Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. C. gynėjo advokato S. Z. skundą dėl 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-597 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo G. C. gynėjas advokatas S. Z. prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-597 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. buvo pažeista Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 1 dalies nuostata – nagrinėjant nuteistojo G. C. prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkė I. M., komisijos pirmininkės pavaduotojas R. S., nariai M. L. ir J. G., komisijos sekretorė J. V.. Tokiu būdu, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą sprendė ne septynių, o keturių narių Komisija;

2. G. C. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų), pagal ankstesnį vertinimą rizika buvo vidutinė (52 balai). Įvertinus tai, jog G. C. elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustačius jo tvirtus socialinius ryšius – šeimos turėjimą, glaudų ryšį su šeimos nariais, gerų gyvenimo sąlygų laisvėje turėjimą, garantuotą darbo vietą, yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos;

3. nuteistasis iki suėmimo ir bausmės atlikimo visą laiką dirbo tiek samdomu darbuotoju, tiek vertėsi individualia veikla ir visada gaudavo teisėtas pajamas. Marijampolės pataisos namai yra gavę vykdomųjų raštų apie nuteistajam priteistus ieškinius, tačiau ieškinys yra susijęs tik su 2019-07-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kurio pagrindu nuteistasis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ankstesnių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Komisija konstatavo, jog „gauta iš turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 24, kur pažymoje matosi, kad pagal gautus vykdomus raštus pataisos įstaigoje atskaičiuojama procentaliai“. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis vengia atlyginti žalą, nes iš jo turimų lėšų atskaičiuojama įstatyme numatyta dalis žalos atlyginimui, nuteistasis pagal sudarytas galimybes dirba pataisos namuose. Akivaizdu, jog galutinis žalos atlyginimas realus tik G. C. įsidarbinus jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos arba po bausmės atlikimo. Svarbu ir tai, jog iš G. C. išieškoma žalos pinigų suma nėra ypatingai didelė, akivaizdu, jog dirbantis ir net vidutines pajamas gaunantis asmuo pajėgus atlyginti žalą;

4. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 p. deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę“. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, Įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. 2016 m. balandžio 16 d. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą paskelbė savo 25-ąją bendrąją ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad laisvės atėmimo reglamentavimas turi užtikrinti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu, suteikti jiems galimybę grįžti į visuomenę pagal specialų valdžios leidimą ir užtikrinti, kad po tam tikro laiko juos būtų galima saugiai paleisti į laisvę, bent jau daugeliu atvejų. EŽTT praktikoje yra numatyta, pagal kurią nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Komisija padarė ganėtinai formalaus pobūdžio išvadas, kurios prieštarauja tiek minėtoms Rekomendacijoms, tiek teismų praktikai sprendžiant nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimą;

5. skundžiamame nutarime išskirti esminiai Komisijos argumentai, kurių pagrindu netenkintas nuteistojo prašymas: „anksčiau nuteistajam buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą”. Šios aplinkybės labiau reikšmingesnės teismui skiriant bausmę, o ne sprendžiant lygtinio paleidimo galimybę, šiuo atveju pirmoje vietoje turėtų būti akcentuojamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje;

6. Komisijos argumentas, jog neatliktos bausmės dalis yra nemaža, išeina už įstatymo ribų, nes įstatyme nėra tokios sąvokos kaip „pakankamai didelė dalis “, ar „nemaža atliktos bausmės“ dalis. BVK 157 straipsnis būtent ir nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį. Abstraktūs komisijos teiginiai, kad nuteistasis atliko nedidelę paskirtos bausmės dalį, prieštarauja įstatymui. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padalytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekėliajai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog G. C. teistas 2019-07-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, subendrinta bausmė skirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažintus vienu trečdaliu skirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-21 nuosprendžiu, ir galutinė bausmė skirtas laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018-05-18 iki 2019-07-15 ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-21 nuosprendį atlikta bausmė – laikino sulaikymo laikas nuo 2018-01-24, 20.40 val., iki 2018-01-26, 09.24 val. Bausmės pradžia – 2018-05-15, bausmės pabaiga – 2022-05-13. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 9 mėnesiai ir 16 dienų.

Nuteistojo gynėjas Komisijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog buvo pažeista Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalies nuostata – nagrinėjant nuteistojo G. C. prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkė I. M., komisijos pirmininkės pavaduotojas R. S., nariai M. L. ir J. G., komisijos sekretorė J. V.. Tokiu būdu, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą sprendė ne septynių, o keturių narių Komisija.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog BVK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Taigi, šios BVK nuostatos taikomos Komisijos sudarymui, jos formavimui, o ne Komisijos sprendimų priėmimui, todėl atmetamas nuteistojo teiginys, kad šiuo atveju Komisijos posėdyje dalyvaujant keturiems nariams iš septynių, buvo padarytas BVK pažeidimas.

Dar vienas skundo argumentas – G. C. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų), pagal ankstesnį vertinimą rizika buvo vidutinė (52 balai). Įvertinus tai, jog G. C. elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustačius jo tvirtus socialinius ryšius – šeimos turėjimą, glaudų ryšį su šeimos nariais, gerų gyvenimo sąlygų laisvėje turėjimą, garantuotą darbo vietą, yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantis faktai nėra nei teisinis, nei faktinis pagrindas (kaip tai nurodo nuteistojo gynėjas) spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką šiuo atveju Komisija ir padarė, priimdama skundžiamą nutarimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, siekdamas finansinės naudos, nuodugniai neapsvarsto visų situacijos aspektų, t. y. iki galo neįvertina padėties, pernelyg pasitiki sėkmes tikimybe. Nuteistasis praeityje turėjo nuostatas, palaikančias nusikalstamą elgesį. Praeityje teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas leidžia manyti, jog asmuo bent kartą naudojo smurtą ar grasino juo, siekdamas, kad kiti paklustų. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo nepadarė išvadų ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai pažymėjo, jog nors nuteistasis ir skatintas du kartus, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Skunde nurodyta, jog nuteistasis iki suėmimo ir bausmės atlikimo visą laiką dirbo tiek samdomu darbuotoju, tiek vertėsi individualia veikla ir visada gaudavo teisėtas pajamas. Marijampolės pataisos namai yra gavę vykdomųjų raštų apie nuteistajam priteistus ieškinius, tačiau ieškinys yra susijęs tik su 2019-07-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kurio pagrindu nuteistasis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ankstesnių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Komisija konstatavo, jog „gauta iš turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 24, kuri pažymoje matosi, kad pagal gautus vykdomus raštus pataisos įstaigoje atskaičiuojama procentaliai“. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis vengia atlyginti žalą, nes iš jo turimų lėšų atskaičiuojama įstatyme numatyta dalis žalos atlyginimui, nuteistasis pagal sudarytas galimybes dirba pataisos namuose. Akivaizdu, jog galutinis žalos atlyginimas realus tik G. C. įsidarbinus jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos arba po bausmės atlikimo. Svarbu ir tai, jog iš G. C. išieškoma žalos pinigų suma nėra ypatingai didelė, akivaizdu, jog dirbantis ir net vidutines pajamas gaunantis asmuo pajėgus atlyginti žalą.

Teismas, analizuodamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, jog skundžiamame nutarime nėra nurodyta, jog nuteistasis vengia atlyginti žalą. Skundžiamame nutarime konstatuoti faktai, jog 2020-02-03 gauta iš turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 24, kurioje matosi, kad pagal gautus vykdomus raštus pataisos įstaigoje atskaičiuojama procentaliai. Nuteistojo gynėjo deklaratyvūs teiginiai, kad galutinis žalos atlyginimas realus tik G. C. įsidarbinus jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos arba po bausmės atlikimo niekaip nesuponuoja skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl teismas detaliau dėl jų vertinimo nepasisako.

Skundas grindžiamas ir tuo, jog Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 p. deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę“. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, Įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. 2016 m. balandžio 16 d. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą paskelbė savo 25-ąją bendrąją ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad laisvės atėmimo reglamentavimas turi užtikrinti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu, suteikti jiems galimybę grįžti į visuomenę pagal specialų valdžios leidimą ir užtikrinti, kad po tam tikro laiko juos būtų galima saugiai paleisti į laisvę, bent jau daugeliu atvejų. EŽTT praktikoje yra numatyta, pagal kurią nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Komisija padarė ganėtinai formalaus pobūdžio išvadas, kurios prieštarauja tiek minėtoms Rekomendacijoms, tiek teismų praktikai sprendžiant nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Dar vienas skundo argumentas – skundžiamame nutarime išskirti esminiai Komisijos argumentai, kurių pagrindu netenkintas nuteistojo prašymas: „anksčiau nuteistajam buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą”. Šios aplinkybės labiau reikšmingesnės teismui skiriant bausmę, o ne sprendžiant lygtinio paleidimo galimybę, šiuo atveju pirmoje vietoje turėtų būti akcentuojamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje.

Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama, ką Komisija šiuo atveju pagrįstai padarė. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo vertinama aplinkybių visuma, tame tarpe ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje.

Skunde parašyta, kad Komisijos argumentas, jog neatliktos bausmės dalis yra nemaža, išeina už įstatymo ribų, nes įstatyme nėra tokios sąvokos kaip „pakankamai didelė dalis “, ar „nemaža atliktos bausmės“ dalis. BVK 157 straipsnis būtent ir nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį. Abstraktūs komisijos teiginiai, kad nuteistasis atliko nedidelę paskirtos bausmės dalį, prieštarauja įstatymui. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padalytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekėliajai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis G. C. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. C. gynėjo advokato S. Z. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.