Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. F. ieškinį atsakovui Y. K. M. K. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė tenkinti.

Atsakovas Y. K. M. K. F. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su vaikais A. K. ir A. gyvena jos broliui nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, kur berniukai turi atskirą kambarį, butas yra su visais komunaliniais patogumais, erdvus, tvarkingas, yra visi normaliai buičiai sukurti ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms sudaryti reikalingi baldai, buities prietaisai, namų apyvokos daiktai. Šeimos aplinkos sąlygos yra saugios vaikams, vaikų motina užtikrinusi saugias ir tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis. Bendraujant su vaikais jie papasakojo, kad kiekvieną dieną jais rūpinasi mama ir nori, jog toliau jais rūpintųsi mama, nori gyventi su ja, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir vaiko teisių bei teisėtų interesų nepažeistų. Siekiant, kad vaikai nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovės prašoma suma nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Taip pat mano, kad paliekant laisvą bendravimo su vaikais tvarką ir nesant ginčo tarp šalių šiuo klausimu bei sudarant vaikų tėvui sąlygas nevaržomai ir betarpiškai bendrausi su vaikais ir dalyvauti jų ugdyme, vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės, jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais, bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 138. Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus A. K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. F., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau ieškovės Ž. F. vardu įregistruota transporto priemonė „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu. Ieškovės ir atsakovo santykiai nuo 2016 m. pradėjo blogėti, jie dėl skirtingų požiūrių nustojo gyventi kartu ir jau 3 metus neveda bendro vedybinio gyvenimo, jokie šeimyniniai santykiai jų nesieja.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. SK-3-24/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio (jeigu tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyta), nepaneigtų teismų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Ieškovė nurodo, jog šalių požiūriai į aplinką, socialinę padėtį, bendravimą su kitais asmenimis, materialines ir dvasines vertybes išsiskyrė, jie 3 metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio, išblėso noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

Iš teismui pateiktų VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė gyvendami santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau ieškovės vardu Kelių transporto priemonių registre registruota transporto priemonė „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas, įgytas santuokos metu, yra laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtu, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, arba, kai turtas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamas pagal įstatymą ar teismo sprendimą (CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 ir 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau jau 3 metus gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio, o transporto priemonė ieškovės vardu įregistruota 2018 m. birželio 8 d., t. y. šalims jau negyvenant kartu ir nedisponuojant bendromis lėšomis bei įvertinus tai, kad ieškovė prašo transporto priemonę pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes ją įgijo iš asmeninių lėšų ir atsakovas tam neprieštarauja, automobilis „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai sūnūs A. K. F. ir A. F. gyvena kartu su ieškove jos broliui nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas šiam ieškovės reikalavimui prieštaravimų nepareiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir vaikų teisių bei teisėtų interesų nepažeistų. Byloje duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, nėra, todėl nepilnamečių vaikų A. K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. F., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove Ž. F..

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 ir 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarkos, ar kad nepilnamečių vaikų bendravimas su atsakovu kenktų nepilnamečių vaikų interesams. Priešingai, ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jei atsakovas norės bendrauti su vaikais, ji nedraus ir leis. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaikų amžių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad nustatytina maksimali atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, pagal ieškovės pateiktą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 555 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnų išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pateikė skaičiavimus, kuriais grindžia sūnų poreikiams tenkinti reikalingas sumas, atsakovas ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Byloje duomenų apie tai, ar atsakovas dirba, ar turi kokio nors nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto ne Lietuvoje, nėra, tačiau tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums. Atsižvelgiant į nepilnamečių šalių vaikų amžių, į tai, kad, vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečių vaikų fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums A. K. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovo priteistos išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis). Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Spendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl kitų klausimų

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti turimą pavardę – F., o ieškinys tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – F., atsakovui neišreiškus nuomonės dėl pavardės, jam paliktina pavardė F..

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas nėra, todėl klausimas dėl vieno iš sutuoktinių išlaikymo priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 straipsnio1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 109,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo) bei 300,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą, iš viso 409,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Be to, CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu byloje atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei šio žyminio mokesčio išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 103 Eur ((190 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, o ieškinys tenkintinas visiškai, 109 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 138, tarp ieškovės Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Y. K. M. K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę – F., atsakovui Y. K. M. K. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), palikti jo pavardę – F..

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo Y. K. M. K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: sūnūs A. K. F. ir A. F. bendrauja su tėvu Y. K. M. K. F. geranorišku Y. K. M. K. F. ir Ž. F. susitarimu, nepažeidžiant sūnų A. K. F. ir A. F. interesų. Visus klausimus, susijusius su sūnų auklėjimu, priežiūra, sprendžia abu tėvai bendrai, tarpusavio susitarimu. Ž. F. užtikrina sąlygas turėti internetinį ryšį savo gyvenamojoje patalpoje tikslu 2 kartus savaitėje bendrauti sūnums A. K. F. ir A. F. su tėvu Y. K. M. K. F. („Skype“ pagalba). Ž. F., išreiškus Y. K. M. K. F. pageidavimą atvykti į Lietuvą pasimatyti su sūnumis A. K. F. ir A. F., užtikrina Y. K. M. K. F. iškvietimą į Lietuvą.

Priteisti iš atsakovo Y. K. M. K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018 m. lapkričio 5 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų A. K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise.

Transporto priemonę „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo Y. K. M. K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 409 Eur (keturių šimtų devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Y. K. M. K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai (apskaičiusiai) civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos apskaitos įrašo panaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.