Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-447-755/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
e2A-447-755/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
A. A.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-447-755/2018

teisėja Loreta Šiškienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00918-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-964/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui A. A. dėl nusikalstama veika valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius prašė priteisti iš atsakovo A. A. 11 619,60 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, atsiradusios išmokant našlaičių pensiją iš VSDF biudžeto už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., atlyginimą.

2. Nurodė, kad į ieškovą 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi T. ir N. J. įgaliotas asmuo V. Č., prašydama skirti vaikams našlaičių pensijas už mirusią motiną R. B. ir mirusį tėvą D. J.. Dėl pastarųjų mirčių 2015 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-337/2015 kaltu pripažintas A. A.. Ieškovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybiniu socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimais T. ir N. J. paskyrė valstybines socialinio draudimo našlaičių pensijas nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. T. ir N. J. už mirusį tėvą buvo paskirta po 3 150,55 Eur, už mirusią motiną – po 2 659,25 Eur našlaičių pensijų ir dėl to valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė iš viso 11 619,60 Eur žalą. Ieškovas į žalą padariusį asmenį turi regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 11 619,60 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino. Be to, teismas priteisė iš atsakovo 261 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

4. Teismas konstatavo, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta A. A. kaltais veiksmais, yra visos būtinos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti. Tokiu būdu, atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą – 11 619,60 Eur.

5. Nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas 261 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris priteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimu. Nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia sumokėti tokio dydžio (261 Eur) žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo, įvertinus visus atsakovo pateiktus argumentus, klausimą dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo spręsti teismo nuožiūra. Mano, jog teismas tinkamai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį ir jį priteisė iš A. A..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimu iš atsakovo A. A. priteistų 261 Eur žyminio mokesčio išlaidų pagrįstumo. Apelianto teigimu, tokio dydžio sumos sumokėti neleidžia jo sunki turtinė padėtis, todėl nuo 261 Eur mokėjimo jis turėtų būti atleistas.

11. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 261 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kadangi, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, buvo priteistos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Apeliacinės instancijos teismas su nustatytu žyminio mokesčio sumos dydžiu bei nurodytu išieškojimo iš atsakovo pagrindu sutinka.

12. Apelianto skundo argumentai ir pats prašymas leidžia spręsti apie CPK 83 straipsnio normos taikymą. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Tuo tarpu CPK 84 straipsnis numato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi, CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra, taip pat spręsti, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ar tokio pagrindo nėra. Būtent šie klausimai, kurie yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, svarbūs ir sprendžiami vertinant ieškinio priėmimo stadijoje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jau yra priimtas teismo sprendimas, t. y. byla išnagrinėta, kas reiškia, jog toks apelianto prašymas – jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo negali būti tenkinamas.

13. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą (CPK 284 straipsnis). Teismas nurodė, kad atsakovas duomenų, jog jo turtinė padėtis pagerės, nepateikė. Kartu atkreipė pastarojo dėmesį, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, vadovaujasi vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir negali išieškoti iš skolininko gaunamų pajamų daugiau, nei numato teisės aktai.

14. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647/2011). Apeliacinės instancijos teismui apeliantas išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Tvirtindamas, kad jam sudėtinga sumokėti priteisto dydžio žyminį mokestį, tačiau ateityje tai padaryti jis bus pajėgus, įrodymais nepagrindė. A. A. nurodoma aplinkybė, kad tokio pobūdžio bylose teismo praktikoje nurodoma žyminio mokesčio suma buvo 100 Lt, yra niekuo nepagrįsta jo nuomonė, nes, kaip minėta, žyminio mokesčio dydis kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuojamas vadovaujantis įstatymu (CPK 80 straipsnis). Be to, vertinant šios bylos specifiką, sprendimu priteistos padarytos žalos dydį, vargu ar dėl tokios sumos (261 Eur) ženkliai pasikeistų apelianto turtinė padėtis.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. A. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą pagrindo nėra (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka