirti 96 MGL ( keturių tūkstančių aštuonių šimtų Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. kovo 02 dienos nuosprendžiu, bausmes visiškai sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes pridedant visą neatliktos bausmės pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. kovo 02 dienos nuosprendį, dalį.

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Z. gyvenamojo namo) ir nuteisti – penkiasdešimties parų areštu.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (A. Š. automobilio vagystė) ir nuteisti – keturiasdešimties parų areštu.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (L. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti – penkiasdešimties parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir E. P. paskirti subendrintą bausmę – septyniasdešimt penkių

parų areštą.

Į bausmės laiką E. P. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-01 iki 2019-12-03, dvi dienas.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią E. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (A. Š. automobilio vagystė) ir nuteisti – šešiasdešimties parų areštu.

Į bausmės laiką M. P. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-01 iki 2019-12-03, dvi dienas.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią M. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. Z. gyvenamojo namo) ir nuteisti – penkiasdešimties parų areštu.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (A. Š. automobilio vagystė) ir nuteisti – penkiasdešimties parų areštu.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (L. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti – keturiasdešimties parų areštu.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (vengimas atlikti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę) ir nuteisti – dvidešimties parų areštu.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (A. L. telefono vagystė) ir nuteisti – trisdešimties parų areštu.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (A. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti – keturiasdešimties parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir E. M. paskirti subendrintą bausmę – devyniasdešimties parų areštą.

Į bausmės laiką E. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-01 iki 2019-12-03, dvi dienas.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios T. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. V., E. P. ir E. M. 3 063,25 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt trijų eurų 25 ct) turtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajai T. Z..

Civilinio ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. V., E. P. ir E. M. 781,75 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 75 ct) turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. P., E. P. ir E. M. 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam A. Š..

Nukentėjusiojo L. A. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. P. ir E. M. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam L. A..

Nukentėjusiojo L. A. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dvi daktiloskopines plokšteles, ant kurių nukopijuoti 2019-11-20 įvykio vietoje M. Z. namo antrame aukšte ant medinių grindų rasti avalynės pėdsakai, vokas Nr. 1, daiktus, kurių neatpažino nukentėjusioji T. Z.: Nr. 5.4 – rudos stiklinės, Nr. 5.7 – stiklinė, Nr. 5.9 keturi stikliukai, Nr. 5.12 medinė pjaustymo lentelė, kvapo pėdsaką, stiklainis Nr. 1A, ir automobilio salono foninį kvapą, stiklainis Nr. 2B, mikrodaleles ir sėdynės užvalkalo audeklo pavyzdį, pakuotė – vokas Nr. 2, mikrodaleles ir užvalkalo audeklo pavyzdį, pakuotė – vokas Nr. 3, nuoplovą, pakuotė – vokas Nr. 4, nuoplovą, pakuotė – vokas Nr. 5, nuoplovą Nr. 8, pakuotė – vokas Nr. 6, nuoplovą Nr. 9, pakuotė – vokas Nr. 7, daktiloskopinę plokštelę, pakuotė Nr. 1, dvi tuščias alaus skardines „Home 2.0 Beer“, kartoninės pakuotės Nr. 8 ir Nr. 9, pilną alaus „Home 2.0 Beer“ skardinę, kartoninė pakuotė Nr. 10, tuščią pakuotę traškučių „OHO“, kartoninė pakuotė Nr. 11, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilio užvedimo palengvintoją, kartoninė pakuotė Nr. 282734, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam A. Š.. Juodas treningines kelnes ir dermantininę striukę, dėžė Nr. R-1 ir dėžė Nr. R-2, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. M.. Mėlynos spalvos striukę su kapišonu ir juodas džinsines kelnes, dėžė Nr. R-3, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. P.. Pilkos spalvos su mėlyna spalva striukę su kapišonu ir tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes su baltos spalvos dryžiais šonuose, dėžė Nr. R-4, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. P..

Kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojo G. S. savanoriškai pateikta filmuota medžiaga, vokas Nr. CD-1, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas