Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neįgali, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. liepos 23 d., apie 20:30 val., Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 5 teritorijoje, A. Ž., konflikto metu tyčia vieną kartą dešine koja spyrė Z. B. į tarpkojį, ko pasekmėje pastarajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. Ž. kalta neprisipažino visiškai ir parodė, kad pradėjus gyventi Z. B., jis viską pradėjo ardyti, ištisai grasino, įžeidinėjo. Tą dieną ravėjo braškes, išgirdo didelį triukšmą, įžeidinėjimus. Pakelė galvą, pamatė, kad ateina Z. B. su dvejomis paauglėmis. Jo šuo buvo apsivyniojęs apie jos šunį. Z. B. liepė atvynioti, o ji pasakė, kad prie svetimo šuns nelys. Atėjo jos vyras, palaikė jų šunį, ir Z. B. atsivyniojo savo šunį. Tos mergaitės kalbėjo su jos vyru, o ji su Z. B.. Z. B. ją žemino, keikė, koliojo, o ji jo prašė, kad eitų iš jos valdos. Konfliktas vyko ilgai, matė įrašą, matė kažkokį spyrį, tačiau negali pasakyti, kad spyrė ji. Ji rankose laikė šuniuką, vėliau nuėjo namo, o vyras liko. Z. B. nieko jai nerodė, ir ji nieko nematė. Gal per stresą ir negirdėjo. Jokių filmavimų nebuvo, buvo ten tik dvi paauglės, jos kalbėjosi su jos vyru. Paauglės nefilmavo. Paaiškino, kad Z. B. varė lauk gal ir dideliu garsu, nes yra garsiakalbė. Vaizdo medžiaga neatitinka tikrovės, su ieškiniu nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja A. Ž. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jokio fizinio skausmo Z. B. nesukėlė, jo nesumušė, o konfliktą jos šeimos namų valdos teritorijoje sukėlė pats Z. B.. Z. B. jai pažįstamas kaip kaimynas, su kuriuo nuolat konfliktuoja dėl jo priekabaus būdo. Vienas iš konflikto motyvų yra tai, kad Z. B. neprižiūri savo šunų ir vištų, labai dažnai jos šeimos teritorijoje laksto jo du palaidi šunys bei po jos daržus kapstosi Z. B. vištos. Dėl tų pažeidimų ne kartą buvo kviečiama policija. Policija reaguodama į skundus buvo atvykusi, ir Z. B. ne kartą buvo nubaustas. Ji įsitikinusi, kad keršydamas dėl to, kad buvo baustas už minėtus pažeidimus, Z. B. ją šmeižia ir apkalba, kad ji neva jį sužalojo. Prisimena įvykusį konfliktą, tikslaus laiko neprisimena, kuris vyko vakare. Tuo metu ji dirbo darže, gyvenamojo namo šone, toliau nuo keliuko, daugiau nei 50 metrų atstumu nuo jos žemės sklypo ribos. Dirbdama išgirdo šaukiančio vyro balsą, daugybę keiksmažodžių. Pakėlusi galvą pamatė, kad į jos šeimos teritoriją atėjo kaimynas Z. B. su dviem jaunomis merginomis, jokių Z. B. mažamečių vaikų nebuvo. Girdėjo, kad jau tuo metu, esant šalia merginoms, Z. B. jos šeimą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, kažką kalbėjo, kad jie jo šunį atsitempė į savo teritoriją. Ėjo pažiūrėti kas ten vyksta, nuėjusi pamatė, kad su jų šuns grandine buvo susivyniojusi kito šuns grandinė. Atpažino, kad šuo Z. B. šuo, nes jis daugybę kartų buvo atbėgęs į jų teritoriją, dėl ko buvo kviesta policija. Šunį atpainioti padėjo jos sutuoktinis S. Ž.. Daug kartų Z. B. buvo sakoma eiti laukan iš teritorijos, bet šis neklausė, o visą laiką juos keikė, įžeidinėjo, ir dar juos apkaltino tuo, kad jie patys atsitempė jo šunį ir supančiojo grandines. Konfliktas buvo dėl to, kad Z. B. eilinį kartą neprižiūrėjo savo šuns, kuris atbėgo į jų teritoriją, ir tą kartą susipančiojo grandinėmis su jų šunimi. Kai Z. B. buvo sakoma eiti laukan iš kiemo, šis piktybiškai jų neklausė, juos įžeidinėjo, pykdė, erzino. Ji yra II grupės invalidė, negali spirti ir pakelti aukštai kojos, kadangi turi abiejų kojų kelio girnelių problemą bei stuburo išvaržą. Ji negalėjo jo sužaloti, nes jos judesius apsunkino rankose laikomas šuo. A. Ž. nurodė, kad ji peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurį 2018 m. kovo 9 d. pateikė Z. B., matė, kad yra nufilmuotas konflikto su Z. B. momentas, tačiau vaizdo įrašą komentuoti atsisakė. Susipažinusi su vaizdo įrašu teigia, kad vaizdo įraše matomas rudas nedidelis šuo pabalusiu snukiu, kas patvirtina jog tai buvo suaugęs gyvūnas ir tas šuo buvo Z. B., o ne mergaičių, kurios pas jį svečiavosi (4 t., b. l. 11-14, 22-24, 27-29).

Nukentėjusysis Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo 2016 m. liepos 23 d. Žmona gulėjo miesto klinikose, pas juos atvažiavo žmonos sesutės prižiūrėti jų mažamečius vaikus. Bevaikščiojant šuniukas pabėgo į mišką ir mergaitės atėjo paprašyti, kad padėtų paieškoti. Išgirdo kaip cypia penkto namo pusėje. Nuėjo pažiūrėti, šuniukas buvo susipainiojęs už pavadėlio. Priėjo išlaisvinti. Pamatė tolumoje stoviniuojančius asmenis, jie žiūrėjo ir nieko nedarė. Pakvietė, kad prieitų. Žmonės neskubėdami priėjo, pasiėmę du didelius peilius, keikdamiesi, grasindami. Jis paprašė, kad palaikytų savo didelį šunį. Sakė, kad nenori pyktis, nori tik pasiimti savo šunį. A. Ž. vyrui sakė eiti palaikyti šunį. Vyras palaikė, o jis stengėsi išpainioti. Tada A. Ž. pakomentavo ir spyrė. S. Ž. ėjo iš paskos ir lydėjo keiksmažodžiais. Parėjo namo, susmuko, paprašė, kad iškviestų greitąją ir policiją. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo, pulsas buvo 170. Atsisakė važiuoti į ligoninę, nes negalėjo palikti vaikų. Visą naktį šlapinosi krauju, degino. Kreipėsi į specialistus. Traumatologas nustatė, kad sutinę lytiniai organai, buvo skirtas gydymas, gėrė vaistus. Reiškia 10 000 Eur ieškinį už sveikatos sužalojimą, moralinę traumą. Įvykis buvo prieš du metus, tačiau iki šiol jaučia pasekmes. Sužalotas fiziškai, dideli skausmai, vaistai, nuskausminamieji. Kai praėjo, labai pergyveno dėl savo reprodukcinės sveikatos. Dėl vaisingumo galėjo būti sužalotas, didžiulė psichologinė trauma ir išgyvenimai. Morališkai jaučiasi blogai. Gali atsiliepti ir potencijai. Kol kas jaučiasi patenkinamai, jam padaryta labai didelė moralinė žala. Paaiškino, kad jokių santykių su A. Ž. nebuvo, nebendravo, nekonfliktavo. Mano, kad tai užpuolimas ir sužalojimas. Konflikto vaizdo įrašas padarytas mobiliuoju telefonu, filmavo viena iš žmonos seserų S. Z.. Nebuvo suplanuota filmuoti, ji sakė, kad tai padarė spontaniškai. Telefono to nebeturi. Jam tą įrašą kažkas pateikė, ir jis pateikė tai, ką gavo, nieko nekeitė. Niekada nėra sirgęs lėtinėmis ligomis, šlapimo ligų infekcija, prieš tai neturėjo jokių traumų, sužalojimų. Buvo spyris tiesiai į lytinius organus, sužalotos sėklidės ir tarpvietė.

Ekspertas Diomenas Vitkus teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo neapžiūrėjo, jam buvo pateikti medicininiai dokumentai. Buvo iškviesta greitoji, kuri nustatė sumušimą, vėliau, po poros parų kreipėsi į urologą ir traumatologą, kurie nustatė sumušimą. U. K. apžiūrėjo praėjus daugiau nei mėnesiui, ir tie požymiai buvo jau išnykę. Reakcija į spyrį - staigus spyris, ir Z. B. abiem rankomis griebiasi už tarpkojo. Ryšys akivaizdus - spyris, griebiasi, iškviesta greitoji nustato sumušimą, ir po poros dienų kreipiasi į gydytojus, kurie nustato sėklidžių sumušimą. Žmonės reaguoja labai individualiai. Jeigu būtų plyšus, trūkus, tai skausmas būtų didesnis, ir pasekmės didesnės. Sėklidžių uždegimas tai gonorėjos pasekmės, flamidija ar kita. 2005 metais buvo erekcijos problema, buvo uždegiminis dalykas. Dėl susmukimo paaiškino, jog įprastai iš karto susmunka, bet gali ir vėliau susmukti. Surašė pakartotinę ekspertizę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, visi ekspertai taip nusprendė. Pripažįstama, kad tai potrauminis 10-12 procentų, o kiti būna bakterinės kilmės. Šiuo atveju mano, kad trauma buvo, o infekcijos nėra.

Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. 2016 m. liepos 23 d. buvo garaže ir išgirdo triukšmą. Išėjęs pamatė kaimyną, dar liudytojus, suprato, kad kaimynas yra pasiruošęs kažką iškrėsti. Jo šuo buvo apsivyniojęs apie jų šunį, o jis pasakė, kad prie jo šuns nelys. Savo šunį palaikė, kaimynas savo atsirišo, ir pasakė, kad gali eiti. Jis stovėjo toliau su mergaitėmis, žmona išprašė kad eitų, o jis palydėjo iki kur užrašyta „privati valda“. Spyrio nematė. Z. B. išėjo normaliai, jam dar sakė, lauk iš mano kiemo. Nematė, kad filmavo, bendravo su mergaitėmis. Z. B. šuo buvo su grandine. Vaizdo įrašo nematė, šalia nestovėjo. Su Z. B. nekalbėjo, kalbėjo tik su mergaitėmis. Paaiškino, jog nėra buvę tokių situacijų, ir tokie santykiai prasidėjo kai tik Z. B. atvažiavo gyventi. Nematė peilio, bet galėjo būti, nes žmona ravėjo braškes su peiliu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. Ž. parodė, kad sutuoktinė A. Ž. turi II gr. invalidumą dėl inkstų veiklos sutrikimo ir stuburo srityje jai yra užspaustas nervas, dėl ko ji sunkiai vaikšto, ji nepilnai jaučia dešinę koją dėl ko šią koją ji sunkiau valdo. Z. B. kaimynystėje gyvena 4-5 metai. Su tokiu kaimynu be galo sunku gyventi, daug laiko tenka gaišti dėl visokių nepagrįstų jo skundų, konfliktų kėlimo ir po to jų aiškinimosi. Jo žmona jau apie trejus metus dėl kojos sunkaus valdymo labai sunkiai lipa laiptais ir žingsnius daro lipdama kairiuoju šonu, o dešiniąją koją ji tiesiog pritraukia. 2016 metų įvykis buvo dėl Z. B. šuns. Tai buvo Z. B. šuo. Kai iš karto policijos pareigūnai aiškinosi tą konfliktą, jam girdint, Z. B. sakė, kad jis iš jų kiemo atsitempė pastarojo šunį ir jo pavadėlį jis supainiojo su savo šuns grandine. Visa tai rodo, kad Z. B. turi potraukį meluoti ir sakyti tik tai, kas jam yra naudinga. Viskas įvyko jo šeimos teritorijoje, privačioje valdoje. Po to konflikto apie įvykį jis pranešė policijai, rašė pareiškimą, kad Z. B. neprižiūri savo šuns. Minimo konflikto metu Z. B. nenorėjo išeiti iš jo šeimos privačios valdos ir daug kartų šaukė, kad jį pasodins, ir ras priemonių kaip tai padaryti. Jeigu Z. B. būtų prižiūrėjęs savo šunį, šis nebūtų atbėgęs pas juos ir viso to įvykio nebūtų buvę, o jeigu jis būtų pasiėmęs savo šunį ir išėjęs iš jo valdos, o ne kėlęs konfliktą ir grasinęs, jie policijos nebūtų kvietę. Įvykio metu jis darbavosi prie ūkinio pastato, kažkokius darbus ūkyje dirbo ir jo žmona. Dirbdamas prie ūkinio pastato išgirdo žmonių balsus, šaukimą, tarp jų atpažino savo žmonos balsą. Norėdamas išsiaiškinti kas vyksta, jis ėjo į triukšmo vietą. Išėjęs už namo pamatė, kad prie jo šuns būdos yra nedidelis šuniukas, šunys buvo susipainioję grandinėmis. Atstumas tarp jo ir šuns būdos buvo 20-30 metrų. Jau iš tolo jis atpažino, kad tai buvo Z. B. šuo. Pamatė ant keliuko stovinčius - žmoną, kuri rankose laikė jų šeimos šuniuką, Z. B. ir dvi jaunas merginas. Suvokė, kad bus barnis, visas dėmesys buvo nukreiptas į ten atėjusius asmenis, nepastebėjo, ar žmona rankose turėjo kokį įrankį. Jam priėjus, Z. B. jo pareikalavo atpainioti jų šunį nuo savo šuns grandinės. Z. B. tai pasakė kaip įsakymą, nurodydamas „tu atsivilkai čia mano šunį, tu supainiojai grandines, tai tu ir atpainiok“. Kol buvo atpainiojami šunys, abi merginos buvo ant keliuko, o atstumas nuo keliuko iki būdos apie 15 metrų. Kai šunys buvo atpainioti, jis Z. B. sakė, kad šis pasiimtų savo šunį ir eitų lauk iš jo teritorijos, tačiau Z. B. į tai šaukė, kad jį pasodins už tai, kad jis atsitempė jo šunį ir supančiojo su savo šuns grandine. Prasidėjo šaukimas. Į raginimus išeiti iš jo kiemo Z. B. nereagavo, šaukė, tiesiog provokavo tolimesnį konfliktą. Gal Z. B. norėjo, kad būtų varomas jėga, bet jis, žinodamas kad pastarasis yra neprognozuojamas, to nedarė. Savo kalba, grasinimais, keiksmažodžiais, nenorėjimais išeiti iš kiemo, Z. B. jį su žmona erzino, todėl neneigia, kad ir jo balsas buvo pakeltas, ir žmona šaukė. Tačiau nepriklausomai nuo išsakytų galimai negražių žodžių, jų noras buvo, kad Z. B. su savo šunimi ir merginomis eitų lauk ir paliktų juos ramybėje. Žmonai galimai taip pat trūko kantrybė, kad Z. B. jau turėdamas atpainiotą savo kalę tiesiog neina iš kiemo lauk. Matė, kad jie barėsi, bet nematė, kad jo žmona būtų spyrusi Z. B. į lytinius organus, į tarpkojį. Nematė ir jokios Z. B. reakcijos, nes paprastai vyrai į tokius judesius reaguoja atšokdami, o jeigu jau smūgis gautas, tai jie susilenkia, susmunka, skausmą išduoda balsu. Kol žmona A. Ž. barėsi su Z. B., jis kalbėjosi su dviem mergaitėmis. Nepastebėjo, kad mergaitės rankose būtų laikiusios mobilius telefonus ir paveikslavusios (3 t., b. l. 165-175).

Iš parodymų patikrinimo metu vietoje protokolo nustatyta, kad S. Ž. parodė įvykio vietą - jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., teritorijoje (3 t., b. l. 179-191).

Teismo posėdžio metu liudytoja L. Z. parodė, jog 2016 m. liepos 23 d. buvo pas seserį, nes ji buvo ligoninėje. Tą dieną vakare vedžiojo šuniuką, kuris pabėgo ir jo ieškojo. Paprašė Z. B., kad surastų. Išgirdo cypimą penkto namo pusėje. Nuėjo ir pamatė susipainiojusį su kitu šuniu. Pakvietė šeimininkus, kad palaikytų savo šunį. Abu ateinantys šeimininkai turėjo du didelius peilius. S. Ž. peilį įsmeigė į stulpą, o A. Ž. turėjo peilį. Jie juos keikė, varė lauk. Z. B. paprašė, kad palaikytų savo šunį. Jie palaikė, tada Z. B. bandė atpainioti mūsų šunį. A. Ž. pasakė paleisti šunį ant to debilo. Paleido šunį, šuo puolė ir galėjo įkasti. Atitraukė, paskui vėl liepė paleisti. A. Ž. nesiliovė keikti Z. B.. Ruošėsi išeiti, kai A. Ž. Z. B. spyrė į tarpkojį. Parodė, kad jie stovėjo ratu, kartu buvo dukterėčia dešimties metų. Z. B. vaikai stovėjo namų teritorijoje, maždaug už 30 metrų. Z. B. stovėjo šonu. Dukterėčia pamačiusi spyrį nubėgo namo. S. Ž. kažką kalbėjo spyrio metu ir neturėjo matyti spyrio. Sesuo stovėjo šalia ir filmavo, tuo metu ji nežinojo, kad filmuoja. Susitarimo jokio nebuvo, tikslas buvo šuo. Sesuo už kelių dienų parodė įrašą. Paaiškino, kad tuo metu patyrė stresą, išsigando, nes dėl jos šuns nukentėjo kitas asmuo. Z. B. nesikeikė ir neįžeidinėjo, A. Ž. vartojo negražius žodžius. Z. B. akivaizdžiai neparodė skausmo, matėsi tik iš jo veido, nes veidas paraudo, gyslos išsprogo, balsas pasikeitė. Grįžęs jis pasakė, kad bloga, kad akyse temsta ir prie namų suklupo.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. Z. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d. vedžiojo šuniuką, kuris pabėgo. Pakvietė Z. B., kad padėtų ieškoti. Šuniukas buvo gatvėje susipainiojęs su kitu šuniu. Pakvietė tuos žmones kad palaikytų savo šunį, kad galėtų atpainioti savo šunį. Atpainiojo ir norėjo eiti namo, tačiau tie žmonės, buvo atėję su peiliais, juos įžeidinėjo, keikėsi. Moteris spyrė Z. B.. Ji sugalvojo filmuoti, nes moteris pasakė savo vyrui, kad jis filmuotų. Buvo ilgiau nufilmuota, nežino kas iškirpo, ji nieko nedarė, perdavė telefoną ir tiek. Telefoną Z. B. perdavė, kai jis paprašė, gal po dviejų dienų. Stovėjo tiesiai ir telefoną laikė rankose nuleidusi prie šono. Mano, kad žmonės nesuprato, kad jie yra filmuojami. Vyriškis bendravo, jis buvo netoliese, vaikščiojo, nestovėjo vietoje. Moteris labai keikėsi. Filmavo dėl įžeidinėjimų. Po spyrio Z. B. iššoko gyslos, paliko raudonas, balsas susilpnėjo. Grįžęs pasakė, kad silpna ir suklupo.

Iš Z. B. 2016 m. liepos 23 d. pareiškimo nustatyta, jog liepos 23 d. (duomenys neskelbtini), jam nuėjus prie S. Ž. kiemo pasiimti mažo šuniuko su nusitraukusia grandine, jį užsipuolė S. Ž. ir A. Ž.. Abu laikė rankose peilius, įžeidinėjo, stumdė, o jam nesureagavus į jų provokacijas ir užgauliojimus, A. Ž. iš visų jėgų spyrė vieną kartą jam į lytinius organus. Patyrė didžiulė skausminį šoką ir moralinį pažeminimą, nes tai įvyko kitų žmonių akivaizdoje (1 t., b. l. 100).

Iš ROIK 0116000409553 išrašo nustatyta, kad 2016 m. liepos 23 d. 20.53 val. gautas Z. B. telefoninis pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., tarp jo ir kaimynų įvyko konfliktas, asmenys jam grasino peiliu, stipriai trenkė į lytinius organus. GMP informuota (1 t., b. l. 99).

Iš ROIK 0116000415350 išrašo nustatyta, kad 2016 m. liepos 26 d. 07.28 val. gautas pranešimas iš KUL, jog 2016 m. liepos 25 d. 19.59 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi Z. B., kuris medikams paaiškino, kad 2016 m. liepos 25 d. nepažįstamas asmuo spyrė į tarpvietę. Diagnozė: tarpvietės ir sėklidės sumušimas (1 t., b. l. 23).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2016 m. liepos 23 d. 20.52 val. buvo gautas iškvietimas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Greitosios medicinos pagalbos brigados atvykimo į įvykio vietą laikas - 21.11 val. Iš kortelės matyti, kad Z. B. nustatytas skausmas dubens srityje, trauminis sužalojimas (specifinis). Apžiūros rezultatas - skauda lyt. organų srityje. Diagnozė: išorinių lytinių organų sumušimas (1 t., b. l. 153-154).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1960/2016(03) nustatyta, jog išvadoje konstatuota, Z. B. nustatytas ūmus sėklidžių prielipų uždegimas su patinimu ir skausmingumu (2016-08-30). Kadangi uždegimas yra liga, ir nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą (2 t., b. l. 158-159).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1077/2017(03) nustatyta, jog išvadoje konstatuota, kad remiantis specialisto apžiūros, pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, įvykio aplinkybėmis ir literatūros šaltiniais, Z. B. nustatytas ūmus sėklidžių prielipų uždegimas (epididimitas) su patinimu ir skausmingumu (2016-08-30) yra infekcija, kurią sukelia mikroorganizmai, platinantys iš šlapimo takų ir/arba priešinės liaukos dėl šlapimo takų ir/arba priešinės liaukos infekcijos, lytiškai plintančiu keliu arba krauju. Lytiškai plintančiu keliu dažniausias sukėlėjas – gonorėjos arba chlamidijos bakterija. Vyresniems nei 35 metų vyrams epididimitas dažniausiai būna dėl dažnų pasikartojančių šlapimo takų infekcijų, retais atvejais iš tiesiosios žarnos aplinkos arba procedūrų metu šlapimo takuose. <...> Kadangi apžiūros metu (2016-11-03) pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuotų objektyvių traumavimo požymių, todėl nėra pagrindo ir vertinti sveikatos sutrikdymų mąstą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 81-82).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pakartotinės komisijinės specialisto išvados Nr. PKG 783/2018(03) nustatyta, jog joje nurodyta, kad Z. B. padarytas tarpvietės ir sėklidžių sumušimas, pasireiškęs tarpvietės ir sėklidžių patinimu, skausmingumu, kas komplikavosi potrauminiu lėtiniu sėklidžių prielipų (antsėklidžių) uždegimu. Sužalojimas atitinka nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi įspyrus į tarpkojį. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., Z. B. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas sužalojimo mechanizmas - spyris į tarpkojį, po to VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Z. B. apžiūrėję gydytojai traumatologas ir urologas diagnozavo tarpvietės ir sėklidžių sumušimą, vėliau urologas nustatė išsivysčiusį potrauminį lėtinį sėklidžių prielipų uždegimą, kas sukėlė ilgalaikį sveikatos sutrikdymą - padarytas sužalojimas akivaizdus, gydytojų specialistų diagnozės nekelia abejonių. Ankstesnės specialisto išvados Nr. G 1960/2016(03) ir Nr. G 1077/2017(03) laikomos nepagrįstomis ir Z. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 40-42, 2 t., b. l. 158-159, 1 t., b. l. 81-82).

Iš Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0085/19 nustatyta, jog išvadoje konstatuota, kad remiantis pateiktais dokumentais Z. B. nebuvo padaryti kūno sužalojimai, nes nebuvo užfiksuoti objektyvūs traumavimo požymiai. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais Z. B. nebuvo konstatuota sužalojimų lytinių organų srityje, o buvo nustatytas epididimitas - sėklidžių prielipų uždegimas, tai yra liga, kuri dažnai perduodama lytiniu keliu - gonorėja, chlamidijos ar prasideda dėl pasikartojančių šlapimo takų infekcijos (4 t., b. 1. 149-155).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 65/2019(01) nustatyta, jog Z. B. kūne objektyvių traumavimo požymių nekonstatuota. 2016-07-23 VšĮ Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro GMP medicinos darbuotojo preliminariai diagnozuotas išorinių lytinių organų sumušimas sužalojimu nėra vertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (pvz., kraujosruva, nubrozdinimas ir pan.), o pati diagnozė rėmėsi tik subjektyviu Z. B. skausminiu nusiskundimu ir nupasakotomis įvykio aplinkybėmis. 2016-07-25 VšĮ Respublikinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytojo ortopedo traumatologo nustatyta diagnozė - tarpvietės ir sėklidžių sumušimas - sužalojimu taip pat nėra vertinamas, nes: diagnozė rėmėsi tik tarpvietės srities patinimu, fiksuotu medicinos dokumentuose, kurio nepakanka trauminei kilmei pagrįsti nukentėjusįjį apžiūrint beveik po dviejų parų po įvykio, be papildomai konstatuotų objektyvių trauminės kilmės sužalojimų tarpvietės srityje (pvz., poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir pan.); neaprašyti jokie sužalojimai kapšelio srityje, nors ir jis buvo įtraukas į „sumušimo“ diagnozę; neatlikti papildomi, diagnozę objektyviai patvirtinantys, klinikiniai ir instrumentiniai tyrimai (pvz., bendras kraujo ir šlapimo tyrimas, ultragarsinis, tomografinis tyrimas); nebuvo konsultuotas specialisto - gydytojo urologo. 2016-08-30 UAB „Nefridos“ klinikoje gydytojo urologo diagnozuotas lėtinis sėklidžių prielipų uždegimas - tai liga, kurios etiologija gali būti įvairialypė. Pagrindinė priežastis yra šlaplės, priešinės liaukos bakterinė infekcija, kuri gali plisti iš gretimų ar tolimų kūne esamų infekcijos židinių kraujo keliu. Infekcija gali būti perduodama ir lytiniu keliu. Sėklidžių prielipų uždegimas gali būti ir cheminės kilmės, dėl vyro reprodukcinės sistemos disfunkcijos, galimas ir dėl kapšelio traumos. Tačiau konkrečiu atveju objektyvių duomenų, patvirtinančių buvusio kapšelio traumą, pateiktuose medicinos dokumentuose nėra. Nesant objektyvių traumavimo požymių Z. B. kūne, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Z. B. diagnozuota liga - lėtinis sėklidžių prielipų uždegimas. Atsakyti, kokios ji etiologijos (kilmės) - nėra galimybės, nes objektyvių duomenų pateiktuose medicinos dokumentuose nėra, o pati diagnozė rėmėsi tik vieninteliu ir tai subjektyviu simptomu - jautrumu, išsakytu Z. B., jo sėklidžių prielipų apčiuopos metu (4 t., b. l. 173-177).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-112(18) nurodyta, kad pateiktoje vaizdo byloje (Z. B. pateiktas 2016 m. liepos 23 d. įvykio vaizdo - garso įrašas fiksuotas mobiliuoju telefonu) užfiksuota moteris, iki vaizdo bylos 991 kadro dešinėje rankoje laikė, tikėtina, kad peilį, geležte į priekį; nuo vaizdo bylos 992 kadro moteris yra fiksuojama laikanti dešinėje rankoje, tikėtina, kad peilį, nukreiptą geležte atgal. 595-597 skaitmeninės vaizdo bylos kadruose moteris dešine koja įspiria vyrui, vilkinčiam šviesios spalvos marškinėlius, į tarpukojį. Nustatyti į kurią vietą spyrė moteris, pagal pateiktą skaitmeninę vaizdo bylą nėra galimybės, kadangi vyras, kuriam buvo spirta į tarpukojį, yra fiksuojamas iš nugaros (3 t., b. l. 75-92), CD diskas, iškadruotų kadrų visumos pagrindinės nuotraukos).

Iš CD diske esančio vaizdo - garso įrašo, pateikto Z. B., apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įraše, kurio trukmė 01:04 min, užfiksuotas trijų asmenų - ikiteisminio tyrimo metu nustatyta Z. B., S. Ž. ir A. Ž. – konfliktas. Z. B. vilki tamsesnės spalvos šortus ir šviesios spalvos maikutę, savo kairėje rankoje laiko metalinių žiedų grandinę, prie kurios pririštas nedidelio ūgio rudos spalvos šunytis. A. Ž. šaukia Z. B. „dink iš čia“, o S. Ž. pakeltu balsu klausia „kieno teritorijoje esi?“ ir tuo pačiu metu ant savo rankų paima šunį, kurį atsinešė A. Ž.. Po to, stumdamas žmoną tolyn, jai sako „Adele baik, paimk“, ir jai perduoda šunį. A. Ž. du kartus šaukdama pasako Z. B. „varykis iš čia lauk“, o S. Ž. šaukiančiu balsu klausia „kieno teritorijoje esi?“ ir savo rankos pirštu parodo į žemę. A. Ž. įsiterpia į pokalbį ir Z. B. varo lauk. Z. B. aiškina „aš pas tave atėjau…. (nesigirdi)“, į ką A. Ž. šaukdama sako „a tai tu atėjai? Ar aš prašiau“. A. Ž. dešinėje rankoje turi metalinį įrankį, jį laiko nuleistoje rankoje, juo nemojuoja ir negrasina. Kitoje rankoje ji laiko šunį ir šaukia „ar aš prašiau kad tu ateitum?“ S. Ž. tuo metu stovi prie konfliktuojančiųjų, savo žmonos dešinėje pusėje, o Z. B. yra priešais jį. Z. B. sako A. Ž. „tu pririšai šunį? Man pasirodė“. Po ko A. Ž., šiek linktelėjusi galvą į priekį, šaukdama „ar aš pririšau, debile tu, į kiaušus tau“ koja spiria stovinčiam Z. B. į tarpkojį. Kadangi Z. B. į vaizdą įrašantį asmenį atsisukęs šonu, nesimato į kurią vietą pataiko, bet spyrio metu Z. B. šortų nugarinėje dalyje, sėdmenų srityje, kelnių audinys stipriai pasipučia pakildamas į viršų. Po patirto spyrio į tarpkojį Z. B. išlaiko tiesią stovėseną, bet nežymiai pasilenkdamas savo ranka susiima už tarpkojo. Po spyrio A. Ž. atsitraukia šiek tiek atgal, Z. B. atsisuka į filmuotoją. Z. B. savo ranką laiko arčiau tarpkojo ir atsisukęs pasako „žiūrėk ką ji daro?“ A. Ž. šaukia „o taip. Tu mano teritorijoje“ ir tuo pačiu metu dešine ranka, kurioje laiko metalinį įrankį, pamoja į priekį žiūrėdama į Z. B.. Z. B. du kartus paklausia „ką tu čia darai dabar?“, į ką A. Ž. atsako „aš esu savo teritorijoje“. Z. B. pasako „tu man dabar į kiaušus įspyrei“. Po šių žodžių S. Ž. pakeldamas savo ranka į viršų ir eidamas link įvykį filmuojančio asmens, pasako „į kiaušus įspyrė! Pis..c. Devynis vaikus padarė, o dešimto nebepadarys“. A. Ž. toliau konfliktuoja su Z. B.. Matyti A. Ž. rankoje metalinis įrankis nusuktas į delno galinę dalį, ji juo nemojuoja. Toliau dalies pokalbio nesigirdi. A. Ž. šaukdama sako „važiuok“, o Z. B. atsako „aš dabar pasidarysiu abdukciją“, į ką A. Ž. šaukdama aiškina „aš pasakysiu kad tu mane išprievartauti norėjai“. Tolimesnio konflikto metu girdisi kaip Z. B. kelis kartus perklausia A. Ž. „o tai tu dabar nespyrei?“. Kol A. Ž. konfliktuoja su Z. B., S. Ž. kalbasi su kitais asmenimis, paskui S. Ž. rodydamas savo rankos pirštu į Z. B. pasako „priešais jus stovi asilas“ (3 t., b. l. 94-95).

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui A. Ž. kaltinant pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nesunkiai sutrikdžius sveikatą nukentėjusiajam Z. B.. 2020 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Brigevičienė, palaikydama valstybinį kaltinimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž. kaltinama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, t. y. A. Ž. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė Z. B. fizinį skausmą. Motyvavo, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta papildoma komisijinė teismo medicinos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai, ir kurie nustatė, kad Z. B. kūne objektyvių traumavimo požymių nekonstatuota, todėl nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą, ir veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tačiau, remiantis Z. B. nusiskundimu, kad dėl A. Ž. spyrio jis patyrė fizinį skausmą, bei vadovaujantis medicininiuose dokumentuose gydytojų užfiksuota diagnoze - tarpvietės ir sėkliždių sumušimas ir sėklidžių prielipų uždegimas, kurio kilmės priežastis, kaip nurodyta ir ekspertizės akto išvadoje, galima ir dėl kapšelio traumos, A. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal asmeniui sukeltas pasekmes. Nukentėjusysis Z. B. nuo pat pirmojo pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką jo atžvilgiu teigė, kad dėl A. Ž. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl neigti šią aplinkybę nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju prokurorė keitė tik nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nesikeitė kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybės, šis prašymas buvo tenkintas (BPK 255,256 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji A. Ž. savo kaltės nepripažino visiškai, tačiau jos kaltę įrodo nukentėjusiojo Z. B. nuoseklūs parodymai, S. Z. bei L. Z. teismo posėdžių metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai – nukentėjusysis Z. B. tą pačią dieną, t. y. 2016 m. liepos 23 d. pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad konflikto metu A. Ž. vieną kartą spyrė jam į lytinius organus, greitosios medicinos pagalbos kortelėje esantys įrašai – nurodyta, kad 2016 m. liepos 23 d. 20.52 val. buvo gautas iškvietimas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., nustatytas trauminis sužalojimas, diagnozė: išorinių lytinių organų sumušimas. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina vaizdo-garso įrašas, iš kurio matosi, kaip A. Ž. koja spyrė į tarpkojį, matosi kaip pasikelia kelnės, po spyrio Z. B. išlaiko tiesią stovėseną, bet nežymiai pasilenkdamas savo ranka susiima už tarpkojo, girdisi, kaip Z. B. pasako „tu man dabar į kiaušus įspyrei“. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina fotonuotraukos, GMP kvietimo kortelė, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų.

Nukentėjusysis Z. B. pateikė prašymą pakeisti kaltinime išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis ir kaltinamosios veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį sekančiai: A. Ž. kaltinama pažeidus viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sužalojus žmogų dėl chuliganiškų paskatų: 2016 m. liepos 23 d., apie 20.30 val. Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) neaptverto ir visiems laisvai prieinamo žemės sklypo ribose A. Ž. be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų tyčia, matant kitiems asmenims, tame tarpe ir nukentėjusiojo nepilnamečiams vaikams bei kitiems nepilnamečiams asmenims, viešoje vietoje, įžūliais, neleistinais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, pasireiškusiais keiksmažodžių ir fizinio smurto pavartojimu ir sužalodama Z. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vartodama keiksmažodžius dešine koja vieną kartą spyrė Z. B. į tarpkojį, dėl ko jam sumušė tarpvietę ir sėklides, kas pasireiškė tarpvietės ir sėklidžių patinimu, skausmingumu ir komplikavosi į potrauminį lėtinį sėklidžių prielipų (antsėklidžių) uždegimą, t. y. pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sužalojo Z. B. dėl chuliganiškų paskatų.

Teismas ištyręs visas bylos aplinkybes daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašymas nagrinėti kitą kaltinimą yra nepagrįstas dėl to, jog paskutiniu komisijinės ekspertizės aktu nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, taip pat nenustatyta, kad buvo pažeista viešoji tvarka, kadangi konfliktas vyko iš asmeninių priežasčių ir privačiose valdose.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios A. Ž. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji smurtaudama sukėlė Z. B. fizinį skausmą.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 12,86 Eur už nukentėjusiojo Z. B. gydymą (3 t., b. l. 53-55), ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis Z. B. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 116), kuris tenkintinas iš dalies. Nurodė, kad nors įvykis buvo prieš du metus, tačiau iki šiol jaučia pasekmes. Buvo sužalotas fiziškai, dideli skausmai, vaistai, nuskausminamieji, labai pergyveno dėl savo reprodukcinės sveikatos, dėl vaisingumo galėjo būti sužalotas, buvo didžiulė psichologinė trauma ir išgyvenimai, blogai jautėsi morališkai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama, į tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su fizinio smurto pavartojimu. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Z. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris, nors ir nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad paties nukentėjusiojo Z. B. elgesys buvo provokuojantis kaltinamosios A. Ž. privačioje valdoje, ir turėjo įtakos nusikalstamai veikai. Įvertinus aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, tai, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimas nebuvo nustatytas, konstatuotas tik patirtas fizinis skausmas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei analogiško pobūdžio bylose, kai nukentėjusiajam asmeniui yra sukeliamas vien fizinis skausmas, suformuota teismų praktika, kur neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017), darytina išvada, jog nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 300 Eur priteisimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai priteistinos jo turėtos proceso išlaidos, t. y. kopijų darymo, specialisto išvados ir advokato išlaidos, kas viso sudaro 2054,77 Eur (4 t., b. l. 116, 131).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo Z. B. elgesys. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždrausti bendrauti su Z. B. įpėdiniais.

Iš kaltinamosios A. Ž. priteisti 12,86 Eur turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš kaltinamosios A. Ž. priteisti 300 Eur neturtinę žalą Z. B. įpėdiniams.

Iš kaltinamosios A. Ž. priteisti 2054,77 Eur bylinėjimosi išlaidų Z. B. įpėdiniams.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.