Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei D. K. ir jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovo atstovui advokatui Ričardui Lilui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepageidavo būti pristatytas į teismo posėdį, jo interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 246 str. 1 d.).

Ieškinys ten­kintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad D. K. ir A. K. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso (toliau CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2008). Kartu Aukščiausias Teismas pažymi, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis taip pat turi įrodyti, kad yra kitų aplinkybių, kurios rodo esant kito sutuoktinio kaltę.

Iš šalių nurodomų argumentų matyti, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir abu sutuoktiniai nori nutraukti santuoką, tik dėl jos iširimo kaltina vienas kitą. Tačiau nei viena šalis nepateikė jokių įrodymų kitos šalies kaltei pagrįsti, nors visus savo reikalavimus ir atsikirtimus šalys privalo įrodyti (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 178 straipsnis).

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymos matyti, kad atsakovas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2010-11-27 iki 2024-11-27. Santuokos liudijimas patvirtina, kad šalių santuoka sudaryta 2014-12-09. Ieškovė patvirtino, kad su atsakovu susipažino ne bausmės atlikimo metu, o daug anksčiau, ir žinojo už kokį nusikaltimą jis atlieka bausmę kai sudarė santuoką.

Šios santuokos sudarymo aplinkybės patvirtina, kad šalys pažinojo viena kitą dar iki atsakovui patenkant į laisvės atėmimo vietą, o susituokė atsakovui atliekant bausmę. Todėl teismas pripažįsta, kad sutuoktiniai jau sudarydami santuoką aiškiai suvokė, kad jų bendravimas bus labai ribotas ir suvaržytas, o tai neišvengiamai sukels sunkumų gyvenant santuokoje. Tokiomis aplinkybėmis gyvenantys sutuoktiniai abu turi dėti ypatingas pastangas, kad šeimyninis gyvenimas atitiktų jų lūkesčius ir klostytųsi sėkmingai, tačiau iš šalių argumentų ir nurodytų aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai santuokos sudarymo metu betarpiškai bendravo mažai, o iškilus nesutarimams dėl šeimyninio gyvenimo ateities, abu šioje byloje pareiškė norą nutraukti santuoką, nei vienas neprašė paskirti termino susitaikyti. Todėl teismas pripažįsta, kad sudarydami santuoką tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių normalus ir įprastas šeimyninis gyvenimas nebuvo įmanomas nuo pat santuokos pradžios, ir abu norėdami nutraukti santuoką be jokių reikšmingų pastangų ją išsaugoti, abu sutuoktiniai yra vienodai kalti dėl santuokos iširimo. Nei vienas iš jų neįrodė, kad dėl santuokos išrimo kaltas yra vien tik kitas sutuoktinis.

Su ieškiniu pateikti VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad santuokoje bendrai įgyto nekilnojamojo ir registruojamo turto šalys neturi. Nei vaikų, nei kreditorių šalys taip pat neturi. Todėl nutraukiant santuoką turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai nespręstini.

Nesant ginčo tarp šalių, nutraukus santuoką, šalims paliekamos iki santuokos turėtos pavardės.

Bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes abi šalys yra 100% atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, o savo bylinėjimosi išlaidų neturėjo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 339), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus ieškovei D. K. palikti iki santuokos turėtą pavardę – J., o atsakovui A. K. - jo pavardę - K..

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.