- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- Ik-3415-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01596-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Bronius Januška, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto departamentui prie Ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Stankevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui, atsakovo atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Įmonių bankroto departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2011-07-01 sprendimą Nr. 3R-168 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodė, kad Komisija nepagrįstai teigia, kad atsakovo išvada nepažeidžia jo teisių ir interesų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Komisijai nurodė ir daugiau aplinkybių (pvz., tai, kad administratorius neteisingai nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės balsuoti bendrovės kreditorių susirinkimuose), kurios akivaizdžiai patvirtina, kad administratorius pažeidžia pareiškėjo bei kitų kreditorių teises ir kad neteisinga bei nepagrįsta yra atsakovo išvada dėl to, kad administratorius veikia tinkamai ir teisėtai, kuri (ši išvada) taip pat akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo interesus (nes neužkertamas kelias administratoriui toliau atlikti neteisėtas veikas bendrovės kreditorių atžvilgiu), todėl yra būtinybė įpareigoti atsakovą atlikti išsamų administratoriaus veiklos patikrinimą (Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus nuostatų 5.5.1 ir 5.5.2 p.), bei nustatyti jo atliekamus bendrovės kreditorių teisių pažeidimus. Taigi, Komisijai neįpareigojus tinkamai iš esmės atsakovą ištirti administratoriaus veiklą ir pritaikyti sankcijas administratoriui ir toliau tęsis administratoriaus vykdomi pareiškėjo teisių pažeidinėjimai: pareiškėjui nebus teikiama informacija, bus nurodoma, kad jis neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkimuose ir kt. Todėl pareiškėjo (kaip ir kitų bendrovės kreditorių) teisės bus nuolat pažeidžiamos ir niekada nebus apgintos. Pareiškėjas daro vienareikšmę išvadą, kad būtina panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą visapusiškai, teisėtai ir išsamiai atlikti administratoriaus veiklos tyrimą ir nustačius, kad administratorius pažeidimus atlieka, pritaikyti jam sankcijas. Tvirtino, kad pareiškėjas nesupranta Komisijos teiginio, kuriuo nurodoma, kad jo teisių ir pareigų turinys bei apimtis nepakito dėl atsakovo atlikto administratoriaus tyrimo ir kad pareiškėjo teisės nepakis net ir tuo atveju, jeigu atsakovas iš naujo tinkamai įvertins administratoriaus veiksmus. Pareiškėjo nuomone, tik atlikus visapusišką, detalų, panaudojant visas įmanomas būtinas priemones administratoriaus tyrimą, metu paaiškėtų nusikalstami neteisėti administratoriaus veiksmai ir tik po tokio detalaus tyrimo atlikimo, skyrus administratoriui baudas ir įpareigojus jį šalinti veiklos trūkumus, neišvengiamai teigiamai pasikeistų pareiškėjo teisių turinys ir apimtys: pareiškėjas bendrovės kreditorių susirinkimuose turėtų balsavimo teisę, gautų informaciją apie bendrovės bankroto eigą, nebūtų neteisėtai mėginama panaikinti pareiškėjo kaip bendrovės kreditoriaus turimų teisių ir pan. Taip pat tvirtino, kad Komisija nepagrįstai nurodė, kad atsakovas tinkamai ištyrė administratoriaus veiklą. Atsakovas tik formaliai tyrė administratoriaus veiklą, nepasisakė dėl daugelio jo veiksmų neteisėtumą įrodančių pareiškėjo nurodytų priežasčių ir argumentų, o nepasisakė būtent dėl to, kad daugelis aplinkybių nebuvo ištirtos. Atsakovas neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ištirti administratoriaus veiklą. Atsakovas privalėjo atlikti visus būtinus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus tam, kad skundas būtų tinkamai išnagrinėtas ir konstatuoti akivaizdūs pažeidimai bei jam paskirtos nuobaudos bei taip būtų buvusios apgintos pareiškėjo ir kitų bendrovės kreditorių teisės ir interesai. 2006-10-10 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 p. nustatyta, kad atsakovas administratoriaus veiklą tikrina taikant vieną ar kelis iš šių būdų: (i) prašymų ir administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimas ir vertinimas, (ii) prašyme pateiktų duomenų tikrinimas bendrovėje, (iii) prašyme pateiktų duomenų tikrinimas administratoriaus buveinėje. Taigi, atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą ir neteisėtus administratoriaus veiksmus pagrindžiančius įrodymus, atsakovas privalo taikyti visus įmanomus bankrotų administratoriaus patikrinimo būdus, neapsiribojant tik vienu, kuris reikalauja mažiausiai pastangų ir laiko – tik paaiškinimų vertinimu (kaip tai buvo padaryta nagrinėjamu atveju). Taisyklių 9, 12, 13 p. reglamentuojama, kad tikrindamas administratoriaus veiklą, atsakovas turi teisę: (i) reikalauti iš administratoriaus per atsakovo raštiškame paklausime nustatytą terminą pateikti informaciją, ją pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl prašymuose nurodytos netinkamos veiklos, (ii) reikalauti iš administratoriaus per atsakovo raštiškame paklausime nustatytą terminą pateikti informaciją, ją pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nustatytų atsakovui pateiktų duomenų apie bankroto procedūrų eigą bendrovėje ir (ar) duomenų apie administratoriaus veiklos neatitikimus, klaidas, netikslumus, (iii) reikalauti iš administratoriaus per atsakovo nustatytą terminą papildyti jau pateiktą informaciją, (iv) teisės aktų nustatyta tvarka gauti administratoriaus veiklos tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus iš asmenų, institucijų, įstaigų, organizacijų, įmonių, (v) įeiti į bendrovės buveinę ir į visas kitas šiai įmonei nuosavybės ir (ar) kita teise priklausančias patalpas bei teritorijas, (vi) įeiti į administratoriaus buveinę, (vii) susipažinti su bendrovės dokumentais, teismo priimtais procesiniais dokumentais (rezoliucijomis, nutartimis, sprendimais ir kt.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimais, jų įvykdymą patvirtinančiais dokumentais ir kitais dokumentais, daryti nurodytų dokumentų kopijas, nuorašus, (viii) susipažinti su bendrovės dokumentais, susijusiais su bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų vykdymu, (ix) bei atlikti kitus veiksmus, kurie suponuotų tinkamą administratoriaus neteisėtos veiklos ištyrimą. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nustato plačias atsakovo teises tam, kad (i) administruojamų bendrovių bankroto procesas vyktų teisėtai ir nepažeistų kreditorių interesų, (ii) bankroto administratorių veiklos priežiūra, kontrolė bei patikrinimai būtų tinkamai ir išsamiai atlikti, (iii) būtų nutraukta neteisėta bankroto administratorių veikla, (iv) būtų nubausti netinkamai savo pareigas atliekantys bankroto administratoriai (Taisyklių 17 p.). Ginčo atveju, atsakovas apsiribojo formaliu administratoriaus veiksmų vertinimu ir nesiėmė būtinų jam teisės aktais suteikiamų priemonių tam, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo administratoriaus veikimo aplinkybės būtų ištirtos. Atsakovas turi didelę teisinę galią veikti tikrinant administratorius, tačiau veikė tik minimaliai, t. y. susipažino su pareiškėjo skundu ir išklausė administratoriaus paaiškinimus. Vėliau priėmė nepagrįstą išvadą, kad administratorius veikia tinkamai. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 d. įtvirtina, kad viešojo administravimo subjektai (įskaitant atsakovą) privalo naudoti visas būtinas ir pagrįstas priemones tam, kad įvykdytų jiems keliamus veiklos tikslus. Atsakovas privalėjo veikti maksimaliomis pastangomis, o ne minimaliomis, kaip veikė. Pareiškėjas nesutiko ir su Komisijos pozicija, kad atsakovas neva veikė tinkamai, kad neva tinkamai patikrino administratoriaus veiklą, tikrindamas nepažeidė teisės aktuose nustatytų procedūrų ir pareiškėją tinkamai informavo apie patikrinimo rezultatus. Laiko, kad atsakovas administratoriaus tyrimą atliko tik formaliai ir nevisapusiškai, nebuvo ištirtos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Be kita ko, pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra visiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas. Komisija neįsigilino į nagrinėjamą situaciją, netinkamai interpretavo pareiškėjo teisių pažeidimo faktą, būtent tai ir lėmė neteisingo ir neteisėto Sprendimo priėmimą. Komisijos Sprendime dominuoja (jais piktnaudžiaujant) operatyvumo bei efektyvumo principai, bet ne teisingumo principas, kuris įpareigoja Komisiją skundą išnagrinėti tinkamai ir pagrįstai bei priimti motyvuotą, abejonių jo teisingumu bylos šalims nekeliantį sprendimą. Akcentavo ir tai, kad Komisija privalėjo pratęsti skundo nagrinėjimo terminą dar 14 dienų, tačiau to nepadarė. Komisija ne tik, kad priėmė nepagrįstą sprendimą, bet ir nenustatinėjo ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių: neišreiškė savo pagrįstos pozicijos dėl pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimo ir kt. Ji tik formaliai surašė Sprendimą, kuriame akivaizdžiai nepagrįstai nurodė, kad jokios pareiškėjo teisės nėra pažeistos. Taigi, Komisija netinkamai nusprendė, kad atsakovui atlikus tinkamą administratoriaus tyrimą ir jam paskyrus nuobaudas, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeis, kad Komisija neteisingai nustatė, kad atsakovo neveikimas nepažeidžia pareiškėjo teisių, kad Komisija neteisingai nusprendė, kad atsakovas administratoriaus tyrimą atliko tinkamai bei tai, kad Komisijos Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas. Atsakovas privalo būti įpareigotas atlikti pakartotinį maksimaliai išsamų bei detalų administratoriaus tyrimą, nustatyti jo pažeidimus ir apginti pareiškėjo (bei tuo pačiu ir kitų bendrovės kreditorių) teises.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (II t., b. l. 4).
Šalies argumentai
Atsakovas Įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 18-24) nurodė, kad, Departamento nuomone, ginčas tarp Departamento ir pareiškėjo kilo dėl skirtingo požiūrio į tai, kokios apimties informacija turėjo būti teikiama pareiškėjui. Departamentas palaiko administratoriaus poziciją, kad teikti bankroto administratorius privalo tik informaciją apie bankroto bylos eigą, o pareiškėjas mano, kad administratorius privalo teikti informaciją tik tokios apimties, kokie yra bankroto administratoriaus įgaliojimai bankroto procese, nustatyti Įstatymo 11 str. 3 d., t. y. kiekvienu administratoriaus veiklos klausimu. Tačiau taip nėra ir taip šiuo atveju nenusprendė kreditorių susirinkimas, nustatęs informacijos teikimo tvarką. Įstatymo 21 str. 2 d. 2 p. nustatyta kreditorių teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Tas pats nustatyta Įstatymo 23 str. 11 p. Visa informacija apie bankrutuojančios įmonės turtą, įsipareigojimus, lėšas ir sandorius kreditoriams gali būti pateikta tik administratoriaus ataskaitoje. Administratoriaus įgaliotas asmuo pagrįstai atsisakė teikti visą prašomą informaciją, nes iš esmės tai būtų nauja ataskaita, o ataskaitą parengti gali įpareigoti tik kreditorių susirinkimas (Įstatymo 23 str. 4 p.). Įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustatyta administratoriaus teisė patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Atkreipė dėmesį, kad Įstatyme nėra nustatytas terminas, per kurį administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius. Administratoriaus 2010-07-15 veiklos ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nurodyta, jog administratorius informavo suinteresuotas šalis apie sutarčių, kurių įvykdymo terminai dar nėra pasibaigę, tolimesnį vykdymą, ir kad buvo peržiūrėtos visos sutartys, tarp jų ir Sutartis. Preliminariais duomenimis, per ataskaitinį laikotarpį didesnė dalis patikrintų sutarčių buvo sudarytos nepažeidžiant tokio pobūdžio sandoriams įstatymuose nustatytų reikalavimų. Administratorius nustatęs, kad sudaryti sandoriai yra priešingi įmonės veiklos tikslams ar turėjo įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pateiks ieškinius teismui dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Administratoriaus Ataskaita 2010-07-22 pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta. Įstatymo 11 str. 3 d. 16 p. nustatyta, kad administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą. Pažymėjo, kad nei vienas įmonės buhalterinis dokumentas nėra pripažintas netinkamu, be to, įmonės buhalterinės apskaitos „tinkamumas“ nėra Departamento atliekamos administratorių veiklos priežiūros objektas. Administratorius nustatė, kad pareiškėjas yra ne tik įmonės kreditorius, bet ir įmonės debitorius, t. y. skolininkas, o iš perduotų dokumentų, t. y. debitorių sąrašo matyti, kad pareiškėjas negrąžino, t. y. be pagrindo įgijo įmonei priklausantį turtą 461 431,96 Lt ir tuo padarė įmonei 461 431,96 Lt turtinės žalos. Kadangi taikiai išspręsti skolos grąžinimo klausimo nepavyko, administratorius 2010-03-15 pateikė teismui ieškinio pareiškimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Eilinis teismo posėdis dėl šio klausimo sprendimo buvo paskirtas 2011-05-10. Administratorius 2010-04-09 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl įmonės įtraukimo į bylą dėl turto pasisavinimo, turto išvaistymo civiliniu ieškovu su reikalavimu 461 431,96 Lt. sumai. Generalinė prokuratūra 2010-06-15 pripažino įmonę ikiteisminio tyrimo (Nr. 10-9-001-09) medžiagoje civiliniu ieškovu. Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad teismo 2010-01-07 nutartimi buvo patvirtinta UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas. Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-02-03 apskundė 2010-01-07 nutartį, savo ir UAB „Medicinos bankas“ kreditorinį reikalavimą. Apeliacinis teismas nutarė 2010-01-07 nutartį perduoti nagrinėti iš naujo teismui, kuris 2010-12-27 išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ finansinio reikalavimo klausimą ir nutarė įtraukti įkaito turėtoją kreditorių UAB „Medicinos bankas“ į įmonės kreditorių sąrašą su 3 497 490,94 Lt. kreditoriniu reikalavimu. UAB „Medicinos bankas“ 2011-01-12 ir pareiškėjas 2011-02-18 apskundė 2010-12-27 teismo nutartį. Pažymėjo, kad iki departamento 2011-05-13 sprendimo Nr. (6.16)A2-1584 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Kino ekspresas“ priėmimo dienos klausimas dėl UAB „Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo dar nebuvo išspręstas. Akcentavo, kad departamentas pagal savo kompetenciją nesprendžia kreditorinių reikalavimų dydžio pagrįstumo. Įstatymo 11 str. 8 d. 1 p. nustatyta, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti, kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo. Teismas 2009-10-21 nutartimi patenkino UAB „Alekvista“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą atstatydinti administratorių iš UAB „Alekvista“ bankroto administratoriaus pareigų. Įstatymo 10 str. 4 d. 3 p. nustatyta priėmusio iškelti bankroto bylą teismo arba teisėjo pareiga, vadovaujantis Įstatymo 10 str., 6 d., pavesti atlikti įmonės administratoriui (pavesta 2009-07-15 nutartimi) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą Juridinių asmenų registrui Administratoriaus veiklos tikrinimo metu buvo nustatyta, kad administratorius, gavęs įsiteisėjusią teismo nutartį, apie tai pranešė Juridinių asmenų registrui. Teismas 2009-10-09 raštu „Dėl termino pratęsimo“ informavo administratorių (gauta 2009-10-12), kad teismo 2009-07-15 nutartis įsiteisėjo tik 2009-09-21. Nuo 2009-07-24 iki 2009-10-12 administratoriui nebuvo žinoma apie teismo 2009-07-15 nutarties neįsiteisėjimą. Administratorius, gavęs teismo raštą, apie jį informavo juridinių asmenų registrą. Taigi, departamentas padarė išvadą, kad administratorius tinkamai įvykdė Įstatymo 10 str. 4 d. 3 p. nustatytą reikalavimą. Įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. nustatyta, kad teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 3 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlime dienos. Teismas 2009-07-15 nutartimi nustatė 45 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Administratorius 2009-10-21 raštu informavo kreditorius, taip pat ir pareiškėją, kad pratęstas kreditorinių reikalavimų pateikimo terminas iki 2009-11-05, ir tai nurodė 2010-07-15 Ataskaitoje. UAB „Medicinos bankas“ 2009-10-19 pateikė administratoriui patikslintą kreditorinį reikalavimą, o tokio reikalavimo pareiškėjas kažkodėl nepateikė. 2011-04-14 Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo nutartimi pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo teismui, ir iki departamento Sprendimo priėmimo dienos dar nebuvo išspręstas, todėl pareiškėjo teiginius apie norą ir galimybę balsuoti kreditorių susirinkime laikė nepagrįstais. Departamentas, išnagrinėjęs prašyme ir Rašte keliamus klausimus, pateiktus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, nenustatė, jog administratorius, vykdydamas įmonės bankroto procedūras, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto procesus, apie tai pareiškėją informavo 2011-05-13 raštu Nr. (6.16)A2-1584. Be kita ko, pabrėžė, kad departamentas, atlikęs administratoriaus veiklos patikrinimą ir nenustatęs administratoriaus veiksmuose pažeidimų, priimtu sprendimu savo valią išreiškė administratoriaus, o ne pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis dėl departamento atlikto tyrimo ir skundžiamojo Sprendimo priėmimo nepakito. Net departamentui priėmus priešingą sprendimą bei administratoriui pritaikius sankcijas, pareiškėjo teisės ir pareigos nepasikeistų, kistų tik atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir pareigų santykis, nes departamentas pagal savo kompetenciją, nustatytą Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Ūkio ministro 2010-08-26 įsakymu Nr. 4-646, bei Taisyklėse neturi įgaliojimų įpareigoti administratorių elgtis vienu ar kitu būdu pareiškėjo atžvilgiu, o tik taikyti administratoriui poveikio priemones, nustatytas Taisyklių 17 p. ir 19 p. Todėl, mano, kad pareiškėjo teisės departamentui priėmus skundžiamąjį sprendimą, pažeistos nebuvo. Taip pat akcentavo, kad Taisyklių 8 p. bei 9 p. įtvirtinantys administratoriaus veiklos tikrinimo būdus bei departamento teises tikrinant administratoriaus veiklą, suteikia departamentui diskreciją, įvertinus gauto skundo (prašymo, pareiškimo ar kitos informacijos dėl netinkamos administratoriaus veiklos) sudėtingumą, pasirinkti vieną ar kelis iš administratoriaus veiklos tikrinimo būdų bei pasinaudoti departamentui suteiktomis teisėmis tikrinant administratoriaus veiklą. Departamentas, įvertinęs pareiškimo bei Rašto sudėtingumą, nusprendė taikyti Taisyklių 8.1 p. įtvirtintą administratoriaus veiklos tikrinimo būdą ir visas reikšmingas pareiškėjo pareiškimo bei Rašto tyrimui aplinkybes nustatė bei išsamiai jas išnagrinėjo, remiantis gautais objektyviais dokumentais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011-07-01 sprendimo Nr. 3R-168 (AG-146/04-2011) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) veiksmų buvo nepatenkintas (I t., b. l. 12-14).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas minėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2011-03-07 su Pareiškimu „Dėl bankroto administratoriaus“ (toliau – ir Pareiškimas) kreipėsi į Departamentą prašydamas kruopščiai ištirti visą bankroto administratoriaus atliekamą procedūrą ir veiksmus, įvertinti jų teisėtumą (Komisijos byla, b. l. 9-18). Pareiškėjas 2011-04-14 atsakovui pateikė Raštą „Dėl J. J. – bendrovės bankroto administratoriaus veiksmų“ Nr. G-115 (toliau – ir Raštas), kuriame prašė imtis priemonių prieš nusikalstamą J. J., bendrovės bankroto administratoriaus įgalioto asmens, elgesį (Komisijos byla, b. l. 19).
Atsakovas, išnagrinėjęs minėtus Pareiškimą ir Raštą, 2011-05-13 pateikė pareiškėjui Atsakymą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Kino ekspresas““ Nr. (6.16)A2-1584 (toliau – ir Atsakymas), kuriame nurodė, kad jo kreipimaisi buvo nagrinėjami 2011-04-21 Departamento Administratorių veiklos tikrinimo komisijos posėdyje bei, kad atsakovas, atlikęs tyrimą, nenustatė, kad bankroto administratorius vykdydamas įmonės bankroto procedūras pažeidė teisės aktus (Komisijos byla, b. l. 20-24, 80-84).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Atsakymu, 2011-06-14 su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti atsakovą ištirti bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmus, vykdant bankroto procedūras BUAB „Kino ekspresas“ (Komisijos byla, b. l. 1-8).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu jo nepatenkino (Komisijos byla, b. l. 195-197). Komisija nurodė, kad Departamentas pareiškėjo reikalavimą tenkino, t. y. jo kreipimųsi pagrindu atliko jam teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų, ją patikrino bei pareiškėją tinkamai informavo apie patikrinimo rezultatus. Taigi, pareiškėjo teisė į jo skundų nagrinėjimą ir atsakymo jam pateikimą nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad Departamentas iš esmės savo valią išreiškė būtent bankroto administratoriaus, o ne pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo teisių ir pareigų turinys bei apimtis dėl Departamento atlikto tyrimo ir Atsakymo išvados nepakito.
Be kita ko, bylos medžiaga tvirtina, kad 2009-07-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Kino ekspresas“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (Komisijos byla, b. l. 72-75, 180-184).
Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-06-15 Nutarimo panaikinti 2010-05-13 Nutarimą atmesti prašymą ir pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-001-09, kuris pardėtas pagal UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgalioto asmens J. J. skundą (Komisijos byla, b. l. 163).
Kaip minėta, pareiškėjas teismo prašo panaikinti Sprendimą, nes laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu motyvuodamas tuo, kad Komisija netinkamai nusprendė, kad atsakovui atlikus tinkamą administratoriaus tyrimą ir jam paskyrus nuobaudas, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeis, kad atsakovo neveikimas nepažeidžia pareiškėjo teisių, kad atsakovas administratoriaus tyrimą atliko tinkamai. Kadangi Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas, todėl atsakovas privalo būti įpareigotas atlikti pakartotinį maksimaliai išsamų bei detalų administratoriaus tyrimą, nustatyti jo pažeidimus ir apginti pareiškėjo (bei tuo pačiu ir kitų bendrovės kreditorių) teises.
Teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės byloje ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų, tiriant administratoriaus veiksmus. Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra Departamento kompetencijos ribos, atliekant vykdomų bankroto procedūrų kontrolę.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti 2007-12-20 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-535 (toliau – ir Departamento nuostatai), Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 (toliau – ir Taisyklės), Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. 4-269 (toliau – ir Tikrinimo komisijos nuostatai) bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.
Remiantis Departamento nuostatų 6 p., Departamento tikslai yra įgyvendinti valstybes politiką įmonių veiklos restruktūrizavimo ir bankroto procesų srityse ir aptarnauti šios politikos formavimą bei įgyvendinimą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (arba) Ūkio ministerijos suteiktus įgaliojimus prižiūrėti ir kontroliuoti nuostolingai dirbančių, restruktūrizuojamų, bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių veiklą, administruoti Garantinį fondą (6 p.). Departamentas, įgyvendindamas veiklos tikslus, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja bankroto administratorių veiklą (7.1 p.); teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių atestavimą ir techniškai aptarnauja Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją (7.9 p); vykdo kitas įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir ūkio ministro įsakymais priskirtas funkcijas (7.11 p.).
Vadovaujantis VAĮ 36⁴ str. 1 d., 2 d. 2 p. ir 12 d. 2 p., ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto institucija tvirtina neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles.
Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos. Administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija. Atlikto tikrinimo išvados įforminamos protokolu, kurį pasirašo visi komisijos nariai ir kuris pateikiamas Departamento direktoriui. Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo (-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš nuobaudų: įspėjimą arba viešai paskelbiamą įspėjimą. Nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, Departamentas turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (Taisyklių 5 p., 7 p., 17 p. ir 19 p.; Tikrinimo komisijos nuostatų 8 p. ir 11 p.).
ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovas, pareiškėjo keliamus klausimus dėl bankroto administratoriaus veiksmų, administruojant BUAB „Kino ekspertas“, kuriuos jis išdėstė Rašte ir Pareiškime, ištyrė objektyviai ir visapusiškai, rėmėsi teisės aktų nuostatomis ir Kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (Komisijos byla, b. l. 122, 123). Be kita ko, informavo pareiškėją apie kreipimųsi gavimą, paaiškino, kad jie bus nagrinėjami Administratorių veiklos tikrinimo komisijoje bei nurodė apie priimtą sprendimą informuosiantis papildomai (I t., b. l. 73; Komisijos byla, b. l. 149). Buvo sudaryta Administratorių veiklos tikrinimo komisija, kuri 2011-04-28 posėdyje tyrė bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiklą bei įvertino tiek pareiškėjo išdėstytus argumentus, tiek bankroto administratoriaus direktoriaus J. J. paaiškinimus (Komisijos byla, b. l. 80-84). Departamentas 2011-05-04 surašė išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Kino ekspresas“ (Komisijos byla, b. l. 48-53), kuria vadovaujantis ir buvo pateiktas Atsakymas pareiškėjui.
Taigi, apibendrinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad Departamentas nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų atliko jam teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, ją patikrino bei pareiškėją tinkamai informavo apie patikrinimo rezultatus, nepažeidė pareiškėjo teisės į jo skundų nagrinėjimą ir atsakymo jam pateikimą. Teisėjų kolegija sutinka su Komisijos pozicija, kad Departamentas iš esmės savo valią išreiškė būtent bankroto administratoriaus, o ne pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo teisių ir pareigų turinys bei apimtis dėl Departamento atlikto tyrimo ir padarytos išvados nepakito. Be kita ko, mano, kadangi pareiškėjas yra suinteresuotas, kad bankroto administratorius būtų nubaustas ar jo kai kurie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tačiau tai nėra toks suinteresuotumas, kuris gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms administracinio ginčo prasme, todėl Komisija pagrįstai nustatė, kad Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti skundžiamą Sprendimą nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.