- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- II-3-878/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00167-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Inga Liubinienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. G.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas (nukentėjusysis) E. G. pateikė skundą (Skundo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 3-5), kurį vėliau patikslino (Skundo byla, b. l. 33-36), dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) I. B. (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, jis įpareigotas atlyginti E. G. padarytą turtinę – 110 Eur žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, tinkamai kvalifikuojant A. J. nusikalstamą veiką, tinkamai nustatant padarytos neturtinės žalos dydį ir tinkamai nubausti A. J., priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Nutarimas priimtas ištyrus ir įvertinus ne visas bylos aplinkybes, netinkamai nustačius nukentėjusiajam padarytą turtinės žalos dydį bei netinkamai kvalifikavus A. J. veiką pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad apie A. J. padarytus neteisėtus veiksmus Institucijai jis 2021 m. spalio 16 d. pranešė per policijos elektroninių paslaugų portalą (duomenys neskelbtini) (pranešimo numeris (duomenys neskelbtini)), pateikė vaizdo įrašą ir fotonuotraukas, vėliau jį pakvietė atvykti į (duomenys neskelbtini), kur paprašė patikslinti įvykio aplinkybes ir jam padarytą turtinę žalą. Jis pareigūnui nurodė, jog, nepaisant to, kad A. J. pradūrė vieną jam priklausančio automobilio padangą, padaryta turtinė žala turi būti vertinama, atsižvelgiant į tai, kad jis privalės keisti dvi padangas, nes ant tos pačios ašies likęs nepradurtas ratas pagal Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus toliau negalės būti eksploatuojamas. Pareigūnui, tikslinusiam įvykio aplinkybes, jis nurodė, kad jam padaryta turtinė žala yra 220 Eur, tačiau pareigūnas jį tikino, kad negali rašyti tokio žalos dydžio, nes jam pradurta tik viena padanga, ir dokumentuose nurodė per pusę mažesnę jam padarytą turtinę žalą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pradurta žieminė jo automobilio padanga, kuri buvo ką tik nupirkta ir sumontuota. Automobilis, atsižvelgiant į KET taisyklių reikalavimus, buvo paruoštas žiemos sezonui. Jis, išėjęs iš (duomenys neskelbtini), pasiskaitė KET reikalavimus ir Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, pasikonsultavo su specialistais automobilių priežiūros servise ir suprato, kad Institucijos pareigūnas klydo pats ir kartu suklaidino jį. KET 223 punkte nustatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.1 punkte nustatyta, kad transporto priemonės ratų dydis ir konstrukcija turi būti tokie, kokie numatyti transporto priemonės gamintojo. Ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais. Tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties (5.2 ir 5.3 punktai). Todėl pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. per policijos elektroninių paslaugų portalą (duomenys neskelbtini) pateikė papildomus paaiškinimus ir prašė patikslinti jam padarytą turtinę žalą, nurodant ją 260 Eur, t. y. 220 Eur už padangas ir 40 Eur už padangų pakeitimą, įskaitant meistro atvykimą į įvykio vietą (pateikia tą patvirtinantį (duomenys neskelbtini) raštą (Skundo byla, b. l. 37)). Administracinio nusižengimo byla buvo tiriama beveik vienerius metus, ir tik (duomenys neskelbtini) jam elektroniniu paštu buvo įteiktas skundžiamas Nutarimas, kuriame į jo pateiktus patikslintus paaiškinimus ir nurodytą patikslintą turtinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta, nenurodant jokių motyvų ir pagrindų. Tvirtina, kad A. J. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, nes pagal šį straipsnį veika gali būti kvalifikuota tik tuomet, kai sugadinto daikto vertė veikos padarymo metu yra ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai. Šiuo atveju sugadinto daikto vertė yra didesnė, todėl A. J. veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad Institucijos pareigūnai jiems pavestas pareigas vykdė neobjektyviai, šališkai, priešingai faktinei situacijai, aplinkybes tyrė ir vertino netinkamai, nesiėmė visų procesinių veiksmų tinkamai ištirti visoms įvykio aplinkybėms, teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmus ir teisingai nustatyti padarytą turtinę žalą, todėl priimtas neteisingas ir nepagrįstas nutarimas (Skundo byla, b. l. 3-5, 33-36).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime (Skundo byla, b. l. 13-17) į pareiškėjo E. G. skundą nurodė, kad su Skundu nesutinka. (Duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 16 d. buvo gautas E. G. pareiškimas, kad jis 2021 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) apie 11.15 val. pastebėjo, kad tyčia pradurta jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinė dešinės pusės padanga, padaryta mažiausiai 200 Eur turtinė žala. Apklausos metu E. G. nurodė, kad 2021 m. spalio 16 d. apie 11 val. išėjus iš namų (duomenys neskelbtini), priėjus prie jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priėjęs nepažįstamas žmogus nurodė, kad jo automobilio galinės dalies dešinės pusės padanga yra nuleista. Jis pasitikrino tą padangą, ši buvo be oro, todėl jis pajungė oro kompresorių ją pripūsti, tačiau išgirdo, kad pučiant oras eina pro kažkurią vietą. Įsitikino, kad padanga yra pradurta, nes matėsi įpjovimo žymė. Nuotraukas pateikė prie tyrimo, kur ir matosi, kad padanga įpjauta. Paskutinį kartą automobilį paliko toje aikštelėje 2021 m. spalio 15 d. apie 20.15 val. tvarkingą ir su oru padangose. Kas galėjo pradurti padangą, pasakyti negalėjo, nurodė, jog dėl aikštelės su automobiliais jau buvę ne vienas konfliktas, ne kartą jam buvo palikti įvairūs rašteliai, perspėjantys dėl stovėjimo vietos ir kad gali būti paliktos padangos be oro, tačiau paskutinis lapelis buvo paliktas maždaug prieš pusantrų metų. Jis nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, asmens, valdančio kameras, duomenis jau yra pateikęs, ir pats asmeniškai jau paprašęs, kad įrašai būtų išsaugoti. Dėl pradurtos padangos padaryta turtinė 110 Eur žala. E. G. prašė surasti kaltininką ir įpareigoti atlyginti jam padarytą 110 Eur turtinę žalą. Tyrimo metu A. J. nurodė, kad 2021 m. spalio 16 d. vaizdo kamerų užfiksuotame vaizdo įraše yra užfiksuotas jis, matosi ir jo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio pats ir stovi, tačiau neigė, kad jis pradūrė automobilio, pro kurį praėjo ir prie jo pasilenkė, padangą. Nurodė, kad su „(duomenys neskelbtini)“ automobilio savininku nėra turėjęs jokių nesutarimų ar konfliktų, net nėra su juo bendravęs, todėl ant (duomenys neskelbtini) gyvenančio asmens nepyksta. (Duomenys neskelbtini) A. L. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą A. J. pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį dėl E. G. turto sugadinimo, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nutarimu A. J. paskirta 50 eurų administracinė nuobauda bei įpareigojimas atlyginti E. G. padarytą 110 eurų turtinę žalą per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. A. J. paskirtą nuobaudą sumokėjo (duomenys neskelbtini). Nutarimo priėmimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta jokių duomenų, jog pareiškėjas tyrimo metu pateikė didesnę jam padarytą turtinę žalą patvirtinančius įrodymus nei nurodyta jo apklausoje, t. y. 110 Eur. 2022 m. spalio 18 d. buvo gautas pareiškėjo E. G. skundas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. spalio gale per policijos elektroninių paslaugų portalą (duomenys neskelbtini) jis pateikė papildomus paaiškinimus ir patikslino padarytą turtinę žalą, nurodant 220 Eur už padangas ir 40 Eur už padangų pakeitimą, įskaitant meistro atvykimą. Todėl 2022 m. spalio 20 d. buvo pateikta užklausa tyrimą atlikusio skyriaus tyrėjui dėl informacijos papildymo, ir 2022 m. spalio 20 d. gautas (duomenys neskelbtini) D. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. spalio 16 d. 14.35 val. (duomenys neskelbtini) gavus E. G. pareiškimą, kad po nakties automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis rado pradurtą savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) padangą, (duomenys neskelbtini) buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausos metu E. G. nurodė, kad dėl pradurtos automobilio padangos jam padaryta 110 Eur turtinė žala. Tyrimo metu daugiau duomenų apie padarytą turtinę žalą negauta. Tyrimo metu nustatyta, kad E. G. automobilio padangą sugadino A. J., jam (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 115 straipsnį. (Duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byla buvo perduota (duomenys neskelbtini) nagrinėti (b. l. 13-17).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo įgaliota atstovė (duomenys neskelbtini) M. Š. Skundą palaikė jame nurodytais motyvais, patikslino, kad prašoma tinkamai nustatyti turtinės žalos dydį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. G. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad apklausos policijoje metu jam buvo nurodyta, kad padangos vertė turi būti įvertinta pagal tuo metu rinkoje esančias analogiškas padangas. Jis tokią informaciją surado internete ir ją žodžiu nurodė policijos pareigūnams, tyrusiems jo pareiškimą. Rinkos kainą patvirtinančių duomenų nepateikė, įsigytų padangų pirkimo dokumentų neturi. Jo padangos pradūrimas buvo 1-2 cm ilgio, taisyti jis nebandė, meistras sakė, kad būtų tik sugadinęs ratlankį. Padangas prieš įvykį buvo pirkęs (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), jos buvo ne žieminės o universalios, jas buvo sumontavęs gal prieš mėnesį iki įvykio. Jos buvo praktiškai naujos, bet ne visiškai. Nebandė nuvykti į tą pačią parduotuvę, kur buvo pirkęs padangas, ir nusipirkti tik vieną padangą pakeitimui. Turėjo jam atiduotą kitą padangų komplektą nuo giminaičio automobilio, jį ir uždėjo. Pateikė sąskaitą faktūrą, išrašytą už padangų permontavimą, ją apmokėjo grynais pinigais, pinigų priėmimo kvito nepateikė, gal rastų, bet nepagalvojo, kad jis bus reikalingas.
Institucijos atstovė I. B. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pripažįsta, jog 2021 m. lapkričio mėnesį buvo gautas priedas prie pareiškimo, buvo patikslinta žala. Kai policijos pareigūnai gauna medžiagą, tiria pagal pirminį pranešimą ir tas pranešimas elektroninėje erdvėje užsidaro, taip pareiškimo papildymas ir pasimetė, tyrėjas nematė pareiškėjo papildomai elektroniniu būdu pateikto pranešimo papildymo. A. J. pripažino kaltę, kadangi jis sugadino vieną padangą, už vieną padangą žalą jis norėjo atlyginti, bet pareiškėjas nesutiko, nurodė didesnę žalą. A. J. baudą yra sumokėjęs, o dėl žalos atlyginimo galima kreiptis civilinio proceso tvarka. Pripažįsta, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl padangos keitimo, montavimo išlaidų, bet už darbus policijos pareigūnai neįpareigoja atlyginti žalos, tik už sugadintą daiktą. Visa kita turi būti sprendžiama civilinio proceso tvarka.
Skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas ir pareiškėjo E. G. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimu A. J. nubaustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. spalio 16 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje ties daugiaaukščiu namu nenustatytu aštriu daiktu pradūrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vieną padangą, tuo padarydamas E. G. 110 Eur turtinę žalą, kurią įpareigotas atlyginti per 40 dienų nuo Nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Institucijos pateikta Pranešimo peržiūra patvirtina, kad E. G. per (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 16 d. 15.19 val. pateikė pareiškimą apie pastebėtą pradurtą jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dešinės pusės padangą (Skundo byla, b. l. 46-48), vėliau patikslino, kad jo faktiškai patirta žala yra 260 eurų, nes vienos pradurtos padangos vertė yra 110 eurų, o siekiant, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, ant vienos jo ašies padangos privalo būti vienodos, todėl faktiškai patirta žala yra dvi padangos, taip pat dar patyrė 40 eurų pradurtos padangos keitimo išlaidų, pateikė 2021 m. spalio 22 d. sąskaitos faktūros serija(duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) už ratų montavimą ir važiavimą į vietą kopiją (Skundo byla, b. l. 49, 50).
Nagrinėjamu atveju ginčo ar abejonių dėl to, jog A. J. 2021 m. spalio 16 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), ties daugiaaukščiu namu, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje nenustatytu aštriu daiktu pradūrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vieną padangą, nėra. A. J. jam paskirtą nuobaudą – 50 Eur dydžio baudą sumokėjo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas E. G. skunde kelia klausimą dėl A. J. neteisėtais veiksmais jam padarytos turtinės žalos dydžio. Teigia, kad jam buvo padaryta ne 110 Eur, tačiau didesnė turtinė žala – 220 Eur už dvi padangas ir 40 Eur už padangų pakeitimą. Pareiškėjo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, nes pagal šį straipsnį veika gali būti kvalifikuota tik tuomet, kai sugadinto daikto vertė veikos padarymo metu yra ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai. Pareiškėjo teigimu, sugadinto daikto vertė yra didesnė, todėl A. J. veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis). Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio, o atsakomybė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo kyla sunaikinus turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio.
Turto vertė nustatoma, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, tačiau bendroji taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma, remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu. Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019, 2K-128-511/2022 ir kt.).
Pateikdamas pareiškimą apie įvykį, 2021 m. spalio 16 d. E. G. nurodė, kad jam padaryta mažiausiai 200 eurų turtinė žala (administracinio nusižengimo bylos lapai 12-15), o apklausiamas 2021 m. spalio 19 d. jis nurodė, kad dėl pradurtos padangos jam padaryta 110 eurų turtinė žala (administracinio nusižengimo bylos lapas 18). Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu jis pateikė ir nuotrauką, kur matomas nedidelis įpjovimas padangoje (administracinio nusižengimo bylos lapas 36).
Taigi, kaip matyti, sugadinto turto vertę veikos padarymo metu – 110 eurų pareiškimą tyrusiam pareigūnui nurodė pats nukentėjusysis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis byloje nepateikė jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių pradurtos padangos vertę, nors, įvertinant teisme jo duotus parodymus, kad padangas buvo visai neseniai prieš įvykį nusipirkęs (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, jis neabejotinai turėjo galimybę gauti toje pačioje parduotuvėje objektyvius duomenis apie jo pirktų padangų vertę. Nukentėjusiojo parodymai dėl padangų buvo prieštaringi – pradžioje tvirtino, kad jos buvo žieminės, tai vėliau, kilus klausimui, kodėl žiemines padangas jis sumontavo dar mėnuo prieš įvykį, taigi gerokai prieš tokių padangų eksploatavimo sezoną, jau nurodė, kad jos buvo universalios. Taip pat pastebėtina, kad nors nukentėjusysis ir nepateikė nurodytą padangos vertę patvirtinančių įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl vertės prieštaravimų nereiškė.
Šiuo atveju nustatyta, kad sugadinta (pradurta) buvo tik viena nukentėjusiajam priklausančio automobilio padanga. Teismas pažymi, jog sugadinto turto vertė ir dėl to padaryta žala nėra tapačios sąvokos ir jos ne visada sutampa. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės, esant ginčui dėl turto vertės, lemiančios ar veika bus kvalifikuojama kaip baudžiamasis, ar administracinis nusižengimas, šios aplinkybės turi būti nustatytos ir nekeliančios abejonių. Sugadinto turto vertė administracinių nusižengimų bylų teisenoje nustatoma remiantis daikto rinkos verte administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (remonto, keitimo darbai ir kt.) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-468/2017). Turto atkūrimo vertė yra reikšminga sprendžiant ieškinio dydį, bet nėra reikšminga nustatant sugadinto turto vertę. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad buvo sugadintas didesnės vertės nei 110 eurų turtas, nes antra nukentėjusiojo automobilio padanga, kurią jis pakeitė, realiai nebuvo sugadinta. Taigi Institucija pagrįstai nusprendė, kad sugadinto turto vertė šiuo atveju buvo 110 eurų, ir teismas su tuo visiškai sutinka, nes, atsižvelgiant į jau pirmiau nurodytą teisminę praktiką, nėra jokio teisinio pagrindo sugadinto turto vertę nustatyti ne pagal paties daikto rinkos vertę veikos padarymo metu, o prie jos dar pridedant ir paties pareiškėjo pasirinkimu pakeistos kitos nesugadintos ir visiškai tinkamos naudoti padangos vertę bei abiejų padangų permontavimo darbų kainą. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.) patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1 priedo Bendrųjų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.3 punktas nustatė, kad tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties. Taigi jokio reikalavimo, kad ant tos pačios ašies būtų visiškai vienodos padangos, teisės aktai nenustatė. Be to, vėlgi pastebėtina, kad nukentėjusysis, norėdamas, kad ant tos pačios jo automobilio ašies būtų vienodos padangos, galėjo toje pačioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) įsigyti kitą padangą vietoje pradurtos, o ne pakeisti visą dviejų padangų komplektą, nes pats nurodė, kad padangas, kurių viena buvo A. J. sugadinta, buvo visiškai neseniai nusipirkęs, jos buvo praktiškai naujos, taigi, jų protektorius tikrai dar negalėjo būti nudėvėtas tiek, kad skirtųsi visiškai naujos ir, pareiškėjo tvirtinimu, praktiškai naujos padangos protektoriaus gylis.
Nors nukentėjusiojo vėliau policijai per elektroninį portalą teiktas patikslinimas dėl elektroninės sistemos ypatumų nepasiekė bylą tyrusio policijos pareigūno, vis dėlto iš paties nukentėjusiojo skunde dėstomų motyvų akivaizdu, kad jis įvykį tyrusiam pareigūnui jau ir žodžiu buvo nurodęs, kad jam padaryta turtinė žala yra 220 eurų, tai yra už dvi padangas, bei dar prisidėjo ir padangų montavimo kaina. Iš paties nukentėjusiojo skundo matyti ir tai, kad policijos pareigūnas įvertino tokią nukentėjusiojo poziciją ir jam nurodė, kad pradurta tik viena padanga ir tik jos vertę rašys protokole. Pastebėtina, kad E. G. tiek policijai, tiek teismui teikė pateikė sąskaitą faktūrą, jam išrašytą už ratų montavimą, bet nepateikė šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Tačiau tokios pareiškėjo patirtos išlaidos, kaip jai minėta, negali būti įtraukiamos į sugadinto daikto vertę. Dėl patirtų sugadinto/sunaikinto daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudų (kaštų) ar jo sugadinimo pasekmėmis padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas gali kreiptis civilinio proceso tvarka.
Taigi šiuo atveju, išnagrinėjus skundą, nustatyta, kad skundžiamas Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jame faktinės aplinkybės dėl sugadinto daikto vertės nustatytos ir įvertintos tinkamai ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas dėl A. J. kaltės, jo veiką kvalifikuojant pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, todėl jo naikinti ir grąžinti bylą Institucijai nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu,
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) I. B. (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. G. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.