Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys), (e. b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos medžiaga, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. D., paskutinė jos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (dokumentas priede. zip). Po pareiškėjos motinos E. D. mirties atsirado jos vardu registruotas palikimas, pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimą, E. D. vardu atkurta nuosavybės teisė į 1,62 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentas priede. zip).

6. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

7. Kadangi E. D. mirė iki 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). 1964 m. CK 587 straipsnyje (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu) buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame CK, kuriame nustatyta, kad tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, tai yra apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

8. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančiame CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

9. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos A. T. 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

10. Per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnį), nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes mirus motinai, jokio paveldėtino turto ji neturėjo, todėl ir nebuvo tikslo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, žinant, kad paveldėtino turto nėra. Nuosavybės teisės į žemės (miško) sklypą pareiškėjos motinai buvo atkurtos ketveri metai po jos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Sužinojus, kad nuosavybės teisės motinai yra atkurtos, pareiškėja turėjo motyvą dar neprašyti teismo prailginti palikimo priėmimo termino, nes galvojo, kad jai neprieštaraujant, sklypas perėjo brolio nuosavybėn. Pagal tarpusavio žodinį susitarimą pareiškėja sutiko, kad sklypas atitektų broliui V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas priede. zip). VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad V. G. vaikų neturėjo (dokumentas priede. zip). Pareiškėja, kaip vienintelė įpėdinė kreipėsi į notarą, tikėdamasi paveldėti minėtą sklypą. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. Viederienės raštas patvirtina, kad po E. D. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (dokumentas priede. zip).

11. Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų suinteresuoto asmens interesus. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pareiškėjos paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja S. V. praleido terminą palikimui priimti po savo motinos E. D. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

12. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, po jos motinos E. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.