Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-09-19 · Civilinė byla Nr. e2-144-323/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-19
Bylos Nr.
e2-144-323/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00176-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
M. U.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Vilius Karolis, Raimondas Mažulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-144-323/2022Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00176-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.10; 3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Kristinai Vyšniauskienei, G. Š.,dalyvaujant ieškovui M. U., jo atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Viliui Karoliui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. U. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų darbuotojo teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovės 8 972,75 Eur neišmokėtą darbo užmokestį; 2 747,06 Eur skolą pagal ieškovo avanso apyskaitą; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodo, kad į atsakovės pateiktą avanso apyskaitą už 2017-2019 metus nėra įtrauktos ieškovo komandiruotės bei dienpinigiai už šias komandiruotes, konkrečiai: 2017-09-11, 1 dienos komandiruotė į Latviją; 2017-09-25, 1 dienos komandiruotė į Latviją, 2018 sausio mėn. pradžioje, 1 arba 2 dienų (priklausomai nuo pasirinkto skrydžio) komandiruotė į Belgiją, 2019-05-01 – 2019-05-05, 5 dienų komandiruotė į Švediją; 2019-05-16 – 2019-05-17, 2 dienų komandiruotė į Belgiją; 2019-06-04 – 2019-06-05, 2 dienų komandiruotė į Nyderlandus. Ieškovas dienpinigių dydį apskaičiuoja atsižvelgdamas į už ankstesnėse komandiruotėse išmokėtus dienpinigių dydžius. Vienos komandiruotės dienos išlaidos yra lygios 57,00 Eur, išskyrus komandiruotės išlaidas į Švediją, kurios siekia 53,00 Eur. Nurodo, kad iš avansinės apyskaitos be pagrindo buvo nurašyti 595,00 Eur. Nesutinka su atsakove, kad šios piniginės lėšos buvo nuskaičiuotos ieškovo nurodymu. Pažymi, kad piniginės lėšos nurašytos 2019 metų gegužės ir 2019 metų gruodžio mėnesiais, tuo tarpu ieškovas įmonei vadovavo nuo 2016-10-14 iki 2017-05-02, be kita ko, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog šios sumos buvo išmokėtos ieškovui. Teigia, kad įmonės vadovo J. P. bankine kortele išimti 600,00 Eur taip pat nepagrįstai nurašyti nuo ieškovo avansinės apyskaitos, kadangi ši piniginė suma nebuvo išmokėta ieškovui. Pastebi, kad 2018-05-04 į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pervestas 100,00 Eur nepagrįstai nuskaičiuotas iš avansinės apyskaitos. Nurodyta pinigų suma yra 2018 balandžio mėnesio atlyginimo dalis. 2018 m. balandžio mėnesio atlyginimas ieškovui buvo išmokėtas per tris kartus: 2018-04-10 pervestas 1 000,00 Eur, 2018-04-10 pervesta 850,16 Eur, o 2018-05-04 pervesta 100,00 Eur. Į avansinės apyskaitos debetą įtrauktos 205,94 Eur suma, kurios nėra kredite. Atsakovės paaiškinimus, kad jei PVM sąskaitos faktūros nėra pristatytos iš tiekėjų, jos neįtraukiamos į „kreditą“, laiko nepagrįstais, kadangi atsakovės pateiktose dokumentuose yra dalis sąskaitų, kurios įtrauktos į avansinės apyskaitos debetą. Taip pat į debetą įtraukta 525,12 Eur suma, kurios nėra kredite, nors sąskaitos buvo pateiktos buhalterijai. Be to, nagrinėjant šią bylą, paaiškėjo, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu, atsakovė buvo nesumokėjusi viso ieškovui priklausančio darbo užmokesčio. Nuo 2017-10-01 iki 2019-01-01 nustatytas ieškovo darbo užmokestis siekė 2 566,00 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2017-10-01 iki 2019-01-01, tai yra 15 mėnesių, per šį laikotarpį turėjo būti išmokėta 38 490,00 Eur suma, bet buvo išmokėta 29 252,40 Eur. Liko neišmokėta 9 237,60 Eur. Be to, už 2020 balandžio mėnesį ieškovui buvo priskaičiuota 2 317,01 Eur ir išmokėta 1 353,13 Eur, nors pagal darbo sutartį turėjo būti priskaičiuota 3 310,00 Eur ir, atskaičius mokesčius, turėjo būti išmokėta 1 933,04 Eur. Taigi, neišmokėta 579,91 Eur. Už 2020 gegužės mėnesį 1-15 dienas (iki priverstinio darbo sutarties nutraukimo) ieškovui priskaičiuota 1 158,50 Eur ir išmokėta 735,61 Eur, nors pagal darbo sutartį turėjo būti priskaičiuota 1 655,00 Eur ir atskaičius mokesčius išmokėta 1 006,69 Eur. Neišmokėta 271,08 Eur. Iš viso, atsakovė neišmokėjo ieškovui 10 088,59 Eur darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Prašo ieškovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio palikti nenagrinėtus, likusioje dalyje ieškinio nenagrinėti dėl suėjusio ieškinio senaties termino arba patikslintą ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtinta, kokios sumos turėjo būti išmokėtos ir kokios sumos buvo išmokėtos ieškovui. Šios sumos sutampa, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Už visas komandiruotes, į kurias buvo siųstas ieškovas, su juo buvo atsiskaityta. Vadovaujantis bendru įrodinėjimo naštos paskirstymu, ieškovui yra privaloma pateikti duomenis apie skolos atsiradimą, tai yra atsakovė negali patvirtinti neiginio. Pabrėžia, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas dėl reiškiamų piniginių reikalavimų. Be to, ieškovas anksčiau nereiškė reikalavimo darbo ginčų komisijoje dėl darbo užmokesčio priteisimo, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys apskritai negali būti nagrinėjamas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius (DK 220 straipsnio 1 dalis). Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 220 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, tai yra jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2016-10-17 iki 2020-05-15 dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020-12-01 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisiją) su prašymu išreikalauti iš atsakovės ieškovo avanso apyskaitos dokumentus. Darbo ginčų komisija 2020-12-15 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, konstatavus jog šis buvo pateiktas praleidus įstatymu nustatytam terminui. 2021 m. sausio 11 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurio pagrindu užvesta nagrinėjama byla), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės skolą pagal avanso apyskaitą; 2) išreikalauti iš atsakovės bylos nagrinėjimui reikalingus apskaitos dokumentus – ieškovo avanso apyskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016-10-17 iki 2020-05-15 ir duomenis apie pinigų pagal avanso apyskaitą mokėjimus ieškovui; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. sausio 22 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, be kita ko, suformuluoti du nauji materialiniai reikalavimai: 1) priteisti iš atsakovės 8 972,75 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 2) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 146 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reiškiamus piniginius reikalavimus atsakovui galima suskirstyti į dvi materialinių reikalavimų grupes: 1) reikalavimą dėl įsiskolinimo pagal avansinę apyskaitą priteisimo; 2) reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Tai, kad ieškovas bandė spręsti neteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka individualų darbo ginčą dėl įsiskolinimo pagal avanso apyskaitą, patvirtina 2020-12-15 darbo ginčų komisijos sprendimas. Tuo tarpu duomenų apie ieškovo kreipimąsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo byloje nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovui nepasinaudojus privaloma neteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, patikslintas ieškinys dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio paliktinas nenagrinėtu.

Dėl ieškinio senaties termino

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį dėl ieškovo reikalavimų pagal avanso apyskaitą.

Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (DK 15 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Sutinkamai su CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2020-12-01 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl pažeistų darbuotojo teisių pagal avansinę apyskaitą gynimo. Atskaičius trijų metų terminą nuo kreipimosi į darbo ginčų komisiją dienos matyti, kad ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl avanso apyskaitos pažeidimų, kurie jam tapo žinomi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Šiuo atveju ieškovas ginčija finansines operacijos avansinėje apyskaitoje fiksuotas arba nepagrįstai nefiksuotas po 2017-12-01, išskyrus dėl neišmokėtų dienpinigių už komandiruotes, vykusias 2017-09-11 ir 2017-09-25.

Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimo „dėl Lietuvos respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Nutarimas) 9 punktas nustato, kad kai kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Nutarimo 10 punktas nustato, jog komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Į bylą nei ieškovas, nei atsakovė neteikė duomenų dėl įmonėje taikomos dienpinigių išmokėjimo praktikos už komandiruotes, todėl šiuo konkrečiu atveju vadovaujamasi aukščiau paminėtomis Nutarimo nuostatomis, pagal kurias, dienpinigiai turi būti išmokėti komandiruojamam asmeniui ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė lentelę su jam darbo užmokesčio mokėjimo datomis 2018 metais, iš kurio matyti, kad atlyginimas ieškovui paprastai buvo išmokamas 10-tą arba 11-tą mėnesio dieną. Vadinasi, ieškovas apie jam neišmokėtus dienpinigius už 2017-09-11 ir 2017-09-25 komandiruotes turėjo sužinoti iki 2017 m. spalio 12 d. Minėta, kad ieškovas į darbo ginčų komisiją dėl pažeistos jo teisės kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 1 d., dėl ko ieškinio senatis dėl reikalavimų dėl dienpinigių priteisimo už 2017-09-11 ir 2017-09-25 komandiruotes laikytinas suėjusiu. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo reikalavimai priteisti 57,00 Eur dienpinigius už 2017-09-11 komandiruotę ir 57,00 Eur dienpinigius už 2017-09-25 komandiruotę, atmestini suėjus ieškinio senačiai. Dėl kitų prašomų priteisti piniginių sumų pagal avanso apyskaitą ieškinio senaties terminas laikytinas nepasibaigusiu.

Dėl įsiskolinimo pagal avanso apyskaitą priteisimo.

DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018 11 punktą). Pagal Nutarimo 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės dienpinigius už šias komandiruotes: 2018 m. sausio pradžioje vykusią 2 dienų komandiruotę Belgijoje; 2019-05-01 – 2019-05-05 dienomis vykusią 5 dienų komandiruotę Švedijoje, 2019-05-16 – 2019-05-17 dienomis vykusią 2 dienų komandiruotę Belgijoje, 2019-06-04 – 2019-06-05 dienomis vykusią 2 dienų komandiruotę Nyderlanduose. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, jos vertinimu, ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą.

Susipažinus su atsakovės byloje pareikšta pozicija, pastebėtina, kad ji neteisingai paskirsto įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tačiau kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normomis nustatytomis prezumpcijomis bei teismų praktikos suformuluotomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis. Nagrinėjamos bylos kontekste tokią išimtį numato DK 214 straipsnio 3 dalis. Sutinkamai su DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darbuotojui kreipusis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Pabrėžtina, kad pagal DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą specialią įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose taisyklę, ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo faktą. Tokia taisyklė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo santykių įforminimą, savo vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, todėl darbdavys privalo turėti visus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos, įrodinėdamas atsiskaitymo su darbuotoju faktą, privalo pateikti teismui.

Pabrėžtina, kad atsakovė sprendžiamu klausimu išliko pasyvi, ir neteikė į bylą rašytinių duomenų dėl įvardijamų konkrečių komandiruočių. Patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl dienpinigių neišmokėjimo yra nenuginčytos. Todėl laikytina įrodytu, jog ieškovas darbdavio (atsakovės) buvo išsiųstas į: 2018 m. sausio pradžioje 2 dienų komandiruotę Belgijoje; 2019-05-01 – 2019-05-05 dienomis 5 dienų komandiruotę Švedijoje, 2019-05-16 – 2019-05-17 dienomis 2 dienų komandiruotę Belgijoje, 2019-06-04 – 2019-06-05 dienomis 2 dienų komandiruotę Nyderlanduose. Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie atsakovui kitose komandiruotėse išmokėtus dienpinigių dydžius (klientų būklės ataskaita). Ieškovo prašomi priteisti dienpinigių dydžiai neviršija anksčiau jam mokėtų dienpinigių už komandiruotes.

Atsižvelgiant į tai, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo tenkintinas. Ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 114,00 Eur už 2018 m. sausio pradžioje vykusią 2 dienų komandiruotę Belgijoje, 265,00 Eur už 2019-05-01 – 2019-05-05 dienomis vykusią 5 dienų komandiruotę Švedijoje; 114,00 Eur už 2019-05-16 – 2019-05-17 dienomis vykusią 2 dienų komandiruotę Belgijoje, 114,00 Eur už 2019-06-04 – 2019-06-05 dienomis vykusią 2 dienų komandiruotę Nyderlanduose, iš viso 607,00 Eur.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės pagal avanso apyskaitą 1 195,00 Eur. Nurodo, kad sąskaitų aktyvumo ataskaitos duomenimis 2019 m. gegužės 29 d. atsakovė išmokėjo ieškovui 500,00 Eur, o 2019 m. gruodžio 18 d. – dar 95,00 Eur, tačiau minimų piniginių sumų ieškovas nėra gavęs. Be to, buvusio bendrovės direktorius J. P. mokėjimo kortele nuskaičiuotos piniginės lėšos 600,00 Eur sumoje: 2019 m. spalio 1 d. – 100,00 Eur, 2019 m. spalio 30 d. – 100,00 Eur, 2019 m. lapkričio 3 d. – 100,00 Eur, ir 2019 m. lapkričio 4 d. – 300,00 Eur, nepagrįstai nurašytos nuo ieškovo avanso apyskaitos.

Sąskaitų aktyvumo ataskaita nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. ieškovui buvo išmokėti 500,00 Eur, 2019 m. gruodžio 18 d. – 95,00 Eur, 2019 m. spalio 1 d. – 100,00 Eur, 2019 m. spalio 30 d. – 100,00 Eur, 2019 m. lapkričio 3 d. – 100,00 Eur, ir 2019 m. lapkričio 4 d. – 300,00 Eur. Atsakovė nepateikė į bylą mokėjimo nurodymus, kitus duomenis, įrodančius tinkamą atsiskaitymą su ieškovu.

Šiuo atveju atsakovė neįrodė faktiškai 2019 m. gegužės 29 d. išmokėjusi ieškovui 500,00 Eur, 2019 m. gruodžio 18 d. – 95,00 Eur, 2019 m. spalio 1 d. – 100,00 Eur, 2019 m. spalio 30 d. – 100,00 Eur, 2019 m. lapkričio 3 d. – 100,00 Eur, ir 2019 m. lapkričio 4 d. – 300,00 Eur, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 195,00 Eur.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 831,06 Eur įsiskolinimą pagal avanso apyskaitą: 100,00 Eur, pagal 2018 m. gegužės 4 d. dokumentą Nr. 29; 1,80 Eur, pagal 2018 m. gegužės 4 d. dokumentą Nr. 0504/1; 13,30 Eur, pagal 2018 m. liepos 6 d. dokumentą Nr. 0706/2; 10,20 Eur, pagal 2018 m. liepos 7 d. dokumentą Nr. 0707/1; 20,00 Eur, pagal 2018 m. spalio 17 d. dokumentą Nr. 1017; 80,00 Eur pagal 2019 m. sausio 9 d. dokumentą Nr. 0109; 38,44 Eur, pagal 2019 m. sausio 11 d. dokumentą Nr. 111; 304,33 Eur, pagal 2019 m. birželio 28 d. dokumentą Nr. 0628; 220,79 Eur, pagal 2019 m. liepos 1 d. dokumentą Nr. 071; 80,00 Eur pagal 2019 m. sausio 9 d. dokumentą Nr. 0109; 42,20 Eur pagal 2020 m. sausio 17 d. dokumentą Nr. 0117.

Iš 2018 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitos nustatyta, kad į ją buvo įtrauktos ieškovo paminėtos sumos: 100,00 Eur, pagal 2018 m. gegužės 4 d. dokumentą Nr. 29, ir 1,80 Eur, pagal 2018 m. gegužės 4 d. dokumentą Nr. 0504/1. 13,30 Eur, pagal 2018 m. liepos 6 d. dokumentą Nr. 0706/2, ir 10,20 Eur, pagal 2018 m. liepos 7 d. dokumentą Nr. 0707/1, yra įtraukti į 2018 m. liepos 31 d. ieškovo avanso apyskaitą. 20,00 Eur, pagal 2018 m. spalio 17 d. dokumentą Nr. 1017, yra įtraukta į 2018 m. spalio 31 d. ieškovo avanso apyskaitą. 38,44 Eur, pagal 2019 m. sausio 11 d. dokumentą Nr. 111, yra įtraukta į 2019 m. sausio 31 d. ieškovo avanso apyskaitą. 304,33 Eur, pagal 2019 m. birželio 28 d. dokumentą Nr. 0628, yra įtraukta į ieškovo 2019 m. birželio 31 d. avanso apyskaitą. 220,79 Eur, pagal 2019 m. liepos 1 d. dokumentą Nr. 071, yra įtraukta į 2019 m. liepos 31 d. ieškovo avanso apyskaitą. 42,20 Eur, pagal 2020 m. sausio 17 d. dokumentą Nr. 0117, yra įtraukta į 2020 m. sausio 31 d. avanso apyskaitą.

Atsakovė pateikė į bylą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog 2018 m. gegužės 4 d. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 100,00 Eur, už dokumentą Nr. 29. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui kas mėnesį iki 2019 m. sausio 1 d. buvo mokamas fiksuoto dydžio atlyginimas – 1 950,16 Eur. 2018 m. balandžio 10 d. į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pervesta 1 000,00 Eur, balandžio 11 d. – 850,16 Eur, likusi neišmokėta balandžio mėnesyje atlyginimo dalis – 100,00 Eur. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų dėl tinkamo atsiskaitymo su ieškovu 2018 m. balandžio mėnesį. Iš to spręstina, kad 2018 m. gegužės 4 d. pavedimu ieškovui išmokėtas 100,00 Eur yra ne dalis avanso pagal 2018 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitą, o dalis 2018 m. balandžio mėnesį turėjusio būti išmokėto darbo užmokesčio.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu pagal 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. spalio 31 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. birželio 31 d., 2019 m. liepos 31 d., 2020 m. sausio 31 d. ieškovo avanso apyskaitas., todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintas. Ieškovo naudai priteistina iš atsakovės 831,06 Eur įsiskolinimo pagal paminėtas avanso apyskaitas.

Bendra išieškotina iš atsakovės suma ieškovo naudai – 2 633,06 Eur.

Dėl netesybų priteisimo.

Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 str. 2 d.). DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Pažymėtina, kad šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-341/2009, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-501-701/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovė darbo santykius su ieškovu nutraukė 2020 m. gegužės 5 d. Darbo sutartimi nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovui nustatytas 3 310,00 Eur fiksuotas atlyginimas, atskaičius mokesčius 1 942,97 Eur. Atsakovė iki darbo santykių pabaigos su ieškovu pilnai nebuvo atsiskaičiusi, pradelstas atsiskaityti laikotarpis - 2 metai ir 5 mėnesiai. Tarp šalių nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl vėlesnio atsiskaitymo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių atsakovei su juo atsiskaityti, todėl nėra pagrindo ieškovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su ieškovu.

Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio, būtina vadovautis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos netesybos, kurių dydis lygus trims ieškovo darbo užmokesčiams – 5 828,91 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 843,50 Eur. Teismas byloje paliko nenagrinėtu ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir patenkino 96 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dėl skolos pagal avanso apyskaitą priteisimo. Laikytina, jog yra patenkinta 47 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 000,00 Eur x 47 proc.), atsakovei priteistina iš ieškovo 1 507,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 843,50 Eur x 53 proc.). Bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir atsakovės naudai priteistina iš ieškovo 567,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės Valstybei priteistina 187,00 Eur žyminio mokesčio (8 972,75 Eur + 2 747,06 + 5 828,91 Eur) x 3 proc. x 75 proc. x 47 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

Palikti nenagrinėtu patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 8 972,75 Eur darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovo M. U. naudai, nepasinaudojus neteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atmesti ieškovo M. U. reikalavimus atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl 57,00 Eur dienpinigių už 2017 m. rugsėjo 11 d. komandiruotę Latvijos Respublikoje ir 57,00 Eur dienpinigių už 2017 m. rugsėjo 25 d. komandiruotę Latvijos Respublikoje priteisimo, suėjus ieškinio senačiai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 2 633,06 Eur skolą pagal avanso apyskaitą ir 5 828,91 Eur netesybas ieškovui M. U..

Priteisti iš ieškovo M. U. 187,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 187,00 žyminio mokesčio. Išaiškinti (duomenys neskelbtini), jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja, Genovaitė Vaizgėlienė