Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis (du mėnesiai) ir paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Procesas pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 23 d., apie 17.29 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos paėmė 6 vnt. bendros su depozitu 7,56 Eur vertės alaus pakuotę „Savas Šviesusis“ ir, nešdamasis alaus pakuotę rankoje, atvirai matant parduotuvės darbuotojoms bei bandant jį sulaikyti, išėjo pro parduotuvės apsauginius vartelius ir išbėgo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs. Taip M. M. atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei priklausantį 7,56 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neginčija, prašo, kaip galima suprasti iš jo parašymo apeliaciniame skunde, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes tada jis, paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, galėtų likti laisvėje, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

7.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

7.2. Skirdamas bausmę nuteistajam M. M. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teistas net 7 kartus, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, kad atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (BK 27 straipsnis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija)).

7.3. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis M. M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, taip pat atlygino ir nusikaltimu padarytą turtinę žalą, ir šios aplinkybės pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau, kaip jau aptarta, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis yra pavyzdingas nuteistasis, bausmę atlieka atviro kalėjimo režime, dirba, savanoriškai vykdo finansinius įsipareigojimus, atsiskaito su antstoliais, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo sprendimo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 18 d. turėjo būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau aptarti nuteistąjį M. M. charakterizuojantys duomenys ir jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje visiškai nepaneigia jo neigiamo elgesio ir polinkio nusikalsti laisvėje. Pažymėtina, kad M. M. anksčiau teistas net 7 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, kartu atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gruodžio 27 d. būdamas paleistas iš kalėjimo atlikęs arešto bausmę, teistumui neišnykus, nepraėjus nei pusei metų, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir vairavo automobilį būdamas neblaivus, bei už šias nusikalstamas veikas nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, o po šio nuosprendžio priėmimo, nors nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 21 d.), jis ir vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį arešto bausme už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 107–131). Ir tai parodo, kad M. M. kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, o jo nuolatinis nusikalstamas elgesys būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo vienareikšmiškai rodo ir didesnį pavojingumą visuomenei, todėl jis pagrįstai ir teisėtai pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija)).

7.4. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7.5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. M. už padarytą tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju esant nustatytoms ne tik dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, tačiau esant nustatytai ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įvertinus kiekvienos jų reikšmingumą, taip pat paties nuteistojo asmenybę, konstatuotina, kad mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris ir taip iš esmės yra artimas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui, nėra jokio pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, nors skundžiamame nuosprendyje nenurodyta BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, nes nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), tačiau šio įstatymo pakeitimas nuteistojo padėčiai įtakos neturi, kadangi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas minimalus ir maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydžiai nesikeitė, be to, įsigaliojus naujai BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijai, sankcijoje panaikinta švelniausia bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė. Aplinkybė, kad M. M. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant tik dalį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – du mėnesius.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8. BK 75 straipsnio 2 dalyje (aktuali įstatymo redakcija ) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

8.1. Atkreiptinas dėmesys, kad, be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai ir yra įtvirtinta tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje (BK 75 straipsnio 5 dalis), tiek buvo įtvirtinta BK 75 straipsnio 4 dalyje veikos padarymo metu galiojusioje redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.2. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nustatytas nuteistojo M. M. asmenį charakterizuojančias aplinkybes, jo ankstesnius teistumus bei jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, baustumus ir administracine tvarka, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.