- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-1481-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29435-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vip Logistics“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vailinda“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Baltic Underwriting agency“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vip Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vip Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vailinda“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Baltic Underwriting agency“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ Vip Logistics“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ Vailida“ 3 449,33 Eur nuostolių; 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 342,43 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vykdydama įmonės „CAT“ 2020 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu gautą užsakymą automobilių pervežimui, susitarė su atsakove dėl krovinio – 3 naujų „ Renault“ automobilių – pervežimo iš Batily miesto Prancūzijoje į Lion miestą Prancūzijoje. Vykdant krovinio pervežimą, vežamas automobilis Renault MAS RE, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas. Apgadinta transporto priemonė, siekiant nustatyti padarytų nuostolių dydį, buvo perduota ekspertizei, kurią atliko įmonė „Dekra Expertise“ ir 2020 m. vasario 4 d. surašė ekspertizės ataskaitą. Ekspertizės ataskaitoje nurodoma, jog dėl šio įvykio transporto priemonės kategorija „nauja“ turi būti panaikinta ir nustatyta kategorija „naudota“ bei taikoma procedūra „reforme B“. Nustatyta remonto kaina 440,50 Eur.
3. Ieškovė pažymėjo, kad dėl automobilio sugadinimo jo gamintoja „Renault“ pateikė 2020 m. kovo 5 d. sąskaitą „Renault“ logistikos paslaugų įmonei „CAT“ sumokėti už remontą 440,50 Eur ir už nuvertėjimą 3 379,33 Eur. Nuvertėjimo suma buvo paskaičiuota pagal automobilio gamintojos „Renault“ 2017 m. spalio 1 d. patvirtintas naujų transporto priemonių, pateikiamų pirkimo platformai DCE ir apgadintų gabenant kelių transportu, tvarkymo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini). Taisyklės taikomos naujoms „Renault“ transporto priemonėms, kurios buvo apgadintos jas gabenant kelių transportu. Taisyklių 5.5 punkte yra nurodyta, kad už naujos transporto priemonės apgadinimą, dėl kurio ji nebegali būti parduodama kaip nauja, taikomas 10 proc. nuvertėjimo koeficientas nuo naujos transporto priemonės vertės ir nuvertėjimo sąskaita siunčiama už transporto priemonės apgadinimą atsakingam asmeniui. Atsakovė, pripažindama savo kaltę dėl automobilio sugadinimo, yra atlyginusi tik 440,52 Eur už remontą, tačiau atsisako sumokėti 3 379,33 Eur už nuvertėjimą ir 70,00 Eur už ekspertizės atlikimą.
4. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 70,00 Eur ekspertizės išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos, kadangi remonto sąmatos paskaičiavimui nebuvo reikalingumo samdyti ekspertų įmonę, juo labiau, kad su remonto sąnaudomis atsakovė sutiko ir jas atlygino. Automobilio gamintojo konstatavimas, kad nuvertėjimas yra toks, jo neindividualizuojant, nepagrindžiant jokiais skaičiavimais ir dokumentais, o remiantis bendromis taisyklėmis, su kuriomis faktinis vežėjas nei buvo supažindintas, nei jas akceptavo, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Baltic Underwriting agency“ su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai – taisyklės, pranešimas apie naujos „Renault“ markės transporto priemonės praradimą, „Renault“ 2020 m. kovo 5 d. sąskaitoje-faktūroje nurodytas turto vertės 10 % sumažėjimas, kuriais remiasi ieškovė, yra vienasmeniškai išrašyti, priimti (ir) ar pasirašyti gamintojo ( Renault) ir/ar „CAT“ atstovų. Kaip matyti iš taisyklių, kuriomis grindžiamas turto vertės 10 % sumažėjimas, turinio, jos yra standartizuotos ir yra taikomos neapibrėžtam ir neindividualizuotam objektų ratui. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla abejonių, ar nuostoliai yra pagrįsti ir buvo nustatyti objektyviai, nes šiuo atveju transporto priemonės nuvertėjimas buvo paskaičiuotas paties automobilių gamintojo jo neindividualizuojant. Kita vertus, nėra aišku, ar apskritai šie nuostoliai buvo realiai patirti, kadangi, teismo vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kurią įrodinėja ieškovė, kad transporto priemonės statuso pakeitimas iš „naujos“ į „naudota“, savaime nereiškia, kad transporto priemonė nuvertėjo bei nuvertėjo ieškovės nurodytos sumos dydžiu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie pagrįstus, realius nuostolius, pavyzdžiui, transporto priemonės realizavimas už mažesnę kainą, eksperto išvada, paremta detaliais skaičiavimais ir pan.
8. Siekiant eliminuoti kilusias abejones dėl nuostolių pagrįstumo ir jų dydžio, ieškovei 2021 m. kovo 10 d. vykusio posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti šias faktines aplinkybes aptvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovė atstovė nurodė, kad visi įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinys, yra pateikti į bylą ir daugiau įrodymų, patvirtinančių nuostolių faktą ir jų dydį, teismui nebus teikiama.
9. Teismo vertinimu, byloje ieškovė nepagrindė ir 70 Eur nuostolių, kadangi nėra duomenų, kad atsakovė su remonto išlaidomis būtų nesutikęs, taip pat nėra duomenų, kad šios išlaidos buvo būtinos ir buvo tikslinga, reikalinga samdyti ekspertų įmonę šiam tikslui. Ieškovė nepaneigė trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju būtų buvę pakankamas remonto darbus atlikusios įmonės remonto sąmatos paskaičiavimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Vip Logistics“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti ieškovės UAB „Vip Logistics“ naudai iš atsakovės UAB „Vailida“ bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė nurodė, jog įrodinėti, kad naujos transporto priemonės ir naudotos transporto priemonės vertės nėra tapačios, nereikia, nes ši aplinkybė yra visiems žinoma. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo teiginys, jog transporto priemonės statusą pakeitus iš „naujos“ į „naudotą“ nereiškia, jog transporto priemonė nuvertėjo, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad prašomi atlyginti nuostoliai neviršija CMR konvencijos nustatytų maksimalių kompensacijos sumų.
11.2. CMR konvencijoje nėra nuostatų, kad vertės netekimas yra paskaičiuojamas remiantis įrodymais pagrindžiančiais transporto priemonės realizavimą už mažesnę kainą ar eksperto išvadomis, paremtomis detaliais skaičiavimais. Atskaitos taškas kompensacijos apskaičiavimui yra krovinio vertė toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Byloje yra pateikta 2019 m. gruodžio 10 d. gamintojo sąskaita faktūra, kurioje nurodyta 33 793,34 Eur transporto priemonės vertė ir būtent remiantis šia sąskaita faktūra buvo paskaičiuotas automobilio prekinės vertės netekimas. Tuo tarpu kaina už kurią automobilis yra parduodamas galutiniam vartotojui apima ne tik savikainą, bet ir pelno maržą, automobilių pardavimo veiklos sąnaudas, taip pat toje šalyje, kurioje parduodama transporto priemonė, taikomus mokesčius.
11.3. Pardavimo kaina ir jos sudedamosios dalys yra automobiliais prekiaujančių įmonių komercinė paslaptis ir tokios informacijos ieškovė pateikti objektyviai neturi jokios galimybės. Šią aplinkybę 2021 m. vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė atsakydama į teismo klausimą dėl galimybės pateikti įrodymus apie tai, už kokią kainą automobilis buvo parduotas.
11.4. Ieškovė nesutinka su teismo motyvu, jog „Dekra Expertise“ ekspertizės ataskaita yra nepakankamas įrodymas konstatuoti egzistuojant ieškovės nurodytus nuostolius ir jų dydį. Nesant byloje jokių kitų įrodymų apie tai, kad 10 proc. prekinės vertės netekimo koeficientas yra neteisėtas, nepagrįstas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami.
11.5. Ieškovė pritaria teismo argumentui, jog „Dekra Expertise“ ekspertizės aktas neatitinka turto vertinimo ataskaitų. Ieškovė mano, jog teismas apskritai negali vertinti Prancūzijoje parengto ekspertizės akto pagal Lietuvoje turto vertinimo ataskaitoms keliamus reikalavimus.
11.6. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių už ekspertizės atlikimą, juolab, kad remiantis būtent šia ekspertize atsakovė atlygino remonto kaštus. Vadinasi ši ekspertizė buvo būtina ir reikalinga tam, kad atsakovė atlygintų dėl krovinio sugadinimo patirtus remonto kaštus.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Vailida“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą.
13. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. į bylą nėra pateikta „Dekra Expertise“ ekspertizės ataskaita, kuri nustatytų 10 proc. (3 379,33 Eur) nuvertėjimą. Ieškovės nurodoma 10 proc. nuvertėjimo suma (3 379,33 Eur) remiasi automobilio gamintojo nustatytomis bendrinėmis taisyklėmis, neindividualizuojant apgadinimų/remonto darbų pobūdžio, nepagrindžiant jokiais skaičiavimais ir dokumentais ir su tokiomis taisyklėmis faktinis vežėjas/atsakovė UAB „Vailida" nei buvo supažindintas, nei jas akceptavo.
Motyvuojamoji dalis
13.2. Dėl 70 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo ieškovė iki ieškinio pateikimo į atsakovę nesikreipė, šios išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos, kadangi remonto sąmatos paskaičiavimui nėra reikalingumo samdyti ekspertų įmonę - tą gali atlikti ir remonto įmonė atliekanti remonto darbus be atskiro užmokesčio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl fakto ar ieškovas patyrė nuostolius dėl sugadintos transporto priemonės nuvertėjimo ir tokių nuostolių dydžio, ar atsakovas privalo atlyginti ieškovui ekspertizės išlaidas, jei nebuvo ginčo dėl remonto išlaidų atlyginimo. Dėl byloje nustatytų kitų faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl jos iš naujo nekartojamos, laikomos nustatytomis. Taip pat byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju taikytina Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija), pagal kurią (25 str.) krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Ieškovo prašoma priteisti žalos suma neviršija CMR konvencijos 23 str. numatytos maksimalios kompensacijos sumos. Šalys neginčija, kad krovinio vertė, kai jis buvo priimtas vežti, buvo 33 793,34 Eur.
16. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
17. Reikalaudamas atlyginti nuostolius (šiuo atveju krovinio nuvertėjimą), jų dydį, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Taigi, apelianto teiginiai, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad sugadinus naują transporto priemonę prekinės vertės netekimas nėra skaičiuojamas, kad 10 proc. prekinės vertės netekimo koeficientas yra nepagrįstas, - neatitinka įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių šioje byloje.
18. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog vien automobilio sugadinimo faktas sąlygoja išvadą, kad asmuo, kuriam kompensuotos automobilio remonto išlaidos, patyrė žalą, t.y. realiai patyrė turtinius praradimus dėl krovinio nuvertėjimo. Nuostolių faktas nėra preziumuojamas. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio; šalis, kuriai atlyginami nuostoliai, neturi nepagrįstai praturtėti. Šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų (eksperto išvados apie konkrečių sugadinimų įtaiką krovinio vertės sumažėjimui bei vertės sumažėjimo dydį), patvirtinančių, kad šiuo konkrečiu atveju krovinio vertė sumažėjo ir kiek konkrečiai vertinamas toks sumažėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateikė eksperto išvadą dėl remonto išlaidų, dėl kurių tarp šalių ginčo nebuvo, tuo tarpu atsakovo ginčijamų aplinkybių dėl krovinio nuvertėjimo ieškovas analogišku būdu neįrodinėja. Tokia ieškovo procesinė pozicija pripažįstama nenuoseklia ir vertinama ieškovo nenaudai. Pažymėtina, kad konkretus nuvertėjimo dydis yra susijęs su specialiomis žiniomis, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog nuvertėjimo, t.y. nuostolių fakto, šiuo atveju įrodinėti nereikia. Vien tai, kad naujos transporto priemonės ir naudotos transporto priemonės vertės nėra tapačios, nereiškia, kad šiuo konkrečiu atveju buvo patirti nuostoliai, pvz., pardavus automobilį už mažesnę kainą.
19. CMR konvencija nenumato kokiu būdu šalys turi įrodinėti nuostolius, tačiau konvencijoje nėra nuostatų, jog nuostolių faktas yra preziumuojamas. Tai, kad pagal CPR konvencijos 23 str. 1 d. kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (šiuo atveju nėra ginčo dėl šios krovinio vertės) nereiškia, kad ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti konkrečius turtinius praradimus dėl atitinkamos vertės krovinio sugadinimo.
20. Pažymėtina, kad turto realizavimo kaina yra tik vienas iš būdų įrodyti patirtus nuostolius, tačiau ieškovas šiuo atveju nepateikė ir jokių kitų įrodymų apie konkrečių sugadinimų įtaiką krovinio turto vertei. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad automobilių gamintojo standartizuoti duomenys apie nuvertėjimo dydį nepatvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju automobilis nuvertėjo 10 proc. Teismas pagrįstai nesivadovavo šiomis gamintojo taisyklėmis byloje nesat kitų įrodymų apie sugadinto automobilio nuvertėjimo įvertinimą, arba apie realiai patirtus nuostolius dėl automobilio pardavimo mažesne kaina. Pažymėtina, kad „Dekra Expertise“ ataskaitoje taip pat nėra konstatuota, jog šiuo atveju nuvertėjimas sudaro 10 proc.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos tesimo motyvams, dėl kurių ieškinys dalyje dėl 3 379,33 Eur vertės netekimo buvo atmestas.
22. Nors tarp šalių nebuvo ginčo dėl sugadinto automobilio remonto išlaidų atlyginimo, tačiau, ieškovas turėjo šį atsakovui pareikštą reikalavimą pagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog remonto darbus atliekanti įmonė būtų sudariusi sąmatą už mažesnę kainą arba nemokamai. Be to, nepriklausomo eksperto išvada apie būtinas išlaidas yra patikimesnis įrodymas nei remonto darbus atliekančios įmonės sąmata, todėl, vertinant ieškovui siekį paneigti bet kokias prielaidas ginčui dėl remonto išlaidų dydžio kilti, ieškovo patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą laikytinos protingos, pagrįstos ir būtinos, todėl turi būti atlygintos kaip išlaidos, susijusios su krovinio vertės sumažėjimu (CMR Konvencijos 25 str.). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko sprendimas šioje dalyje keičiamas. Patenkinus reikalavimą dalyje dėl 70 Eur priteisimo, tenkinamas ir šioje dalyje reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanas už priteistą 70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str.).
23. Atsižvelgus į nežymią patenkintų reikalavimų dalį (2 proc.) bei vadovaujantis CK 1.5 str., bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos pirmosios instancijos teisme, tarp šalių iš naujo nepaskirstomos, o apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje teismas nusprendė atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VIP Logistic“ ieškinį dėl 70 Eur išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo UAB „Vailinda“ ieškovo UAB „VIP Logistic“ naudai 70 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 proc. palūkanas už priteistą 70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.