Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (pirmininkaujantis), Artūro Ridiko, Valdo Meidaus,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

1. R. B. mirė nuo ūmaus toksinio anglies monoksido ir kitų degimo produktų poveikio. Į tai nurodo: kraujyje 69,9 % (procento) karboksihemoglobino, suodžiai kvėpavimo takuose, skaisčiai raudonas skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė.

2. R. B. lavonas po mirties buvo pažeistas aukštos temperatūros, kuri iškreipia pomirtinius procesus lavone. Aukšta anglies monoksido koncentracija nukentėjusiosios kraujyje ir suodžiai kvėpavimo takuose rodo, kad nukentėjusioji iki mirties buvo aplinkoje, kurioje vyko degimo procesas.

3. R. B. lavone nustatytas IIB° 100 % kūno paviršiaus nudegimas, padarytas aukštos temperatūros ir atviros liepsnos poveikyje po nukentėjusiosios mirties.

4. R. B. lavono kraujyje rasta 2,90 ‰ etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1 b. l. 55-58).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1070/14 (01) nurodyta, kad:

1. D. J. mirė nuo apsinuodijimo smalkėmis ir kitais degimo produktais, esant toksiniam etilo alkoholio poveikiui. Į tai nurodo suodžiai kvėpavimo takuose ir ant liežuvio, skystas kraujas širdies ertmėse, kraujyje rasta 72,9 % (procento) karboksihemoglobino, ryškios šviesiai raudonos lavondėmės, šviesiai raudonos spalvos kraujas, vidaus organai šviesiai raudono atspalvio, kraujyje rasta 3,18 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,12 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-08-12 08.00 val., rodo, kad nuo D. J. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 6-12 val. laiko.

3. D. J. lavone nustatyti pomirtiniai nudegimai apimantys iki 30 % bendro kūno paviršiaus ploto (t. 1 b. l. 63-66).

Iš 2014-11-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus gautą iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus telefoninio pokalbio garso įrašą nustatyta, kad A. A. skambino į BPC 2014 m. rugpjūčio 11 d. 23 val. 53 min. 45 sek. iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio bendra trukmė – 3 min. 6 sek. Pokalbių su BPC ir Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos dispečerinės darbuotojais metu A. A. prašė atsiųsti medikus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį sužalotam vyrui, savo iniciatyva pasisakė vardą ir pavardę (t. 2 b. l. 14, 15-16).

Iš 2015-02-23 daiktų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėjus taksofoną, esantį lauke ant (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos nustatyta, kad būtent šio taksofono numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 18-22).

Iš 2014-12-02 Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK KPS vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad apklausti (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos centro vairuotojas - paramedikas H. P. ir bendruomenės slaugytoja R. V. naktį iš 2014 m. rugpjūčio 11 d. į 2014 m. rugpjūčio 12 d., prieš vidurnaktį, greitosios medicinos pagalbos automobiliu vyko pagal gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje sužalotas vyriškis. Nei autobusų stoties pastate veikusiame naktiniame bare, nei lauke prie stoties jokio sužaloto vyriškio nerado. Prie stoties žmonių nebuvo. Atgal nuo stoties važiavo (duomenys neskelbtini) gatve jau po vidurnakčio, tačiau jokio gaisro ar dūmų nepastebėjo (t. 2 b. l. 25).

2015-02-17 Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK KPS vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo bei daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Vilniaus skyriaus gautų telefoninių pokalbių garso įrašų nustatyta, kad pirmas apie gaisrą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), BPC 2014 m. rugpjūčio 12 d. 00 val. 43 min. 56 sek. telefonu pranešė L. Ž.. 2014 m. rugpjūčio 12 d. 00 val. 47 min. 53 sek. į BPC dėl gaisro paskambino nukentėjusioji I. B.. Pokalbio trukmė – 1 min. 56 sek. (t. 2 b. l. 6, 7-10).

Iš 2014-12-03 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašto matyti, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio A. A. kas mėnesį buvo mokama po 350 litų socialinės pašalpos (pusė sumos (duomenys neskelbtini) pašte, o kita pusė pervedama į „M.“ socialinę kortelę). 2014 m. rugpjūčio 11 d. socialinė pašalpa jam taip pat buvo paskirta ir išmokėta.(t. 2 b. l. 41-42).

Iš 2014-11-06 Molėtų ligoninės rašto ir 2015-02-20 Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK KPS vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad naktį iš 2014 m. rugpjūčio 11 d. į 2014 m. rugpjūčio 12 d. A. A. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje nebuvo (t. 2 b. l. 31, 36).

Iš 2015-02-26 Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK KPS vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo ir prie jo pridėtų žemėlapių matyti, kad trumpiausias atstumas nuo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra 950 metrų (vykstant (duomenys neskelbtini) gatve). Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra 580 metrų (vykstant (duomenys neskelbtini) gatve ir ties parduotuve „I“ sukant link (duomenys neskelbtini) ligoninės). Trumpiausias atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki liudytojo A. M. parodytos vietos ( suoliuko, esančio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje jis su A. A. gėrė alų, yra 385 metrai (vykstant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) taku, S. N. ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis). Atstumas nuo A. M. parodytos vietos iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pastato yra 730 metrų (vykstant (duomenys neskelbtini) gatvėmis). Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo, kuriame gyveno A. P. ir A. A., yra 2270 metrų (vykstant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) aikšte, (duomenys neskelbtini)gatvėmis). Trumpiausias atstumas nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pastato iki namo, kuriame gyveno A. P. ir A. A., yra 1110 metrų (einant per laukus) (t. 2 l. 44, 45-49).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad J. D. atpažino A. A. ir paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 23 val., jis buvo atėjęs į parduotuvę „P.“ ir būtent apie jį ji davė parodymus savo apklausų metu (t. 1 b. l. 165-166, 167-169).

Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. A. neigė savo kaltę, tačiau jo teiginius paneigia, o kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia byloje surinktų įrodymų visetas.

Iš ikiteisminio tyrimo metu A. A. 2014-10-21 surašyto „nuoširdaus prisipažinimo“ bei 2014-10-22 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. A. pripažino padaręs ne tik nusikaltimus, dėl kurių jau buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, tai yra dėl 2014 m. spalio 16 d. bei 20 d. tyčinių padegimų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančiame name, kuriame gyveno A. P., bet ir dėl svetimo turto vagystės, apie kurią policijos pareigūnams net nebuvo žinoma ir kuri tik dėl A. A. nurodytų aplinkybių buvo ištirta. Būtent pats rašydamas „nuoširdų prisipažinimą“, kurį patvirtinti, beje, paties A. A. prašymu, buvo pakviesta jo pasirinkta prokurorė, o taip pat apklausiamas įtariamuoju 2014 m. spalio 22 d. A. A. prisipažino sukėlęs gaisrą ir (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Jis nurodė, kad 2014-10-11 gavęs pašalpą nuvyko pas savo senus pažįstamus R. B. bei D. J. ir su jais bei vėliau atvykusiu jam tik iš matymo pažįstamu vyru išgėrinėjo. Vėliau su R. B. vėl ėjo nusipirkti maisto bei alaus, davė jai 10 litų, tačiau R. B. kažkur užtruko ir ne tik kad nenupirko alkoholio, bet ir nebeturėjo jo duotų pinigų, o pati grįžo girta. Dėl to jis labai supyko ir garsiai pasakė, kad sudegins ją. Į tai niekas nekreipė dėmesio, o R. B. netrukus atsigulė į tame pačiame kambaryje buvusią lovą. Jis su D. J. bei minėtu vyru toliau gėrė alų, kol ir D. J. nusprendė eiti miegoti. Po to jie su sugėrovu išėjo ir nusipirkę dar alaus toliau išgėrinėjo, o šiam išėjus į namus jis nuėjo į prie autobusų stoties visą parą veikiantį barą, kur vėl išgėrinėjo. Vis dar pykdamas ant R. B. jis vėl nuėjo pas ją. Buvo jau naktis. Į vidų pateko pro nerakintas verandos duris. Įėjęs į kambarį pamatė, kad R. B. bei D. J. miega. Tada grįžo į verandą ir žiebtuvėliu padegė ant kėdžių sumestus skudurus. Žinojo, kad tame pačiame name gyvena ir R. B. motina, tačiau tuo metu apie kitus žmones negalvojo. Palaukęs apie 15-20 minučių, kol skudurai įsidegė, jis išėjo iš namo ir grįžo prie to paties baro, esančio prie autobusų stoties. Ten jis nutarė paskambinti į greitąją medicinos pagalbą ir tokiu būdu užsitikrinti alibi, tai yra kad gaisro metu jis buvo kitoje vietoje. Paskambinęs medikams pranešė apie neva vykstančias muštynes ar kažkokį sužalotą žmogų, tiksliai nepamena. Greitoji atvyko gal po 15-20 minučių. Jis bandė prašytis išvežamas į psichiatrinę ligoninę, tačiau medikai atsisakė. Po to jis pats nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių ir ten vėl prašė vežti į psichiatrinę ligoninę. Medikams jį išvarius nusprendė grįžti į namus. Ėjo netoli jo padegto namo ir matė prie jo gaisrinės automobilius. Namo stogą buvo apėmusios liepsnos. Grįžęs namo A. P. pasakė, kad prisidirbo, tačiau ką konkrečiai, tai yra kad padegė namą, neaiškino. Nurodė, jog padegdamas namą norėjo, kad R. B. sudegtų. Kad gaisro metu sudegė ir D. J. taip pat nesigaili, nors su juo prieš gaisrą susipykęs nebuvo.

Šiuos parodymus A. A. patvirtino bei savo kaltę visiškai pripažino ir jam 2014-10-22 įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 187 str. 2 d. (trys veikos). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. A. paneigė sukėlęs gaisrą (duomenys neskelbtini), esančiame name ir tokiu būdu nužudęs R. B. bei D. J.. Jis tvirtino, kad „nuoširdų prisipažinimą“ rašė būdamas girtas, diktuojant policijos pareigūnui. Policijos komisariate jis buvo girdomas alumi ir nesuvokė ką rašo, buvo vežiojamas po (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną jis jau buvęs blaivus, tačiau pareigūnai perrašė viską nuo „prisipažinimo“. Abiejuose įtariamojo apklausų protokoluose surašyti parodymai yra tik pareigūnų fantazijos vaisius, o dalyvavusiam advokatui buvo duota tik perskaityti protokolą, nors jis apklausoje nedalyvavo. Protokolus jis pasirašė dėl to, kad jam pareigūnai žadėjo duoti pinigų, ką nors nupirkti. Pasakymas A. P., kad jis „prisidirbo“, nieko nereiškia, tai gal būt toks jo priežodis.

Kaltinamojo A. A. teiginius, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ir naudojamos neteisėtos priemonės teismas atmeta kaip deklaratyvius, prieštaraujančius BPK 20 str. reikalavimus atitinkančiais įrodymais nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir vertina tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Vertindamas išdėstytus įtariamojo A. A. parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 2 d. bei 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 7 p. (O. B. turto sunaikinimas, R. B. bei D. J. nužudymas) teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai buvo detalūs, kai kurios nurodomos įvykių aplinkybės parodymų davimo metu galėjo būti žinomos tik pačiam A. A., o jau vėliau patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. A. akcentavo, kad jo pyktį sukėlė aplinkybė, kad R. B. ne tik kad už jo duotus pinigus nenupirko alkoholio, tačiau ir palikusi jį laukti kažkur dingo, o po kurio laiko į namus grįžo girta ir be pinigų. Tai, kad minimą dieną A. A. turėjo pinigų patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateikta informacija, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. socialinė 350 Lt pašalpa jam buvo išmokėta. Atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiųjų D. Z. bei I. P. nurodomas aplinkybes apie tai, kad jau kurį laiką iki įvykio R. B., D. J. bei A. A. pykosi, nes D. J. buvo žinoma tai, kad jam esant slaugos ligoninėje sugyventinė R. B. bendravo su A. A., parsivesdavo jį į namus, o prieš pat gaisrą ji apsisprendė dėl D. J. ir iš ligoninės parsivežė jį į namus, kas galėjo nepatikti A. A.. Apklausiamas įtariamuoju A. A. parodė, kad gaisrą sukėlė padegdamas verandoje buvusius skudurus. Būtent jo nurodytoje vietoje ir buvo nustatytas gaisro židinys, jo nurodytoje vietoje, kurioje miegojo R. B. bei D. J., gaisro metu buvo rasti jų kūnai. Minėtų apklausų metu A. A. detaliai nurodė visus savo veiksmus iki ir po gaisro sukėlimo ir jo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina kiti byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti bei ištirti įrodymai.

Liudytojas A. M. patvirtino, kad iš tiesų 2014-08-11 pavakarę su R. B.. D. J. bei A. A. įvykio vietoje išgėrinėjo, o šeimininkams nuėjus miegoti su A. A. išėjo. Jų niekas nelydėjo, lauko durų neužsirakino ar neužsikabino. Namo viduje jokių dūmų kvapo nesijautė. Dar išgėrę su A. A. išsiskyrė apie 22 val. Liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamasis į prie autobusų stoties esantį barą atvyko apie 23 val., ten išgėrinėjo, buvo agresyvus, o kiek po 24 val. išvyko. Jam išvykus po kelių minučių prie baro atvyko greitoji medicinos pagalba, ieškojo sužaloto žmogaus, nors tokio nebuvo. Daiktų apžiūros protokolų duomenys rodo, kad A. A. skambino į BPC 2014 m. rugpjūčio 11 d. 23 val. 53 min. 45 sek. iš ant (duomenys neskelbtini) autobusų stoties pastato sienos esančio taksofono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bei prašė atsiųsti medikus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad A. A. ne tik kad pateikė melagingą informaciją apie neva sužalotą žmogų, bet ir pokalbio su Bendrojo pagalbos centro bei greitosios medicinos pagalbos dispečerinės darbuotojais akcentavo ne tariamo įvykio aplinkybes, o tai, kad skambina būtent jis ir net neklausiamas siūlo prisistatyti, o pašnekovui nepageidavus šios informacijos – pats pasisako esąs A. A.. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina A. A. „prisipažinime“ bei jo jau ginčijamoje 2014-10-21 apklausoje įtariamuoju nurodytą teiginį, kad jo skambutis į BPC bei greitosios medicinos pagalbos kvietimas tebuvęs bandymas užsitikrinti alibi dėl jo paties sukelto gaisro, kurio metu žuvo R. B. bei D. J.. Nors ir netiesiogiai, tačiau tai, kad būtent A. A. sukėlė minimą gaisrą, patvirtina ir nukentėjusiojo A. P. parodymai apie tai, kad 2014-08-12 naktį grįžęs į namus A. A. jam pasakė - „pridirbau, tai pridirbau“, kas akivaizdžiai reiškia savo veiksmų ir jų pasekmių rimtumo suvokimą. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, taip pat patvirtino girdėjęs A. A. kalbant apie tai, kad jis padegė netoli (duomenys neskelbtini) policijos komisariato esantį namą ir kad šio gaisro metu žuvo jame buvę vyras ir moteris. Liudytojas R. B. patvirtino, kad jam 2014-10-21 bendraujant su į policiją išblaivinimui pristatytu A. A., kuris pareigūnams žinomas kaip turintis polinkį į padegimus ir kurio gyvenamajame būste išvakarėse buvo sukeltas gaisras, šis laisva valia, nors ir nurodydamas, kad dėl savo veiksmų nesigaili, pripažino sukėlęs tris gaisrus, tarp jų ir O. B. priklausančio namo padegimą, kurio metu žuvo R. B. bei D. J.. Liudytojas nurodė, kad A. A. apie nusikaltimų aplinkybes aiškino nieko nereikalaudamas ir nekeldamas jokių sąlygų. Priešingai nei teismo posėdyje tvirtina kaltinamasis, liudytojas paneigė A. A. už prisipažinimą ką nors davęs, pažadėjęs, jį vežiojęs ir pan. Jis nurodė, kad buvo išpildytas A. A. pageidavimas iškviesti jo nurodytą prokurorę J. U., dalyvavusią jam rašant „nuoširdų prisipažinimą“ ir įsitikinusią, kad A. A. joks poveikis nebuvo daromas. Savo nurodytas aplinkybes apie R. B. bei D. J. nužudymą A. A. patvirtino ir apklausiamas įtariamuoju dalyvaujant gynėjui, kuris jokių pastabų dėl įtariamojo apklausos teisėtumo nėra pateikęs. Liudytojas R. B. paneigė ir kaltinamojo teiginį, kad jis neva spalio 21 d. buvęs girdomas alkoholiu, buvęs girtas ir dėl to nesuvokdamas savo veiksmų surašęs tikrovės neatitinkantį „prisipažinimą“. Tokius kaltinamojo teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai, „prisipažinimas“ buvo rašomas apie 13 – 15 val., tai yra praėjus pakankamai ilgam laikui po A. A. pristatymo išblaivinimui ir abejoti jo blaivumu nėra jokio pagrindo. Be to, kaip jau minėta, tas pačias įvykių aplinkybes A. A. patvirtino ir konkretizavo sekančią, tai yra spalio 22 dieną, kuomet jokių abejonių dėl jo, tuo metu buvusio sulaikytu, blaivumo nėra. Kaip jau akcentuota, spalio 21 – 22 dienomis buvusį A. A. apsisprendimą pripažinti savo nusikalstamas veikas bei išdėstyti jų aplinkybes patvirtina ir tai, kad jis papasakojo bei išdėstė raštu ir aplinkybes nusikaltimo, apie kurį policijos pareigūnams tuo metu net nebuvo žinoma, tai yra apie J. M. bei G. S. turto vagystę.

Taigi, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu, kad kaltinamasis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nesutarimų ir pykčio, žinodamas, kad patalpose miega žmonės, tyčia padegė gyvenamajame name buvusius daiktus ir sukėlė gaisrą, kurio metu name buvusioms O. B. bei I. B. pavykus išsigelbėti, o R. B. patyrus ūmų toksinio anglies monoksido ir kitų degimo produktų poveikį ir dėl to mirus, D. J. miego metu apsinuodijus smalkėmis bei kitais degimo produktais ir dėl to mirus, tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė du buvusius bejėgiškos būklės žmones – R. B. ir D. J. bei tyčia, visuotinai pavojingu būdu, sunaikino didelės vertės O. B. turtą. Kaltinamojo veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 7 p. bei 187 str. 2 d., sudėtis. Žinodamas ir įsitikinęs, kad R. B. bei D. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o D. J. dėl kojos traumos ir sunkiai judantis, miega, negali vengti pavojaus ir yra bejėgiškos būklės, tyčia padegdamas medinio namo viduje buvusius degius daiktus ir taip sukeldamas pastato gaisrą, kurio išdavoje, O. B. bei I. B. pavykus išsigelbėti, R. B. bei D. J. dėl degimo produktų poveikio mirė, tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė du žmones – R. B. ir D. J., bei tyčia, visuotinai pavojingu būdu, sunaikino didelės vertės (viršijančios 250 MGL dydžio sumą) O. B. turtą. Tarp A. A. veiksmų, tai yra tyčinio gyvenamojo namo padegimo ir kilusių pasekmių – O. B. turto sunaikinimo bei R. B. bei D. J. mirties neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis A. A. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad jo veika gali sukelti nukentėjusiųjų mirtį, ir tokių padarinių, tai yra R. B. bei D. J. mirties, norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji bei nukentėjusiosios O. B. atstovė I. B. patikslino sunaikinto turto – gyvenamojo namo – vertę ir nurodė, kad jį vertina ne 100000 litų, kaip kad ikiteisminio tyrimo metu, o 70000 litų (20273,4 Eur). Atsižvelgus į šią aplinkybę atitinkamai tikslinamas ir kaltinime nurodytas nukentėjusiąjai O. B. padarytos turtinės žalos dydis.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. spalio 16 d. susipyko su P., su kuriuo kartu gyveno savivaldybei priklausančiame namelyje. Su A. P. pykosi dėl to, kad šis ne kartą grasino eiti pas merą, kad šis įpareigotų jį (kaltinamąjį) iškeldinti, kadangi oficialaus leidimo ten gyventi jis neturėjo. Po konflikto likęs vienas jis, norėdamas pagąsdinti A. P., tyčia neužgesinta cigarete padegė A. P. bei savo lovas ir užrakinęs duris išėjo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus. Grįžęs po pusvalandžio neberado rakto, todėl į vidų pateko išplėšęs duris. Viduje buvo pilna dūmų. Nuėjęs pas kaimynę R. K. pasakė, kad dega namas. Ši iškvietė gaisrinę, o jis grįžo prie namo.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis gyveno savivaldybės skirtame name (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2014 m. gegužės mėnesį, grįžęs iš įkalinimo vietos, pas jį, net neklausęs jo leidimo, apsigyveno A. A.. Po kurio laiko jie pradėjo nebesutarti, A. A. pradėjo smurtauti. Spalio 16 d. vakare grįžęs į namus rado A. A. išgėrusį. Jis be priežasties pradėjo kabinėtis, grasino papjauti, užmušti, padegti namus, kad nei vienam nebūtų kur gyventi. Konflikto metu jis pastūmė A. A., abu nuvirto ant lovos. Griūnant nuo stalo nuvirto ir išsipylė druskinė. Kiek palaikęs A. A. jis išėjo į lauką ir išvažiavo. Kitą rytą grįždamas į namus iš kaimynės R. K. sužinojo, kad buvo padegtas jo namas, buvo atvažiavusi gaisrinė. Vėliau grįžęs į namus rado apdegusius baldus, patalynę rūbus. Sudegė 200 Lt vertės sofa-lova bei 100 Lt vertės lova ir patalynė. Televizorius buvo sugadintas, blokelis sudaužytas. Civilinio ieškinio nereiškia. A. A. jam ne kartą buvo sakęs, kad „aš čia negyvensiu ir tu čia negyvensi“, nors jo niekas iš ten nevarė.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2014 m. spalio 16 d. 21.54 val. buvo gautas pranešimas, kad yra kilęs gaisras savivaldybei priklausančiame gyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Leidimas gyventi tame name buvo suteiktas A. P., tačiau grįžęs iš įkalinimo įstaigos ten apsigyveno ir A. A.. Nuvykus pirmiesiems pareigūnams paaiškėjo, kad atviros ugnies šaltinio nėra, tik stipriai uždūminta patalpa, o dega tik lovos. Sekančią dieną apie 8.30 val. jis buvo nuvykęs į įvykio vietą ir nustatė, kad buvo du gaisro židiniai – dvi lovos. Jos jau buvo išneštos lauke, o nedidelėje patalpoje buvo stovėjusios atskirai. Ten buvo ir A. A.. Jis buvo neblaivus, piktas ir agresyvus. Pradžioje jis kalbėjo, kad gaisras galėjo kilti nuo krosnies kūrenimo, tačiau vėliau pripažino pats jį sukėlęs. A. A. pažinojo kaip jau ne kartą sukėlusį gaisrus.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2014 m. spalio 16 d. vakare pas ją atėjo A. A. ir pasakęs, kad dega namas, kuriame gyveno jis pats bei A. P., paprašė iškviesti gaisrinę. Jis buvo išgėręs. Pasakė, kad buvo mieste, o grįžęs rado degantį namą, tai yra pasakė, kad jis negali patekti į vidų, namuose nieko nėra, o iš vidaus rūksta dūmai. Ji paskambino į gaisrinę, matė, kad gaisrinės automobilis buvo nuvykęs į vietą. A. P. namas nuo jos namo randasi apie 500 metrų atstumu, tad nuvykusi prie šio namo nebuvo. Kitą dieną važiuodama pro šalį matė lauke išneštas apdegusias lovas, o pats namelis iš lauko apdegęs nebuvo. Dar prieš šį gaisrą A. P. jai buvo minėjęs, kad su A. A. nesutaria, nakvodavo mieste.

Iš 2015-02-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautus telefoninių pokalbių garso įrašus nustatyta, jog R. K. iš savo telefono skambino į BPC ir pranešė apie gaisrą 2014 m. spalio 16 d. 20 val. 50 min. 28 sek. Jos pokalbio su BPC darbuotoju metu girdėti galimai A. A. balsas (t. 2 b. l. 7-10).

Iš 2014-10-20 Utenos APGV Molėtų PGT VPPP vyr. inspektoriaus R. P. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo, prie jo pridėto plano ir nuotraukų, bei 2014-10-16 akto dėl kilusio gaisro Nr. 58 matyti, kad pranešimas apie gaisrą gautas 2014 m. spalio 16 d. 21 val. 54 min. Pranešimo metu gauta informacija, kad dega gyvenamasis namas. 22 val. 01 min. atvykus pirmam ugniagesių ekipažui buvo stipriai uždūmintos gyvenamojo namo patalpos, atviros ugnies nebuvo. Gaisras lokalizuotas 22 val. 07 min., likviduotas – 22 val. 12 min. Nustatyta, kad degė gyvenamojo namo vienoje patalpoje stovinčios lova ir sofa-lova. Tikslinant informaciją nustatyta, kad namas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) Administracinis numeris namui nesuteiktas. Sodyba yra (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurės vakarinėje dalyje, 23 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies. Gyvenamasis namas yra 4,20x4,40 m dydžio, jo veranda (prieangis) – 2,00x2,80 m dydžio. Namas medinis, rąstinis, apkaltas medinėmis lentomis, stogas dvišlaitis, dengtas asbocementine danga. Pastatas elektrifikuotas. Gaisro metu apdegė kambaryje stovėjusios sofos-lovos viena dalis, kurioje išdegė apie 45 cm dydžio skylė, o taip pat tame pačiame kambaryje stovėjusi lova, kurioje gaisro metu išdegė 1,20 m pločio skylė, išdegė patalynė. Prie kambaryje įrengtos krosnies ir dujinės viryklės jokių gaisro požymių nėra. Konstatuota gaisro priežastis – neblaivaus A. A. tyčinė veika, tai yra padegimas (t. 2 b. l. 54-57).

Įvertinęs ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. A. kaltė įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėtį. Kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių siekė.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto sugadinimas

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. spalio 20 d. buvo girtas, prisimena, kad padegė namą, kuriame gyveno A. P. bei jis pats, tačiau padegimo aplinkybių neprisimena. Tuo metu namuose jis buvo vienas, išgėrinėjo. Dėl ko padegė namą paaiškinti negali. Prisimena, kad buvo nuėjęs pas kaimynę.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad po 2014 m. spalio 16 d. kilusio gaisro jis jam savivaldybės skirtame name nebegyveno. Tik spalio 21 d. ryte buvo nuvykęs pasiimti likusių savo daiktų ir pamatė, kad buvo sudegintas stogas. Mano, kad ir šį kartą namą padegė A. A., kuris ne kartą grasino tai padaryti.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2014 m. spalio 20 d. vėlai vakare pro langą pamatė, kad atvira liepsna dega namas, kuriame gyveno A. P. bei A. A.. Apie gaisrą ji pranešė gaisrinei. Po kelių minučių pas ją atėjo A. A. ir pasakęs, kad dega namas, paprašė iškviesti gaisrinę. Jis buvo išgėręs. Ji pasakė, kad tai jau padarė ir liepė jam eiti namo ir laukti gaisrinės. Detaliau su A. A. ji nekalbėjo. Atvykę gaisrininkai ugnį užgesino.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2014 m. spalio 20 d. apie 23.15 val. iš bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime (tai ta pati vieta) kilo gaisras. Nuvykus į gaisro vietą jis praktiškai jau buvo likviduotas. Stogas dar garavo, tačiau ugnies jau nebebuvo. Buvo beveik visiškai sudegęs stogas virš gyvenamojo kambario. Prieangyje siena ties lubomis irgi buvo vietomis pradegusi. Tai rodė požymius, kad ugnis ėjo nuo stogo. Kūrenimo įrenginiai, dūmtraukis buvo tvarkingi ir nuo jo gaisras negalėjo kilti. Krosnis buvo vėsi, viduje žarijų nesimatė. Įvertinęs visas aplinkybes jis padarė išvadą, kad gaisro židinys buvo stoge, toliau nuo kamino, daugiau vakarinėje dalyje. Kilti savaiminiam užsidegimui toje vietoje jokių priežasčių negalėjo būti. Ten dar matėsi apdegusios žurnalų liekanos. Mano, kad gaisras kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio. Prie vakarinės sienos buvo atremtos kopėčios, viršutinė jų dalis buvo apdegusi. Be kopėčių tą vietą irgi buvo galima pasiekti. Jokių pašalinių žmonių ten nebuvo. Iš ugniagesių sužinojo, kad vienas neblaivus vyras iš įvykio vietos yra išvežtas į policiją. Paskambinus į policiją sužinojo, kad tas asmuo yra A. ir jis uždarytas į išblaivinimo įstaigą. Kitą dieną iš pareigūnų sužinojo, kad A. A. prisipažino sukėlęs gaisrą.

Iš 2015-02-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautus telefoninių pokalbių garso įrašus, nustatyta, jog R. K. iš savo telefono skambino į BPC ir pranešė apie gaisrą 2014 m. spalio 20 d. 22 val. 40 min. 32 sek. (t. 2 b. l. 7-10).

Iš 2014-10-21 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelių) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis vieno aukšto gyvenamasis namas, priklausantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurės vakarinėje dalyje, 23 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies. Namas yra 4,20x4,40 m dydžio, jo veranda – 2,00x2,80 m dydžio. Namas medinis, rąstinis, apkaltas medinėmis lentomis. Gaisro metu sudegęs gyvenamojo namo stogas, apdegusios lubos (t. 2 b. l. 75-76, 77-80).

Iš 2014-10-22 Utenos APGV Molėtų PGT VPPP viršininko R. K. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo, prie jo pridėtų planų bei 2014-10-20 akto dėl kilusio gaisro Nr. 59 matyti, kad pastato stogas virš kambario zonos beveik visiškai sudegęs, išlikusi tik apdegusi nedidelė stogo dalis ties pastato rytinėje dalyje iškilusiu dūmtraukiu. Kamine atvirų įtrūkimų nematyti. Stogas ant prieangio išlikęs, tačiau jo medinės konstrukcijos apdegusios. Visos pastato sienos išlikusios, liepsnos nepaliestos. Prieangyje pietvakarinė siena viršutinėje dalyje pradegusi. Kambaryje degimo požymių nematyti. Kambario pietrytinėje dalyje įrengta krosnis - viryklė. Matyti, kad ji nebuvo kūrenama prieš gaisrą. Atvykus pirmiesiems ugniagesių padaliniams, pastato stogas degė atvira liepsna. Gaisras buvo likviduotas ugniai neišplitus į patalpas. Gaisro metu sudegė pastato stogas, buvo sulietos patalpos bei ten buvęs turtas. Techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (t. 2 b. l. 81-84).

Iš 2015-02-19 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Statybos ir vietinio ūkio skyriaus vyr. specialisto Z. K. parengtos stogo vertės sąmatos matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančio namo, kuriame gyveno A. P. ir A. A., 2014 m. spalio 20 d. gaisro metu sudegusio stogo vertė - 598,59 Eur (t. 2 b. l. 108-109).

Kaltinamojo A. A. kaltė visuotinai pavojingu būdu sunaikinus svetimą turtą įrodyta ištirtais įrodymais ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėtį. Padegdamas gyvenamojo namo kampą ir taip sukeldamas gaisrą kaltinamasis A. A. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad svetimas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantis turtas bus sunaikintas visuotinai pavojingu būdu ir tų pasekmių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. vasaros metu, dar prieš padegimus, tikslesnio laiko neprisimena, važiuodamas dviračiu pro negyvenamą namą užvažiavo prie jo. Priėjo pasižiūrėti. Patekęs į negyvenamąsias patalpas, tai yra daržinę bei sandėliuką, kurių durys buvo uždarytos, tačiau nerakintos, rado bei pasiėmė apie 10 metrų laidų, moterišką dviratį, 2 degiklių elektrinę viryklę. Pasiėmė ir prailgintuvą. Jo ilgio nežino, nes jis buvo suvyniotas. Tuos daiktus susidėjo į maišą ir išsivežė. Elektrinę plytelę A. P. suremontavo ir ji liko namuose, o likusius daiktus pridavė į metalo supirktuvę.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini), su seserimi G. S. turi sodybą, kurioje šiuo metu niekas negyvena. Ji šioje sodyboje buvo 2014 rugpjūčio mėnesį ir tuomet nepastebėjo nieko įtartino. Sodybos patalpų durys buvo nerakintos, tačiau uždarytos. Kad kokie nors daiktai gali būti dingę nepastebėjo, kol nepaskambino policijos pareigūnas ir nepasakė, kad kažkoks A. prisipažino apvogęs jų sodybą. Pareigūnas jai atsiuntė elektroniniu paštu elektrinės viryklės nuotrauką ir ji atpažino, kad tai tikrai jų sodybos sandėliuke buvusi dviejų degiklių elektrinė viryklė. Po to ji su seserimi bei jos vyru nuvyko į sodybą ir įdėmiau apžiūrėję visas patalpas tikrai pasigedo atsiųstoje nuotraukoje atpažintos elektrinės viryklės, kurią tuo metu įvertino 50 litų, 60 litų vertės prailgintuvo, apie 10 metrų ilgio laido 30 litų vertės, o taip pat 50 litų vertės moteriško dviračio geltonos spalvos. Bendra pavogtų daiktų vertė buvo 190 Lt. Visi tie daiktai buvo laikomi sandėliuke ir pirtyje. Į namą įsibrauta nebuvo. Kas iš tiesų įvykdė vagystė nežino. Savo civilinio ieškinio atsisako.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad po mamos mirties 2014 m. sausio mėn. jai su seserimi J. M. likusi sodyba buvo negyvenama. 2014 m. rugpjūčio mėnesį J. M. paskambinęs policijos pareigūnas pasakė, kad apvogta jų sodyba ir atsiuntė elektroniniu paštu pavogtos elektrinės viryklės nuotrauką. Jos abi atpažino tą viryklę. Būdama paskutinį kartą sodyboje 2014 m. vasario mėnesį ji šią viryklę dar matė. Be jos buvo pavogti dviratis, laidai, prailgintuvas. Šių daiktų bendra vertė – 190 litų. Kas įvykdė vagystė nežino.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. spalio 21 d. bendraujant su A. A., prisipažinusiu žodžiu bei tai patvirtinusiu raštu apie trijų gaisrų sukėlimą, šis papasakojo ir apie vasaros metu, dar iki minimų gaisrų, įvykdytą vagystę iš negyvenamos sodybos. Apie tokią vagystę policijos pareigūnams nebuvo žinoma, nes registruojamų įvykių registre jokio pranešimo apie A. A. nurodytu laiku ir vietoje padarytą vagystę nebuvo. Tikrindami A. A. pateiktą informaciją tyrėjai susirado tos sodybos savininkes ir jos, apžiūrėję sodybą, patvirtino, kad tikrai buvo pavogti A. A. nurodyti daiktai – viryklė, dviratis, kiti daiktai. A. A. taip pat pasakė, kad elektrinė viryklė randasi jo du kartus padegtame A. P. namelyje. Nuvykę į nurodytą vietą pareigūnai iš tiesų rado elektrinę viryklę, kurią vėliau atpažino ir nukentėjusiosios.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad pas jį gyvenęs A. A. 2014 m. vasarą, tikslesnio laiko neprisimena, iš kažkur buvo parsinešęs elektrinę viryklę, laidus, kabelį, dviratį. Dviratis buvo nenaujas, žalsvos ar gelsvos spalvos. Visi paminėti daiktai atsirado vienu metu. A. minėjo, kad jis tuos daiktus iš kažkokios sodybos atsinešė ir dar ruošiasi ten eiti.

Iš 2014-11-04 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelės ir žemėlapių) matyti, kad J. M. ir G. S. priklausanti sodyba yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Nr. (duomenys neskelbtini). Pietvakarių kryptimi nuo sodybos stovi du mediniai vieno aukšto ūkiniai pastatai. Pirmas sandėliukas yra 11 metrų atstumu nuo namo. Dalis sandėliuko sienos nudažytos mėlynos spalvos dažais. Sandėliuko durys nerakintos, jo viduje sukrauti įvairūs daiktai. Antras sandėliukas yra 8 metrų atstumu nuo namo ir 2,5 m atstumu nuo pirmo sandėliuko. Sandėliuko durys nerakintos, jo viduje sukrauti įvairūs nenaudojami daiktai (t. 2 b. l. 111-117).

Iš 2014-10-24 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelės ir žemėlapių) matyti, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį gyvenamąjį namą, kuriame 2014 m. spalio 20 d. vakare kilo gaisras, jo viduje, prieangyje, į dešinę nuo įėjimo durų ant plytų, sukrautų ant medinės spintelės, rasta dviejų degiklių elektrinė viryklė metaliniu korpusu, kurios degikliai aprūdiję. Viryklė su juodos spalvos laidu, kurio gale kištukas (t. 2 b. l. 88-93).

Vertindamas surinktus ir ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. A. veika yra nusikalstama ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., sudėtį. A. A. neteisėtai pasisavino svetimą turtą ir nors jo vertė nesiekia net 3 MGL dydžio, tačiau turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpą ir dėl to pagrobto turto vertė veikos nusikalstamumo nešalina. Nors patekdamas į turto buvimo vietą kaltinamasis jokių kliūčių nešalino, tai yra į patalpą pateko pro nerakintas duris, tačiau ir toks patekimas į patalpą be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios yra kvalifikuojamas kaip įsibrovimas į patalpą.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Iš 2014 m. lapkričio 28 d. specialisto išvados Nr. 98TPK-102/2014 matyti, kad A. A. diagnozuota nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį su priklausomybės sindromu, netrukdę jam suprasti nusikalstamos veikos faktą ir juridines pasekmes. Skirti A. A. teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 2 b. l. 187). Psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje A. A. nėra registruotas (t. 2 b. l. 180). Jokių kitų duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, galinčių turėti esminės reikšmės skiriant jam bausmę, byloje nėra.

Kaltinamasis A. A. padarė tyčinius, baigtus, vieną labai sunkių ir keturis apysunkių kategorijoms priskiriamus nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 6 d.). Jis nusikalto jau būdamas eilę kartų teistas bei baustas administracine tvarka, nedirbantis (t. 2 b. l. 136-177,196-197). Šiuo nuosprendžiu nustatyti nusikaltimai padaryti praėjus labai nedideliam laiko tarpui po A. A. paleidimo iš bausmės, paskirtos už anksčiau padarytus nusikaltimus, atlikimo vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastaruoju, tai yra Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. A. buvo nuteistas už eilės analogiškų nusikaltimų, tai yra svetimo turto sunaikinimą, kėsinimąsi ar grasinimą tai padaryti visuotinai pavojingu būdu – padegant, padarymą. A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis visas nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 7 p., 187 str. 2 d. bei 178 str. 2 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Įvertinus visas nurodytas bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad A. A. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, padaryti nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra loginė jo pasirinkto antivisuomeninio gyvenimo būdo išdava ir A. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo trukme viršijančios jam inkriminuojamų nusikaltimų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius ar, atsižvelgus ir į itin sunkias pasekmes, artima (BK 129 str. 2 d.) jos maksimaliai ribai. Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Pagal BK 27 str. 2 d. 2 p., nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jis, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A., būdamas jau devynis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, t. y. būdamas recidyvistu, padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Nusikalstamas veikas A. A. darydavo dar neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus. BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 7 p. numatytą nusikalstamą veiką A. A. taip pat įvykdė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus ir, kaip jau minėta, praėjus mažiau nei trims mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos namų. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai A. A. pripažinti pavojingu recidyvistu. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 56 str. pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Į kaltinamajam A. A. skiriamą bausmę įskaitytinas jo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. Pirmi penki skiriamos laisvės atėmimo bausmės metai skirtini atlikti kalėjime, o kita bausmės dalis - pataisos namuose.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.), kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimą byloje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji bei nukentėjusiosios O. B. atstovė I. B. yra pareiškusi 20887,51 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 82,83); AB „L.“ pareiškė 12887,69 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 88-116, 117, 118); nukentėjusiosios D. Z. ir I. P. pareiškė, atitinkamai, 6000 Eur ir 10136,70 Eur civilinius ieškinius neturtinei žalai dėl D. J. žūties atlyginti (t. 1 b. l. 127-128, 129, 134, 135); nukentėjusiųjų T. J. ir N. J. atstovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 42153,74 Eur civilinį ieškinį, iš kurio 17031,72 Eur sudaro T. J. padaryta neturtinė ir turtinė žala, o 25122,02 Eur sudaro N. J. padaryta neturtinė ir turtinė žala (t. 1 b. l. 140-147, 148); (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pareiškė 2450,22 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl gaisro metu sudegusio (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo stogo remonto (t. 2 b. l. 99-105, 106-107). Nukentėjusioji J. M. byloje buvo pareiškusi 55,03 Eur (190 Lt) civilinį ieškinį dėl vagystės metu iš jai ir jos seseriai G. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), padarytos turtinės žalos atlyginimo (2 t., 125, 126 b.l.), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jo atsisakė, atsisakymas buvo priimtas, taigi procesas šioje dalyje yra nutraukiamas (BPK 112 str. 3 d.).

Nukentėjusiosios bei nukentėjusiosios O. B. atstovės I. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro gaisro metu sudegusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės dalis, neatlyginta draudimo bendrovės (teisiamojo posėdžio metu ji sumažino pareikšto ieškinio sumą iki 12198,91 Eur), Molėtų rajono savivaldybės administracijos pareikštas 2450,22 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti dėl gaisro metu sudegusio (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo stogo remonto yra pagrįsti, įrodyti pateiktais dokumentais ir tenkintini visiškai, nurodomas sumas priteisiant iš kaltinamojo A. A., kurio nusikalstamais veiksmai žala ir buvo padaryta bei kuris yra atsakingas už jos atlyginimą.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos įvertinti tiksliai pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą. Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti mažinamas arba atmestas, tai yra nustatant neturtinės žalos atlyginimą, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo. Būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. BPK 38 str., BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai).

Kaip ir minėta, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios D. Z. ir I. P. yra pareiškusios, atitinkamai, 6000 Eur ir 10136,70 Eur civilinius ieškinius neturtinei žalai dėl D. J. žūties atlyginti. Byloje neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamojo A. A. veiksmai nukentėjusiesiems D. Z. ir I. P. – D. J. seserims, bei T. J. ir N. J. – nužudytųjų D. J. ir R. B. nepilnamečiams vaikams, sukėlė tam tikrą žalą ir ji padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo atimta nukentėjusiesiems artimų žmonių gyvybė. Tiek nukentėjusioji D. Z., tiek I. P. civilinius ieškinius grindžia ta aplinkybe, jog brolis joms buvo likęs vienas artimiausių giminaičių, su broliu nuolat bendravo, juo rūpinosi ir staigi brolio mirtis gaisro metu sukėlė joms itin neigiamus pergyvenimus. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, jog tarp nukentėjusiųjų bei nužudytojo D. J. buvo glaudūs, nuolatinio pobūdžio artimi santykiai – kaip matyti nukentėjusiosios rūpinosi D. J. sveikata šiam susilaužius koją (šis kaltinime nurodytų įvykių metu buvo tik ką grįžęs iš slaugos ligoninės), broliui padėdavo valgiu, drabužiais, siekė, jog šis „susitvarkytų gyvenimą“. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog nukentėjusiosios patyrė netekties išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, ir tai turi būti atlyginta. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, kad byloje yra pareikštas ne vienas civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiųjų D. Z. ir I. P. pareiškti civiliniai ieškiniai yra tenkinami iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiosioms po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priimdamas sprendimą dėl priteistino žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose.

Nužudytieji D. J. ir R. B. turėjo du nepilnamečius vaikus – T. J. ir N. J., kurie pastaruoju metu augo (duomenys neskelbtini). Kaip teismo posėdžio metu parodė (duomenys neskelbtini) atstovė V. Č., „vaikai dėl tėvų žūties labai išgyvena. N. buvo teikiama psichologo pagalba, pas jį ir dabar yra nerimo sindromas. T., kaip vyresnis, yra uždaresnis, bet jis mylėjo ir mamą, ir tėvą. Jis verkė, išgyveno giliai. Jo svajonė buvo, jis visą laiką tikėjosi, kad mama nustos gerti. Mama buvo pažadėjusi, kad tie vaikai sugrįš namo“, taip pat iš atstovės paaiškinimų matyti, jog, nors nepilnamečiai gyveno ir atskirai nuo tėvų – vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau D. J. ir R. B. lankydavo vaikus, taip pat ir T. J. „kiekvieną dieną išsiprašydavo, kad nulėkti į namus ir pasižiūrėti“. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir nukentėjusioji D. Z.. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog dėl abiejų tėvų staigios ir netikėtos mirties nukentėjusieji patyrė itin didelius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, o pats nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – iš nepilnamečių vaikų buvo atimti jiems patys brangiausi asmenys. Taigi, atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamojo kaltę, bet ir į jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečių T. J. ir N. J. naudai reikalaujama suma – po 10000 Eur kiekvienam iš vaikų, neturtinei žalai atitinka teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, taigi, šioje dalyje ieškinys yra tenkinamas visiškai.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių nukentėjusiųjų naudai taip pat prašo priteisti ir turtinę žalą, tai yra 7031,72 Eur T. J. bei 15122,02 Eur N. J.. Atstovas nurodo, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-08-11 sprendimu buvo apribota R. B. ir D. J., kaip tėvų, valdžia jų nepilnamečių vaikų T. J. ir N. J. atžvilgiu bei jų naudai iš kiekvieno iš tėvų priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2014-06-12, kol vaikai sulauks pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, pasak atstovo, kaltinamasis privalo atlyginti nepilnamečiams nužudytųjų vaikams padaryta turtinę žalą, tai yra išlaikymo sumą, kurią šie būtų gavę pirmiau minėto sprendimo pagrindu, o būtent: skaičiuojant nuo 2014-06-12 iki 2019-07-03, kada T. J. sulauks pilnametystės, jis pagal teismo sprendimą išlaikymui iš savo žuvusių tėvų būtų gavęs 7031,72 Eur, o skaičiuojant nuo 2014-06-12 iki 2025-04-28, kada N. J. sulauks pilnametystės, jis pagal teismo sprendimą išlaikymui iš savo žuvusių tėvų būtų gavęs 15122,02 Eur. Visgi šis reikalavimas šio metu negali būti tenkinamas, kadangi nepilnamečiams prašoma priteisti turtinė žala yra skaičiuojama nuo 2014-06-12, tai yra ir laikotarpiu, kuomet A. A. neturėjo jokios pareigos nepilnamečių atžvilgiu (ši pareiga kilo nuo nusikaltimo padarymo), taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis nepilnamečiai T. J. bei N. J. dėl tėvų žūties turi teisę gauti ir našlaičių pensiją – visos šios aplinkybės pateiktame civiliniame ieškinyje nėra įvertintos bei minėtų duomenų baudžiamojoje byloje nėra ir neatidedant bylos nagrinėjimo šis klausimas negali būti išsprendžiamas, todėl nukentėjusiesiems yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžių perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

AB „L.“ dėl O. B. išmokėtų draudimo išmokų už 2014-08-12 gaisro metu sudegusį jos namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir namų turtą pareiškė 12887,69 Eur civilinį ieškinį (t. 1 b. l. 88-89). Tačiau, kaip matyti, draudimo bendrovės pareikštas regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, kadangi pirmiau nurodytą pinigų sumą draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. Tuo tarpu BPK 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Draudimo bendrovių regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Daiktai, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – elektrinė viryklė, nukentėjusiajai J. M. nepageidaujant atsiimti, sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusiosioms bei liudytojai kelionės į teismą išlaidoms atlyginti teismas išmokėjo 95,97 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir turi būti išieškomos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 7 p., 187 str. 2 d. (O. B. turto sunaikinimas), 187 str. 2 d. (A. P. turto sugadinimas), 187 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto sugadinimas) bei 178 str. 2 d. ir jam paskirti bausmes:

- pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 7 p. – laisvės atėmimą devyniolikai metų;

- pagal BK 187 str. 2 d. (O. B. turto sugadinimas) – laisvės atėmimą ketveriems metams;

- pagal BK 187 str. 2 d. (A. P. turto sugadinimas) – laisvės atėmimą trejiems metams;

- pagal 187 str. 2 d. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto sugadinimas) – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes ir A. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniolikai metų.

Į bausmės laiką įskaityti A. A. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 3 d.

Pirmus penkis laisvės atėmimo bausmės metus skirti atlikti kalėjime, o kitą bausmės dalį - pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d. A. A. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Tenkinti nukentėjusiosios O. B. atstovės I. B. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš A. A. 12198,91 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti O. B. naudai.

Priteisti iš A. A. 2450,22 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų 22 centus) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. A. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) nukentėjusiajai D. Z. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. A. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) nukentėjusiajai I. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

(duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti iš A. A. po 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nukentėjusiesiems T. J. bei N. J. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pripažinti nukentėjusiesiems T. J. bei N. J. teisę į civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą bei šį klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškovo AB „L.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

J. M. pareikšto civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Išieškoti iš A. A. 95,97 Eur proceso išlaidų valstybei.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – elektrinę viryklę – sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

A. A. taikomą kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo ir nuosprendžio nuorašo nuteistajam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.