- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- ATP-1212-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00740-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla J. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-09-29, apie 7.40 val., Laisvės-Viršuliškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apvažiuodamas sustojusį automobilį, buvo neatidus, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepalikdamas tarpo iš šono kliudė pravažiuojantį automobilį „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 132 ir 232 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-06 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą J. D. atžvilgiu, kadangi nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. D. padarė inkriminuotus teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau - Kelių policijos valdyba) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutarimą paskiriant J. D. administracines nuobaudas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Kelių policijos valdybai, arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepašalino abejonių dėl J. D. kaltės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įrodymų rinkimo metu bei teisme paaiškino, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko jam pakeitus važiavimo kryptį, t. y. pasukus vairą kairiau. Specialistės S. K. ir policijos pareigūno R. M. nustatyti automobilių „Honda Civic“ bei „BMW X5“ apgadinimai netiesiogiai patvirtina, jog transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo. Siekdama pašalinti bylos neaiškumus, teisingumą vykdanti institucija turėjo kviesti į apklausą teisės pažeidimą įforminusius policijos pareigūnus R. M., M. U. ir medžiagą tyrusią specialistę S. K.. Minėtų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje ir vėlesnis jų parodymų ištyrimas leistų teismui objektyviai patikrinti J. D. iškeltą versiją ir prieiti prie pagrįstos išvados dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo. Nekviesdamas šių asmenų į bylos nagrinėjimą, teismas iš dalies nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1084/2010).
Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog J. D. nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Bylos duomenimis įrodyta, kad J. D. ir R. J. nepildė eismo įvykio deklaracijos, todėl negali būti laikoma, jog transporto priemonių vairuotojai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Priešingu atveju, automobilio „BMW X5“ valdytojas R. J. nebūtų kreipęsis į policiją dėl 2011-09-29 iš eismo įvykio išvažiavusio vairuotojo sulaikymo. Pažymi, kad R. J. pranešė apie eismo įvykį nedelsiant, t. y. pastebėjęs ant automobilio kėbulo apgadinimus bei įspėjęs J. D. apie susidūrimą su asmens vairuojamu automobiliu „Honda Civic“. R. J. veiksmuose nėra tyčios, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė taikoma ir nenustačius eismo įvykio dalyvių veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties. Svarbu, kad būtų nustatyta, jog transporto priemonės eismo įvykyje dalyvavo ir buvo apgadintos būtent tiriamo įvykio metu.
Atsiliepimas
J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad R. J. parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas 2011-09-29, 8.30 val., nors įvykis įvyko 7.40 val. R. J. klaidingai teigia, jog eismo įvykis įvyko 8 val. Taigi, jis kreipėsi į policiją ne iš karto, o praėjus beveik vienai valandai po įvykio. Pagal automatinės registracijos duomenis, R. J. pranešė policijai apie eismo įvykį 8.35 val. Taigi, iš karto po įvykio R. J. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Be to, iš įvykio aplinkybių yra aišku, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pirmas, nes sankryžoje nepasuko į kairę, kaip turėjo važiuoti pagal KET iš antrosios juostos, bet nuvažiavo tiesiai persirikiavęs prieš pat J. D. automobilį iš antrosios į pirmąją eismo juostą. Tai patvirtino ir pats R. J. 2012-01-26 rašytiniame paaiškinime. Be to, šie R. J. parodymai papildomai patvirtina, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, o ne joje pasiliko ir iškvietė policiją.
Pažymi, kad 2012-01-26 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti du skirtingi eismo įvykio laikai: vienoje protokolo vietoje buvo nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 8 val., o kitoje - 8.35 val., ir tik po to, kai teismas 2012-02-21 nutarimu grąžino bylą Kelių policijos valdybai dėl to, kad protokole nurodyti duomenys yra prieštaringi, 2012-06-12 surašytame protokole buvo nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 7.40 val.
Šalies argumentai
R. J. teigė, kad jo automobilis „BMW X5“ buvo apgadintas padarant įbrėžimus ant dešinio galinio sparno, ant kurio taip pat matosi raudonos spalvos dažų pėdsakai. Tokie pat automobilio apgadinimai užfiksuoti tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog ant automobilio „BMW X5“ dešiniojo galinio sparno yra raudonos spalvos dažų pėdsakai 88-91 cm aukštyje. Prie 2011-09-29 eismo įvykio schemos pridėtame papildyme taip pat nurodyta, kad automobilio „BMW X5“ galinis dešinysis sparnas įbrėžtas 0,88-0,91 m aukštyje. Šie apgadinimai neužfiksuoti policijos pareigūnų sudarytoje forolentelėje, prie kurios paaiškinta, jog apgadinimų nesimato, nes automobilis suremontuotas. Taigi, policijos pareigūnai neužfiksavo automobilio „BMW X5“ apgadinimų iš karto po įvykio ir apie juos galima spręsti tik iš policijos pareigūnų paaiškinimų, objektyviai tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tokie duomenys apie automobilio „BMW X5“ apgadinimus vertintini kaip nepakankami žalos faktui įrodyti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie automobilio „Honda Civic“ apgadinimus, atitinkančius R. J. nurodomą jo automobiliui padarytą žalą. Akivaizdu, kad automobilių susidūrimo metu padarius įbrėžimų vienam automobiliui, ant kito automobilio taip pat turi likti susidūrimo pėdsakai. Tokių įrodymų byloje nėra. Policijos pareigūnams apžiūrėjus automobilį „Honda Civic“, nustatyti keli apgadinimai ant priekinio kairės pusės bamperio, kurie pagal aukštį (60 cm) jokiu būdu negali būti susiję su inkriminuojamu eismo įvykiu ir dėl to byloje nėra ginčo, taip pat užfiksuota juodos spalvos dėmė ant priekinio kairės pusės sparno virš rato. Jokių kitų automobilio „Honda Civic“ apgadinimų nenustatyta. Policijos pareigūnų užfiksuota juoda dėmė ant automobilio „Honda Civic“ priekinio kairės pusės sparno patvirtina jo paaiškinimus, kad jo vairuojamą automobilį kliudė automobilio „BMW X5“ rato padanga, palikusi juodos gumos žymę. Ši žymė atitinka ir automobilių kontakto aukštį. Pažymi, kad automobilio „Honda Civic“ veidrodėlio aukštis (95-96 cm) neatitinka automobilio „BMW X5“ apgadinimo aukščio, be to, ant veidrodėlio nenustatyta jokių apgadinimų, kurie patvirtintų susidūrimą su kitu automobiliu. Akivaizdu, kad automobilis po įvykio nebuvo remontuotas. Taigi, dviejų automobilių kontaktas, kurio metu nepadaryta jokios žalos nei žmonėms, nei turtui, negali būti kvalifikuojamas kaip eismo įvykis. Tokiomis aplinkybėmis tiek R. J., tiek jo nuvažiavimas iš įvykio vietos negali būti vertinamas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. prasme.
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, apklausė visus įvykyje dalyvavusius asmenis, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog jam inkriminuoti teisės pažeidimai byloje neįrodyti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kokius papildomus duomenis galėtų pateikti policijos pareigūnai R. M., M. U. ir S. K. bei kokią įtaką šie duomenys galėtų turėti teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti. Byloje yra šių policijos pareigūnų surašyti procesiniai dokumentai, kuriuos teismas įvertino, policijos pareigūnai patys nematė įvykio ir negali suteikti išsamesnės informacijos apie jo aplinkybes nei yra nustatyta byloje. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo apklausti anksčiau nurodytus policijos pareigūnus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/ 2010).
J. D. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-09-29, apie 7.40 val., Laisvės-Viršuliškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, v/n (duomenys neskelbtini), ir apvažiuodamas sustojusį automobilį, buvo neatidus, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepalikdamas tarpo iš šono kliudė pravažiuojantį automobilį „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 9, 132 ir 232 p. reikalavimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
KET 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Šalies argumentai
J. D. viso proceso metu nurodė, kad kontaktas tarp jo vairuojamo automobilio „Honda Civic“ ir automobilio „BMW X5“ įvyko dėl pastarosios transporto priemonės vairuotojo kaltės, kadangi šis, važiuodamas sankryžoje antrąja eismo juosta, kurioje eismas leidžiamas tik sukti į kairę, nepasuko į kairę, bet važiavo tiesiai persirikiavęs prieš pat J. D. automobilį iš antrosios į pirmąją eismo juostą (b.l. 21, 82-83). Administracinėn atsakomybėn traukto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja D. D. (b.l. 37, 83). R. J. proceso metu nurodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas būtent J. D. (b.l. 22, 36, 83). Taigi, byloje yra surinkta prieštaringų įrodymų dėl eismo įvykio aplinkybių. Nenustatyta, kad eismo įvykį betarpiškai matė dar kokie nors kiti asmenys, kurie galėtų nurodyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Kadangi abu automobiliai po kontakto išvažiavo iš eismo įvykio vietos, negalima nustatyti tikslių transporto priemonių važiavimo trajektorijų ir kitų duomenų, taip pašalinant anksčiau esančius prieštaravimus ir išsiaiškinant, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą J. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Šiuo atveju tai, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, dėl ko ant transporto priemonių galimai atsirado apgadinimai, nėra pagrindas pripažinti J. D. kaltu pagal minėtą straipsnį, nes nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kad eismo įvykį sukėlė būtent administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).
Šalies argumentai
J. D. viso proceso metu nurodė, kad po kontakto tarp automobilių „BMW X5“ ir „Honda Civic“ automobilis „BMW X5“ nesustojo ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Važiuojant toliau, ties „Akropoliu“, juos pasivijo tas pats automobilis „BMW X5“, kurio vairuotojas iš pradžių kaltino jį sukėlus eismo įvykį, tačiau pakalbėjus su jo motina, sutarė, jog dėl eismo įvykio kaltas būtent „BMW X5“ vairuotojas. Pastarasis pasakė, kad neturi pretenzijų (b.l. 21, 82-83). Jis rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, kad R. J. paklausė, ar nieko neatsitiko jo automobiliui. Jie sutarė, kad pretenzijų vienas kitam neturi ir nesikreips į policiją. R. J. nuvažiavo tolyn (b.l. 21). Administracinėn atsakomybėn traukto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja D. D. (b.l. 37, 83). J. D. buvo kaltinamas sukėlęs eismo įvykį 2011-09-29, apie 7.40 val. Pranešime apie policijos pareigūnų iškvietimą užfiksuota, kad R. J. iškvietė policijos pareigūnus 2011-09-29, 8.35 val. (b.l. 16). Toks pats policijos pareigūnų iškvietimo laikas yra užfiksuotas ir tarnybiniame pranešime (b.l. 14).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad abu automobiliai po kontakto išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, kad turint pretenzijų dėl automobilio apgadinimo toks R. J. elgesys yra nelogiškas. Kadangi eismo įvykio vietoje R. J. neturėjo jokių pretenzijų, todėl negalima teigti, jog J. D. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET. Taip pat nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukto asmens versija, kad vėliau prisivijęs R. J. po pokalbio pareiškė, jog neturi pretenzijų dėl automobilių kontakto. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. iškvietė policijos pareigūnus praėjus beveik 1 valandai po aptariamo įvykio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą J. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nes nenustatyta, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai neapklausė policijos pareigūnų R. M., M. U. ir medžiagą tyrusios specialistės S. K.. Pažymėtina, kad nei vienas iš minėtų asmenų nebuvo tiesioginis aptariamo įvykio liudytoju. Nėra duomenų, kad jie vienareikšmiškai patvirtintų, kuris vairuotojas - J. D. ar R. J. - sukėlė eismo įvykį, ir pašalintų šioje byloje esančius prieštaravimus, taip pat nurodytų kokias nors naujas šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl nepritartina Kelių policijos valdybai, kad apylinkės teismas, neapklausdamas policijos pareigūnų, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Priešingai, nenustatyta, kad apylinkės teismas padarė kokius nors procesinius pažeidimus.
Pabrėžtina, kad apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti ar naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutarimą Kelių policijos valdybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.