- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2-1000-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- B. P., L. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. (I. K.) ieškinį atsakovams B. P., L. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir panaikinti VĮ Registrų centre įrašą apie B. P. nuosavybės teisę į daiktą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); atnaujinti 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo VĮ Registrų centre terminą ir įregistruoti I. K. nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodo, kad ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuri buvo patvirtinta 1997-08-01 (duomenys neskelbtini) notarės A. Ž., 1997-08-01 pirko iš V. B. 4 kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), už 180 000 Lt (52 132 Eur ). Butas buvo be vidaus apdailos, jo baigtumas buvo 95 procentų. Tą pačią dieną šalys nuvyko į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialą dėl sandorio ir savininko pasikeitimo įregistravimo, tačiau šių juridinių faktų užregistruoti nespėjo dėl įstaigos darbo dienos pabaigos. Teigia, kad V. B. pasisiūlė sutvarkyti dokumentus ir ieškovas su savo šeima išvyko į M.. Kitą kartą atvykus į Lietuvą, V. B. perdavė ieškovui buto techninės apskaitos bylą, kurioje buvo atžyma apie savininkų pasikeitimą bei statybos užbaigimą, iš šio įrašo ieškovas padarė išvadą, jog jo nuosavybės teisė į butą yra įregistruota įstatymo numatyta tvarka. Pažymi, kad nuo buto pirkimo iki šiol ieškovas valdo minėtą turtą, moka komunalinius mokesčius, buvo apdraudęs būstą draudimo sutartimi. Ieškovas atliko buto kapitalinį remontą, apstatė naujais baldais, ieškovo paskaičiavimu remonto ir baldų kaina sudaro apie 40 000 Eur. Nurodo, kad nuo 2015 m. sausio mėn. bute panaudos teisinių santykiu pagrindu gyvena ieškovo pažįstamas S. O. su savo sutuoktine, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. jam S. O. pranešė, kad į butą atvyko nepažįstamas asmuo, kuris liepė išsikraustyti iš buto, nes jo teigimu, V. B. 2016-07-29 butą pardavė kitam asmeniui. Nurodo, kad ieškovo atstovas iš VĮ Registrų centras gavo buto pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovai (pardavėjas) L. B. ir V. B. už 30 000 Eur pardavė atsakovei B. P. butą, (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovė B. P. neapžiūrėjo buto, nemokėjo pinigų už butą, realiai butas jai nebuvo perduotas ir ji šio buto nepriėmė, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina daug mažesnė negu rinkos kaina. Šios aplinkybės patvirtina jos nesąžiningumą, todėl taikytina vindikacija ir konstatuotina, kad ieškovas turi teisę išreikalauti ginčo turtą iš svetimo neteisėto valdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas L. B. su ieškiniu nesutinka.
4. Nurodo, kad visos ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nes realiai 1997-08-01 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, t.y. įforminant paskolos suteikimą V. B.. Pažymi, jog 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) V. B. ir L. B. įgijo 1993-03-31 būdami santuokoje, nors 1997-08-01 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, jog V. B. parduoda privačią, o ne santuokinę nuosavybę. Tai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta formaliai, kaip asmeninės V. B. paskolos užtikrinimas, nes priešingu atveju būtų reikėję jo, kaip sutuoktinio, sutikimo, kurio kaip matyti, nėra ir nebuvo, todėl toks nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas be bendrasavininkio žinios ar sutikimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra negaliojantis, kas laikytina savarankišku pagrindu atmesti ieškovo ieškinį. Teigia, kad 1997 metais butų (duomenys neskelbtini) kainos tikrai nesiekė 180 000 litų, o atitiko pateiktą inventorizacinį įkainojimą, mano, kad šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog sandoris buvo fiktyvus ir tokiu buvo tik siekiama užsitikrinti paskolos atgavimą iš V. B.. Atsakovo nuomone, sutartis nebuvo įregistruota ne dėl įstaigos darbo pabaigos, o dėl to, kad ieškovas neturėjo tokią pinigų sumą patvirtinančių dokumentų, tai yra, įvažiuodamas į Lietuvą nebuvo jų deklaravęs, sutartyje buvo nurodyta fiktyvi suma. Teigia, kad ieškovui buvo žinoma, jog būtina pirkimo – pardavimo sutarties registracija ir kad ją atlikti turi būtent jis, t.y. naujasis savininkas, kuris nori įregistruoti savo nuosavybės teisę, tačiau ieškovas vis tiek šių veiksmų neatliko, nes ieškovas žinojo, kad nuosavybės teisės į butą jam niekada nebuvo perleistos. Pažymi, kad V. B. ginčo butą po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo net kelis kartus buvo įkeitusi, taip pat butas ne vieną kartą buvo areštuotas, kaip jai priklausanti nuosavybė, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Nurodo, kad neaišku, kodėl ieškovas per 20 metų nuo buto įsigijimo nepersirašė savo vardu komunalinių mokesčių. Pažymi, kad vien įvertinus ieškovo nurodytas praleidimo priežastis, t.y. kad jis manė, jog viską sutvarkys pati V. B., o pats jokių veiksmų nesiėmė, patvirtina, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Be to, daugiau kaip 20 metų praleistas įstatyme numatytas itin trumpas 3 mėnesių terminas tikrai negali būti laikomas pagrįstu ar protingu. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog butas jau yra parduotas atsakovei B. P., termino atnaujinimas ir sutarties įregistravimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
5. Atsakovė B. P. su ieškiniu nesutinka.
6. Nurodo, kad butas visada nuosavybės teise priklausė V. B.. Jokių duomenų, kad nuosavybės teisės priklausė ieškovui, byloje nėra. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog būtent V. B. visą laiką butu naudojosi kaip savo. Pažymi, kad nuo 2016-07-29 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir 2016-08-10, kai oficialiai buvo įregistruota atsakovės B. P. nuosavybė VĮ „Registrų centras“, niekas jokių mokesčių už minėtą butą nėra mokėjęs. Pažymi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną mėnesį už buto komunalinius mokesčius nemoka ir nuo įsigijimo momento nemokėjo, susidariusį įsiskolinimą ketino padengti grįžusi į Lietuvą. Teigia, kad pateikti duomenų iš banko sąskaitos atsakovė šiuo metu neturi galimybės, kadangi jos elektroninė bankininkystė yra užblokuota. Mano, kad ieškinio nepagrįstumą ir neatitikimą tikrovei iš esmės įrodo ir faktas, kad ieškovas nuo 1997 metų nepersirašė savo vardu komunalinių mokesčių. Nurodo, kad ginčo buto reali rinkos kaina buvo 30 000 Eur, būtent tokią kainą ir sumokėjo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, jog butas jau yra parduotas atsakovei B. P., termino atnaujinimas ir sutarties įregistravimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nuosavybė ieškovui perleista niekada nebuvo, taip pat nėra jokio pagrindo ginčo atveju taikyti CK 6.307 straipsnio. Teigia, kad atsakovė negalėjo žinoti, jog V. B. kažkada buvo pasirašiusi to paties buto pirkimo – pardavimo sutartį ir to nežinojo iki pat ieškinio kopijos gavimo momento. Pažymi, kad atsakovė gavo tiek buto raktus, tiek kitus buto dokumentus, tiek ir atsiskaitymo knygeles. Teigia, kad pinigai buvo sumokėti realiai prieš pasirašant šią sutartį ir sandoris nėra tariamas ar neatlygintinis, buto kaina atitiko rinkoje esančias kainas pagal esamą buto būklę. Atsakovė pasirašydama notarinę pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino tiek daikto kokybę, tiek tai, kad jį apžiūrėjo. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo taikyti ir CK 4.95 straipsnį bei išreikalauti ginčo butą iš sąžiningos įgijėjos. Teigia, kad ieškovo veiksmai, kai ieškiniu iš esmės siekiama nepagrįstai nuginčyti pirkimo – pardavimo sutartį bei nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo įgyti nuosavybės teises į butą, turi būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl prašo ieškovui paskirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu. Kadangi dėl tokių ieškovo veiksmų nepatogumų patiria ne tik teismas, bet ir atsakovas, nes turi samdyti advokatą, gaišti savo asmeninį laiką, patirti kitus neigiamus išgyvenimus, prašo pusę ieškovui paskirtos baudos priteisti atsakovo B. P. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Nustatyta, kad pagal 1997-08-01 (duomenys neskelbtini) notarės A. Ž. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas iš V. B. už 180 000 litų (52 132 Eur) nusipirko 4 kambarių be vidaus apdailos 95 procentų baigtumo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). V. B. ieškovui perdavė buto techninės apskaitos bylą, kurioje buvo padaryti įrašai apie savininko pasikeitimą bei statybos užbaigimą. Nuo 2015 m sausio mėn. bute panaudos teisinių santykiu pagrindu gyvena ieškovo pažįstamas S. O. su savo sutuoktine. 2017 m. gruodžio mėn. S. O. pranešė ieškovui, kad į butą atvyko nepažįstamas asmuo, kuris liepė atlaisvinti patalpas, nes V. B. 2016-07-29 butą pardavė kitam asmeniui. 2018-02-13 ieškovo atstovas iš VĮ Registrų centras gavo pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovai (pardavėjai) L. B. ir V. B. 2016-07-29 už 30 000 Eur pardavė atsakovei B. P. butą, (duomenys neskelbtini).
8. Ieškovas manydamas, kad jo teisės pažeistos, kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo VĮ Registrų centre terminą ir pripažinti jo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
9. Kadangi pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas 1997-08-01, sprendžiant byloje iškilusį klausimą vertintina, kaip šį klausimą reguliavo ir kokias teisines pasekmes sukėlė sandorio sudarymo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau-CK).
10. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog tais atvejais, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Kadangi ieškovas į teismą su prašymu atnaujinti terminą sandoriui įregistruoti kreipėsi galiojant naujam CK, tokiu atveju taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normos.
11. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 8 straipsnio 1 dalį sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai; Civilinio kodekso 1.71-1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, jog per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus sandorio, kuriam jo sudarymo metu buvo įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
12. Pagrindinė termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 8 straipsnio 3 dalyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besikreipiančios į teismą šalies elgesį, į jos sąžiningumą.
13. Ieškovas nurodo, kad 1997-08-01 pirko iš V. B. 4 kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas(duomenys neskelbtini)), už 180 000 Lt (52 132 eur ). Butas buvo be vidaus apdailos, jo baigtumas buvo 95 procentų. Tą pačią dieną šalys nuvyko į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialą dėl sandorio ir savininko pasikeitimo įregistravimo, tačiau šių juridinių faktų užregistruoti nespėjo dėl įstaigos darbo dienos pabaigos. V. B. pasisiūlė sutvarkyti dokumentus ir ieškovas tikėjosi, kad ji įregistruos sutartį. Kitą kartą atvykus į Lietuvą, V. B. perdavė ieškovui buto techninės apskaitos bylą, kurioje buvo atžyma apie savininkų pasikeitimą bei statybos užbaigimą. Šios knygos 1-ajame lape buvo išbraukti duomenys apie ankstesnį savininką bei įrašyti naujojo savininko, I. K., duomenys. Iš šio įrašo ieškovas padarė išvadą, jog jo nuosavybės teisė į butą yra užregistruota įstatymo numatyta tvarka. Šiais ieškovo paaiškinimais teismas netikėti neturi pagrindo.
14. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
15. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė V. B. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovui už 180 000 Lt, šis sandoris notariškai patvirtintas. Nors atsakovas ir teigia, kad buto kaina per didelė, be to, ieškovas neturėjo tokią pinigų sumą patvirtinančių dokumentų, tai yra, įvažiuodamas į Lietuvą nebuvo jų deklaravęs, pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės, priimtas 2005 metais, taigi akivaizdu, kad 1997 metais ieškovas neturėjo pareigos deklaruoti grynųjų pinigų įvežimą į Lietuvos Respubliką. Taip pat akivaizdu, kad 4 kambarių buto (duomenys neskelbtini) kaina dėl vietos patrauklumo ir dėl galimybės vasarą jį nuomoti, galėjo ir daugiau nei 2 kartus viršyti inventorizacinio (draudiminis) įkainojimo nustatytą kainą. Nors atsakovas pateikė argumentus dėl per didelės buto kainos, tačiau savo abejones patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta formaliai, nes sudarant sutartį būtų reikėję sutuoktinio atsakovo L. B. sutikimo, kurio nebuvo. Pažymėtina, kad 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį buto (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) tvirtinusi notarė A. B. (buvusi A. Ž.), pateikė bylą nagrinėjančiam teismui L. B. 1997-07-31 pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad sutinka, jog V. B. parduotų butą ((duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad įprastai Lietuvoje tuo metu sudarydavo sandorius LR piliečiai, laikytinas formalus ir nedarantis 1997-08-01 sutarties negaliojančia notarės įrašas, kad notarė šalių asmenybes nustatė pagal Lietuvos Respublikos piliečių pasus, nors ieškovas tokio paso negalėjo turėti, nes yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad V. B. po sandorio sudarymo perdavė ieškovui buto dokumentus, raktus, buto techninės apskaitos byloje duomenys apie V. B. buvo panaikinti. Nors ieškovas ir nepateikė duomenų apie pinigų sumokėjimą ieškovei, tačiau aplinkybę, kad ieškovas pinigus sumokėjo V. B. iš esmės pripažino atsakovas L. B. nurodydamas tik kitas aplinkybes, tai yra, kad ieškovas suteikė V. B. paskolą, o mainais už paskolą jam V. B. leis naudotis neatlygintinai butu (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas ieškovui, ieškovas turėjo buto raktus, tačiau neišregistravo V. B. iš buto, nes patikėjo V. B. teiginiais, jog atsižvelgiant į tai, kad ji turi nepilnamečių vaikų, yra LR pilietė, už butą bus skaičiuojami mažesni mokesčiai. Pažymėtina, kad nors kvituose nurodyta mokesčių mokėtoja V. B., šiuos mokesčių mokėjimo kvitus turėjo ir teismui pateikė ieškovas. Pažymėtina ir tai, kad būtent ieškovas sudarė ginčo buto panaudos sutartį ir leido minėtame bute gyventi savo pažįstamiems. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. O. patvirtino, kad ginčo bute panaudos santykių pagrindų gyvena nuo 2014 m. gruodžio mėnesio ir minėtame bute gyvena iki šiol, panaudos sutartį jie sudarė su ieškovu, taip pat pradėję gyventi bute 2014-12-23 sudarė šiam butui teikiamų interneto paslaugų sutartį. Liudytojai I. L. ir V. L. patvirtino, kad ieškovo prašymu jie mokėdavo už butą, o vėliau atvykęs ieškovas su jais atsiskaitydavo, taip pat nurodė, kad ne kartą lankėsi ginčo bute ir neabejojo, kad butas nuosavybės teise priklauso ieškovui, patvirtino, kad ieškovas atliko buto remontą.
16. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad butas (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartimi buvo perleistas ieškovui, už butą sumokėti pinigai, jam grąžinta buto inventorizacijos knyga, kur įrašytas jo vardas ir pavardė, taigi ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad sandorio ir savininko pasikeitimo įregistravimas yra atliktas ir butas nuosavybės teise priklauso jam. Nurodytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pasitikėjo V. B. ir galėjo būti jos suklaidintas. Tai, kad, kaip nurodė atsakovas, V. B. ir toliau su ginčo turtu elgėsi kaip su savu, tai yra, 1998-05-27 ginčo butas buvo įkeistas, 1999-08-19 ginčo butui buvo taikomas areštas, 2001-10-18 ginčo butas vėl buvo įkeistas, 2006-06-07 butui taikomas areštas – apribota disponavimo teisė, 2009-03-27 apribotos valdymo, disponavimo ir naudojimo teisės, 2011-12-30 apribota disponavimo teisė, tik patvirtina V. B. nesąžiningumą ir naudojimąsi ieškovo pasitikėjimu. Taip pat V. B. nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad 2016-07-29 butą ji pardavė kitam asmeniui B. P..
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ginčo butas buvo realiai perleistas ieškovui ir už ginčo butą pinigus V. B. sumokėjo ieškovas (CPK 178, 185 straipsniai), tačiau neatliko teisinės registracijos suklaidintas V. B.. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujintinas ir š ieškinio dalis tenkintina.
18. Prašydamas pripažinti 2016-07-29 sutartį negaliojančia ieškovas tvirtina, kad pagal 2016-07-29 sutartį, sudarytą tarp V. B. ir B. P., pinigai nebuvo sumokėti, butas realiai nebuvo perduotas B. P., todėl yra pagrindas šią sutartį panaikinti CK 6.307 ir CK 4.95 straipsniuose numatytais pagrindais.
19. CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymų nustatyta, jog pirkimo – pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką.
20. Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai šalys nepasinaudojo CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pirkėjas sutarties pasirašymo metu nesumokėjo į notaro depozitinę sąskaitą daikto kainos, o notaras neperdavė pardavėjui pinigus po sutarties įregistravimo, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014 konstatavo, kad ieškovui nurodant, kad su juo nebuvo atsiskaityta iki sutarties sudarymo, atsakovui tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), jog atsiskaitė su ieškovu iki sutarties sudarymo, ir tokiu atveju į įrodinėjimo dalyką visada įeina aplinkybės apie atsiskaitymo laiką ir vietą, konkrečius atsiskaitymo būdus, kitos reikšmingos aplinkybes.
21. Taigi atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad sumokėjo V. B. pinigus, tačiau atsakovė nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kokiomis aplinkybėmis buvo sumokėti pinigai, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė turėjo šią pinigų sumą. Priešingai, atsakovės nurodyti argumentai, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkimui panaudojo pinigus gautus už parduotą butą adresu (duomenys neskelbtini), prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį atsakovė sudarė 2016-07-29, o butą adresu (duomenys neskelbtini), pardavė tik 2016-08-23. Kitų įrodymų atsakovė nepateikė, taip pat nesutiko pateikti duomenų apie pinigų judėjimą savo banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, nors atsakovė ir turi teisę nepateikti duomenų apie savo asmenines banko sąskaitas, tačiau šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės argumentus dėl pinigų už sandorį mokėjimo vertinti ne jos naudai. Be to, akivaizdu, kad realiai ginčo buto B. P. neapžiūrėjo, taip pat ginčo butas nebuvo realiai perduotas B. P., nes kaip minėta, ginčo bute 2016-07-29 sutarties sudarymo metu ir dabar gyvena V. O. ir S. O.. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja V. O., kuri teismo posėdyje nurodė, kad B. P. į butą atvykusi nebuvo. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo perduoti ginčo buto raktai, nepateikė įrodymų, kad sudarė sutartis dėl mokesčių už butą mokėjimo, nepateikė įrodymų, kad mokėjo mokesčius už butą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikė UAB „Aidila“ 2018-04-09 vertinimo ataskaitos santrauką, iš kurios matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė 2016 metų liepos mėnesį galėjo būti 72 000 Eur, taigi akivaizdu, kad pirkimo - pardavimo sutartyje šalys nurodė žymiai mažesnę buto kainą nei tuo metu buvusi šio buto rinkos kaina. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pagal 2016-07-29 sutartį ginčo butas nebuvo perduotas, atsakovė pinigų už ginčo butą nemokėjo, tai yra, realiai ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įvykdytas (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės buto pirkimo sandorio negaliojimui pagrįsti vadovaujasi CK 6.307 straipsnio ir CK 4.95 straipsnio nuostatomis.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad „pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad (...) toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Taigi šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, jog sandoriai yra tariami, o atsakovai - jog sandoriai realiai buvo įvykdyti.
26. Teismo įsitikinimu, byloje nustačius aplinkybes, kad šalys ginčo buto neperdavė ir pinigų už ginčo butą nemokėjo, taikytinos tariamo sandorio pasekmės ir sandoris pripažintinas negaliojančiu (CK 1.86 straipsnis).
27. Pagal CK 1.86 straipsnio 2 dalį tariamiems sandoriams taikomos šio CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją apskritai ir ar vykdyti ją natūra.
28. Konstatavus, kad butas (duomenys neskelbtini), yra ieškovo žinioje, o pinigai pagal 2016-07-29 sutartį, kuri yra pripažinta negaliojanti, nebuvo sumokėti, nagrinėjamu atveju restitucija netaikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
29. Atnaujinus 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo VĮ Registrų centre terminą, kurios pagrindu turi būti įregistruotos ieškovo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas pertekliniu, todėl netenkintinas. Taip pat pripažinus buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, laikytinas pertekliniu ieškovo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centre įrašą apie B. P. nuosavybės teisę į daiktą, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl netenkintinas.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, atnaujintinas 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo VĮ Registrų centre terminas, kurios pagrindu turi būti įregistruotos nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pripažintina buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2016-07-29 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp B. P. ir L. B. bei V. B. negaliojančia nuo sudarymo momento, kita ieškinio dalis atmestina.
31. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 1 251 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur UAB „Aidila“ už buto vertinimą, 5,77 Eur už duomenis iš VĮ Registrų centras. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tenkinta 2/3 ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 518,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, CPK 93 straipsnio 1dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atnaujinti 1997-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp I. K., asmens kodas(duomenys neskelbtini), ir V. B., įregistravimo VĮ Registrų centre terminą, kurios pagrindu turi būti įregistruotos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Pripažinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo sudarymo momento.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui I. K. po 518,92 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų B. P. ir L. B..
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.