- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- A-520-1486-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01596-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Advokatai
- Tomas Ivanauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Įmonių bankroto departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 3R-168 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nepagrįstai teigia, jog atsakovo priimtas sprendimas (2011 m. gegužės 4 d. išvada „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (toliau – ir administratorius) vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Kino ekspresas“ (toliau – ir Išvada) nepažeidžia jo teisių ir interesų. Pareiškėjas Komisijai nurodė ir daugiau aplinkybių, kurios akivaizdžiai patvirtina, kad administratorius pažeidžia pareiškėjo bei kitų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Kino ekspresas“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių teises ir kad neteisinga bei nepagrįsta yra atsakovo 2011 m. gegužės 13 d. atsakyme Nr. (6.16)A2-1584 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Kino ekspresas“ (toliau – ir Atsakymas) nurodyta Išvada, kad administratorius veikia tinkamai ir teisėtai. Ši Išvada akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo interesus, nes neužkertamas kelias administratoriui toliau atlikti neteisėtas veikas bendrovės kreditorių atžvilgiu, todėl yra būtinybė įpareigoti atsakovą atlikti išsamų administratoriaus veiklos patikrinimą (Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus nuostatų, patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-3 (toliau – ir Nuostatai), 5.5.1 ir 5.5.2 p.) bei nustatyti jo atliekamus bendrovės kreditorių teisių pažeidimus. Komisijai neįpareigojus tinkamai iš esmės atsakovą ištirti administratoriaus veiklą ir pritaikyti sankcijas administratoriui, ir toliau tęsis bankroto administratoriaus vykdomi pareiškėjo teisių pažeidinėjimai: pareiškėjui nebus teikiama informacija, bus nurodoma, kad jis neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkimuose ir kt., todėl pareiškėjo (kaip ir kitų bendrovės kreditorių) teisės bus nuolat pažeidžiamos ir niekada nebus apgintos. Nesuprantamas Komisijos teiginys, kad pareiškėjo teisių ir pareigų turinys bei apimtis nepakito dėl atsakovo atlikto administratoriaus tyrimo ir kad pareiškėjo teisės nepakis net ir tuo atveju, jeigu atsakovas iš naujo tinkamai įvertins administratoriaus veiksmus. Tik atlikus visapusišką, detalų, panaudojant visas įmanomas ir būtinas priemones, administratoriaus tyrimą, paaiškėtų nusikalstami neteisėti administratoriaus veiksmai ir tik po tokio detalaus tyrimo atlikimo skyrus administratoriui baudas ir įpareigojus jį šalinti veiklos trūkumus, neišvengiamai teigiamai pasikeistų pareiškėjo teisių turinys ir apimtys: pareiškėjas bendrovės kreditorių susirinkimuose turėtų balsavimo teisę, gautų informaciją apie bendrovės bankroto eigą, nebūtų neteisėtai mėginama panaikinti pareiškėjo, kaip bendrovės kreditoriaus, turimų teisių ir pan. Komisija nepagrįstai nurodė, jog atsakovas tinkamai ištyrė administratoriaus veiklą. Atsakovas tik formaliai tyrė administratoriaus veiklą, nepasisakė dėl daugelio jo veiksmų neteisėtumą įrodančių pareiškėjo nurodytų priežasčių ir argumentų. Atsakovas neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ištirti administratoriaus veiklą, nors privalėjo atlikti visus būtinus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus tam, kad skundas būtų tinkamai išnagrinėtas ir konstatuoti akivaizdūs pažeidimai bei administratoriui paskirtos nuobaudos. Taip būtų buvusios apgintos pareiškėjo ir kitų bendrovės kreditorių teisės ir interesai.
Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8, 9, 12, 13, 17 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu ir nurodė, kad atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą ir neteisėtus administratoriaus veiksmus pagrindžiančius įrodymus, atsakovas privalėjo taikyti visus įmanomus bankrotų administratoriaus patikrinimo būdus, neapsiribojant tik vienu būdu, kuris reikalauja mažiausiai pastangų ir laiko – tik paaiškinimų vertinimu. Komisijos išvada, kad atsakovas veikė tinkamai, kad tinkamai patikrino administratoriaus veiklą, tikrindamas nepažeidė teisės aktuose nustatytų procedūrų ir pareiškėją tinkamai informavo apie patikrinimo rezultatus, nepagrįsta. Komisijos Sprendimas yra visiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas. Komisija neįsigilino į nagrinėjamą situaciją, netinkamai interpretavo pareiškėjo teisių pažeidimo faktą, o būtent tai ir lėmė neteisingo ir neteisėto Sprendimo priėmimą. Komisijos Sprendime dominuoja (jais piktnaudžiaujant) operatyvumo bei efektyvumo principai, bet ne teisingumo principas, kuris įpareigoja Komisiją skundą išnagrinėti tinkamai ir pagrįstai bei priimti motyvuotą, abejonių jo teisingumu bylos šalims nekeliantį sprendimą. Be to, Komisija privalėjo pratęsti skundo nagrinėjimo terminą dar 14 dienų, tačiau to nepadarė. Komisija ne tik, kad priėmė nepagrįstą sprendimą, bet ir nenustatinėjo ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių: neišreiškė savo pagrįstos pozicijos dėl pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimo ir kt. Ji tik formaliai surašė Sprendimą, kuriame akivaizdžiai nepagrįstai nurodė, kad jokios pareiškėjo teisės nėra pažeistos.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo A. S. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad ginčas tarp Departamento ir pareiškėjo kilo dėl skirtingo požiūrio į tai, kokios apimties informacija turėjo būti teikiama pareiškėjui. Departamentas palaikė administratoriaus poziciją, kad bankroto administratorius privalo teikti tik informaciją apie bankroto bylos eigą, o pareiškėjas manė, kad administratorius privalo teikti informaciją tokios apimties, kokie yra bankroto administratoriaus įgaliojimai bankroto procese, nustatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalyje, t. y. kiekvienu administratoriaus veiklos klausimu. Tačiau taip nėra ir taip šiuo atveju nenusprendė kreditorių susirinkimas, nustatęs informacijos teikimo tvarką. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta kreditorių teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Tas pats nustatyta ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte. Visa informacija apie bankrutuojančios įmonės turtą, įsipareigojimus, lėšas ir sandorius kreditoriams gali būti pateikta tik administratoriaus ataskaitoje. Administratoriaus įgaliotas asmuo pagrįstai atsisakė teikti visą prašomą informaciją, nes iš esmės tai būtų nauja ataskaita, o ataskaitą parengti gali įpareigoti tik kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta administratoriaus teisė patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įstatyme nėra nustatytas terminas, per kurį administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius. Administratoriaus 2010 m. liepos 15 d. veiklos ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nurodyta, kad administratorius informavo suinteresuotas šalis apie sutarčių, kurių įvykdymo terminai dar nėra pasibaigę, tolimesnį vykdymą ir kad buvo peržiūrėtos visos sutartys. Preliminariais duomenimis per ataskaitinį laikotarpį didesnė dalis patikrintų sutarčių buvo sudarytos nepažeidžiant tokio pobūdžio sandoriams įstatymuose nustatytų reikalavimų. Administratorius, nustatęs, kad sudaryti sandoriai yra priešingi įmonės veiklos tikslams ar turėjo įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pateiks ieškinius teismui dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Administratoriaus Ataskaita 2010 m. liepos 22 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte nustatyta, kad administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą. Pažymėjo, kad nei vienas įmonės buhalterinis dokumentas nėra pripažintas netinkamu, be to, įmonės buhalterinės apskaitos tinkamumas nėra Departamento atliekamos administratorių veiklos priežiūros objektas. Administratorius nustatė, kad pareiškėjas yra ne tik įmonės kreditorius, bet ir įmonės debitorius, t. y. skolininkas, o iš perduotų dokumentų, t. y. debitorių sąrašo, buvo matyti, kad pareiškėjas be pagrindo įgijo bendrovei priklausantį turtą, kurio vertė 461 431,96 Lt, ir tuo padarė turtinę žalą. Kadangi taikiai išspręsti skolos grąžinimo klausimo nepavyko, administratorius 2010 m. kovo 15 d. pateikė teismui ieškinio pareiškimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Taip pat administratorius 2010 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl įmonės įtraukimo į bylą dėl turto pasisavinimo, turto išvaistymo civiliniu ieškovu su reikalavimu 461 431,96 Lt sumai. Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas. Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. vasario 3 d. apskundė šią nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino nutartį ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo teismui, kuris 2010 m. gruodžio 27 d. išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nutarė įtraukti įkaito turėtoją (kreditorių UAB „Medicinos bankas“) į įmonės kreditorių sąrašą su 3 497 490,94 Lt kreditoriniu reikalavimu. UAB „Medicinos bankas“ ir pareiškėjas apskundė 2010 m. gruodžio 27 d. teismo nutartį. Atsakovas nurodė, kad iki Departamento 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (6.16)A2-1584 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Kino ekspresas“ priėmimo dienos klausimas dėl UAB „Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo dar nebuvo išspręstas. Departamentas pagal savo kompetenciją nesprendžia kreditorinių reikalavimų dydžio pagrįstumo. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti, kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo. Teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino UAB „Alekvista“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą atstatydinti administratorių iš UAB „Alekvista“ bankroto administratoriaus pareigų. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta priėmusio iškelti bankroto bylą teismo arba teisėjo pareiga, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 6 dalimi, pavesti atlikti įmonės administratoriui (pavesta 2009 m. liepos 15 d. nutartimi) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui. Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad administratorius, gavęs įsiteisėjusią teismo nutartį, apie tai pranešė juridinių asmenų registrui. Teismas 2009 m. spalio 9 d. raštu „Dėl termino pratęsimo“ informavo administratorių (gauta 2009 m. spalio 12 d.), kad teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartis įsiteisėjo tik 2009 m. rugsėjo 21 d. Nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. spalio 12 d. administratoriui nebuvo žinoma apie teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarties neįsiteisėjimą. Taigi, Departamentas padarė išvadą, kad administratorius tinkamai įvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 3 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlime dienos. Teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė 45 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Administratorius 2009 m. spalio 21 d. raštu informavo kreditorius, taip pat ir pareiškėją, kad pratęstas kreditorinių reikalavimų pateikimo terminas iki 2009 m. lapkričio 5 d., ir tai nurodė Ataskaitoje. UAB „Medicinos bankas“ 2009 m. spalio 19 d. pateikė administratoriui patikslintą kreditorinį reikalavimą, o tokio reikalavimo pareiškėjas kažkodėl nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo teismui ir iki Departamento sprendimo priėmimo dienos dar nebuvo išspręstas, todėl pareiškėjo teiginius apie norą ir galimybę balsuoti kreditorių susirinkime laikė nepagrįstais.
Departamentas nenustatė, jog administratorius, vykdydamas įmonės bankroto procedūras, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto procesus, ir apie tai pareiškėją informavo 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (6.16)A2-1584. Nurodė, kad Departamentas, atlikęs administratoriaus veiklos patikrinimą ir nenustatęs administratoriaus veiksmuose pažeidimų, priimtu sprendimu savo valią išreiškė dėl administratoriaus, o ne dėl pareiškėjo. Pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis dėl Departamento atlikto tyrimo ir Išvados priėmimo nepakito. Net Departamentui priėmus priešingą sprendimą bei administratoriui pritaikius sankcijas, pareiškėjo teisės ir pareigos nepasikeistų, kistų tik atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir pareigų santykis, nes Departamentas pagal savo kompetenciją neturi įgaliojimų įpareigoti administratorių elgtis vienu ar kitu būdu su pareiškėju, o tik taikyti administratoriui poveikio priemones, nustatytas Taisyklių 17 ir 19 punktuose. Taigi pareiškėjo teisės dėl Departamento Išvados, nurodytos Atsakyme, pažeistos nebuvo. Nurodė, kad Taisyklių 8 bei 9 punktai, įtvirtinantys administratoriaus veiklos tikrinimo būdus bei Departamento teises tikrinant administratoriaus veiklą, suteikia Departamentui diskreciją, įvertinus gauto skundo (prašymo, pareiškimo ar kitos informacijos dėl netinkamos administratoriaus veiklos) sudėtingumą, pasirinkti vieną ar kelis iš administratoriaus veiklos tikrinimo būdų bei pasinaudoti Departamentui suteiktomis teisėmis tikrinant administratoriaus veiklą. Departamentas nusprendė taikyti Taisyklių 8.1 punkte įtvirtintą administratoriaus veiklos tikrinimo būdą ir visas pareiškėjo pateiktų dokumentų tyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei išsamiai jas išnagrinėjo, remdamasis gautais objektyviais duomenimis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 7 d. su pareiškimu „Dėl bankroto administratoriaus“ (toliau – ir Pareiškimas) kreipėsi į Departamentą, prašydamas kruopščiai ištirti visą bankroto administratoriaus atliekamą procedūrą ir veiksmus, įvertinti jų teisėtumą, taip pat 2011 m. balandžio 14 d. atsakovui pateikė raštą „Dėl J. J. – bendrovės bankroto administratoriaus veiksmų“ Nr. G-115 (toliau – ir Raštas), kuriame prašė imtis priemonių prieš nusikalstamą J. J., bendrovės bankroto administratoriaus įgalioto asmens, elgesį, į šiuos dokumentus Departamentas pateikė Atsakymą, kuriame nurodė, jog jis nenustatė, kad bankroto administratorius, vykdydamas įmonės bankroto procedūras, pažeidė teisės aktus. Minėtą Atsakymą apskundus Komisijai, ji Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, nes nustatė, kad pareiškėjo teisė į jo skundų nagrinėjimą ir atsakymo jam pateikimą nebuvo pažeista. Teismas įvertino pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas VAĮ, Departamento nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-535, Taisyklėse ir Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatuose (toliau – ir Departamento nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 (toliau – ir Tikrinimo komisijos nuostatai), rašytinius įrodymus ir, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjo keliamus klausimus dėl bankroto administratoriaus veiksmų, administruojant BUAB „Kino ekspertas“, kuriuos jis išdėstė Rašte ir Pareiškime, ištyrė objektyviai ir visapusiškai, rėmėsi teisės aktų nuostatomis ir Kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Be kita ko, informavo pareiškėją apie kreipimųsi gavimą, paaiškino, kad jie bus nagrinėjami Administratorių veiklos tikrinimo komisijoje bei nurodė apie priimtą sprendimą informuosiantis papildomai. Buvo sudaryta Administratorių veiklos tikrinimo komisija, kuri tyrė bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiklą bei įvertino tiek pareiškėjo išdėstytus argumentus, tiek bankroto administratoriaus direktoriaus J. J. paaiškinimus. Departamentas 2011 m. gegužės 4 d. surašė išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Kino ekspresas“, kuria vadovaujantis ir buvo pateiktas Atsakymas pareiškėjui. Teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog Departamentas, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų, atliko jam teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, ją patikrino bei pareiškėją tinkamai informavo apie patikrinimo rezultatus, nepažeidė pareiškėjo teisės į jo skundų nagrinėjimą ir atsakymo jam pateikimą. Teismas sutiko su Komisijos pozicija, kad Departamentas iš esmės savo valią išreiškė būtent dėl bankroto administratoriaus, o ne dėl pareiškėjo, pareiškėjo teisių ir pareigų turinys bei apimtis dėl Departamento atlikto tyrimo ir padarytos išvados nepakito. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra suinteresuotas, jog bankroto administratorius būtų nubaustas ar jo kai kurie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tačiau tai nėra toks suinteresuotumas, kuris gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms administracinio ginčo prasme, todėl Komisija pagrįstai nustatė, kad Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų.
III.
Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo Išvada neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir interesų turiniui, nes pareiškėjas byloje jau anksčiau nurodė daugybę aplinkybių ir faktų, kurios akivaizdžiai patvirtina, kad administratorius pažeidžia pareiškėjo bei kitų bendrovės kreditorių teises. Dėl šio teiginio išdėsto analogiškus argumentus, nurodytus skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismo sprendimas netenkinti skundo tuo pagrindu, kad, jo nuomone, atsakovo Išvada pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams neturi įtakos, yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi administratoriaus netinkamai atliekama bendrovės bankroto procedūra suponuoja pareiškėjo patiriamą žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovas įpareigotinas atlikti ne formalų (tik galiojantiems įstatymams formaliai neprieštaraujantį patikrinimą, kuris reikalauja mažiausiai pastangų ir laiko sąnaudų), bet visapusišką detalų, panaudojant visas įmanomas būtinas priemones, administratoriaus veiklos tyrimą. Tik tokio tyrimo metu paaiškėtų (ir paaiškės) neteisėti administratoriaus veiksmai ir tik po tokio detalaus tyrimo atlikimo, skyrus administratoriui baudas ir įpareigojus jį šalinti veiklos trūkumus, neišvengiamai teigiamai pasikeistų pareiškėjo teisių turinys ir apimtys. Ta aplinkybė, kad Departamentas išreiškė savo valią dėl administratoriaus, o ne dėl pareiškėjo, neturi jokios įtakos vertinant faktą, kad administratorius savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui sukelia minėtą žalą. Teismas nepagrįstai, net nevertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų ir aplinkybių bei į jas neįsigilinęs, nusprendė, kad atsakovas tinkamai atliko administratoriaus patikrinimą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas tinkamai ištyrė administratoriaus veiklą, nes atsakovas tyrimo metu nesinaudojo savo turimais įgaliojimais. Teismas nurodė, kad administratoriaus neteisėtos veiklos tyrimas apsiribojo tuo, kad buvo vertinti tik administratoriaus paaiškinimai. Anot pareiškėjo, nebuvo imtasi jokių kitų priemonių administratoriaus veiklos teisėtumui ištirti, jo neteisėtų veiksmų įtakai pareiškėjo teisėms nustatyti. Pareiškėjas atsakovui pateikė išsamų, detalų, motyvuotą bei argumentuotą skundą dėl akivaizdžiai netinkamos administratoriaus veiklos, todėl atsakovas privalėjo atlikti visus būtinus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus tam, kad pareiškėjo skundas būtų tinkamai išnagrinėtas ir konstatuoti akivaizdūs administratoriaus pažeidimai bei jam paskirtos nuobaudos. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik išklausė administratoriaus paaiškinimus, o teismas nepagrįstai sutiko, kad tokia tyrimo procedūra yra tinkama, siekiant išaiškinti visus pareiškėjo nurodytus administratoriaus atliekamus teisės pažeidimus. Teismas nepagrįstai palaikė neteisingą atsakovo poziciją ir netenkino pareiškėjo skundo, konstatuodamas, kad atsakovas veikė tinkamai. Teismas neteisinga įvertino, kad atsakovas tinkamai atliko administratoriaus veiklos tyrimą. Teismas nesigilino ir neišsiaiškino nagrinėjamos bylos aplinkybių, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas sprendime tik atkartojo ankstesnių institucijų sprendimus, iš esmės pats nieko nepasisakydamas ir netirdamas. Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, nes teismas ne tik, kad priėmė nepagrįstą sprendimą, bet ir nenustatinėjo ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, t. y neišreiškė savo pagrįstos pozicijos pareiškėjo iškeltais klausimais, o iš esmės atkartojo ankstesnių institucijų sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo A. S. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia motyvais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S. skundu ginčijo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 3R-168, kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovas Įmonių bankroto departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. kovo 7 d. ir 2011 m. 14 d. skundus dėl administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų, administruojant BUAB „Kino ekspresas“, t. y. pareiškėjo pateiktų skundų pagrindu atliko teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų, ją patikrino bei pareiškėją tinkamai informavo apie patikrinimo rezultatus. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į skundų nagrinėjimą ir atsakymo pateikimą nebuvo pažeista, ir nepripažino nepagrįsta ir neteisėta atsakovo 2011 m. gegužės 13 d. Atsakyme nurodytos išvados, jog nenustatyta bankroto administratoriaus veiksmuose pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimo, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais 2007 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-535, Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269, nustatė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog Komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 3R-168 yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Kino ekspresas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (t. 1, b. l. 183-187). Iš 2010 m. liepos 15 d. administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiklos ataskaitos matyti, kad administratoriaus įgaliotas asmuo yra J. J. (t. 1, b. l. 37-43). UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 01-15-25K BUAB „Kino ekspresas“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas G. V. (t. 1, b. l. 87). BUAB „Kino ekspresas“ bankroto byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, pareiškėjas pateikė prašymą dėl 2 576 287,79 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjo 20 982,79 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, o kitos dalies kreditorinio reikalavimo tvirtinimas buvo išskirtas į atskirą bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi (t. 1, b. l. 88-91) panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo 20 982,79 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, ir klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties (t. 1, b. l. 92-93) matyti, kad 2010 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjas įtrauktas į BUAB „Kino ekspresas“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 20 982,79 Lt finansiniu reikalavimu bei į trečios eilės kreditorių sąrašą su 40 936,50 Lt finansiniu reikalavimu. 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjo 1 700 000 Lt finansinis reikalavimas bei bendras 1 761 919,29 Lt kreditorinis reikalavimas. UAB „Medicinos bankas“ atskiruoju skundu apskundė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 14 d., išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas, ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įvertinęs tai, kad yra nagrinėjama byla dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pagal BUAB „Kino ekspresas“ ieškinį atsakovui A. S.. BUAB „Kino ekspresas“ administratorius 2010 m. liepos 15 d. šaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, tačiau šis neįvyko (t. 1, b. l. 49), ir 2010 m. liepos 22 d. buvo šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas. 2010 m. liepos 22 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai patvirtino administratoriaus įgalioto asmens pateiktą ataskaitą, nustatė ir patvirtino informacijos kreditoriams teikimo tvarką, kreditorių susirinkimų šaukimo tvarką, patvirtino pavedimo sutartį ir suteikė įgaliojimus kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti patvirtintą pavedimo sutartį su bankroto administratoriumi, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą (t. 1, b. l. 112-115).
Pareiškėjas A. S. 2011 m. kovo 7 d. pareiškimu „Dėl bankroto administratoriaus“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas kruopščiai ištirti bankroto administratoriaus atliekamą procedūrą ir veiksmus, įvertinti jų teisėtumą. Pareiškėjas šiame pareiškime nurodė aplinkybes, susijusias su jo reikalavimo BUAB „Kino ekspresas“ atsiradimu, su buvusio BUAB „Kino ekspresas“ vadovo veiksmais valdant bendrovę, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, aplinkybes, susijusias su UAB „Arleda” įsiskolinimu BUAB „Kino ekspresas”, su UAB „Žinių skrynia”, UAB „Medicinos bankas” pareikštais kreditoriniais reikalavimais, administratoriaus veiksmais, kuriais jis, pareiškėjo nuomone, šališkai veikia UAB „Medicinos bankas” naudai, su administratoriaus veiksmais, kuriais jis reikalauja iš pareiškėjo atitinkamų pinigų sumų pagal abejotinos juridinės galios į buhalterinę apskaitą įtrauktus dokumentus. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad administratoriui jis pateikė 2010 m. balandžio 13 d., 2010 m. gegužės 2 d. prašymus dėl informacijos apie BUAB „Kino ekspresas” ir UAB „Arleda“ 2008 m. gruodžio 15 d. sudarytą sandorį, kurį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnį, nurodė, kad BUAB „Kino ekspresas” skolininkė yra UAB „Alekvista”, kuriai iškelta bankroto byla, ir administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 14 d. atsakovui pateikė raštą „Dėl J. J. – bendrovės bankroto administratoriaus veiksmų“ Nr. G-115, kuriame prašė imtis priemonių prieš nusikalstamą J. J., bendrovės bankroto administratoriaus įgalioto asmens, elgesį. Pareiškėjas rašte nurodė, kad J. J. Valstybės įmonei Registrui centrui pateikė suklastotus dokumentus apie Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo datą, finansinius reikalavimus skaičiavo iki 2009 m. liepos 23 d., o ne iki tikrosios nutarties įsiteisėjimo datos – 2009 m. rugsėjo 21 d., UAB „Medicinos bankas” pateikė kreditorinį reikalavimą, atlikęs skaičiavimus iki 2009 m. rugsėjo 21, o ne kaip skelbia vieša informacija - iki 2009 m. liepos 23 d. Atsakovas šiuos pareiškėjo pareiškimus išnagrinėjo 2011 m. balandžio 21 d. Administratorių veiklos tikrinimo komisijos posėdyje, 2011 m. gegužės 4 d. surašė Išvadą ir 2011 m. gegužės 13 d. surašė Atsakymą pareiškėjui. Iš pareiškėjui pateikto Atsakymo matyti, kad atsakovo Išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kad atsakovas patikrinimą atliko, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, pareiškėjo nurodomas Taisyklių nuostatas.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymas Nr. IX-216) 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbti leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyta, kad teisės teikti bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką bei bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi ĮBĮ, 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 įgaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją patvirtinti Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės taisykles (3.4 punktas) ir nustatė, kad įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę turi vykdyti Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (5 punktas). Pastarasis buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1060 „Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsteigimo“, siekiant, kad būtų ginami valstybės ir visuomenės interesai nuostolingai dirbančiose ir bankrutuojančiose įmonėse. Vadovaujantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų 6.7 punktu, bankroto administratorių veiklos kontrolė yra viena iš šios įstaigos funkcijų. Lietuvos Respublikos ūkio ministras, vadovaudamasis minėtomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 nuostatomis, 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtino Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisykles. Taisyklių 3 punkte numatytos dvi administratorių veiklos kontrolės formos –Departamento vykdomas administratorių veiklos tikrinimas ir administratorių veiklos stebėsena. Taisyklių 5 punktas nustato, kad administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija.
Administratoriaus veiklos tikrinimas yra Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 3.1 punktas). Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo (-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą (Taisyklių 17.1 punktas); viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje (Taisyklių 17.2 punktas). Taisyklių 7 punktas numato, kad pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos. Administratoriaus veiklos tikrinimo būdai numatyti Taisyklių 8 punkte. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir atsakovo argumentų matyti, kad atsakovas, tikrindamas administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiklą, taikė Taisyklių 8.1 punkte numatytą būdą, t. y. prašymų ir administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimą ir vertinimą. Atsakovui administratorius pateikė paaiškinimus, informaciją ir tą informaciją pagrindžiančius dokumentus, kuriuos išnagrinėjo atsakovas. Įvertinus pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas ir savo veiksmais pažeidžia jo ir kitų kreditorių teises, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai pasirinko administratoriaus veiklos tikrinimo būdą, numatytą Taisyklių 8.1 punkte, t. y. pareiškėjo skunduose nurodytų duomenų netikrino administruojamoje įmonėje, administratoriaus buveinėje (Taisyklių 8.2, 8.3 punktai). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, tikrindamas administratoriaus veiklą, turėjo naudotis Taisyklių 9, 12, 13 punktuose nurodytomis teisėmis, tačiau su šiais argumentais nesutiktina, nes atsakovas sprendžia, kaip ir kokiu būdu gauti informaciją apie administratoriaus veiklą ir ją tikrinti, o pareiškėjo atsakovui nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis prašė patikrinti administratoriaus veiklą, atsakovui nesudarė pagrindo naudotis visomis minėtuose Taisyklių punktuose suteiktomis teisėmis tam, kad būtų tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu iš esmės todėl, kad atsakovas veiklos tikrinimo komisijos rezultatus įvertino ne taip kaip juos vertina pareiškėjas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai atliko skunduose nurodytų faktų patikrinimą bei tinkamai jų neįvertino. Taip pat remdamasis šia pareiškėjo aplinkybe, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Komisijos Sprendimą.
Pareiškėjas, ginčydamas Išvadą, skunde Komisijai nurodė aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad administratorius bankroto procedūrą atlieka aplaidžiai, nerūpestingai, neteisingai ir neteisėtai. Komisija, remdamasi pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis apie administratoriaus vykdomą bankroto procedūrą, jo veiksmus, pagrįstai nepripažino Išvados nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas tiek skunduose atsakovui, tiek Komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek apeliaciniame skunde iš esmės nurodo atliekamus ar neatliekamus administratoriaus veiksmus, kurių teisėtumo negali vertinti atsakovas, nes tai yra ne jo kompetencija. Bankroto procedūras, administratoriaus veiksmus, vykdant bankroto procedūras, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o bankroto proceso teisėtumą, administratoriaus veiksmų teisėtumą ir bylos eigą kontroliuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011). Bylas dėl bankroto nagrinėja ir vykdo bankroto proceso kontrolę bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines bylas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25 straipsnis, 27 straipsnio 4 punktas). Byloje pareiškėjas nurodo, jo nuomone, neteisėtus, pareiškėjo ir kitų kreditorių interesus pažeidžiančius veiksmus laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo datos, kuri nurodyta juridinių asmenų registre (2009 m. liepos 23 d.), iki 2011 m. vasario 14 d., todėl byloje nurodomos tuo metu galiojusios ĮBĮ normos.
ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatomos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Taigi bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas. Kita vertus, jo padėtis yra dvilypė, nes, kaip jau minėta, administratorius gina visų kreditorių interesus. Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Taigi, nors teismas skiria administratorių bankrutuojančiai įmonei administruoti (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus pasirašyta pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Tokią išvadą leidžia daryti ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto, kuriame nurodoma, kad administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę-komercinę veiklą, reglamentavimas. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris formuoja praktiką bylose dėl bankroto, yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar juos ginčija administratorius, ar su jais sutinka, tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis), o nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti yra skundžiama atskiruoju skundu (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; 2) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; 3) kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis). Aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininkės – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais bei kontroliuoti administratoriaus veiklą, yra kreditorių susirinkimas, kuris savo funkcijas vykdo ĮBĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti šaukiamas per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Kai kreditorių reikalavimai tvirtinami atskiromis teismo nutartimis, tai šio termino eiga prasideda nuo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kino ekspresas” kreditorių reikalavimus, ši nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti pareiškėjo ir UAB „Medicinos bankas” kreditoriniai reikalavimai, o kitą nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma 1 445 554,64 Lt, paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 88-91). Administratorius pirmąjį kreditorių susirinkimą šaukė 2010 m. liepos 15 d., o jam neįvykus šaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą 2010 m. liepos 22 d., kuris įvyko. Pareiškėjui apie kreditorių susirinkimą buvo pranešta, nurodant, kad jis neturi balsavimo teisės. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad 2010 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime turėjo balsavimo teisę, o administratorius ją pažeidė. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2011). Kaip jau buvo minėta, BUAB „Kino ekspresas” kreditorių susirinkimas patvirtino Informacijos teikimo tvarką, iš kurios matyti, kad yra nustatyta kam ir kokiu būdu administratoriaus įgaliotas asmuo teikia informaciją apie bankroto proceso eigą bei iki bankroto proceso pradžios vykdytą veiklą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad 2010 m. balandžio 13 d. ir 2010 m. gegužės 2 d. bankroto bylą nagrinėjantis teismas buvo patvirtinęs pareiškėjo kreditorinius reikalavimus ir kad administratorius, nesuteikdamas pareiškėjui jo nurodomos informacijos pagal 2010 m. balandžio 13 d. ir 2010 m. gegužės 2 d. prašymus, pažeidė kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką.
ĮBĮ ir kiti teisės aktai nesuteikia atsakovui Įmonių bankroto departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos teisės vertinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius su kitais asmenimis iki buvo iškelta įmonei bankroto byla ir nustatinėti, ar pagrįstai administratorius jų neginčija, atitinkamai tikrinti ir vertinti buhalterinius dokumentus, kitus įrodymus, kurių pagrindu administratorius reiškia reikalavimus bendrovės skolininkams, ar pagrįsti asmenų reiškiami bankrutuojančiai įmonei reikalavimai. Ar pagrįstai ir teisėtai administratorius reiškia reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams, ar pagrįstai sutinka ar nesutinka su asmenų reiškiamais bankrutuojančiai įmonei reikalavimais, sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Kaip jau buvo minėta, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorių reikalavimus, t. y. nagrinėja, ar šie reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti pagal pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad 2010 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administratoriaus 2010 m. liepos 15 d. veiklos ataskaita, kurioje administratorius nurodė, kokius konkrečius veiksmus, susijusius su sandorių tikrinimu, atliko, kokius planuoja atlikti. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, kad kreditorių susirinkimas reiškė ar reiškia nesutikimą su administratoriaus atliktais ar atliekamais veiksmais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad administratorius administruoja dvi bendroves, kurios turi tiesioginių kreditorių ar debitorių, ir nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino administratoriaus įgalioto asmens prašymą atstatydinti administratorių iš UAB „Alekvista” bankroto administratoriaus pareigų. Taip pat išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su tuo, kad Valstybės įmonės Registrų centro viešai skelbiamuose duomenyse yra nurodyta nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo data 2009 m. liepos 23 d., o ne 2009 m. rugsėjo 21 d., t. y. nustatė, kad administratorius 2009 m. liepos 24 d. gavo nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad ji yra įsiteisėjusi (t. 1, b. l. 183-187), ir vykdydamas nutartyje nurodytą pavedimą atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus veiksmus (ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui), apie tai pranešė juridinių asmenų registrui. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. raštu informavo administratorių, kad nutartis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 21 d. Administratorius atsakovui pateikė duomenis, kad informaciją apie tai, jog nutartis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 21 d. ir teismas pratęsė kreditorių pretenzijų pateikimo terminą iki 2009 m. lapkričio 5 d., pranešė kreditoriams, išsiųsdamas jiems 2009 m. spalio 21 d. pranešimus.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktuose nustatytas procedūras, atliko jam teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, nevisapusiškai ištyrė pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, ir todėl turi būti panaikintas Komisijos sprendimas, kuriuo atsakovo Išvada pripažinta pagrįsta ir teisėta.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.