- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-793-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09742-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- G. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. C. gynėjo advokato S. Z. (toliau – nuteistojo gynėjas) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo atstovo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo, netaikyti G. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. C., nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, subendrinta bausmė skirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendį atlikta bausmė – laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 24 d., 20.40 val., iki 2018 m. sausio 26 d., 09.24 val. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d.. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 9 mėnesiai ir 16 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. liepos 27 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-597 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, nutarta nuteistajam G. C. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistojo gynėjas jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kurie 2020 m. spalio 1 d. nutartimi skundą atmetė, konstatuodami, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis G. C. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistojo gynėjas prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
4.1. Skunde nurodė, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta remiantis formaliais pagrindais, klaidingai interpretuojant įstatymo reikalavimą, neatsižvelgta į visas šiuo metu egzistuojančias svarbias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog kaip buvo teigiama skunde pirmos instancijos teismui, BVK 164 straipsnio „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarka“ 1 dalyje nustatyta, jog „Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Tačiau nagrinėjant nuteistojo G. C. prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkė I. M., komisijos pirmininkės pavaduotojas R. S., nariai M. L. ir J. G. bei komisijos sekretorė J. V.. Tokiu būdu, nuteistojo G. C. lygtinio paleidimo klausimą sprendė ne septynių narių Lygtinio paleidimo komisija, o keturių narių komisija. Skundo autoriaus teigimu, pirmos instancijos teismo argumentas, jog BVK 164 straipsnis taikomos Komisijos sudarymui, jos formavimui, o ne Komisijos sprendimų priėmimui, yra klaidingas ir neatitinka įstatymo. Akivaizdu, jog BVK 164 str. 2-7 dalyse konkrečiai aprašoma sprendimų priėmimo tvarka, terminai, pataisos įstaigos pareigos pateikti duomenis komisijai, sprendimų rūšys ir jų apskundimo tvarka. Jokios kitos Bausmių vykdymo kodekso normos, kuri smulkiau detalizuotų Lygtinio paleidimo komisijos veiklą, nėra. Nuteistojo atstovo įsitikinimu buvo padarytas esminis BVK pažeidimas, Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nuteistojo G. C. atžvilgiu turėtų būti priimtas naujas sprendimas.
4.3. Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju negali būti ginčo, kad nuteistasis G. C. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų), pagal ankstesnį vertinimą rizika buvo vidutinė (52 balai). Įvertinus tai, jog G. C. elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustačius jo tvirtus socialinius ryšius - šeimos turėjimą, glaudų ryšį su šeimos nariais, gerų gyvenimo sąlygų laisvėje turėjimą, garantuotą darbo vietą, yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai sudaro faktinį pagrindą spręsti ar nuteistasis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės ir ar bausmės tikslai jau pasiekti. Priešingu atveju būtų neprasmingos socialinės reabilitacijos programos, būtų neskatinamas nuteistojo siekis laikytis įstatymų, vidaus tvarkos taisyklių.
4.4. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo grindžiamas akcentuojant vieną teistumą praeityje, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis ir ateityje nesilaikys įstatymų bei nusikals, ši aplinkybė yra susijusi išimtinai su nuteistojo praeitimi. Šiuo metu turi būti vertinamos dabartinį elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, neigiamų ir teigiamų aplinkybių santykis. Praeities teistumas yra nekintanti aplinkybė, neišnyksta net ir kaltininkui atlikus bausmę, prioritetiniu pagrindu turėtų būti vertinamos bylos aplinkybės, susijusios su pataisos procesu pataisos įstaigoje.
4.5. Skundo autoriaus pastebėjimu, G. C. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, šiuo metu atsveria aplinkybes, dėl kurių pirmos instancijos teismas manė, kad nuteistasis dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, Lygtinio paleidimo komisija ir pirmos instancijos teismas padarė ganėtinai formalaus pobūdžio išvadas, kurios prieštarauja tiek Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 p., tiek teismų praktikai sprendžiant nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. C. gynėjo advokato S. Z. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam G. C. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo G. C. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. C. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 1 metai, 9 mėnesiai ir 16 dienų. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą – planuoja vykti gyventi į nuteistojo motinai nuosavybės teise priklausantį nuosavą namą adresu(duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir G. C. žmona su vaikais. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir vykdo iki šiol, palaiko socialinius ryšius su savo dabartine žmona ir vaikais, taip pat palaiko santykius ir su buvusia pirmąja žmona bei vaikais iš pirmos santuokos. Marijampolės pataisos namuose nuteistasis dirba, įdarbintas nuo 2020 m. liepos 13 d. 0,25 etato kiemo tvarkiniu, pragyvena iš savo santaupų. Yra gautas raštas 2019 m. lapkričio 21 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju, bus įdarbintas bendrovėje vairuotojo pareigose. Nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje už nepriekaištingą elgesį skatintas tris kartus. Tai, kad G. C. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo - 52 balų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius sumažėjo iki 40 balų, t.y rizika sumažėjo 12 balų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šie duomenys savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.
9. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu G. C. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, siekdamas finansinės naudos, nuodugniai neapsvarsto visų situacijos aspektų, t.y. iki galo neįvertina padėties, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Pažymėtina ir tai, jog išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindinis kriminogeninis veiksnys didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: netinkamas draugų ratas (paskutinis nusikaltimas padarytas, bendraujant su netinkamais draugais). Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė vieną drausmės pažeidimą, kas rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu jis nepasižymėjo. Paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog G. C. anksčiau 7 kartus buvo teistas. Nuteistasis bausmę atlieka antra kartą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kur nuteistasis vieną kartą buvo pažeidęs vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ankstesni teistumai BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus didelei (vertinant su paskirtąja bausme) neatliktos bausmės daliai – 1 metams 9 mėnesiams ir 16 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2020 m. liepos 27 d.). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Esant šioms aplinkybės pirmosios instancijos teismas, vertindamas ankstesnį nuteistojo teistumą bei neatliktos bausmės dalį, kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
11. Nors nuteistojo gynėjo skunde teigiama, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003) 22 p., tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota pakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Kaip jau minėta, G. C. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstas ir nuteistojo gynėjo skundo argumentas dėl Komisijos sudarymo. Pažymėtina, jog BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Visą Lygtinio paleidimo komisiją sudaro 7 nariai. BVK numato tik formalią Komisijos sudarymo tvarką. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“. Minėto įsakymo 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, tarp jų Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat minėto įsakymo 22 punkte įvirtinta, kad negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, t. y. 4 nariai. Posėdyje taip pat dalyvavo ir Komisijos pirmininkė bei jos pavaduotojas. Teismas konstatuoja, kad Lygtinio paleidimo komisija buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta, todėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas taip pat teisėtai.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. C. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. C. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. C. gynėjo advokato S. Z. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.