Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkai Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkai Invest“ (civilinės bylos Nr. B2-2664-232/2012).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vėliau buvo gautas ieškovo prašymas, kuriuo bankroto administratoriumi siūloma skirti UAB „Forum regis“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovas jam skolingas 661 248,40 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Baltreal Invest”, ir yra pradelsęs mokėjimo terminą. Atsakovas šį reikalavimą ginčija kaip nepagrįstą. Tą pavirtina 2011 m. gruodžio 12 d. atsakovo pateiktas ieškinys teismui prieš ieškovą ir UAB „Baltreal Invest”. Pripažinti ieškovo reikalavimą atsakovui teisėtu bei vertinti jį kaip pradelstą nėra pagrindo.Trečiasis asmuo neinformavo teismo, kad su atsakovu sudarytos kredito sutarties Nr. 07-060984-IN/07-060989-KL, kuria jis grindžia reikalavimą atsakovui, nutraukimas ir priešlaikinis kredito gražinimas ginčijami apeliacinės instancijos teisme. Teismo prašoma atidėti kredito gražinimą iki 2012 m. sausio 31 d. Kadangi šis atsakovo ginčas su trečiuoju asmeniu nėra išspręstas, teismas neturėtų trečiojo asmens reikalavimo vertinti kaip pagrįsto ir pradelsto. Teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi šiuo pagrindu atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui. Kol nėra išnagrinėtas ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo mokėjimai trečiajam asmeniui pradelsti.Trečiojo asmens teismui pateiktame pareiškime prašoma jį įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Tokio kreditoriaus procesinė padėtis yra bendraieškis, kadangi jo reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir bankroto procedūrų pradėjimo atitinka pradinio ieškovo interesus. Įtraukti į bylą tokį kreditorių kaip trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, nėra pagrindo, nes jo ir pradinio ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas. Teismas įtraukė į bylą trečiąjį asmenį nepagrįstai bei nepagrįstai laikė jo reikalavimą byloje pateiktu, pagrįstu bei pradelstu.Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo informavo atsakovą apie ketinimą kelti bankroto bylą. Teismas vertino, jog trečiasis asmuo tinkamai informavo atsakovą 2010 m. kovo 9 d., tačiau tame pranešime nurodyta kita reikalavimo suma, dėl to darytina išvada, kad padidinus reikalavimą trečiasis asmuo privalėjo informuoti atsakovą iš naujo. Trečiasis asmuo neinformavo atsakovo kaip to reikalauja ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis, todėl jo reikalavimas neturi būti vertinamas byloje. Teismas privalėjo trečiojo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti bei nesivadovauti juo sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priešingai nei pareiškime nurodo trečiasis asmuo, su 2011 m. lapkričio 28 d. pareiškimu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu jis nepateikė pareiškimo kopijos proceso šalims (byloje nėra įrodymų dėl pareiškimo išsiuntimo), dėl to jo pareiškimas turėjo būti atmestas įpareigojant pašalinti trūkumus. Teismas privalėjo trečiojo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti bei nesivadovauti juo sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.Teismas turėjo įvertinti LITEKO informaciją apie atsakovo bylą prieš trečiąjį asmenį. Šios bylos išsprendimas atsakovo naudai leistų iš esmės skirtingai vertinti jo finansinę padėtį bei mokumo klausimą, kadangi pradelsti atsakovo įsipareigojimai, atėmus iš jų trečiojo asmens reikalaujamą kredito sumą, būtų žymiai mažesni. Teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė bylą pagal atsakovo ieškinį trečiajam asmeniui dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei kredito sutarties sąlygų pakeitimo.Nutartimi teismas bankroto administratoriumi nepagrįstai paskyrė UAB „Adminas”, nors ieškovas nurodė, kad šis asmuo nesutiko administruoti bankroto bylos. Teismas neturėjo teisės svarstyti UAB „Adminas“ kandidatūros ir skirti šios įmonės bankroto administratoriumi.Teismas neinformavo atsakovo apie bankroto bylos iškėlimą, dėl to šis nepateikė privalomos teikti informacijos bei savo pozicijos. Teismo pranešimas nebuvo įteiktas atsakovui dėl neįskaitomai ant voko ranka parašyto adreso, dėl to atsakovas, neturėdamas duomenų apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimą priėmimo, nepateikė informacijos teismui. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus į ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra nemokus, nustatęs, kad jo turtas sudaro 15 902 910 Lt, o pradelsti įsipareigojimai - 9 274 597 Lt. Ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai yra ginčijami. Neišsprendus ginčų dėl šių reikalavimų pagrįstumo nėra pagrindo teigti, kad reikalavimai jiems pradelsti ir kelti bankroto bylą atsakovui. Atsakovas, leidus trečiajam asmeniui, 2011 m. vasarą pardavė vieną apartamentą, už kurio pardavimą gautas lėšas – 353 925 Lt nukreipė trečiajam asmeniui. Dėl to trečiojo asmens reikalavimas turi būti mažinamas šia suma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „Druskininkai Invest“ ir jos bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adminas“, yra pagrįsta ir teisėta. Šio klausimo nagrinėjimo ribas sudaro atskirojo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių įvertinimas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Druskininkai Invest“

Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Nagrinėjamu atveju buvo inicijuojamas bankroto bylos atsakovui UAB „Druskininkai Invest“ iškėlimo procesas, motyvuojant galimu atsakovo nemokumu. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-453/2010, akcentavo, kad teismas gali iškelti įmonei bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, kai nustatoma, jog egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad įmonė faktiškai yra nemoki.

Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo UAB „Druskininkai Invest“ (ne)mokumo sprendė remdamasis 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės turtas siekė 15 902 910 Lt (125-126 b. l.). Pagal atsakovo prie atskirojo skundo pateiktus 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis matyti, kad įmonės turtas sudaro 15 795 004 Lt (165-166 b. l.). Teismui nėra pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose būtų nurodytos įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai ir pan. (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pradelsti įsipareigojimai ieškovui ir trečiajam asmeniui sudaro mažiausiai 9 274 597,82 Lt ir viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas skunde ginčija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas nepaneigė, kad UAB „Ekspertų grupė“ neturi reikalavimo teisės į pradelstą 661 280,40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (5-10,12 b. l.). Apeliantas teigia, kad jis ginčija šį reikalavimą ir teikė pirmosios instancijos teismui ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (144-147 b. l.), tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo UAB „Druskininkai Invest“ ieškinį atsakovui UAB „Baltreal Invest“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo toje byloje UAB „Ekspertų grupė“) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytų aplinkybių pagrindu negalima sutikti su apeliantu, jog ieškovas esą nepagrįstai teigia, kad atsakovas jam skolingas 661 248,40 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Baltreal Invest” ir yra pradelsęs mokėjimo terminą.

Trečiasis asmuo (kreditorius) „Swedbank“, AB pareiškime nurodė, kad atsakovas jam skolingas 2 494 589,15 eurų (8 613 317,42 Lt) pagal 2007 m. birželio 18 d. Kredito sutartį Nr. 07-060984-IN/07-060989-KL. „Swedbank“, AB 2010 m. kovo 10 d. rašte Nr.SR-10826 nurodė, kad UAB „Druskininkai Invest“ neįvykdžius įsipareigojimų iki 2010 m. kovo 29 d., vienašališkai nutrauks 2007 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. 07-060984-IN/07-060989-KL. 2010 m. kovo 30 d. kredito sutartis Nr. 07-060984-IN/07-060989-KL bus laikoma nutraukta ir bankas kreipsis į teismą prašydamas išieškoti visą kreditą, palūkanas ir delspinigius (109-110 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo UAB „Druskininkai Invest“ ieškinys atsakovui „Swedbank“ , AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo yra atmestas. Dėl šio teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas. Pagal 2009 m. lapkričio 17 d. Kredito sutarties sąlygų pakeitimą ir papildymą kredito grąžinimo terminas nustatytas 2011 m. sausio 18 d. (73-77 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Druskininkai Invest“ kitoje minėtoje byloje pareikštų reikalavimų pobūdis neleidžia teigti, kad „Swedbank“, AB reikalavimai yra nepagrįsti ir nepradelsti. Apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Druskininkai Invest“, pagrindinis motyvas buvo tas, kad pradelsti UAB „Druskininkai Invest“ įsipareigojimai sudarytų mažiau nei pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės (187 b. l.). Reikalavimas dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo nėra esminis sprendžiant pradelstų įsipareigojimų santykį, nes paskutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2011 m. sausio 18 d.

Bylos medžiaga bei aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad „Swedbank“, AB laikytina kreditoriumi, turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Druskininkai Invest“ (ĮBĮ 3 straipsnio nuostatos). Apelianto argumentai dėl „Swedbank“, AB, kaip bendraieškio, o ne kaip trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, procesinio statuso neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Kaip pažymėta aukščiau, nustatyta, kad „Swedbank“, AB laikytinas atsakovo kreditoriumi.

Nagrinėjama bankroto byla buvo inicijuota (pradėta) UAB „Ekspertų grupė“ pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (1-4 b. l.). Vėliau į bylą įstojo ir „Swedbank“, AB su prašymu teismui iškelti atsakovui bankroto bylą (35-38 b. l.). UAB „Ekspertų grupė“ įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies įpareigojimą apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei raštu, pranešime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Be to, UAB „Ekspertų grupė“ 2011 m. lapkričio 7 d. raštu teikė UAB „Druskininkų Invest“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (15 b. l.). Paminėta tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog į bylą norintis įstoti kreditorius nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos, neužkerta kelio jam dalyvauti jau prasidėjusiame procese (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-384/2008). Tai reiškia, kad iš kreditorių, siekiančių įstoti (įstojusių) į jau prasidėjusį bankroto procesą, nėra reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461/2012, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2388/2010). Pradinis ieškovas UAB „Ekspertų grupė“ informavo atsakovą apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o „Swedbank“, AB 2010 m. kovo 10 d. rašte Nr.SR-10826 nurodė, kad UAB „Druskininkai Invest“ neįvykdžius įsipareigojimų iki 2010 m. kovo 29 d., vienašališkai nutrauks 2007 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. 07-060984-IN/07-060989-KL. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad esą dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nesilaikymo „Swedbank“, AB reikalavimas neturėtų būti vertinamas byloje.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006, spręsdamas dėl galimybės sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą, išaiškino, jog CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtintose normose yra nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai, taip pat ir iškeltai bankroto bylai. Įmonių bankroto procedūras nustatančiame ĮBĮ nėra reglamentuojami atvejai, kada bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas. Analogiškai ir CPK nėra nustatyta normų apie civilinės bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo sustabdymą (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį byloje Nr. 2-911/2008). Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė bylą pagal atsakovo ieškinį trečiajam asmeniui dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei kredito sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovo adresu, tačiau jie nebuvo įteikti (34 b. l.). Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsikirtimus į ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus. Tokią teisę atsakovas realizavo pateikdamas atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties bei prie jo teikdamas įrodymus. Be to, pažymėtina, kad atsakovas buvo informuotas apie UAB „Ekspertų grupė“ inicijuojamą bankroto bylos iškėlimą (15 b. l.), todėl būdamas rūpestingas proceso dalyvis turėjo pareigą domėtis tolesne ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo eiga.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo nemokumo būklę vertinant atsakovo turto dydį bei pradelstų įsipareigojimų santykį, todėl pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui. Nors apeliantas ir teigia, kad leidus trečiajam asmeniui jis 2011 m. vasarą pardavė vieną apartamentą, už kurio pardavimą gautas lėšas – 353 925 Lt nukreipė trečiajam asmeniui, tačiau pradelstų įsipareigojimų mažinimas nurodyta suma nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų apie atsakovo nemokumą, nes ir tokiu atveju jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Dėl bankroto administratoriaus

Teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl jo (teismo) nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros.

UAB „Ekspertų grupė“ 2011 m. lapkričio 7 d. ieškiniu atsakovo UAB „Druskininkai Invest“ bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Adminas“ (1-6 b. l.). UAB „Adminas“ teikė deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (16-17 b. l.), sutikimą teikti UAB „Druskininkai invest“ bankroto paslaugas (18 b. l.), leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas nuorašą (19 b. l.), bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo nuorašą (20 b. l.). 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Ekspertų grupė“ teikė prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti bankroto administratoriaus kandidatūrą ir priėmus sprendimą iškelti bankroto bylą UAB „Druskininkai Invest“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Forum regis“ (27 b. l.). Įmonių bankroto valdymo departamentas 2011 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (6.20)A2-3627 pranešė, kad UAB „Adminas“, pretenduojanti administruoti UAB „Druskininkai Invest“, atitinka ĮBĮ reikalavimus ir pritariama jos kandidatūrai (32 b. l.). Pirmosios instancijos teismas UAB „Druskininkai Invest“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adminas“ (131-132 b. l.). 2012 m. vasario 23 d. buvo gautas UAB „Adminas“ raštas, kuriame nurodyta, kad ji neteikė atsisakymo administruoti UAB „Druskininkai Invest“ ir toliau sutinka administruoti šią įmonę.

Teisėjų kolegija, vertindama tai, kad į bylą buvo pateiktas UAB „Adminas“ sutikimas teikti UAB „Druskininkai Invest“ bankroto paslaugas, kad nėra rašytinio jo atsisakymo administruoti minėtą įmonę, nesutinka su apeliantu, jog teismas neturėjo teisės svarstyti UAB „Adminas“ kandidatūros ir skirti šios įmonės bankroto administratoriumi. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo svarstyti apelianto nurodytos bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimo klausimą.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl UAB „Druskininkai Invest“ nemokumo, todėl iškeldamas bankroto bylą priėmė teisingą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.