- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-526-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12078-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Advokatai
- Tomas Bukelis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. M. gynėjui advokatui Tomui Bukeliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. M., padariusi nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, perduodant ją laiduotojos N. M. atsakomybėn.
Šiuo nuosprendžiu baudžiamoji byla S. M. atžvilgiu nutraukta ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 68 straipsniu, S. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Automobilį “Ford Focus”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta gražinti S. M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu, už tai, kad 2018 m. kovo 14 d. 19.56 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, automobilį “Ford Focus”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,11 promilių alkoholio kraujyje).
Šalies argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį? panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. M. priklausanti transporto priemonė "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikta savininkės S. M. nuosavybėje ir konfiskuoti šį automobilį.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai, remdamasis Konstitucinio teismo suformuluotomis nuostatomis, jog už teisės pažeidimus valstybės numatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti, nekonfiskavo S. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio. Teismas savo sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, argumentavo tuo, kad nusikaltimu niekam žala nepadaryta, S. M. gyvena užmiestyje, augina du nepilnamečius vaikus, todėl automobilio konfiskavimas būtų perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui. Tačiau vyriausios prokurorės nuomone, teismas šiuo atveju nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).
2.2. Skunde pabrėžiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių, kad paskirtas automobilio konfiskavimas suvaržys S. M. šeimos gyvenimą, atims iš S. M. galimybę tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, neigiamai įtakos nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Teismas taip pat nepagrįstai pabrėžia, kad šios nusikalstamos veikos padarymu niekam nebuvo padaryta žala, iškeliami S. M. ir jos šeimos interesai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, S. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (nustatyta 3,11 promilių alkoholio kraujyje), vairuodama transporto priemonę, ji vinguriavo kelio viduriu, išvažiuodavo į šalikelę, tai didindavo greitį, tai stabdydavo automobilį, akivaizdžiai keldama pavojų kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nekonfiskavus transporto priemonės, ja gali būti pasinaudota padarant naują analogišką nusikalstamą.
2.3. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas, atleisdamas S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skyrė jai tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, tačiau trumpesniam nei maksimalus terminas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdama anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra linkusi nusikalsti, tačiau neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą S. M. gynėjas advokatas Tomas Bukelis prašo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad remiantis teismų praktika, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas įvertina visas aplinkybes ir priima sprendimą. Šiuo atveju apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad S. M. labai pergyvena dėl šio įvykio, dirba, turi aukštąjį išsilavinimą, užima atsakingas pareigas įmonėje, augina du nepilnamečius vaikus, gyvena kaimiškoje vietovėje, artimas ryšys su anyta, kuri sutiko būti jos laiduotoja, ir pagrįstai nusprendė, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų perteklinė priemonė. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad grąžinus S. M. jai priklausančią transporto priemonę, ji galėtų ją parduoti ir gautas pajamas panaudoti bent minimaliam vaikų poreikių užtikrinimui (būreliai, stovyklos ir pan.), kadangi iš darbdavio yra gavusi pranešimą dėl darbo sutarties su ja nutraukimo, nes ji neteko teisės vairuoti transporto priemones, o jos pareigybei šis reikalavimas yra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. M. gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio prokurorė neginčija S. M. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, ji sutinka ir su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokurorė nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas) netaikymu S. M. atžvilgiu ir laiko, kad transporto priemonė „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, privalo būti konfiskuota.
7. Išnagrinėjusi ir įvertinusi teismui pateiktą bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko S. M. nepagrįstai neskyrė nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo. Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų perteklinis ir neproporcingas padarytam nusikaltimui, nes niekam nusikaltimu žala nebuvo padaryta.
8. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas, nenaudojant šio turto, būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. padarytas nusikaltimas yra susijęs su automobilio vairavimu, itin šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o jos veiksmai kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejinga gresiančioms pasekmėms. S. M. vairavo automobilį „Ford Focus“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta 3,31 promilių etilo alkoholio, ir nors jos vairuojamas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, t. y. be transporto priemonės S. M. objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotų veiksmų. Todėl, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad S. M. vairuoto automobilio „Ford Focus” konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
10. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad, atsižvelgus į kaltininkės asmenybę, jos šeiminę padėtį, gyvenimo užmiestyje aplinkybę, įvertinant kitų jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį ir kiekį, būtina vadovautis proporcingumo bei teisingumo principais, remiantis kuriais šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinis, yra nepagrįsti. Sutiktina, kad S. M. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teista, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, augina du nepilnamečius vaikus, nėra įtraukta į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos taikant jai BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant jai baudžiamojo poveikio priemonių rūšį bei jų dydžius. Analizuojamu atveju šios paminėtos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. S. M. anksčiau yra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (net 3,11 promilių), ji vinguriavo kelio viduriu, išvažiuodavo į šalikelę, tai didindavo greitį, tai sustodavo akivaizdžiai keldama pavojų kitiems eismo dalyviams ir tik per atsitiktinumą nesukėlė sunkesnių padarinių nei sau, nei kitiems asmenims ar jų turtui. S. M. atsiliepime nurodyti argumentai, kad ji turi du nepilnamečius vaikus, gyvena užmiestyje, grąžinus jai transporto priemonę ji galės ją parduoti ir bent minimaliai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą, kadangi yra atleista iš darbo, nelaikytini esminėmis aplinkybėmis sprendžiant dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. S. M., prieš darydamas nusikalstamą veiką, galėjo ir turėjo įvertinti tai, kad išgėrusi didelį kiekį alkoholio, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių sveikata, gyvybe bei turtu. Tačiau ji sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, todėl dėl visų pasekmių yra atsakinga tik pati S. M. Akivaizdu, kad tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas, kaip jau minėta, nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Išimtys gali būti daromos tik remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, egzistuoja visos BK 72 straipsnyje numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. M. atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus tik baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 2 metams, bus išimtinai neproporcingas ar neteisingas.
12. Remiantis išdėstytu, prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas skirti S. M. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę tenkinamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – S. M. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomneys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti S. M. priklausantį turtą – automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.