Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-790-603/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: e2A-790-603/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12124-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sensum air“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-790-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12124-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sensum air“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sensum air“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ieškovė, INVEGA) kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Sensum air“ 13 277,56 Eur skolos, 25,59 Eur paskolos palūkanų, 469,67 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 16,77 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 196,10 Eur delspinigių, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę, atliko finansų tarpininkų atranką, susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke UAB „Finansų bitė verslui“ ir suteikė šiai finansų tarpininkei lėšų paskolų teikimui;

1.2. UAB „Finansų bitė verslui“ ir atsakovė (iki 2022 m. balandžio 12 d. buvęs pavadinimas UAB „Altum sensum)“ 2020 m. liepos 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 62147637 dėl 21 908 Eur tikslinės paramos atsakovei suteikimo. Šios sutarties pagrindu atsakovei buvo pervesta paskolos suma, atskaičius 2 proc. administravimo mokestį. Ieškovei atlikus neplaninį atsakovės patikrinimą, kurio metu buvo vertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI) pateikti duomenys, paaiškėjo, kad paraiškos paskolai gauti pildymo metu atsakovė nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą ir neatitiko sąlygų, reikalingų gauti paskolą pagal anksčiau minėtą skatinamąją finansinę priemonę, kadangi jos apyvarta aktualiu laikotarpiu nekrito daugiau kaip 30 proc. Apie neplaninį patikrinimą ir jo išvadas atsakovė informuota ieškovės INVEGA 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (8.08.1)-381 „Dėl neplaninės patikros rezultatų“, kuriame be kita ko buvo nustatytas 30 dienų terminas ištaisyti pažeidimui, pateikiant pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie apyvartą, arba grąžinti visą nepagrįstai suteiktą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Atsakovė į šį raštą nereagavo;

1.3. ieškovė ir paskolos davėja UAB „Finansų bitė verslui“ 2023 m. balandžio 18 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 65, pagal kurį paskolos davėja perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2023 m. balandžio 18 d. paskolos davėjos rašytiniu pranešimu;

1.4. ieškovės teigimu, po reikalavimo perleidimo ji 2023 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovę apie paskolos sutarties nutraukimą ir pareikalavo iki 2023 m. liepos 5 d. sumokėti visą įsiskolinimo sumą, tačiau atsakovė į raginimus atsiskaityti nereagavo. Ieškovė vienašališkai 2023 m. liepos 10 d. nutraukė paskolos sutartį remdamasi paskolos sutarties 10.1. ir 10.2 (a) punktais, įtvirtinančiais, kad atsiradus bet kuriam pažeidimo atvejui, paskolos davėjas turės teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir (arba) reikalauti nedelsiant grąžinti paskolą kartu su palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis pagal sutartį (paskolos sutarties 10.1 punktas, o pažeidimo atveju laikoma, kai paskolos gavėjas pateikė neteisingus duomenis paskolos davėjui, siekdamas sudaryti paskolos sutartį (paskolos sutarties 10.2 punkto (a) papunktis).

1.5. atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 13 277,56 Eur paskolos dalies, 25,59 Eur sutartinių palūkanų ir 469,67 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. priimtu preliminariu sprendimu tenkino ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Sensum air“ 13 277,56 Eur skolos (negrąžintos paskolos), 25,59 Eur palūkanų, 469,67 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 16,77 Eur delspinigių iki sutarties nutraukimo, 196,10 Eur delspinigių po sutarties nutraukimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 985,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš atsakovės priteista valstybei 158 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

3. Atsakovė UAB „Sensum air“ pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad:

3.1. ieškovė neturėjo teisės atlikti patikrinimo ir priimti sprendimo dėl paskolintų lėšų grąžinimo, o atlikdama patikrinimą ir priimdama jo rezultatą – sprendimą, veikė ultra vires, todėl ieškovės atlikto patikrinimo rezultatai yra neteisėti ir neturi teisinės galios, dėl ko ir reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas;

3.2. ieškovė, veikdama kaip viešosios teisės subjektas viešojo administravimo srityje, turi tik tokius įgaliojimus, kuriuos suteikia teisės aktai. Atsakovės vertinimu, ieškovė neturi teisės aktais (ne pačios priimtais įsakymais) nustatytos kompetencijos priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo ir paskolintų lėšų grąžinimo, o taip pat ir sprendimu atsakovei sukeliamas teisines pasekmes. Teisės aktuose nėra nustatyta, jog priemonės įgyvendinimo procese turėtų būti priimami sprendimai dėl neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo, atitinkamai nėra numatyta ir ieškovės kompetencija nagrinėjamu atveju priimti tokio pobūdžio sprendimą. Nors ieškovė remiasi Schema, joje taip pat nėra nurodyta konkrečios ieškovės funkcijos ir įgalinimai, jai įgyvendinant Schemos nuostatas (išskyrus dėl finansų tarpininkų atrinkimo), Schemoje nėra apibrėžtos konkrečios procedūros dėl sprendimų priėmimo atliekant patikrą, pažeidimų nustatymą, priimant sprendimus dėl lėšų grąžinimo pagal Schemos 10 punktą ir kitos procedūros, nenustatyti konkretūs Schemos nuostatas įgyvendinantys subjektai;

3.3. Schemos 7 punkte nustatytais atvejais, kai paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis, nėra įtvirtinta, jog ieškovė, esant neteisėtai gautai paskolai, dėl jos grąžinimo, įgyvendindama viešojo administravimo procedūrą, turėtų priimti administracinį sprendimą, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus su jais nesutinka ir prašo teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Remiasi tokiais argumentais:

4.1. atsakovės paraiškos pateikimo bei paskolos išdavimo metu nei paskolos davėjas, nei ieškovė neturėjo galimybės patikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, kadangi tuo metu atsakovė dar nebuvo VMI pateikusi informacijos apie deklaruotas mėnesines apyvartas už 2020 metus. Pagal Aprašo ir/ar Schemos sąlygas paskolos davėjas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, o atsakovės tinkamumą paskolai gauti tikrino išskirtinai tik pagal pastarosios pateiktus deklaratyvius duomenis;

4.2. ieškovė atliko neplaninę patikrą siekdama patikrinti COVID-19 priemonės paskolų gavėjų pateiktų duomenų finansų tarpininkams, dėl apyvartos kritimo, teisingumą, t. y. įsitikinti ar paskolų gavėjų, finansų tarpininkams pateiktose paraiškose/deklaracijose (paaiškinimuose), už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, deklaruoti duomenys atitinka VMI, INVEGAI pateiktus, juos nustatant pagal paskolų gavėjų VMI deklaruotas mėnesines apyvartas; ar pareiškėjai dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. ar apyvarta dėl COVID-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 procentų. Patikrinus atsakovės paskolos davėjui pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta apyvarta už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, ir palyginus duomenis su VMI pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito 27,61 proc.);

4.3. ieškovė įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų, todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis bei neteisėtos valstybės pagalbos palūkanomis. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo atsakovę apie nustatytus neatitikimus su prašymu per 30 dienų nuo rašto gavimo pateikti VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais, arba grąžinti nepagrįstai gautą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis, tačiau atsakovė jokių patikslinančių dokumentų ar informacijos, kad pateikti duomenys VMI nėra teisingi, nepateikė ir negrąžino reikalaujamų sumų;

4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai INVEGA įgyvendinti finansinės paramos SVV subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas INVEGA teikia lengvatines paskolas ar administruoja lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3 papunktis), įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6 papunktis). Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė INVEGAI administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą;

4.5. INVEGA 2022 m. lapkričio 9 d. buvo priėmusi sprendimą „Dėl UAB „Altum sensum“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ Nr. 8.53.1-178. Šiuo sprendimu INVEGA nusprendė, jog paskola atsakovei buvo suteikta neteisėtai bei įpareigojo pastarąją paskolą grąžinti su priskaičiuotomis palūkanomis, taip pat sumokant valstybės pagalbos palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos gavimo dienos iki išsiieškojimo momento. Ieškovės teigimu, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) ne kartą yra patvirtinusi ieškovės teisę atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu. Be to, Komisija konstatavo, kad ne sprendimo, kaip administracinio akto pagrindu, o finansų tarpininkui perdavus paskolą INVEGAI pagal paskolos perdavimo sutartį ir tos sutarties pagrindu sudarytą reikalavimo teisių perleidimo aktą, paskolos davėjas (finansų tarpininkas) perleis, o ieškovė įgis reikalavimo teisę į pareiškėjos (kaip paskolos gavėjo) įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. tarp INVEGOS ir paskolos davėjo sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501 pagrindu 2023 m. balandžio 18 d. paskolos davėjas perleido, o INVEGA įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Paskolos sutartis vienašališkai nutraukta vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis, t. y. civiline tvarka, o ne remiantis 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės valstybei 25,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškovės reikalavimais ir atitinkamai su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka iš esmės vien dėl to, kad, anot atsakovės, ieškovė neturėjo teisės atlikti patikrinimo ir priimti sprendimo dėl paskolintų lėšų grąžinimo, o atlikdama patikrinimą ir priimdama jo rezultatą – sprendimą, veikė ultra vires, t. y. kad ieškovė neturi teisės aktais (ne pačios priimtais įsakymais) nustatytos kompetencijos priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo ir paskolintų lėšų grąžinimo.

7. Remdamasis byloje surinktais duomenimis teismas nustatė, kad pildydama paraišką paskolai gauti atsakovė nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą, nors pagal Aprašo 3.9 punktą atsakovė privalėjo pateikti teisingus duomenis apie savo tinkamumą paskolai gauti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atliktos neplaninės patikros metu įvertintos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautos informacijos pagrindu buvo konstatuota, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta (Aprašo 2.4 punktas, Aprašo priedo Nr. 1 2.2 punktas). Remdamasis atsakovės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2019 metus, atsakovės VMI deklaruotomis mėnesinėmis apyvartomis nustatė, kad 2020 m. kovo mėnesio apyvarta buvo 6 895 Eur (13 789 Eur/2), balandžio mėnesio – 4 168 Eur, gegužės mėnesio – 7 532 Eur, birželio mėnesio – 11 278 Eur, liepos mėnesio – 6 147 Eur (12 294 Eur/30x15). Laikė, kad atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo buvo 8 857 Eur, kai tuo tarpu atsakovė paraiškoje vidutinę mėnesio apyvartą po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo buvo nurodžiusi 4 280 Eur. Įvertinęs tokius duomenis sprendė, kad ieškovė pagrįstai konstatavo, jog atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta 2020 m. atitinkamais laikotarpiais lyginant su 2019 m. vidutine mėnesio apyvarta sumažėjo 3 379 (12 236 - 8 857) Eur, kas sudaro 27,61 proc. apyvartos kritimą ir atitinkamai neviršijo 30 proc., dėl ko atsakovė neatitiko nurodytos skatinamosios finansinės priemonės sąlygų ir jai paskola negalėjo būti suteikta. Pažymėjo, kad šių aplinkybių neginčijo ir pati atsakovė savo prieštaravimuose.

8. Teismas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariame sprendime konstatuoti tarp paskolos davėjos, t. y. UAB „Finansų bitė verslui“, ir atsakovės susiklostę paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinų teisės normų, o iš esmės šalys nesutaria dėl aplinkybės ar ieškovė turėjo teisę atlikti atsakovės patikrinimą ir reikalauti paskolintų lėšų grąžinimo.

9. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai INVEGAI įgyvendinti finansinės paramos SVV subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Remdamasis minėto nutarimo nuostatomis teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė ieškovei administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą; ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir darė, inicijavusi ir atlikusi suteiktos paskolos pagrįstumo patikrinimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės sudarytos paskolos sutarties 8.4 punkte, be kita ko, buvo nustatyta paskolos gavėjo (atsakovės) pareiga įsileisti ieškovę į patalpas ir atlikti priemonės auditą ir (arba) patikrinimą iki paskolos gavėjo lygmens. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat nenuginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija ne kartą yra patvirtinusi ieškovės teisę atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu.

10. Teismas nurodė, jog atsakovė neginčijo paskolos sutarties nutraukimo, taip pat nenustatė, kad tokius materialinius reikalavimus atsakovė būtų reiškusi nagrinėjamoje byloje. Sprendė, kad paskolos sutartis vienašališkai nutraukta vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis, o ne remiantis atsakovės ginčijamu 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu (ar kitu ieškovės administraciniu aktu). Kartu pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovė, perėmusi reikalavimo teises pagal paskolos sutartį į atsakovę, veikė kaip civilinių santykių dalyvė, t. y. kaip paskolos davėja, o ne kaip viešojo administravimo subjektas, todėl laikė, kad atsakovės prieštaravimų argumentai dėl ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto teisių ir pareigų neturi teisinės reikšmės.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateiktuose prieštaravimuose neginčijo ieškovės reikalautų bei priteistų sumų ir/ar palūkanų pagrįstumo, todėl sprendė plačiau šiuo aspektu (nei kad buvo pasisakyta 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariame sprendime) nepasisakyti.

12. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis konstatavo nesant pagrindo keisti ar naikinti priimtą preliminarų teismo sprendimą, todėl teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

13. Teismas nustatė, kad byloje patirta 25,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jas priteisė valstybei iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. galutinio sprendimo, kuriame prašo skundžiamą galutinį sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinio netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

14.1. byloje pateikti argumentai, pagrindžiantys aplinkybę, jog ieškovė neturėjo teisės atlikti patikrinimo ir priimti 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (8.53.1)-178 „Dėl UAB „Altum sensum“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“, o atlikdama patikrinimą veikė ultra vires. Todėl ieškovės atlikto patikrinimo rezultatai yra neteisėti ir neturi teisinės galios, o ieškovės ieškinio reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime į šiuos argumentus neatsižvelgė;

14.2. viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-361 -520/2023). Ieškovė, veikdama kaip viešosios teisės subjektas viešojo administravimo srityje, turi tik tokius įgaliojimus, kuriuos suteikia teisės aktai. Tuo tarpu INVEGA neturi teisės aktais (o ne pačios priimtais įsakymais) nustatytos kompetencijos priimti sprendimo, o toks sprendimas atsakovei negali sukelti teisinių pasekmių;

14.3. teisės aktuose nėra numatyta, jog priemonės įgyvendinimo procese galėtų/turėtų būti priimami sprendimai dėl neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo, atitinkamai nėra numatyta ir INVEGA kompetencija nagrinėjamu atveju priimti tokio pobūdžio sprendimą. Nors ieškovė ginčijamame sprendime remiasi Schema, joje taip pat nėra nurodyta konkrečios INVEGA funkcijos ir įgalinimai, įgyvendinant Schemos nuostatas (išskyrus dėl finansų tarpininkų atrinkimo), nėra apibrėžtos konkrečios procedūros dėl sprendimų priėmimo atliekant patikrą, pažeidimų nustatymą, priimant sprendimus dėl lėšų grąžinimo pagal Schemos 10 punktą ir kitos procedūros, nenustatyti konkretūs Schemos nuostatas įgyvendinantys subjektai. Schemos 7 punkte nustatytais atvejais, kai paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis, nėra įtvirtinta, jog INVEGA, esant neva neteisėtai gautai paskolai, dėl jos grąžinimo, įgyvendindama viešojo administravimo procedūrą, turėtų priimti administracinį sprendimą, kuriuos pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį turi teisę priimti tik viešojo administravimo subjektai. Teisė priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo INVEGA Schemos pagrindu nėra suteikta, o Schemoje nustatytos tik bendro pobūdžio nuostatos, kurios negali būti teisiniu pagrindu priimti privalomojo pobūdžio administracinį aktą.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir ginčijamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1. atsakovei manant, jog duomenys, kurie buvo pateikti VMI nėra teisingi ir gali būti tikslintini vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nurodytais teisiniais pagrindais, pastaroji turėjo galimybę patikslinti ir pateikti VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie UAB „Sensum air“ apyvartą. Tačiau nei paskolos davėjas, nei INVEGA iki šiol nėra gavę iš atsakovės jokių patikslinančių dokumentų ar informacijos, kad pateikti duomenys VMI nėra teisingi, o atsakovė neapmokėjo reikalaujamų sumų;

15.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-11 nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ pavedė INVEGA administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą. Nors apeliantė remiasi argumentu, jog ieškovė neturėjo teisės atlikti patikrinimo ir priimti sprendimo, o tai atlikdama veikė ultra vires, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisija neneigia atsakovės teisės atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu“ (Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023-02-10 sprendimai: Nr. 21RE-97 (AG-697/06-2022); 2023-01-17 Nr. 21R- (AG-708/04-2022)). Taigi, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu tinkamai informavo atsakovę apie atliktą neplaninę patikrą ir jos rezultatus;

15.3. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat konstatavo, kad paskolos davėjui (Finansų tarpininkui) perleidus, o ieškovė įgyja reikalavimo teisę į atsakovės (kaip paskolos gavėjos) įsiskolinimą pagal paskolos sutartį“ (Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023-02-10 sprendimai: Nr. 21RE-97 (AG-697/06-2022); 2023-01-17 Nr. 21R- (AG-708/04-2022)). Paskolos sutartis vienašališkai nutraukta vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis, t. y. civiline tvarka, o ne remiantis ieškovės 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu. Byloje nepaneigtas faktas, jog atsakovė pažeidė paskolos sutartį ir privalo grąžinti nepagrįstai gautą paskolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis;

15.4. priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė ieškinio negrindžia neteisėtų administracinių aktų pagrindu. Teikiant ieškinį, sprendimas nebuvo pridedamas prie ieškinio, be to, paskolos sutartis nutraukta ne sprendimo pagrindu, o pagal paskolos sutarties 10.1. ir 10.2. (a) punktus;

15.5. kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė viso proceso metu neginčijo ieškovės nustatyto pažeidimo rezultatų (apyvartos kritimo rodmenų), byloje nekilo ginčo dėl to, kad faktiškai paskolos sutartis buvo nutraukta 2023 m. liepos 10 d., tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinų teisės normų. Atsakovė taip pat nenuginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ne kartą yra patvirtinusi ieškovės teisę atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu;

15.6. perėmusi reikalavimo teises pagal paskolos sutartį į atsakovę ieškovė veikė kaip civilinių santykių dalyvė, t. y. kaip paskolos davėja, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto teisių ir pareigų, neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. galutinio sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė nepaneigė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariame sprendime konstatuotos atsakovės pareigos grąžinti jai suteiktą paskolą pagal pateikus tikrovės neatitinkančius/klaidingus duomenis.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Byloje nustatytos tokios esminės faktinės aplinkybės:

18.1. tarp UAB „Finansų bitė verslui“ ir atsakovės 2020 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 62147637, kuria apeliantei suteikta 21 908 Eur tikslinė paskola. Paskola suteikta įgyvendinant INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, vadovaujantis Aprašo nuostatomis;

18.2. ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. parengė raštą Nr. (8.08.1)-381 „Dėl neplaninės patikros rezultatų“, kuriame: 1) atlikusi neplaninį patikrinimą, kurio metu įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą informaciją, ieškovė nustatė, kad vadovaujantis atsakovės PVM deklaracijose nurodytais duomenimis, atsakovės apyvarta ataskaitiniu laikotarpiu nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal skatinamąją priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems nuo verslams“ atsakovei galimai negalėjo būti suteikta; 2) įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos pašalinti pažeidimą, pateikiant VMI pažymas, patvirtinančias, kad atsakovė atitiko Schemoje įtvirtintas sąlygai paskolai gauti, arba grąžinti paskolą su palūkanomis; 3) išaiškino, kad nepateikus prašomų dokumentų arba informacijos, paskolos davėja bus informuota apie paskolos perdavimą INVEGA;

18.3. byloje nėra duomenų apie tai, bei ginčo dėlto nekyla, kad atsakovė per nustatytą terminą (o taip pat ir iki sprendimo priėmimo) nepateikė jokių duomenų apie savo apyvartą aktualiu laikotarpiu ir reikalaujamų sumų nesumokėjo;

18.4.ieškovė su paskolos davėja UAB „Finansų bitė verslui“ 2023 m. balandžio 18 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 65 prie 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501, kuriuo paskolos davėja UAB „Finansų bitė verslui“ perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2023 m. balandžio 18 d. raštu;

18.5. ieškovė INVEGA, įgijusi reikalavimo teisę į apeliantę, 2023 m. birželio 5 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, informavo atsakovę, kad nutrauks paskolos sutartį paskolos sutarties 10.1 punkte, 10.2(a) punkte nurodytais pagrindais, jeigu ieškovė negrąžins reikalaujamų sumų. Paskolos sutarties 10.1 punkte j1 sudariusios šalys susitarė, kad atsiradus bet kuriam pažeidimo atvejui, paskolos davėjas turės teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir (arba) reikalauti nedelsiant grąžinti paskolą kartu su palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis pagal sutartį. Paskolos sutarties 10.2 punkto (a) papunktyje nurodyta, kad pažeidimo atveju laikoma, kai paskolos gavėjas pateikė neteisingus duomenis paskolos davėjui, siekdamas sudaryti Paskolos sutartį. Ieškovė kartu nurodė, kad paskolos ir kitų mokėtinų sumų atidėjimas ar mokėjimas dalimis negalimas pagal Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ (2019/C 247/1) 126 straipsnį. Kadangi atsakovė ieškovės reikalaujamų sumų negrąžino, ieškovė vienašališkai 2023 m. liepos 10 d. nutraukė paskolos sutartį remdamasi paskolos sutarties 10.1 ir 10.2 (a) punktais.

18.6. apeliantė nepritarė 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariam sprendimui, ginčydama ieškovės teisę atlikti neplaninį patikrinimą ir teigdama, kad tiek atlikdama neplaninį patikrinimą, tiek ir priimdama sprendimą ieškovė veikė ultra vires, todėl jos atlikto patikrinimo rezultatai yra neteisėti, o reikalavimas grąžinti paskolintas lėšas ir su tuo susijusias kitas sumas nepagrįstas.

18.7. pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu netenkindamas atsakovės reikalavimo su atsakovės argumentais nesutiko dviem aspektais. Visų pirma, nurodydamas, jog ieškovei teisę atlikti neplaninį patikrinimą ir priimti su tuo susijusius sprendimus suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai INVEGA pavestas administruoti lengvatinių paskolų teikimas ir jų priežiūros vykdymas. Antra, teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo 2023 m. balandžio 18 d. paskolos davėjui (finansų tarpininkei UAB „Finansų bitė verslui“) perleidus, o ieškovei INVEGA įgijus reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį ir paskolos sutartį ieškovė vienašališkai nuo 2023 m. liepos 10 d. nutraukė paskolos sutarties 10.1 ir 10.2 (a) punktų pagrindu.

Dėl ginčo esmės

19. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi argumentais, analogiškais išdėstytiems ginčijant 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą. Pastebėtina, kad apeliantė neginčija nei ieškovės neplaninio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, t. y. to, kad ieškovė, įvertinusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą informaciją, konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc., nei pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo 20 punkte vertinamų aplinkybių bei finansinių duomenų, kuriuos įvertinęs padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai laikė, jog atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta 2020 m. atitinkamais laikotarpiais lyginant su 2019 m. vidutine mėnesio apyvarta sumažėjo 3 379 (12 236 - 8 857) Eur ir sudarė 27,61 proc. apyvartos kritimą (neviršijo 30 proc.). Kaip matyti iš atsakovė pozicijos tiek iki ieškovei reikalavimą pareiškiant teisme, tiek ir viso proceso metu, atsakovė neįrodinėjo, kad jos apyvartos kritimas nustatytas neteisingai, netikslino duomenų, turinčių reikšmės apyvartos apskaičiavimui, neįrodinėjo, kad jos apyvarta skaičiuojamu laikotarpiu viršijo 30 proc., o atsakovė atitiko skatinamosios finansinės priemonės sąlygas ir jai paskola suteikta pagrįstai.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, į atsakovės argumentus dėl ieškovės teisės atlikti neplaninį patikrinimą ir priimti sprendimą dėl paskolintų lėšų grąžinimo bei ieškovės kompetencijos šiais klausimais atsakė pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime, o atsakovė pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė. Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, visų pirma ieškovei pavedė administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“. Šiame nutarime visų pirma įtvirtinta, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai INVEGA įgyvendinti finansinės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir kitiems ūkio subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (nuo 2020 m. balandžio 20 d. galiojusios nutarimo redakcijos 1 punktas). Antra, minėtame nutarime taip pat detaliau aptartos ieškovės kompetencijos sritys, tarp kurių numatyta, jog INVEGA teikia lengvatines paskolas ir / ar administruoti lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3 papunktis); įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6 papunktis).

21. Taigi ieškovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės jai pavestą administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą, pagrįstai inicijavo ir atliko suteiktos atsakovei paskolos pagrįstumo patikrinimą. Ši išvada sudaro pagrindą atmestini kaip nepagrįstą apeliantės argumentą jog teisės aktai nenumato ieškovei atlikti neplaninio patikrinimo ir priimti atitinkamus sprendimus. Pastebėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė paskolos sutartį nutraukė ne remdamasi administracinio akto pagrindu, tačiau toks sprendimas priimtas po to, kai 2023 m. balandžio 18 d. paskolos davėja (ieškovės pasitelkta finansų tarpininkė UAB „Finansų bitė verslui“) reikalavimo teisių perleidimo akto Nr. 65 prie 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501 pagrindu perleido, o ieškovė INVEGA įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė šiuo atveju perėmusi reikalavimo teisę veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip paskolos davėja, veikdama kaip civilinių santykių dalyvė. Minėtą aplinkybę pagrindžia ir tai, kad pagal Aprašo priedą Nr. 1 priemonė įgyvendinama Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, t. y. finansų tarpininkas prie priemonės lėšų neturėjo prisidėti savo lėšomis (2.1 punktas), kad finansų tarpininkas neprisiėmė paskolos negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal paskolos sutartį nemokėjimo rizikos (2.2. punktas). Taigi kaip matyti, finansų tarpininkas veikia kaip tarpininkas tarp ieškovės INVEGA ir paskolų gavėjų, COVID-19 paskolų priemonės lėšas skolina INVEGA rizika ir jos sąskaita, ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą, kas patvirtina, jog ieškovė šiuose santykiuose yra paskolos davėja.

22. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

23. Ieškovei perėmus reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu pagal paskolos sutartį, ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.101 straipsnis, 6.109 straipsnis). Kaip minėta, ieškovė INVEGA, įgijusi reikalavimo teisę į apeliantę, paskolos sutartį nutraukė remdamasi paskolos sutarties 10.1 punkte, 10.2(a) punkte nurodytais pagrindais, t. y. ieškovei pasinaudojus teise vienašališkai nutraukti paskolos sutartį esant nustatytam pažeidimui – kai paskolos gavėjas pateikė neteisingus duomenis paskolos davėjui siekiant sudaryti sutartį ir gauti paskolą. Kredito suteikimas nagrinėjamu atveju yra valstybės teikiama pagalba, šios pagalbos sąlygos yra išsamiai aptartos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. B-07 patvirtintame skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų apraše ir jo 1 priede („Pagrindinės skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ sąlygos“), numatant, kad paskola teikiama paskolos gavėjui, jei, be kitko, jis 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc. Taigi, atsakovės gautos paskolos sąlygos įtvirtintos ne tik paskolos sutartyje, tačiau ir minėtame Apraše.

24. Atsakovė neginčija, jog ieškovės neplaninio patikrinimo metu nustatyti duomenys neteisingi ar nepagrįsti, neįrodinėja, kad apyvartos sumažėjimas apskaičiuotas neteisingai, neteikia objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą laikyti, jog iš tiesų apyvarta Apraše nustatytais laikotarpiais krito daugiau kaip 30 proc. Taigi byloje neginčijami duomenys, kurių nepaneigė (o taip pat ir neneigė) atsakovė, patvirtina ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad pildydama paraišką paskolai gauti atsakovė nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą, nors pagal Aprašo 3.9 punktą atsakovė privalėjo pateikti teisingus duomenis apie savo tinkamumą paskolai gauti. Todėl atsakovės neteisingai nurodytų duomenų pagrindu atsakovei buvo nepagrįstai suteikta paskola įgyvendinant valstybės pagalbos priemones nuo COVID -19 nukentėjusiam verslui, o ieškovė turėjo teisę esant nustatytam pažeidimui taikyti paskolos sutartyje numatytas pasekmes – paskolos sutarties nutraukimą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė neginčijo paskolos sutarties nutraukimo ir nekėlė su tuo susijusių materialinių reikalavimų nagrinėjamoje byloje.

25. Taigi apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju įvertinęs bylos aplinkybes ir šalių motyvus galutiniu sprendimu sprendė nesant pagrindo keisti ar naikinti priimto 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminaraus teismo sprendimo ir jį paliko nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Byloje duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d galutinį sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėRūta BurdulienėJūra Marija Strumskienė