Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-174/2015

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00844-2013-0

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu. Taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu.

T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. K., vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atleistas jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Nuosprendis dėl D. K. jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent T. D. 2013 m. gegužės 15 d., apie 08.00 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos m., veikdamas bendrininkų grupe su D. K., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pribėgęs prie R. T., sugriebė jį už pečių, nutempė tarp dviejų šalia stovėjusių automobilių – „Nissan X-Trall“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie vieno iš jų (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, prie kurio) prispaudė, po to vieną kartą smogė kumščiu į veidą pribėgusiam A. G.. Po to T. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, dar kartą kumščiu sudavė A. G. į akį, o abiem parkritus ant žemės, T. D. sudavė A. G. kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, po to T. D. atsikėlė ir spyrė gulinčiam A. G. ne mažiau kaip dešimt kartų į kairįjį šoną ir kitas kūno vietas. Tokiu būdu T. D. sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką bei sukėlė R. T. fizinį skausmą, A. G. padarė muštines žaizdas kairiame skruoste ir dešinėje alkūnėje, veido, juosmens, alkūnės sumušimus ir kairio inksto sumušimą, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, iš jų ir dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Už kitą nusikalstamą veiką draudžiama atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuomet, kai nauja nusikalstama veika buvo padaryta po susitaikymo (arba kai asmuo yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas). Atitinkamai, jeigu asmuo yra padaręs kelias BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus atitinkančias nusikalstamas veikas, dėl kurių vėliau susitaikoma, Baudžiamasis kodeksas neriboja galimybės dėl kiekvienos iš jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta asmenų grupės, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius gali būti taikomas tiek visiems grupe nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tiek jų daliai. BK 38 straipsnio taikymas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, kiekvienas kaltininkas turi atitikti tuos reikalavimus, kuriuos kelia įstatymas. Kiti grupe nusikalstamą veiką padarę asmenys, kurie neatitinka BK 38 straipsnio keliamų reikalavimų, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką. Tokios praktikos laikomasi ir aukštesniosios instancijos teismuose (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje N r. 1A-386/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2013, Klaipėdos apygardas teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 20l4 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-573-557-2014).

T. D. nurodo, jog iš byloje esančių sutarčių dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo matyti, jog jis susitaikė su nukentėjusiaisiais/civiliniais ieškovais ir atlygino jiems nusikaltimu padarytą žalą, teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, palaikė ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, kuri taipogi teismo prašė tokį jo prašymą tenkinti, t. y. taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis, T. D., 2009-05-12 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas bauda, kurią nedelsdamas sumokėjo, vadinasi, bausmę atliko, todėl teistumas yra išnykęs, taip pat neturi ir kitų nepanaikintų ar neišnykusių teistumų, jis nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nors baustas administracine tvarka, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik dveji metai, naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba įmonės vadovu, vedęs, augina nepilnametę dukrą, vienas išlaiko šeimą. Jis atsiprašė visų nukentėjusiųjų ir teisme pasižadėjo daugiau nebenusikalsti bei išreiškė labai kritišką požiūrį į savo elgesį, buvusį praeityje. Šios aplinkybės, nuteistojo T. D. teigimu, neabejotinai leidžia daryti išvadą apie jo dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį.

Vien teismo nustatyta aplinkybė, jog jis dėl ankstesnio išnykusio teistumo už aplaidų apskaitos tvarkymą ir dėl šiuo metu teisme nagrinėjamos bylos dėl nusikaltimų finansų sistemai negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismui suabejojus, jog atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, apelianto teigimu, nėra pagrįsta ir teisinga ir neturi būti lemianti padarant išvadą dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos nebuvimo ir apskritai nulemti BK 38 straipsnio nuostatų netaikymą.

Pavyzdžiui, teismų praktikoje BK 38 straipsnio taikymui, esant išnykusiam teistumui, tokia aplinkybė yra svarbi ir lemianti, todėl teismai įvertinę, jog teistumas yra išnykęs arba panaikintas, šia aplinkybe vadovaujasi ir taiko BK 38 straipsnyje nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386/2012). Išnykusio teistumo aplinkybe grįsti išvadą, jog nuteistasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų, nėra teisinga ir sąžininga, nes išnykusio teistumo faktas reiškia, jog anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės, todėl šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis.

Kita aplinkybė, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti jam, T. D., BK 38 straipsnio nuostatas, yra ta, jog teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Už naują nusikalstamą veiką draudžiama atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuomet, kai nauja nusikalstama veika buvo padaryta po susitaikymo (arba kai asmuo yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas). Atitinkamai, jeigu asmuo yra padaręs kelias BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus atitinkančias nusikalstamas veikas, dėl kurių vėliau susitaikoma, BK neriboja galimybės dėl kiekvienos iš jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad nėra svarbi ir lemianti aplinkybė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui ta, jog asmeniui teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, todėl šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis.

Išdėstytos aplinkybės, apelianto T. D. nuomone, leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtinų dorovės normų.

Apelianto T. D. nuomone, kadangi jis atitinka visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir nenustatytas nė vienas iš BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, dėl ko jam nebūtų galima taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, konstatuotina, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė jam BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nuteistasis T. D. prašo, remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Nuteistojo T. D. gynėjas advokatas E. Giedraitis prašo nuteistojo T. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, remdamasis tuo, jog nėra šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas išnykusį teistumą, vadinasi, būdamas neteistas, o tai, jog be šios bylos teisme buvo nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, apelianto nuomone, nėra svarbi ir lemianti aplinkybė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui ir ja pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis.

Su tokiais nuteistojo T. D. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad BK 38 straipsnio 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punkte esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte esančios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

Kaip minėta, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismai nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011). Be to, kaip minėta, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiųjų ir nuteistojo T. D. (taip pat ir D. K., kurį teismas, vadovaudamasis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukė) susitarimas dėl žalos atlyginimo ir prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė BK 38 straipsnio nuostatų T. D. netaikyti. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad T. D. praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, šios veikos buvo padarytos dar iki nagrinėjamoje byloje padarytos veikos. Minėtoje baudžiamojoje byloje vienas iš T. D. pareikštų kaltinimų yra susijęs su veika, už kurią jis buvo nuteistas 2009-05-12 Klaipėdos miesto baudžiamuoju įsakymu, t. y. nusikaltimą finansų sistemai, o tai, pasak teismo, leidžia pagrįstai abejoti, kad atleidus T. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje esančius duomenis, teismas, nusprendęs netaikyti T. D. BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nenusižengė formuojamai teismų praktikai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti T. D. BK 38 straipsnio nuostatų yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja įstatyme įtvirtintai teismo diskrecijos apimčiai, yra argumentuotas ir atitinka teismų praktiką.

Nors, kaip teisingai nurodoma apelianto T. D. skunde, priimant skundžiamą nuosprendį pastarasis BK 97 straipsnio prasme buvo neteistas, nes teistumas jam buvo išnykęs, tačiau dėl jo teisme buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, o už analogišką nusikaltimą jis jau buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-12 baudžiamuoju įsakymu. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šiuo metu minėta baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir T. D. 2015 m. birželio 8 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir T. D. paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, atidėtas 2 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 30 d. Kaip matyti, minėtu nuosprendžiu T. D. buvo nuteistas už vieną tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, o už analogišką nusikaltimą jis jau buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-12 baudžiamuoju įsakymu ir nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu teistumas jam buvo išnykęs, taigi BK 97 straipsnio prasme jis naują nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau ta aplinkybė, kad jis, išnykus teistumui, ir vėl padarė analogišką nusikaltimą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo T. D. padarytos veikos yra jo atsitiktinio elgesio pasekmė ir kelia rimtų abejonių dėl to, ar galima daryti išvadą, kad T. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu, kaip minėta, išvada apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 38 straipsnyje. Taigi, nors nuteistasis T. D. formaliai atitinka sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau nuteistojo T. D. asmenybės, elgesio ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, vadinasi, nėra vienos iš būtinų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam būtų nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punktas). Taigi, nesant BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos būtinos šio straipsnio taikymo sąlygos, atleisti T. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, netaikant apeliantui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl ši ginčijama teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.