Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir V. B. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė V. B. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. B. į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį, laikas. Bausmės pradžia V. B. skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos, t. y., nuo (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. B. priteista 168,43 (vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni eurai ir keturiasdešimt trys euro centai) eurai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginti Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, teikiant nukentėjusiajam A. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. (duomenys neskelbtini) V. B. neturint lėšų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, žala išieškotina iš V. B. (duomenys neskelbtini) R. M.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. B. turtą – dalį – 168,43 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt tris euro centus) eurų V. B. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant V. B. kiekvieną mėnesį disponuoti iki (duomenys neskelbtini) eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktinas galioti iki visiško žalos Valstybinei ligonių kasai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad apylinkės teismas tinkamai užtikrino asmens teisę dalyvauti apylinkės teismo teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones, nuteistasis sutiko tokiu būdu dalyvauti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 76, 88-89, 126-128). Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio protokole (2 t., b. l. 108-113) nėra užfiksuota, kad nuteistasis prašė apylinkės teismą leisti jam atvykti į teisiamąjį posėdį, t. y. nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo nei žodžiu, nei raštu. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad nuteistąjį apylinkės teisme apklausus nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo priemonių pagalba būtų pažeistos nuteistojo procesinės teisės.

3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis V. B. prašo skirti jam švelnesnę bausmę bei leisti dalyvauti teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės V. B. skyrimo klausimas.

4. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1–2 dalys). Analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. buvo (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgtina ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės skyrimui nepilnamečiams reikšmingas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė nuteistajam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis pagrįstai subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, bendrindamas bausmes su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą bendrinimo būdą, subendrino bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, ir teisingai paskyrė V. B. galutinę subendrintą – 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas V. B. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje bei BK 80 straipsnyje ir 91 straipsnio 2-3 dalyse nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

7. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pažymėtina, kad teismas, konstatuodamas šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

1.1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. B. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 17-18, 27), tiek ir teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 109) kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Iš nuteistojo parodymų konstatuotina, kad jis pripažino faktines aplinkybes, kitos jo nurodytos įvykio aplinkybės taip pat atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konstatuotina, kad nuteistasis V. B. esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes pripažino, jis buvo nuoširdus aiškindamas įvykio aplinkybes, tačiau apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) nesigailiu dėl to, ką padariau, nes žinau (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 109). Nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kodėl apylinkės teisme jis nesigailėjo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, ši skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra keistina dėl netinkamai išspręsto nuosprendžio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad nors nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, šiuo atveju, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė neįtakoja (papildomai nešvelnina) jam paskirtos bausmės dydžio.

8. Taip pat žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta po (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161-164), jis (duomenys neskelbtini) kartus teistas už (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas (paskutiniu apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini), paskiriant (duomenys neskelbtini) bausmę), (duomenys neskelbtini) kartus (BK (duomenys neskelbtini) straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindais) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 153-159), (duomenys neskelbtini) administracine tvarka (1 t., b. l. 150-151), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147).

9. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) mokyklos“ pateiktos V. B. charakteristikos matyti, kad nuteistasis yra charakterizuojamas neigiamai, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užduotis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolatos (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) mokyklą (1 t., b. l. 175-176). Iš (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo pateiktos informacijos matyti, kad V. B. įstaigoje yra gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 177).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai neskyrė V. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą numatytų švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimo ar arešto nustatęs, kad nors V. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), tačiau teisiamas jau (duomenys neskelbtini) kartą, nusikalstamą veiką įvykdė praėjus (duomenys neskelbtini) laiko tarpui po apylinkės teismo nutartimi (duomenys neskelbtini), jog jam anksčiau buvo taikytas (duomenys neskelbtini), tarp jų ir švelnesnės bausmės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini), paskirtos (duomenys neskelbtini) poveikio priemonės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir net griežčiausios bausmės skyrimas neturėjo pakankamo auklėjamojo, taisomojo poveikio nuteistojo elgesiui, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad skiriant nuteistojo pageidavimus tenkinančią švelnesnę bausmės rūšį, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

1.1. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. B. skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61, 80 ir 91 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmę už atskirą nusikalstamą veiką rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį – už BK 140 straipsnio 1 dalį skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis galutinę bausmę. Vertinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta bausmės rūšis už atskirą nusikalstamą veiką bei ją subendrinus – laisvės atėmimas ir nustatytas jos dydis, yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo. Be to, nuteistajam V. B., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį, laikas.

2. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog su nukentėjusiuoju A. M. susitaikė, nukentėjusysis jam neturėjo jokių pretenzijų, nedavė prieš jį parodymų, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

3. BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

15.1. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 90 eurų (2 t., b. l. 141-143, 149-151). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam V. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu (duomenys neskelbtini) patyrė 90 eurų dydžio išlaidas, į tai, kad V. B. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas bei vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės išlaidos už nuteistajam V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu iš nuteistojo – nepriteistinos.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi priimant nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskiriama laisvės atėmimo bausmė, bausmės atlikimo vieta, įstaiga, nebenurodoma. Kadangi nagrinėjamu atveju nuosprendyje konkreti laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigos rūšis nenurodyta, tai nuosprendis nekeičiamas, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog nuosprendyje bendrai nereikalinga pasisakyti dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas,

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės naudai 90 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš nuteistojo V. B. nepriteisti.