- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-654-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08838-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-665-291/2014, iškeltoje pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., uždarajai akcinei bendrovei „NIF Lietuva“, D. Č., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. Č. kreipėsi į antstolį T. U. su skundu, prašydamas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais skelbiant pirmąsias, o ne antrąsias varžytynes, atšaukiant paskelbtas varžytynes, kurių pradžios data ir laikas 2013-12-16 10 val., o pabaigos data ir laikas 2013-12-23 15 val., įpareigoti koreguoti parduotino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, iš naujo įvertinti parduodamą turtą, užsakant nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę (1-2 b.l.).
Antstolis T. U. 2013-12-16 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0136/12/00224 perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012-07-10 skelbtų nekilnojamojo turto varžytynių praėjo beveik pusantrų metų, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 721 straipsnio 1 dalis numato, kad antrosios varžytynės turi būti paskelbtos ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, detaliu motyvuotu 2013-11-13 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0136/12/00224-S026534 paskelbė pirmąsias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes. Pažymėjo, kad priimtas patvarkymas iš esmės neprieštarauja nei skolininko, nei išieškotojo interesams, kadangi siekiama turtą parduoti kuo aukštesne kaina (15-16 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-07 nutartimi pareiškėjo D. Č. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis varžytynes pirmosiomis paskelbė ir organizavo vadovaudamasis įstatymais, laikėsi turto realizavimo ir varžytynių organizavimo tvarkos, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir interesų (32 b.l.). 2014-02-21 pareiškėjas D. Č. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (40-41 b.l.). 2014-03-17 Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjo atskirąjį skundą kartu su civiline bylą persiuntė Šiaulių apygardos teismui.
Šalies argumentai
2014-04-28 pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismui pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kartu su prašymu atnaujinti terminą patikslintam atskirajam skundui paduoti (70 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-05 nutartimi pareiškėjo D. Č. prašymo dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintą apeliacinį skundą pateikė praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teisme jau yra paskirtas teismo posėdis dėl skundo nagrinėjimo. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui tinkamai paruošti, be to nenurodė jokių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, dėl ko apeliantas laiku negalėjo pateikti tinkamai paruošto apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir apeliaciniame skunde padaryta klaida negali įtakoti priimamo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu apeliantas D. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus, kad esami asmenų teisės pažeidimai būtų pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Patikslintas atskirasis skundas buvo pateiktas pastebėjus aiškią aritmetinę klaidą, kuri remiantis LR CPK 307 straipsniu, galėjo būti ištaisyta greičiau nei per tris mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo pirmosios instancijos teisme dienos, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl neteisingai pritaikytų procesinės ir materialinės teisės normų yra neteisėta.
2. Pirmosios instancijos teismui teikdamas atskirąjį skundą apeliantas nurodė, kad antstolis pateikė pirmosios instancijos teismui tinkamai nesurištą vykdomąją bylą, kurioje trūko dokumentų, t.y. Šiaulių apygardos teismo 2013-10-28 nutarties, bei, kad antstolis pateikė teismui galimai suklastotą Patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Teismas dėl aukščiau įvardintų teisės pažeidimų nagrinėdamas civilinę bylą nepriėmė jokios atskirosios nutarties, nors civilinio proceso stadijoje paaiškėjo, kad byloje dalyvaujančio asmens ar kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių (LR CPK 299 straipsnis, 300 straipsnis). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turėjo civilinę bylą sustabdyti, o ne perduoti aukštesnės instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis T. U. nurodė, kad su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintą skundą pateikė praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui tinkamai paruošti. Pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė teismui jokių aplinkybių, kuria teismas įvertinęs galėtų pripažinti svarbiomis, dėl ko apeliacinis skundas negalėjo būti laiku ir tinkamai paruoštas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą patikslintam atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis sprendžiant prašymo atnaujinti praleistą terminą patikslintam atskirajam skundui paduoti pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laiko jas pagrįstomis, atitinkančiomis LR CPK nuostatas.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Vadovaujantis LR CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, skundą ar kitą procesinį dokumentą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl 2014-02-07 Šiaulių apylinkės teismo nutarties pateikė 2014-02-24 (40 b.l.). Teisėjos rezoliucija atskirasis skundas priimtas ir skirtas nagrinėti Šiaulių apygardos teisme. 2014-02-26 teismo pranešimu nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimams pateikti (47-49 b.l.). 2014-03-17 civilinė byla Nr. 2-665-291/14 kartu su pareiškėjo D. Č. atskiruoju skundu persiųsta apeliacinės instancijos teismui (52 b.l.). 2014-03-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas paskirtas 2014-05-06 8.40 val. (53 b.l.). 2014-04-17 Šiaulių apygardos teisme gautas patikslintas pareiškėjo D. Č. atskirasis skundas (55-56 b.l.). 2014-04-22 Šiaulių apygardos teismas atsisakė priimti patikslintą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-07 nutarties ir jį grąžino pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pasibaigus skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundą yra draudžiama, be to skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas. Taip pat teismas nurodė, kad skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (57 b.l.). 2014-04-28 pareiškėjas pateikė Šiaulių apylinkės teismui patikslintą atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą patikslintam atskirajam skundui paduoti. Pažymėjo, kad jo anksčiau pateiktame skunde yra taisytina klaida – nurodyta netiksli pradinė parduodamo turto varžytynėse kaina, ji turėtų būti 36000,00 Lt. Pabrėžė, kad šią klaidą yra būtina ištaisyti, kad aukštesnės instancijos teismas nebūtų suklaidintas (70 b.l.). 2014-05-05 skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkintas (76 b.l.). 2014-05-15 Šiaulių apygardos teismas pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl 2014-02-07 nutarties tenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-07 nutarties dalį, kurią atmestas pareiškėjo D. Č. skundo reikalavimas pripažinti antstolio T. U. veiksmus neteisėtais skelbiant pirmąsias, o ne antrąsias varžytynes, atšaukiant paskelbtas varžytynes ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą tenkino iš dalies – panaikino antstolio 2013-11-13 patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kitą Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-07 nutarties dalį paliko nepakeistą (61-63 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į 2014-05-15 Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, pažymi, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo dėl 2014-05-05 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Visų pirma, apeliantas nepateikė jokių pagrįstų, motyvuotų argumentų, pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Pažymėtina, kad procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai reglamentuoti LR CPK VII skyriuje, kurio 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinių terminų praleidimo pasekmės reglamentuotos LR CPK 75 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taip pat pažymėta, kad procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatydamas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, siekį, kad bylos būtų išnagrinėjamos kuo greičiau, nevilkinant proceso, taip pat siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo, civilinių teisinių santykių stabilumą. Tačiau net ir praleidus įstatymų ar teismo nustatytą terminą, kuris nėra naikinamasis, asmenims suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl tokio procesinio termino atnaujinimo LR CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas praleistą įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą gali atnaujinti tik tuomet, kai terminas praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis. Pažymėtina, kad būtent teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ar ne, tačiau minėtas klausimas spręstinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pripažįstama, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra tikrai svarbios, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti procesinių terminų nustatymo ir jų pasibaigimo pasekmėmis siekiami tikslai. LR CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų dėl kokių pagrįstų ir objektyvių priežasčių neturėjo galimybės daugiau nei du mėnesius ištaisyti pareiškėjo teigimu atskirajame skunde padarytą klaidą.
Antra, LR CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis LR CPK 323 straipsniu pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto patikslintame atskirajame skunde keliami reikalavimai jau išspręsti 2014-05-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-450-368/2014. Minėta nutartimi teismas netenkino apelianto skundo reikalavimo nustatyti, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 60 proc. turto kainos, kadangi turto įkainojimas priklauso antstolio diskrecijai ir teisinis reglamentavimas nustato, jog antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (LR CPK 722 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad konkrečiu atveju priėmus patikslintą pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo pareiškėjas tik patikslina prašomą nustatyti varžytynėse parduodamo turto kainą iš 38400,00 Lt į 36000,00 Lt, esant šiam skundo reikalavimui iš esmės jau išspręstam įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pakartotinai sprendžiant jau išnagrinėtus reikalavimus būtų pažeisti proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentracijos principai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto skunde keliami nauji reikalavimai dėl atitinkamų institucijų informavimo apie galimus teisės pažeidimą nenagrinėtini, kadangi įstatymo nuostatos imperatyviai draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 straipsnis).
Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindo vertinti, kad apeliantas savo procesines teises siekia įgyvendinti nesilaikydamas procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, netinkamai vykdo LR CPK 42 nustatytą pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai bei pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2014-05-05 nutartimi daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo taisykles. Teismo vertinimu atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, teismas atskirai nepasisako.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos dalyviams.