Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičiaus teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Perpus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Perpus“ ieškinį dėl skolos priteisimo už krovinio pervežimą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vagolita“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vagolita“ priešieškinį dėl žalos priteisimo ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Perpus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

UAB „Perpus“ ir UAB „Vagolita“ sudarė 2009-06-10 geležinkelio paslaugų sutartį Nr.G09/16, kurios pagrindu ieškovas vykdė sutartinius įsipareigojimus suteikdamas paslaugas, o atsakovas paslaugas priimdavo jas apmokėdamas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras (b.l. 6-11). Už suteiktas ieškovas išrašė atsakovui: 1) 2013-11-11 PVM sąskaitą faktūrą PER Nr. 008300 - 2 350 Lt sumai (b.l. 12), 2) 2013-11-18 PVM sąskaitą faktūrą PER 008310 - 1400 Lt sumai (b.l. 13), 3) 2013-11-29 PVM sąskaitą faktūrą PER Nr. 008365 - 675 Lt sumai (b.l. 14), 4) 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą PER Nr. 008428 – 50 Lt sumai (b.l. 15). Iš 2013-12-31 ir 2014-03-13 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų matyti, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 2810,30 Lt (813,92 Eur) (b.l. 16, 17). Atsakovas atsisakė skolą sumokėti. Atsakovas pateikė ieškovui 2014-01-23 pretenziją dėl nekokybiškai atliktų krovinio pakrovimo darbų (b.l.18) ir jos pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VGL Nr. 003847 – 2 810,30 Lt sumai (b.l. 19), kurią 2014-02-06 ieškovas grąžino atsakovui (b.l. 20, 21). Ieškovas 2014-02-20 priminimu paragino atsakovą 2 810,30 Lt įsiskolinimą padengti iki 2014-02-25 (b.l. 22).

Dėl šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo

Krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Ekspeditorius inter alia gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti, sandėliuoti krovinį (CK 6.824 straipsnio 6 dalis). Pagal 2009-06-10 geležinkelio paslaugų sutarties Nr.G09/16, 2.1.11. punktą ieškovas įsipareigojo paruošti ir atspausdinti geležinkelio vagonų važtaraščius (SMGS) ir įforminti Panerių stotyje, o atsakovas įsipareigojo prieš siunčiant vagoną su kroviniu pateikti instrukciją (SMGS važtaraščio pildymo tvarką) su rengusio asmens parašu (b.l. 7). 2009-06-10 geležinkelio paslaugų sutarties Nr.G09/16 objektas: geležinkelio vagonų užsakymas ir lydinčiųjų dokumentų paėmimas, geležinkelio vagonų lydinčiųjų dokumentų įforminimas ir pristatymas į Panerių stotį, krovinio iškrovimo/pakrovimo darbai; geležinkelio vagonų atitempimas ir išstūmimas; bendrojo dokumento ir papildomų lapų paruošimas, spausdinimas ir atstovavimas muitinėje; krovinių saugojimas (Sutarties 1.1. – 1.6. punktai) (b.l. 6). Konkreti ekspeditoriaus prisiimtų prievolių apimtis nustatoma krovinių ekspedicijos sutartyje, užsakovo pateiktame užsakyme (CK 6.825 straipsnio 1 dalis) arba krovinių vežimo važtaraštyje, pasirašytame abiejų šalių (CK 6.825 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju užsakovas UAB „Vagolita“ ir vykdytojas UAB „Perpus“ 2013-11-01 paraiškos – užsakymo Nr. 325 pagrindu susitarė dėl tepalų, tepalų filtrų, hermetikų perkrovimo į geležinkelio vagoną, sutvirtinti, suformuoti dokumentus, atstovauti muitinėje ir stotyje (b.l. 30). Iš ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Uralsk – Ekspertiza“ 2013-11-22 ekspertizės akto Nr. 214 nustatyta, kad ieškovas pakrovė ir atsakovo vardu pagal SMGS važtaraštį Nr. 978258 išsiuntė teikėjui EP „Strategie GmbH“ priklausantį krovinį jo gavėjui IP Inkor-Uralsk (Kazachstano Respublika) (b.l. 42-45). 2012-05-07 krovinių ekspedijavimo sutartimi UAB „Vagolita“ ir Waraeges GmbH susitarė, kad apeliantas organizuos krovinių vežimą geležinkeliais Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Uzbekistano, Turkmėnistano, Ukrainos, Kirgizijos teritorijose ir atliks su tuo susijusius veiksmus (b.l. 90-98). 2012-12-14 vežimų organizavimo sutartimi, sudaryta tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Vagolita“, šalys susitarė dėl tarptautinio krovinių/tuščių riedmenų vežimo Lietuvos Respublikos geležinkeliais tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežamų (importuojamų) ir iš jos išvežamų (eksportuojamų) krovinių/tuščių riedmenų vežimo Lietuvos geležinkeliais pagal SMGS, CIM/CUV važtos dokumentus ir su vežimu susijusių paslaugų teikimą (b.l. 99-106). Lietuvos Respublika nuo 1992 m. birželio 5 d. yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS susitarimas) dalyvė. Šio Susitarimo 7 straipsnio 1 paragrafas nustato, kad SMGS važtaraščiu įforminama vežimo sutartis. Taigi, šalys savo teises ir pareigas nustatė SMGS važtaraščiu Nr. 978258, kuris yra šio krovinio vežimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad 2012-05-07 krovinio vežimo sutartis sudaryta apelianto vardu, UAB „Vagolita“ veikė kaip krovinio siuntėjas, spręstina, jog apeliantas įgijo SMGS susitarime numatytas teises ir pareigas, todėl šalių sudaryta 2009-06-10 geležinkelio paslaugų sutartis Nr.G09/16 nelaikytina krovinio vežimo geležinkeliais sutartimi, kadangi ja šalys susitarė tik dėl krovinio pakrovimo ir jo vežimo dokumentų įforminimo, t.y. ieškovas įsipareigojo organizuoti sutartyje nustatytas paslaugas, susijusias su krovinio vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškovo atsakomybės už krovinio sugadinimą

Apeliantas užsakovo Waraeger GmbH elektroniniu laišku (b.l. 64,65) bei prie jo pridėtomis nuotraukomis (b.l. 55, 65-69), taip pat RAB „Uralsk – Ekspertiza“ 2013-11-22 ekspertizės aktu (b.l. 42-45) įrodinėja, kad ieškovas netinkamai atliko krovinio pakrovimo darbus (dėl nepakankamo pritvirtinimo prekės pajudėjo, dėl to buvo apgadinti kanistrai ir metalinės statinės). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą apeliantas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, kad žala kroviniui buvo padaryta būtent dėl netinkamo krovonio pakrovimo (CPK 178 straipsnis). Iš 2013-11-22 ekspertizės akto matyti, jog iškraunat vagoną nustatyti prekių pakuočių defektai, atsiradę dėl mechaninio poveikio, nes vagonų kraštuose rietuvių aukštis skirtingas, padėklai su prekėmis pasislinko į šoną, dėl to vienos rūšies prekės užgriuvo ant kitos (b.l. 43). Taigi, šiame ekspertizės akte konstatuotos krovinio iškrovimo metu pastebėtas krovinio sugadinimas, tačiau nėra tirtos aplinkybės, galimai sąlygojusios krovinio sugadinimą jo pakrovimo ir (ar) pervežimo metu. Pastebėtina ir tai, kad 2013-11-22 ekspertizės aktas surašytas nedalyvaujant geležinkelio atstovams, dėl to pagal SMGS susitarimo 18 straipsnį šis įrodymas nelaikytinas leistinu (CPK 177 straipsnio 3 dalis). 2013-11-01 paraiškoje – užsakyme Nr. 325 nurodytos kliento pastabos: krovinį išpakuoti minimaliai, pagrindinio krovinio (statinių) nuo palečių nenukelti (b.l. 30). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad statinės stovi ant medinių padėklų, aptrauktos polietileno plėvele (b.l. 37,38). Apeliantas, teigdamas, kad krovinys buvo apgadintas dėl netinkamo pakrovimo, nei paaiškino dėl kokio mechaninio poveikio buvo apgadinti kanistrai ir metalinės statinės, nei pateikė mechaninį poveikį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Kadangi SMGS susitarimas yra privalomas ir galioja geležinkeliams, krovinių siuntėjams bei gavėjams (vežimo sutarties dalyviams), nesvarbu, koks jų valstybinis priklausomumas, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, jog ginčo atveju komercinio akto pateikimas nebūtinas, kaip nepagrįstą. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą (SMGS), kuriam priklauso ir Kazachstano Respublika, 18 straipsnį dėl krovinio pažeidimo, pablogėjimo, trūkumo surašomas komercinis aktas tiksliai pagal sutarties 16 priedo pavyzdį.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas priešieškiniu prašė taikyti sutartinę atsakomybę remiantis 2009-10-10 geležinkelio paslaugų sutartimi Nr. G09/16, o ne deliktinę, kaip teismas nurodė skundžiamajame sprendime (b.l. 119). Iš priešieškinio nustatyta, jog apeliantas įrodinėjo, kad ieškovas pažeidė 2009-10-10 geležinkelio paslaugų sutarties Nr. G09/16, 2.1.9 punkto įsipareigojimus (b.l. 72). 2009-10-10 geležinkelio paslaugų sutarties Nr. G09/16, 2.1.9 punktas nustato ieškovo pareigą iškrauti krovinį iš autotransporto priemonės ir pakrauti į geležinkelio vagoną mechanizuotu ir/ar rankiniu būdu (b.l. 7). Pagal 2009-10-10 geležinkelio paslaugų sutarties Nr. G09/16, 5.5. punktą, iškilus ginčui dėl nekokybiškų darbų – krovinių iškrovimo/pakrovimo darbų, užsakovas pateikia vykdytojui pretenziją raštu ar el. paštu; pretenzija pateikiam per 45 kalendorines dienas nuo krovinio pakrovimo/iškrovimo darbų atlikimo (b.l. 8). Nustatyta, kad pretenzija pareikšta 2014-01-23 (b.l. 18), po to, kai krovinio gavėjas konstatavo kroviniui padarytos žalos faktą. Krovinio pakrovimo metu ir jo priėmimo pervežimui metu jokių pretenzijų ieškovui pareikšta nebuvo.

CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Taigi ekspeditoriaus civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę yra platesnė nei vežėjo, ir tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl ekspeditoriaus pasitelkto vežėjo kaltės, ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo (CK 6.819-6.820 straipsniai). Kadangi 2009-06-10 geležinkelio paslaugų sutartimi ieškovas nėra įsipareigojęs pristatyti krovinio jo gavėjui ir nėra įsipareigojęs užtikrinti tinkamą krovinio pristatymą, taipogi apeliantui neįrodžius, kad krovinys buvo sugadintas dėl ieškovo netinkamo krovinio pakrovimo (kaltės), spręstina, jog negali būti taikoma CK 6.826 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo atsakomybei.

Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos geležinkeliai“

Apeliantas dublike prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (b.l. 86). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-23 nutartimi UAB „Vagolita“ prašymą dėl įtraukimo į bylą AB „Lietuvos geležinkeliai“ atmetė (b.l. 113). Pažymėtina, kad geležinkelių civilinės atsakomybės klausimas spręstinas vadovaujantis SMGS susitarime nustatytu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie pretenzijos geležinkeliams pareiškimą, įrodančios ar apeliantas pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo instancija pagal (SMGS susitarimo 29 straipsnio 7 paragrafo 2 punktas), taip pat nėra pateikto komercinio akto, atitinkančio sutarties 16 priedo pavyzdį (SMGS susitarimo 18 straipsnis), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės turėjimo

Nustatyta, jog žalą patyrė krovinio gavėjas „Inkor“ vardu (b.l. 59, 60), tačiau draudimo kompanija Traffic Assekuranz GmbH žalą atlygino krovinio siuntėjui Waraeger GmbH, o apeliantas žalą atlygino krovinio siuntėjo draudimo bendrovei (b.l. 61-63, 127). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių žalos atlyginimą krovinio gavėjui IR „Inkor –Uralsk“ faktą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė neabejotinos regreso teisės į nuostolių atlyginimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinėmis instancijos teisme. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 400 Eur (b.l. 152, 153). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (teisingumo ministro 2015‑03-19 įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytų nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,80 Eur. Pritaikius minėtą koeficientą gautina 909,74 Eur maksimali priteistina suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija minėtos maksimalios sumos, tačiau atsižvelgiant į nedidelį ginčijamos sumos dydį, ši suma mažintina iki 200 eurų. (CPK 98 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Vagolita“ (j.a.k.301695764) 200 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Perpus“ (j.a.k.122888992).