Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu S. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktais, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei šio straipsnio 4 dalimi, S. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus; 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei neišvykimas už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir priėmė dalį kyšio, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. S. A., būdamas (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju plėtrai ir (duomenys neskelbtini) gynimo teisių centro konsultantu, 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose savo naudai tiesiogiai reikalavo iš nuteistojo A. B. duoti 10000 eurų (34500 litų) kyšį, žadėdamas paveikti (duomenys neskelbtini)prokurorus, kad šie pritartų A. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos namų.

Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, S. A. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose bei prekybos ir pramogų centro “(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kavinėje “(duomenys neskelbtini)”, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš A. B. duoti 45000 litų kyšį, žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ir per (duomenys neskelbtini)gynimo teisių centro prezidentą A. S. bei direktorę O. K., nežinojusius apie S. A. daromą nusikaltimą, paveikti (duomenys neskelbtini)vyriausiąjį prokurorą R. J. ir procese dėl lygtinio paleidimo dalyvaujančius prokurorus, nežinojusius apie S. A. daromą nusikaltimą, kad šie teikdami teismui atsiliepimą sutiktų su Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. B.. 2013 m. lapkričio 27 d. apie 14 val. 48 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. A. per pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusią O. B. priėmė iš A. B. dalį reikalauto kyšio – 10000 litų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. A. laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose toliau savo naudai tiesiogiai reikalavo iš A. B. duoti likusią dalį kyšio žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ir per (duomenys neskelbtini) gynimo teisių centro prezidentą A. S. bei direktorę O. K. paveikti (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį prokurorą R. J. ir procese dėl lygtinio paleidimo dalyvaujančius prokurorus, kad šie neskųstų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. B.. 2013 m. gruodžio 9 d. apie 12 val. 00 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. A. per pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusią O. B. priėmė iš A. B. dalį reikalauto kyšio – 10000 litų, po ko buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad priimdamas mano atžvilgiu skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taip pat BPK normų ir galiojančios teisminės praktikos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą ir įrodymų vertinimą. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, privalėjo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas privalėjo pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tinkamai vertinti byloje surinktus įrodymus. Buvo pažeistas atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus įvertinimo principas. Vertinant įrodymus, dalis išvadų buvo padaryta joms pagrįsti neturint įrodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, tikėtinais ar keliančiais abejonę duomenimis, nepakankamais įrodymais, o būtent ir tuo pagrįstos neįtikinamos skundžiamo nuosprendžio išvados, kad apeliantas padarė nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, nors dalis teismo vertinimų išvadų neatitinka faktinių aplinkybių. Iš nekaltumo prezumpcijos principo išplaukia tai, jog visos abejonės, jei jų nepavyko pašalinti, turėjo būti aiškinamos kaltinamojo, šiuo atveju apelianto naudai, ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepadarė.

Apeliantas nurodo, kad remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis akivaizdu, kad jo veikoje nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymių ir sudėties, nes kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu jo atžvilgiu buvo įvykdyta neteisėta provokacija kurstant padaryti nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja kasacinės instancijos nutartis, kuriose išaiškinta provokacijos sąvoka. Nurodo, kad provokacijos renkant įrodymus baudžiamajame procese esmė teisminėje praktikoje dažniausiai siejama su aktyvia teisėsaugos institucijų pareigūnų, jų pasitelktų privačių asmenų veikla, kuria asmuo yra lenkiamas, kurstomas daryti nusikalstamą veiką, lenkiamas daryti tokią veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant, kitaip palaužiant tokio asmens valią, kitaip valstybės pareigūnams įsikišant, specialiai sukuriant situaciją, verčiančią kaltininką atlikti nusikalstamus veiksmus, nors apie nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima, išankstinė įtaka (poveikis) asmeniui ir pan. Būtent tokių su provokavimu susijusių elementų visumą lemia valstybės, taip pat ir valstybės pasitelkiamų privačių asmenų aktyvi veikla, kuri neapsiriboja pasyviu veikimu. Taigi pastangos specialiai sukelti kokius nors veiksmus, dėl kurių apribojama asmens valia pasirinkti vieną ar kitą elgesio būdą, ir atitinkamai lemiančius teisėsaugos institucijų pareigūnų siekį sulaukti norimo, įsivaizduojamo provokuojamo asmens elgesio arba priešingai - neveikimo, kai įstatymai numato pareigą pasirinkti aktyvų elgesio variantą, siejamos su aktyvia provokacijos forma.

Teigia, kad kriminalinės žvalgybos metu nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai jo atžvilgiu buvo pritaikyti neteisėtai, nes jis buvo provokuojamas padaryti BK 226 straipsnio 2 dalyje ir net BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką. Iš byloje esančios medžiagos, remiantis teisme ištirtais duomenimis, akivaizdu, kad apeliantą padaryti nusikalstamas veikas itin aktyviais veiksmais, specialiai sukuriant dirbtines situacijas, kurstė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau - NVIV arba NVI veiksmų) dalyviai - tuo metu nuteistasis A. B. ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau -STT) pareigūnė O. B., jų veiklą organizavus ir koordinavus STT Vilniaus valdybos pareigūnams. Konstatavus, kad jo veiką lėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali sukurti „nusikaltimų“, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymais. NVI veiksmais gali būti tik prisijungiama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kurie tęsiasi be kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių pastangų, o ne dirbtinai sukuriamos naujos nusikalstamos veikos.

Teismas, atlikdamas BPK numatytus veiksmus, turi patikrinti 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais, o taip pat ar asmuo nebuvo sukurstytas neteisėtai išprovokuotas padaryti veiką, formaliai atitinkančią BK normoje numatytą veiką.

Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu apelianto gynėjui pateikus 2015 m. balandžio 1 d. prašymą išreikalauti įrodymus, teismas iš STT Vilniaus valdybos išreikalavo Kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dalį, kuri pagal šį kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo subjektą ir kaltinimą, o taip pat ir pagal skundžiamą neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį neva patvirtina kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo, tame tarpe ir NVIV sankcionavimo ir pradėjimo jo atžvilgiu faktinį pagrindą, tai yra tai, kad jau prieš sankcioniuojant ir atliekant NVI veiksmus jau buvo gauti neva patikimi ir neva patikrinti duomenys apie jo jau neva padarytą nusikalstamą veiką - t. y. kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju plėtrai, 2013 m. rugpjūčio mėn. šios savo darbovietės patalpose neva reikalavo iš nuteistojo A. B. 10 000 EUR (34 500 Lt kyšio), žadėdamas paveikti valstybės institucijų pareigūnus, šiuo atveju neva teisėjus, kad šie pritartų nuteistojo A. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos namų, o 2013-09-02 pareikalavo 45 000 Lt, ir pagal teismo nepagrįstas išvadas, pradėjus kriminalinės žvalgybos veiksmus, ši informacija neva pasitvirtino.

Tačiau susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais ir teisminio nagrinėjimo metu gautais dokumentais, teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytojus A. B., buvusį STT pareigūną S. P., STT Vilniaus valdybos pareigūną V. K. ir apeliantą, akivaizdu, kad tas kriminalinės žvalgybos veiksmų pradėjimo ir atlikimo faktinis pagrindas, taip pat neva sudaręs pagrindą jo atžvilgiu pradėti KŽTB ir sankcionuoti 2013-09-09 nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, juos leidus atlikti nuteistajam A. B. ir STT pareigūnei O. B., ir kitus kriminalinės žvalgybos veiksmus niekuo nepagrįstas, neįrodytas ir išgalvotas (suklastotas). Iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad dalis Kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentų, neva patvirtinančių, kad iki NVIV sankcionavimo 2013 m. rugsėjo 9 d., apeliantas iš nuteistojo A. B. jau reikalavo kyšio, sukurti atgalinėmis datomis, neturint jokių faktinių užfiksuotų (juo labiau patikrintų ir patikimų) duomenų apie jo tariamą kyšio reikalavimą. Neaišku kada priimtas ir pats sprendimas pradėti Kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismui buvo pateiktas STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau - KŽS) Žvalgybinės informacijos poskyrio (toliau - ŽIP) vyr. specialisto V. K. 2013 m. rugpjūčio 22 d. pranešimo apie gautą informaciją Nr. S-8-14-962 išrašas, kuriame, nenurodant informacijos gavimo šaltinio, teigiama, kad gauta neva „patikimos informacijos, kad S. A. pasiūlė nuteistajam A. B. už 10000 EUR padėti sutvarkyti lygtinio paleidimo klausimą, jis turįs įtakingų pažįstamų, kurie galėtų teigiama linkme paveikti bylą nagrinėjantį teisėją. Turimais duomenimis S. A. kaip vieną iš galimų įtakingų pažįstamų įvardijo LSDP partijos narį A. S., kad pats S. A. priklauso tai pačiai partijai. Gauta informacija, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. S. A. pasakė nuteistajam A. B., kad pinigus reikėtų surinkti ir perduoti jam iki rugsėjo mėn. pabaigos“.

Kito 2013 m. rugpjūčio 29 d. pranešimo apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, nenurodant jokių faktinių duomenų ir informacijos šaltinio, STT Vilniaus valdybos KŽS ŽIP vyr. specialistas V. K. dėstė tik prielaidą, kad vertinant tai, jog S. A. aplinkoje yra nemažai politikų, asmenų dirbančių teismų sistemoje, neatmetama galimybė, kad S. A. gali pasinaudoti savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės institucijai (šiuo atveju Vilniaus m. apylinkės teisėjui), spręsdamas nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo klausimą. Už tai, kaip įtariama, S. A. provokavo duoti 10 000 EUR (34 500 Lt kyšį)“. Tik remiantis tokiomis prielaidomis šiuo pranešimu siūlyta pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir taikyti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Toliau seka STT Vilniaus valdybos KŽS ŽIP vyr. specialisto V. K. 2013 m. rugsėjo 2 d. pažyma apie gautą kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje išdėstyta tik anksčiau minėtų dviejų pranešimų turinys ir vėl siūlyta jo atžvilgiu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą bei taikyti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimo apie gautą informaciją Nr. S.8-14-1009 išraše, surašyto STT Vilniaus valdybos KŽS ŽIP vyr. specialisto S. P., nurodyta, kad jis 2013 m. rugsėjo 3 d. susitiko su A. B.. Išdėstyta ta pati informacija, kaip ir V. K. pranešimuose, tik papildomai nurodyta, kad A. B. įsigijo išankstinio apmokėjimo paslaugos telefono abonentą (kortelę) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį davė S. A. ir pasakė, kad šis abonentas bus pas asmenį, kuris atstovaus jo interesus laisvėje. A. B. nurodęs, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. į šį abonentą du kartus buvo skambinta iš stacionaraus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasak A. B. naudojosi S. A. (tai jo darbo telefono abonento Nr.). Taip pat A. B. pasakojo, kad 2013-09-02 tarp jo ir S. A. įvyko pokalbis (vieta nenurodyta), kurio metu S. A. pareikalavo 45 000 Lt ir nurodė šiuos pinigus jam perduoti iki rugsėjo 27 d. Šiuo 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimu STT pareigūnas S. P. pasiūlė gautą informaciją prijungti prie KŽTB Nr. (duomenys neskelbtini) bei S. A. atžvilgiu pradėti taikyti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus (iš tikrųjų pagal kitus dokumentu KŽTB buvo pradėta tik 2013 m. rugsėjo 6 d.). Tai rodo, kad tas neva 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimas jau surašytas atgaline data jau po KŽTB pradėjimo.

Tas pats STT Vilniaus valdybos vyr. specialistas S. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. S8-14-1018 pradėjo KŽTB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartojama informacija, nurodyta S. P. neva 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešime apie gautą informaciją Nr. S.8-14-1009. Šį 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimą 2013 m. rugsėjo 4 d. (t. y. anksčiau negu priimtas pats nutarimas) patvirtino valdybos viršininkas R. Ž..

Teismui STT taip pat pateikė buvusio STT pareigūno S. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. S8-14-1015 „Dėl būtinybės taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus“ išrašą, kuriame nurodoma, kad S. A. 2013 m. rugpjūčio 19 d. savo darbo kabinete iš A. B. reikalavo 10000 EUR kyšio ir 2013 m. rugsėjo 2 d. 45 000 Lt kyšio (vieta nenurodyta).

Kituose KŽTB dokumentuose, esančiuose baudžiamojoje byloje - STT Vilniaus valdybos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašyme prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. 3S-01-804 S. A. atžvilgiu, 2013 m. rugsėjo 9 d. prašyme prokurorui dėl KŽ veiksmų sankcionavimo Nr. 3S-01-805 O. B. atžvilgiu, prašant kreiptis į Šiaulių apygardos teismą sankcionuoti KŽĮ 10 str. 1 d. ir 11 str. numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, nurodyta, kad KŽTB Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta 2013 m. rugpjūčio 4 d., o STT Vilniaus valdybos 2013 m. spalio 3 d. prašyme prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. 3S- 01-891 O. K. atžvilgiu nurodyta, kad KŽTB Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta 2013 m. rugsėjo 6 d.

Dar labiau abejones dėl aukščiau nurodytų KŽTB dokumentų ir juose nurodytos informacijos pagrįstumo, patikimumo sukėlė liudytojų S. P. ir V. K. parodymai teisiamajame posėdyje. Skunde nuteistasis dėsto šių liudytojų parodymus, nurodo, jog teismas nuosprendyje jų parodymus išdėstė netiksliai, praleido kai kuriuos teiginius. Taip pat skunde nuteistasis dėsto liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai juos įvertino kaip nuoseklius ir neva patvirtinančius teismo neva nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, suvestas į akistatą su apeliantu bei duodamas parodymus teisiamajame posėdyje dėl jo kyšininkavimo iš esmės paneigė liudytojų V. K. ir S. P. parodymus bei KŽTB duomenis, juose esančius ir į baudžiamąją bylą pateiktus STT Vilniaus valdybos pareigūnų V. K. ir S. P. tarnybinių pranešimų duomenis, t. y. kad apeliantas 2013 m. rugpjūčio 19 d. reikalavo iš A. B. 10000 eurų, o 2013 m. rugsėjo 2 d. - 45 000 Lt kyšio. Kartu išaiškėjo ir paties A. B. dalies parodymų melagingumas.

Baudžiamojoje byloje nėra jokių apelianto ir A. B., taip pat A. B. ir STT pareigūnų V. K. ir S. P. pokalbių garso įrašų 2013 m. rugpjūčio mėnesį – rugsėjo mėnesio pradžioje. Tai reiškia, kad ir objektyviai nebuvo užfiksuota jokios informacijos, kad jis 2013 m. rugpjūčio 19 d. iš A. B. reikalavo 10 000 eurų dydžio kyšio, o 2013 m. rugsėjo 2 d. reikalavo 45 000 Lt kyšio. Tuo laikotarpiu jis apskritai nebendravo su A. B. ir juo labiau dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimu.

Apeliantas nurodo, kad jo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu bei savo baigiamojoje kalboje kėlė klausimą dėl KŽTB duomenų, dokumentų (tarnybinių pranešimų, pažymų), kurie pateikti į bylą kaip faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas, sukūrimo atgaline data, dėl jų išgalvoto turinio neatitikimo net paties liudytojo A. B. parodymams. Tuo tarpu teismas nuosprendyje šių abejonių visiškai neanalizavo, tik pacitavo buvusio STT pareigūno S. P. parodymus, duotus teisme, kad datų nesutapimas KŽT byloje vertinamas kaip techninė klaida.

Apeliantas teigia, kad jo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jie paneigia aplinkybę, kad jis neva 2013 m. rugpjūčio mėnesį iš A. B. reikalavo 10 000 eurų kyšio, o nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ar nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. ir vėliau neva reikalavo 45 000 Lt kyšio. Tai paneigia ir kiti aukščiau ir žemiau nurodyti duomenys, tačiau šališkas teismas skundžiamame nuosprendyje jo parodymus visiškai nepagrįstai ir neargumentuotai įvertino tik kaip gynybinę taktiką bei neva savotišką manipuliavimą surinktais duomenimis, o A. B., kuris buvo teistas keturis kartus, daugiausiai už sukčiavimą, kaip pripažino jis pats ir liudytojas, buvęs STT pareigūnas S. P., anksčiau turėjo kontaktus su STT ir būtent su S. P. bei jau anksčiau buvo kartu inicijavę panašiomis aplinkybėmis prekybos poveikiu bylą buvusio LKPB pareigūno S. U. atžvilgiu, taip pat susijusią su A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos tema, kuris savo meistriškumą meluojant parodė ir nusikalstamos veikos imitavimo metu, kuris iš esmės suinteresuotas šioje byloje, nes bendradarbiavimas su ikiteisminio tyrimo institucijomis jam neabejotinai padėjo prieš laiką išeiti į laisvę, prieštaringus parodymus, net neatitinkančius atgaline data sukurtiems KŽTB duomenims, jų tarpe STT Vilniaus valdybos pareigūnų V. K. ir S. P. tarnybiniams pranešimams, ir jų parodymams teisme, nepagrįstai įvertino kaip nuoseklius. Teismas nepagrįstai remdamasis tokiais liudytojo A. B. parodymais, liudytojų V. K. ir S. P. parodymais padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad tiek liudytojo A. B., tiek liudytojų S. P., V. K. parodymais neva nustatyta, kad jis, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, kad minėtų liudytojų parodymai neva patvirtina, kad jo reikalaujamo kyšio suma neva buvo nurodoma tiek 10 000 Eur, tiek 45 000 Lt. Taigi šie KŽTB ir kiti dokumentai, liudytojų A. B., S. P. ir V. K. apklausų duomenys, priešingai skundžiamo teismo nuosprendžio išvadai, nepatvirtino, kad buvo faktinis pagrindas 2013-09-09 sankcionuoti, pradėti ir atlikti apelianto atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus ir ypač NVIV.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio ar nuo 2013 rugsėjo mėnesio iki 2013 gruodžio 9 d. atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo, ikiteisminis tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, ne tik patvirtinančių faktinį NVI veiksmų sankcionavimo ir atlikimo pagrindą, bet tuo pačiu ir kaltinimą bei nuosprendį, kad jis 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki KŽTB pradėjimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo iš A. B. pareikalavo 10 000 eurų (34 500 litų) kyšio žadėdamas neva paveikti (duomenys neskelbtini)prokurorus, kad šie pritartų A. B. lygtiniam paleidimui. Minėtuose KŽTB dokumentuose nurodyta, kad jis neva žadėjo ir galėjo paveikti ne prokurorus, o Vilniaus miesto apylinkės teisėjus. Nepasitvirtino ir tokios apelianto reikalautos sumos perdavimo laikas - rugsėjo mėnesio pabaiga ar rugsėjo 27 d. A. B. su juo niekada nekalbėjo apie tokią sumą – 10 000 eurų, o apeliantas iki 2013 m. lapkričio 27 d. pokalbio su O. B. automobilyje prie PPC „(duomenys neskelbtini)“ apskritai su A. B. nekalbėjo apie kokias nors konkrečias pinigų sumas.

Taip pat apeliantas teigia, jog jam nepagrįstai inkriminuotas ir 45 000 Lt kyšio tariamas reikalavimas iš A. B. 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. lapkričio 27 d. laikotarpiu. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad apie tai, jog jis reikalavo būtent tokių sumų (10 000 Eur ir 45 000 Lt), nurodė ne tik liudytojas A. B., kuris vėliau informaciją perteikė STT pareigūnams, bei pokalbis apie 45 000 Lt buvo užfiksuotas ir atliekant Kriminalinės žvalgybos veiksmus, naudojant technines priemones specialia tvarka, nors iš tikrųjų provokacinio pobūdžio kalbas 2013 m. rugsėjo 22 d., bandydamas apeliantą įtraukti į pokalbį apie jo parašytą skaičių „45“ (galimai 45 000 Lt) ir pasakytus skaičių „20+25”, savo iniciatyva dėstė A. B., kai nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. išleistas išvykti iš Vilniaus pataisos namų neva į namus (2 t., b. 1. 186-194), jo iniciatyva pasiūlė susitikti 2013 m. rugsėjo 22 d. PPC „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo pristatytas STT Vilniaus valdybos pareigūnės O. B., koordinuojant STT Vilniaus valdybos pareigūnui S. P.. Be to, tas pokalbis buvo fiksuotas technines priemones panaudojant ne specialiąja tvarka, kaip teigia teismas, o bendra tvarka (2014 m. balandžio 2 d. KŽV atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. 1. 104-110). A. B. bandė apeliantui siūlyti kaip paramą (duomenys neskelbtini), galimai ir 45 000 Lt, staiga pokalbio metu užrašydamas skaičių ant popieriaus lapo, kuriame jų pokalbio metu buvo braižoma korupcinė schema, padarytas užrašas apie „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės akcininką R. L.. Jokių duomenų, kad apeliantas reikalavo ir būtent tokio kyšio, ar net pažadėjo, susitarė priimti tokį kyšį iš to garso įrašo negalima daryti. Galima suprasti, kad jis net nesuvokė to skaičiaus, klausė, kas tai, ar po kablelio, ir net pradėjus ikiteisminį tyrimą spėliojo kas išplėšė dalį to popieriaus lapo, galvojo, kad tai padarė STT pareigūnai kratos metu, rašė dėl to skundą prokurorui ir tik kai ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu tyrėja jam pateikė ir apklausė dėl 2013 m. rugsėjo 22 d. padaryto PCC ,„(duomenys neskelbtini)“ pokalbio su A. B. garso įrašo, prisiminė, kad tą skaičių savo iniciatyva, kai buvo kalbama apie korupcines schemas, informacijos šaltinius, užrašė A. B., po to, maskuodamas kyšio provokaciją, tą teksto dalį išplėšė. Pagal kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir garso įrašą jis nesiūlė sudeginti to popieriaus lapo ar išplėtos jo dalies, kaip kad ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas A. B.. 45 000 Lt suma jo niekada nebuvo minima kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu fiksuotų jo ir A. B. pokalbių metu.

Teismas skundžiamame nuosprendyje apelianto parodymus nepagrįstai įvertinęs kaip manipuliaciją duomenimis, o A. B. parodymus kaip neva nuoseklius, neteisingai intepretuodamas duomenis, nepagrįstai nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 22 d. PPC „(duomenys neskelbtini)“ jis neva tęsė pokalbį apie galimą paramą (duomenys neskelbtini), kurios dydis 45 000 Lt ir šis pokalbis neva patvirtina, kad apie tokią sumą jau buvo kalbėta ir anksčiau, ką buvo nurodęs ir liudytojas A. B. tiek bendraudamas su STT pareigūnais, tiek duodamas parodymus teisme. Teismas nepagrįstai ignoravo A. B. melagingus parodymus teisiamajame posėdyje, nurodytus ir skundžiamame nuosprendyje, kad apeliantas pinigų sumą neva nurodė to paties pokalbio 2013 m. rugsėjo 22 d. susitikimo PCC „(duomenys neskelbtini)“ metu, o po to jis neva pasitikslinęs, tą sumą užrašydamas ant lapelio skaičius „45“. Tačiau to pokalbio metu apeliantas visiškai neminėjo jokios pinigų sumos, kas atsispindi ir KŽV atlikimo protokole ir pokalbio garso įraše, o jas minėjo tik A. B.. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, selektyviai atrinko duomenis ir nepagrįstai juos interpretavo apkaltinamąja linkme. Teismas nuosprendyje nepaminėjo, kad minėto 2013 m. rugsėjo 22 d. susitikimo PPC „(duomenys neskelbtini)“ ir pokalbio metu A. B. dar kartą bandė siūlyti apeliantui pinigus, išprovokuoti kalbėti apie pinigus (pokalbis nuo 2:05:30 val.). Tas pokalbis, užfiksuotas garso įraše STT pareigūnų sąmoningai nebuvo įtrauktas į 2014 m. balandžio 2 d. KŽV atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį. A. B. pokalbio dėl galimo apelianto tarpininkavimo prieš (duomenys neskelbtini), prašė, kad apeliantas jam sakytų „tu man skolingas“, „tu man sakyk 20+25”. To pokalbio garso įrašas buvo išklausytas ir teisiamajame posėdyje, tačiau teismas to pokalbio dalies turinio nuosprendyje šališkai nenurodė ir neaptarė.

Tame pačiame 2014 m. balandžio 2 d. KŽV atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nefiksuotas pokalbis (pokalbio garso įrašas nuo 2:30:00 val.), tačiau jo garso įrašas išklausytas teisiamajame posėdyje, kurį nuosprendyje ignoravo šališkas teismas, kai A. B., pasitraukęs iš pokalbio vietos skambino Sauliui (galimai STT pareigūnui S. P.) ir pasakė, kad „jis neina prie temos“. Tokiu būdu akivaizdu, kad jis nepasidavė provokacijai dėl tariamo 45000 Lt kyšio reikalavimo, todėl vėliau vėl buvo organizuojamos nuteistojo A. B. atostogos, jo išvykimas iš pataisos namų ir būtent jo, o ne apelianto siūlymu inicijuojami susitikimai PPC „(duomenys neskelbtini)“. Išsiskiriant A. B. vėl siūlė „paramą“, kas užfiksuota pokalbio garso įraše, bet nefiksuota KŽV atlikimo protokole.

2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbis su A. B. PPC „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo kalbama apie pinigus, paramą, tik iš dalies užfiksuotas KŽV atlikimo protokole, o taip pat ir to pokalbio garso įraše reikšmingas tuo, kad apeliantas neprovokavo, nereikalavo kyšio sau ar paramos (duomenys neskelbtini), o paramą, kurią suprato kaip kyšį, siūlė pagal teisėsaugos institucijos užduotį veikiantis asmuo - sankcionuotų NVI veiksmų dalyvis A. B., ką draudžia BK 226 straipsnio 6 dalis, ką neteisėtai leido prokuroro sankcionuotas 2013 m. rugsėjo 9 d. teikimas dėl NVIV imitavimo. Taigi šio nepavykusio kriminalinės žvalgybos subjektams susitikimo, pokalbio ir dirbtinės aktyvios provokacinio pobūdžio veiklos tikslas buvo išprovokuoti apeliantą pažadėti priimti 45 000 Lt kyšį arba įtraukti jį kalbėti apie neva anksčiau buvusį tokio dydžio kyšio reikalavimą. Šis pokalbis, kaip ir kiti fiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu pokalbiai, taip pat atskleidė, kad jis ėmėsi padėti A. B. jo lygtinio paleidimo klausimu jo paties prašymu tik nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio antrosios pusės, kai jis pats pasisiūlė parašyti ir rašė skundą Seimo kontrolieriui apie nuteistųjų įdarbinimo problemas, siekdamas gauti iš A. B. ir jo pažįstamų informacijos apie korupcinio pobūdžio pažeidimus, piktnaudžiavimus, negeroves Kalėjimų departamento sistemoje, (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėje prie pataisos namų, susipažinti su tokios informacijos galimu svarbiu šaltiniu, minėtu A. B., - įmonių grupės ,„(duomenys neskelbtini)“ akcininku R. L., nors, kaip seka ir iš paties liudytojų A. B. ir S. P. parodymų, A. B. apeliantui nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2013 m. gruodžio mėnesio pradžios teikė kartu STT pareigūnais sukurtas blefuojančias legendas apie galimą tokį ir tokios informacijos šaltinį, tikslu, kad apeliantas imtųsi jam padėti jo lygtinio paleidimo klausimu ir kad įtrauktų apeliantą į pokalbius apie pinigus, paramą.

Šališkas pirmosios instancijos teismas tokių pokalbio dalies, nors tai taip pat atspindėjo STT Vilniaus valdybos pareigūnų ir NVIV dalyvio A. B. sukurtas dirbtinio pobūdžio provokacines situacijas įtraukiant apeliantą į tariamą prekybos poveikiu nusikalstamą veiką, kurios jis bent iki 2013 m. rugsėjo 19 d. – 2013 m. rugsėjo 22 d. nedarė ir visiškai iki tol nesirengė daryti, nuosprendyje visiškai nemini ir nevertina. Taigi kaltinimas ir pirmosios instancijos nuosprendis, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. lapkričio 27 d. apeliantas reikalavo 45 000 Lt dydžio kyšio ir net, kad susitarė ar pažadėjo priimti tokio dydžio kyšį ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, nepagrįstas jokiais pakankamais, teisėtai gautais, neginčijamais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnų parengti ir (duomenys neskelbtini)ONKT skyriaus prokurorų sankcionuoti visi keturi 2013 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. spalio 31 d. teikimai dėl nusikalstamų veikų imitavimo leido atlikti nusikalstamus provokacinio pobūdžio veiksmus. Jais buvo leista su teisėsaugos institucijos žinia ne tik pažadėti duoti ar duoti reikalaujamą ar provokuojamą kyšį, bet ir jį pasiūlyti ar susitarti dėl jo davimo. Tokie veiksmai yra ne tik provokacinio pobūdžio, bet, atsižvelgiant į BK 226 straipsnio 6 dalies ir 227 straipsnio 5 dalies nuostatas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, jeigu kyšį jis tik pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia (t. y. kai jo buvo reikalaujama ar jis buvo provokuojamas). Su teisėsaugos institucija bendradarbiaujantis vykdantis jos užduotį asmuo negali imtis vienašališkos iniciatyvos - siūlyti kyšį, ar tartis dėl jo davimo. Jis gali tik pažadėti duoti reikalaujamą kyšį ir jį duoti. Teismas skundžiamame nuosprendyje mini, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. pokalbio metu su A. B. apeliantas pažadėjo priimti kyšį. Tai reikštų, kad NVIM dalyvis jį apeliantui siūlė, kas traktuojama kaip provokacija.

Apeliantas teigia, kad pirmojo jo susitikimo su A. B. 2013 m. rugsėjo 22 d. reikšminga aplinkybė yra ta, kad šio susitikimo metu epizodiškai dalyvavo jam pristatyta kaip A. B. žmona NVIV atliekanti STT pareigūnė O. B.. Apeliantas nurodo, kad jo pokalbis su pareigūne STT pareigūnų nefiksuotas sąmoningai. Iš kavinės laikinai išėjus A. B., kuris fiksavo pokalbius su apeliantu, darė garso įrašus, jis su O. B. apsikeitė telefonų numeriais. Tuo metu pirmą kartą jam matyta ir anksčiau nepažinota O. B. pirmą kartą davė kaip savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliantas davė savo asmeninio MRT telefono Nr.8 655 44999, kuriais jie vėliau ir bendravo, kaip nustatyta KŽV atlikimo protokolais ir jo telefonų apžiūros ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. lapkričio 26 d., 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. gruodžio 6 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. protokolais. Ši aplinkybė reikšminga vertinant, ar jis galėjo iš kito mobiliojo ryšio telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini) į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 18 d. 14 val. išsiųsti SMS žinutę, kurios turinys: „Pirmadienį 201t. Man nerašyk. Paskambinsiu“. Pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis telefoną su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) STT pareigūnei O. B. nenustatytu laiku perdavė S. P.. 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu STT pareigūnė O. B. sutiko, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. būtų STT vykdoma neva jos mobilaus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolė. Ji sankcionuota Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) KF, nenurodant koks O. B. telefono abonento numeris bus kontroliuojamas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. Minėta SIM kortelė ikiteisminio tyrimo metu neapžiūrėta. Liudytojas S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą SIM kortelę sunaikino. Teismui apžiūrėjus STT Vilniaus valdybos pateiktą MRT aparatą, joje aptariamos SMS žinutės nebuvo.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi sankcionavo STT pareigūnų slaptą patekimą į S. A. darbo vietą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. Ir pats NVIV dalyvis A. B. laisvai lankėsi be sargybos Vilniaus pataisos namų administracijos pastate, kur buvo ir (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini) tarnybinės patalpos, apelianto darbo kabinetas. Vilniaus pataisos namų direktorius A. I. teismui 2015 m. rugpjūčio 7 d. rašte net nurodė, kad įėjimas į įstaigos administracinį pastatą nesaugomas, į jį gali patekti bet kas. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo gynėjas teismui pateikė antstolio surašytą protokolą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kad SMS žinutę galima išsiųsti į mobiliojo ryšio telefoną per elektroninių ryšių operatorių ir kompiuteriu. Minėtos SMS žinutės apeliantas nesiuntė ir nerašė, ir ji galimai visiškai nebuvo siunčiama iš jo tarnybinio telefono.

Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendyje išdėstytuose O. B. parodymuose teisingai nurodyta, kad minėto 2013 m. rugsėjo 22 d. dienos susitikimo metu apeliantui buvo nurodytas jos telefono numeris. O. B. teisme pirmiausiai parodė, kad SMS žinutę gavo iš apelianto po pirmojo susitikimo su manimi PPC „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. po 2013 m. rugsėjo 22 d.), tačiau teismo nuosprendyje nurodytas tik jos vėlesnis patvirtinimas, kad SMS žinutę ji galimai gavo 2013 m. rugsėjo 18 d. ir tik teismo pridėtas teiginys, iš tikrųjų nefiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, kad tą žinutę ji neva gavo iš apelianto.

Teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai tuos duomenis - liudytojų O. B., S. P. parodymus apie SMS žinutę dėstė kaip nuteistojo kaltės įrodymus, taip pat pripažino tinkamais įrodymais duomenis, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 18 d. iš S. A. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)į O. B. naudojamo telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Pirmadienį 201t. Man nerašyk. Paskambinsiu“, o nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje prieštaringai nurodė, kad teismas negali kategoriškai teigti, jog tokie veiksmai buvo atlikti, nes SMS žinutės turinys savalaikiai ir tinkamai nebuvo užfiksuotas. Nors pradžioje teismas nurodė, kad negali teigti, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti, kitu sakiniu prieštaringai teigia, kad tokie veiksmai lyg ir buvo atlikti, tik SMS žinutės turinys nebuvo tinkamai užfiksuotas. Tuo tarpu BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teismas neva analizavo ir S. P. 2013 m. spalio 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2013 m. spalio 22 d. apie 16.15 val. S. A. laiptinėje A. B. numetė popieriaus lapelį su tekstu ;„Iki savaitgalio paruošk 20 000 Lt. Apie tai pats nekalbėk, pats viską pasakysiu. Suplėšyk“ (1 t., b. 1. 17). Pareigūno S. P. 2013 m. spalio 24 d. pranešime apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad aptariamą raštelį apeliantas numetė 2013 m. spalio 22 d. apie 16:15 val. Tačiau 2013 m. spalio 22 d. A. B. 14 val. lankėsi jo darbo kabinete, jie kalbėjosi iki 14 val. 04 min. (2013 m. balandžio 2 d. KŽV atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nebuvo jokios kalbos apie kokius nors pinigus, nors bendravo laisvai. Apeliantas parodė, kad tą dieną iki 16 val. išvyko iš savo darbovietės, atsižymėjo registracijos žurnale apie išvykimą ir lankėsi pas A. Š. sveikinti jo su gimtadieniu. Tokią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas A. Š.. Teismas išdėstė liudytojo A. Š. parodymus, kurių nelygino su kitais duomenimis. Pagal gynybos prašymą teismas užklausė VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsakė, kad 2013 m. registracijos žurnalas, kuriame darbuotojai atsižymėdavo apie išvykimą iš darbo vietos, neišsaugotas. Tokia aplinkybė vertintina jo naudai. Iš apelianto darbo kabineto buvo paimta užrašų knyga (kalendorius), kurioje yra atžyma, kad A. Š. gimtadienis 2013 m. spalio 23 d. ir apeliantas rengiasi pirkti brendį „Tores“ (1 t., b. 1. 163).

Tik pagal jo ir gynėjo prašymą ikiteisminio tyrimo metu bandyta tirti tą raštelį. Tik 2014-10-28 apžiūrėjus tą lapelį, pasitelkus LTEC specialistę, paaiškėjo, kad lapelis yra spausdinto lapelio kopija. Tekstas, nuo kurio buvo kopijuojama, buvo išspausdintas rašaliniu spausdinimo aparatu, o nukopijuotas lazerinio spausdinimo aparatu. Tuo tarpu apelianto gyvenamojoje vietoje ir darbe paimti spausdintuvai negalėjo būti panaudoti išspausdinant ar padarant lapelio kopiją, kadangi jie lazeriniai spausdintuvai, o ne daugiafunkciniai aparatai (1 t., b. 1. 18-20.). Tai profesionalus darbas, apeliantas neturėjo tiek išmanumo. Tokio teksto, kuris išdėstytas aptariamame lapelyje, nerasta paimtuose kratų metu jo darbo vietoje ir namuose kompiuteriuose. Teismas nuosprendyje ir pats teigia, kad lyg ir nenustatyta raštelio autorystė. Taigi teismas ir vėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apibendrinus duomenis, susijusius su apelianto neva siųsta 2013 m. rugsėjo 18 d. SMS žinute ir tariamai 2013 m. spalio 22 d. numestu rašteliu, kuriais nurodytu laiku jis neva reikalavo 20 000 Lt kyšio ar piniginės paramos Centrui, šie tariamo kyšio reikalavimo tariami įrodymai buvo sukurti dirbtinai, siekiant sudaryti tariamą faktinį pagrindą sankcionuoti 2013 m. spalio 31 d. NVIV ir todėl visi tolesni kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatai, duomenys, neva įrodantys jo kaltę negalėjo būti teismo pripažinti įrodymais, nes neatitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, kadangi gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, neteisėtais būdais, panaudojus provokaciją, neteisėtai ir nepagrįstai sankcionavus ir pradėjus bei atlikus NVIV. Po 2013 m. spalio 31 d. atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatai, NVIV taikymo rezultatai neteisėti, nes nebuvo galima teisėtai sankcionuoti antrąjį kartą NVIV, nes nebuvo pagrindo sankcionuoti pirmuosius NVIV ir jų taikymo rezultatai negalėjo būti faktiniu pagrindu naujų teikimų dėl NVIV sankcionavimo.

Skunde nurodoma, jog išanalizavus bylos duomenis galima teigti, kad tik nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. ir ypač 2013 m. spalio 25 d. dienai STT pareigūnams per A. B. provokaciniais veiksmais - pakartotinai ir primygtinai A. B. siūlant piniginę paramą (duomenys neskelbtini), be to, nebuvus faktinio pagrindo sankcionuoti 2013 m. rugsėjo 9 d. teikimą dėl NVIV atlikimo, pavyko įtraukti apeliantą į piniginės paramos (duomenys neskelbtini) temą.

Vėlesnių – 2013 m. spalio mėnesį susutikimų su A. B. metu šis atkakliai siekė pinigus įsiūlyti ir perduoti apeliantui asmeniškai kaip kyšį bei vengė, kad pinigai būtų pervesti pavedimu (duomenys neskelbtini). Be to, sumas nustatinėjo ir įvardindavo A. B..

Visuose pokalbių garso įrašuose užfiksuota, kad iniciatyvą kalbėti apie pinigus, paramą rodė A. B., o apelianto pagrindinis susidomėjimas ir iniciatyva nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. pasireiškė tuo, kad jis prašė, jog A. B. kaip nors jį suvestų su „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės akcininku R. L., kad gautų informacijos apie buvusių Kalėjimų departamento, (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų vadovų galimas korupcines veikas (Lukiškių TI iškėlimo konkursą, kitus pirkimus, dokumentų klastojimus ir kt.), piktnaudžiavimus.

Apeliantas nurodo, kad akivaizdu, jog jis tikrai nesiekė turtinės naudos, neteisėto nepagrįsto atlygio sau (kyšio). Jis visą laiką nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. kalbėjo, kad pinigus (duomenys neskelbtini) galėtų pervesti S. B. surastas juridinis ar fizinis asmuo (kad iš fizinių asmenų (duomenys neskelbtini) nepriima paramos jis tuo metu nežinojo). Tai sužinojo tik iš liudytojos O. K. parodymų teisme. Jam A. B. 2015 m. spalio 25 d. siūlė pinigus paimti pačiam, tačiau apeliantas jų tada neėmė. Kai A. B. užvesdavo kalbą apie pinigus, jis tą pokalbį vis atidėdavo, nes jam reikėjo tuo klausimu pasitarti su (duomenys neskelbtini) direktore O. K.. Tai rodo, kad jis tikrai nesiekė pinigus paimti savo naudai kaip kyšį. Ir kai A. B. to nesuorganizavo, visaip išsisukinėjo 2013 m. lapkričio 27 d. apeliantas neapgalvotai ryžosi pinigus, jo suvokimu ir pagal jo tikslą skirtus kaip parama (duomenys neskelbtini), paimti, išduodamas vekselį. Jis tuo metu nesuvokė vekselio esmės, nes 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. vekselius, jo išduotus O. B., pasiliko sau. Jis norėjo turėti dokumentą, pateiktiną (duomenys neskelbtini), patvirtinantį iš ko gavo paramai Centrui skirtus pinigus. Galbūt formaliai prekybos poveikiu sudėties požymius rodo kalbos apie tai, kad, nepasisekus lygtinio paleidimo klausimui, pinigai bus grąžinti, rodančios, kad tai lyg atlygis už pažadą paveikti (duomenys neskelbtini)prokurorus, kad šie pritartų A. B. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos, bet apie tą pinigų galimą grąžinimą taip pat pirmasis kabėjo A. B., klausdamas ar pinigai už lygtinį paleidimą ir ar jie bus grąžinti nesėkmės atveju. Aišku, kad jis pagal teisėsaugos institucijos pareigūnų užduotį stengėsi kalbą kreipti taip, kad būtų formuojami nusikalstamos veikos, prekybos poveikiu, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 ar 4 dalių, sudėties požymiai.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iki NVIV sankcionavimo 2013 m. rugsėjo 9 d. ir vėliau iš jo pusės nebuvo jokio reikalavimo duoti kyšį, o būtent NVIM dalyvis A. B. aktyviai siūlė paramą ir nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. išprovokavo jį įsitraukti į tos piniginės paramos (duomenys neskelbtini) temą ir galimai daryti nusikalstamą veiką, kurios iki NVIV sankcionavimo 2013 m. rugsėjo 9 d. apeliantas nedarė ir nesirengė daryti.

Taip pat apeliaciniame skunde akcentuoja pokalbius su (duomenys neskelbtini) direktore O. K.. Nurodo, jog kadangi nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. A. B. atkakliai siūlė piniginę paramą (duomenys neskelbtini), todėl apeliantas 2013 m. lapkričio 7 d., turėdamas omenyje A. B. pasiūlymus ir ankstesnį O. K. teiginį, kad reikia rėmėjų, O. K. teiravosi ar centrui reikia rėmimo. O. K. atsakė, kad reikia. (2013 m. balandžio 2 d. KŽV atlikimo protokolas Nr.S6-14-28). Ir šios aplinkybės, anot apelianto, rodo, kad pradžioje jis tik tarpininkavo, kad (duomenys neskelbtini) nagrinėtų A. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo ir tik po A. B. atkaklios piniginės paramos siūlymo, teiravosi O. K. dėl rėmėjų poreikio. Apeliantas teigia, kad šios aplinkybės rodo, jog jis centro piniginio rėmimo klausimu buvo išprovokuotas NVIV dalyvio A. B. nuo 2013 m rugsėjo mėnesio antrosios pusės. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad jis neketino pinigų, įsiūlytų A. B. ir perduotų O. B., pasiimti savo naudai kaip atlygio (kyšio) už pagalbą A. B. - už tarpininkavimą centre ar prokuratūroje per centrą dėl jo lygtinio paleidimo, o ketino perduoti ar pervesti centrui per kokią nors įmonę kaip paramą. 2013 m. gruodžio 6 d. jis skambino telefonu O. K., tarėsi su ja dėl susitikimo, norėjo su ja aptarti kaip (duomenys neskelbtini) perduoti paramą, tačiau susitikti taip ir nepavyko. Tarp pirmosios ir antrosios 10 000 Lt sumos gavimo iš O. B. buvo trumpas laiko tarpas, todėl apeliantas nesuspėjo su O. K. aptarti dėl pinigų perdavimo Centrui būdo, o 2013 m. gruodžio 9 d. buvo sulaikytas. Jis atkreipia dėmesį į teisėsaugos institucijos pareigūnų provokacinį aktyvumą, veiksmų dirbtinumą - nelaukta ir nestebėta, ką jis darys su pinigais - ar juos perves ar perduos centrui. 2013 m. gruodžio 9 d. buvo nedelsiant sulaikytas, nes buvo pasiektas tikslas būtent jam įduoti pinigus grynaisiais į rankas ir būtent jį apkaltinti prekyba poveikiu.

Skunde taip pat nurodoma, jog pats pinigų perdavimo laikas ir būdas per du kartus taip pat yra dirbtinio, provokacinio pobūdžio, siekus specialiai sukurti dirbtinius jo tariamos kaltės įrodymus. Teisiamajame posėdyje liudytojas, buvęs STT pareigūnas S. P., paklaustas kodėl pinigai – 20 000 Lt jam buvo perduoti per du kartus, atsakė, kad tai buvo padaryta taktiniais sumetimais. Liudytoja O. B. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad „buvo gautas nurodymas pinigus perduoti per du kartus“. Tai dirbtinė specialiai STT pareigūnų sukurta imitacija ir provokacija, siekus dirbtinai suformuoti kaltinimą neva jis reikalavo ir priėmė savo naudai 10 000 Lt kyšį už tai, kad pažadėjo paveikti prokurorus, kad šie teiktų teigiamą atsiliepimą teismui nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo klausimu, o kitos kyšio dalies – 10 000 Lt neva reikalavo ir ją priėmė žadėdamas paveikti prokurorus, kad šie neskustų teismo nutarties dėl A. B. lygtinio paleidimo. Provokacinį tokios veikos pobūdį ir liudytojo A. B. parodymų neobjektyvumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kai apeliantas 2013 m. lapkričio 27 d. negavo 20 000 Lt, jo klausė, ar jis apelianto neapgaus ir pasakė, lyg pagrasino, „gal reikia sustabdyti procesą“ (nuosprendžio 5 lapas, 1 pastraipa). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje esančiame 2014 m. balandžio 2 d. KŽV atlikimo protokole Nr. S6 -14- 27, kuriame užfiksuotas apelianto ir A. B. paskutinysis 2013 m. gruodžio 3 d. pokalbis ir to pokalbio garso įraše tokio jo grasinimo nėra užfiksuota.

Kadangi pagal STT pareigūnų surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją jau 2013 m. lapkričio 27 d. dienai neva buvo užfiksuota, kad apeliantas reikalavo 20 000 Lt kyšio ir jį neva kėsinosi priimti savo naudai nurodytą dieną, t. y. paaiškėjo nusikalstamos veikos požymiai, todėl pagal KŽĮ 8 straipsnio 3 dalį ir BPK 171 straipsnio 1 dalies reikalavimus ikiteisminio tyrimo įstaiga turėjo tuojau pat pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau kriminalinės žvalgybos tyrimas nepagrįstai buvo tęsiamas iki 2013 m. gruodžio 9 d., siekiant „taktiniais sumetimais“ pasunkinti galimą kaltinimą apeliantui.

Apeliaciniame skunde S. A. taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis teikė pats savo vardu arba per kitus asmenis, ar anonimiškai skundus apie korupcinio pobūdžio veikas, piktnaudžiavimus, įvairius pažeidimus Kalėjimų departamento sistemoje ir (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėje prie pataisos namų, buvo labai suinteresuotas apie tai gauti informaciją, taip pat ir per A. B.. STT pasinaudodami šia apelianto veikla, polinkiu, nuostatomis ir įvykdė kyšio, prekybos poveikiu nusikaltimo provokaciją, prieš jį nukreipdami su jais jau iš anksčiau bendradarbiaujantį A. B., kuris, kaip pats pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, pats asmeniškai visiškai nebuvo suinteresuotas rašyti skundo Seimo kontrolieriui, duoti interviu žiniasklaidos atstovams apie nuteistųjų darbo sąlygas.

Kaltinimas ir teismas nepagrįstai bando pavaizduoti situaciją, kad neva apeliantas pats pasisiūlė padėti nuteistajam A. B. jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimu ir po to už tai pareikalavo kyšio, nors tai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu neužfiksuota. Priešingai, pirmiau A. B. pagal STT pareigūnų užduotį apsimetė ir pasisiūlė, kad kartu su apeliantu teiks skundus dėl nuteistųjų darbo sąlygų, po to pasiekęs artimesnio su juo bendravimo, pradėjo guostis dėl savo lygtinio paleidimo problemų, prašė apelianto kokiu nors būdu jam padėti. Taigi, vienas iš aktyvios provokacijos elementų - ne apelianto siūlymas, o būtent A. B. apsimestinis prašymas, kad jam tariamai reikalinga apelianto pagalba dėl jo lygtinio paleidimo. Teismas skundžiamame nuosprendyje remdamasis vien tik A. B. parodymais teigia, kad tai apeliantas pasiūlė A. B. padėti išspręsti jo lygtinio paleidimo klausimą teigiamai, nurodo, kad kažkodėl teismas keturis kartus teisto, iš jų tris kartus dėl sukčiavimo, asmens parodymus laikė patikimesniais už pirmą kartą teisiamo asmens parodymus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad šiame procese jam sunku įrodyti, kad STT pareigūnų ir NVIV dalyvių provokacija prieš jį yra galimas Kalėjimų departamento, Vilniaus pataisos namų, (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų buvusių vadovų inspiruotas kerštas dėl jo skundų. Tačiau nusivylimą apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo teisingumu, nešališkumą rodo ta aplinkybė, kad nuosprendyje nurodyta, jog skundai buvo rašomi tik tuo metu, kai jau buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, nors liudytojai D. K., O. K. ir I. Š. patvirtino, kad tie skundai buvo rašomi ir teikiami anksčiau, apeliantas pateikė į bylą ir dalį anksčiau rašytų skundų kopijų. Dalis šių skundų buvo parašyti kaip tik prieš pat pradedant prieš jį kriminalinės žvalgybos tyrimą. Liudytojo D. K. parodymai ir apelianto teismui pateiktas jo laiškas patvirtino, kad po kriminalinės žvalgybos tyrimo prieš jį pradėjimo, prieš pat 2013-09-09 NVIM sankcionavimą jam buvo nurodyta nutraukti skundų rašymą, bendravimą su apeliantu, užsiminus apie specialiųjų tarnybų panaudojimą prieš jį.

Teismo neatidumą patvirtina ir tokia jo nurodoma aplinkybė, jog teismo posėdžio metu neva buvo išanalizuoti Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. 1 . 2-11) ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 166-175), kuriuose užfiksuota pinigų apžiūra neva prieš jų perdavimą apeliantui. Galimai teismas sąmoningai nenurodė tų apžiūros protokolų surašymo datų. Nors pirmą kartą 10 000 Lt O. B. apeliantui buvo perduoti 2013 m. lapkričio 27 d., jų apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) STT KŽS vyr specialistės J. K. surašytas 2014 m. gegužės 13 d., nurodant, kad pinigai buvo apžiūrėti neva 2013 m. lapkričio 27 d. ir jų apžiūros dalyvis buvo STT Vilniaus valdybos KŽS specialistas S. P. (jo parašo protokole nėra), kuris pats teisme parodė, kad STT nebedirba nuo 2014 m. balandžio 7 d. 2013 m. gruodžio 9 d. apeliantui perduoti pinigai buvo apžiūrėti surašant 2013 m. gruodžio 3 d. KŽV atlikimo protokolą Nr. S6-14- 20, kurį pasirašė KŽS vyr. specialistas S. P.. Apeliantas nurodo, jog akivaizdu, kad 2013 m. lapkričio 27 d. jam perduoti pinigai prieš jų perdavimą nebuvo apžiūrėti. Yra ir kitų KŽV atlikimo protokolų surašymo klaidų, neaiškumų, keliančių abejonių dėl tų protokolų pripažinimo įrodymų šaltiniais pagrįstumo. Dalyje KŽV atlikimo protokolų, surašytų dėl veiksmų, atliktų po 2013 m. spalio 31 d. ar surašytų po 2014 m. balandžio 7 d., nurodyta, kad jie atlikti ne 2013 m. spalio 31 d. sankcionuotų NVIV pagrindu, o 2013 m. rugsėjo 9 d. sankcionuotų NVIV pagrindu.

Apelianto manymu, Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą. Jie iš tikrųjų nesudaro vientisos ir nuoseklios grandinės. Jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, todėl jo atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Taip pat skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas netiksliai paskyrė pareigą neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo - nenustatė laiko, per kurį nuteistasis turėtų tokią pareigą vykdyti, kaip to reikalauja BK 75 straipsnio 4 dalis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis daug dėmesio skiria, jo manymu, teismo padarytiems baudžiamojo proceso pažeidimams, nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pažeidė atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo principą, nuosprendį grindė prielaidomis ir spėlionėmis, taip pat, anot apelianto, pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes yra nepagrįsti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese - įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat reikalaujama, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti tik patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį nuteistąjį, liudytojus, klausė pokalbių įrašus, perskaitė bei išvardijo dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, taip pat pridėjo prie baudžiamosios bylos nuteistojo bei jo gynėjo pateiktus dokumentus, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir S. A. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies bei kiti baudžiamojo proceso reikalavimai.

Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kolegija šį apeliacinio skundo teiginį taip pat atmeta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir S. A. nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Negalima laikyti teismo šališkumu niekuo nepagrįstą nuteistojo nuomonę, kad teismas įrodymus vertino subjektyviai, išvadas darė remdamasis prielaidomis. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikšti nušalinimus nebuvo varžoma, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali būti laikomas šališkumu.

Baudžiamojoje byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad S. A., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir priėmė dalį kyšio, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, to neneigia ir pats nuteistasis, nors ir prašo jį išteisinti, kad du kartus iš O. B. paėmė po 10 000 Lt (viso 20 000 Lt). Taip pat apeliaciniame skunde iš esmės jis neginčija ir to, kad žadėjo A. B. padėti jo lygtinio paleidimo klausimu. Apeliacinis skundas grindžiamas daugiausia pareigūnų tariamų įvairių pažeidimų darymu atliekant procesinius veiksmus, surašant dokumentus, liudytojų parodymų prieštaringumu bei neva jo atžvilgiu daryta provokacija. Taip pat nurodoma, kad STT pareigūnų ir NVIV dalyvių provokacija prieš jį yra galimas Kalėjimų departamento, Vilniaus pataisos namų, (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės prie pataisos namų buvusių vadovų kerštas jam dėl to, kad jis rašė skundus apie korupcinio pobūdžio veikas, piktnaudžiavimus ir įvairiu pažeidimus minėtose įstaigose. Visi šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Iš byloje esančių duomenų iš tiesų matyti, kad S. A. rašė skundus, įvairius raštus, nurodydamas Kalėjimų departamento sistemos pažeidimus, keldamas korupcinius klausimus ir pan., tačiau tai negali būti ir nėra susiję su jo padaryta nusikalstama veika. Be to, apie šias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Teismas nurodė, kad tiek paties nuteistojo, tiek liudytojų I. Š., D. K., O. K. parodymais nustatyta, kad S. A., dirbdamas pataisos namuose, kėlė klausimus dėl negerovių įkalinimo įstaigoje, rašė skundus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtent dėl tokios jo veiklos būtų pradėtas tyrimas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Kriminalinės žvalgybos bylos duomenys, kurie nustatyta tvarka išslaptinti, STT pareigūnų S. P., V. K. parodymai neginčijamai patvirtina, kad tiek skundų rašymas Seimo kontrolieriams, tiek žurnalistų pasitelkimas iškeliant pataisos įstaigoje egzistuojančias negerovės faktiškai vyko tuo pačiu metu kaip ir pokalbiai ir bendravimas su A. B. apie jo lygtinio paleidimo galimybes, galimą pagalbą iš įtakingų žmonių bei atsiskaitymą už šią paramą, įvardijant konkrečias pinigų sumas. Todėl teismas nurodė, jog Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš S. A. nebuvo pradėtas po jo skundų rašymo, o buvo pradėtas tada, kai A. B. pranešė apie reikalaujamus pinigus už pagalbą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Be to, ir apklausti liudytojai S. P. ir V. K. teisme parodė, kad jokio „užsakymo“ iš Kalėjimų departamento nebuvo, o tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš A. B.. Taigi šios nusikalstamos veikos tyrimas prasidėjo po A. B. pateiktos informacijos Specialiųjų tyrimų tarnybai, kurios pagrindu buvo pradėta Kriminalinės žvalgybos tyrimo byla.

Pats S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. B. susipažino 2013 m. rugsėjo pradžioje. Valstybės įmonėje Vilniaus pataisos namuose A. B. dirbo jau gerokai anksčiau, užeidavo, valydavo patalpas. A. B. pradėjo siūlyti savo paramą, sakė, kad jis turi daug informacijos apie nešvarius Kalėjimų departamento vadovų darbus, pataisos namų, Valstybės įmonės vadovų korupcinius ryšius su statybininkais ir kitais asmenimis. A. B. užsiminė, kad turi problemų dėl lygtinio paleidimo. Jis sakė duos ir kitos informacijos, prašė kažkokiu būdu padėti dėl lygtinio paleidimo. Kai A. B. paprašė paramos – jis pažadėjo pagalvoti. A. B. žinojo, kad jis (S. A.) turi ryšių su politikais, Nacionaliniu žmogaus teisių gynimo centru. Jokio pokalbio apie paramas, kontaktus rugpjūčio mėnesį su A. B. negalėjo būti. Pirmas kontaktas su A. B. įvyko grįžus po atostogų 2013 m. rugsėjo 16 d. A. B. kalbėjo kiek gali suteikti paramos, informacijos, guodėsi, kad yra betvarkė, turi problemų dėl lygtinio paleidimo, ar negalima padėti, gal kas patarpininkautų. Jis sakė, kad galės paremti. Paramą tiek A. B., tiek pats nuteistais suprato kaip informacijos suteikimą. Jis skambino O. K., klausė ar centras dar vykdo tą veiklą, kokia tvarka. Ji pasakė, kad vykdo. O. K. pati prasitarė, kad centrui reikia paramos. Su A. B. buvo sutarta susitikti Akropolyje. Susitikimas įvyko rugsėjo 22 d. Susitikimo metu kalbėjo apie skundą Seimo kontrolieriui, lygtinį paleidimą. A. B. kalbėjo, kad turi daug pažinčių kas gali suteikti informacijos. Pokalbio metu A. B. parašė ant lapelio skaičių „45“. Nuteistasis net nesupratęs ką tai reiškia. Nepaaiškino ir A. B.. Po kurio laiko prie jų prisijungė moteris, kurią A. B. pristatė kaip patikimą žmogų. Šio susitikimo metu A. B. „draugė“ jam ir davė savo kontaktinį telefono numerį. Iki tol jos numerio nežinojo, tad negalėjo siųsti ir jokios žinutės apie tariamai reikalaujamą pinigų sumą. Jis jokių pinigų iš nieko nereikalavo. A. B. turėjo galimybę pats atnešti pinigus, tad jam nebuvo jokios būtinybės siųsti žinutes kitam asmeniui. A. B. vis užsimindavo apie pinigus. Po pirmo susitikimo Akropolyje, pokalbiai daugiausia vyko pataisos namuose, dėl skundo rengimo, kurį A. B. turėjo galutinai išsiųsti Seimo kontrolieriui. Buvo susitikimas ir spalio 25 d. A. B. vis kreipdavo kalbą apie pinigus, paramą. Šio susitikimo metu A. B. sakė, kad 26 dieną važiuoja pas tėvą parsivežti pinigų. Pasakė, kad parsiveš 20 „štukių“, klausė kaip perduoti. Nuteistasis nurodė, kad darytų pavedimu centrui, pasakęs, kad duos sąskaitos numerį. Apie galimą paramą centrui jis kalbėjo ir su O. K., tačiau jokios konkrečios sumos aptartos nebuvo. Su O. K. aptarė ir raštą prokuratūrai dėl A. B. lygtinio paleidimo klausimo. Su A. B. buvo kalba kaip jis perduos paramą. Nuteistasis parodė, kad siūlė tai daryti pavedimu, tačiau jautė A. B. spaudimą priimti paramą grynais, o vėliau pačiam tvarkytis. Jis sutikęs dėl ko ir įvyko susitikimas su A. B. drauge (O. B.). Tai įvyko 2013 m. lapkričio 27 d. O. B. atvežė dalį pinigų. Kalba buvo apie 20 000 Lt. Vekselyje iš anksto jis buvo pažymėjęs 20 000 Lt. Vekselis buvo kaip garantinis raštas, kad pinigus jis ima ne sau, o kaip paramą pateiks Centrui. Susitikimo metu paaiškėjo, kad O. B. atvežė 10 000 Lt. Dėl to jis padarė pataisymą vekselyje. Vėlesnio pokalbio su A. B. metu pastarasis pasakė, kad likusi dalis bus perduota vėliau. Kai O. B. kitą kartą perdavė dar 10 000 Lt, jis buvo sulaikytas. Jis neturėjo galimybės perduoti tų pinigų Centrui. Tarp pirmo ir antro pinigų gavimo buvo laiko tarpas, bet per šį laikotarpį apie pinigų perdavimą jis su O. K. nekalbėjo. Jis tikrai nesiruošė imti sau jokių pinigų. Tokius nuteistojo parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nors apeliantas teigia, kad A. B. parodymai nenuoseklūs, tačiau kolegija nesutinka su tokiais jo teiginiais. A. B. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo vienodi, be to, jis juos patvirtino akistatos su S. A. metu. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, jis dirbo (duomenys neskelbtini) valstybinėje įmonėje. Liudytojas parodė, kad S. A. iš jo reikalavo kyšio už lygtinį paleidimą, tarpininkavimą, bandymą paveikti žmones. Paskutinis kreipimasis buvo 2013 m. rudenį. Žinojo, kad komisija priėmė sprendimą lygtinai paleisti. Kaip pasakė S. A., svarbiausia praeiti komisiją, o visą kitą sutvarkys jis. Su S. A. pradėjo bendrauti dar iki komisijos posėdžio. Pradžioje bendravimas vyko ne dėl lygtinio paleidimo. S. A. prašė, kad jis parašytų skundą nuo nuteistųjų, kad jie nepatenkinti darbo sąlygomis, apšmeižtų vadovybę (įmonės direktorių, pataisos namų direktorių, kalėjimo departamento direktorių). Raštą reikėjo nusiųsti Seimo kontrolei. S. A. sakė, kad konfliktuoja su įmonės direktorium, su vadovybe. Po to rašto parengimo S. A. pasakė, kad gali padėti dėl lygtinio paleidimo. Jis pasakė, kad duos šabloną kaip reikia surašyti kreipimąsi į žmogaus teisių centrą kuriam vadovauja A. S.. Jis sakė, kad kalbės su prokuratūra, bandys paveikti, kad prokuratūra būtų už dėl lygtinio paleidimo. Tik po to kai apkalbėjo raštus atsirado pinigai. S. A. jam pasakė, kad reikia 40 000 ar 45 000 Lt. Pinigai už lygtinį paleidimą, kad viską sutvarkys. S. A. prakalbus apie pinigus jis iš karto kreipėsi į STT skambučiu. STT pareigūnas atvažiavo į pataisos namus ir jis papasakojo visą situaciją. Buvo pradėtas tyrimas. Jis neprisimena su kuo iš STT pareigūnų bendravo, bet vėliau ėmė bendrauti su STT pareigūnu S. P.. Pastarasis daug kartų buvo atvykęs į pataisos namus. STT už bendradarbiavimą jam nieko nesiūlė. Jis tik pasakė, kad S. A. reikalauja kyšio. Kažkuriuo metu S. A. yra sakęs, kad pinigai bus kaip parama centrui. Atlikdamas bausmę jis būdavo paleidžiamas atostogų. Pirmų atostogų buvo išleistas iki pokalbių su STT. Antros atostogos buvo gal rugsėjo gale. Per antras atostogas jis jau ėjo susitikti su S. A.. Susitiko Akropolyje. Susitikimo metu kalbėjo įvairiomis temomis, tame tarpe ir apie jo lygtinį paleidimą. To susitikimo metu ėjo kalba ir apie pinigus. Pokalbio metu S. A. nurodė ir sumą. Liudytojas šią sumą pasitikslino užrašydamas ant lapelio. Lapelyje buvo skaičiai „45“. Pirma kalba apie pinigus buvo dar jam esant pataisos namuose. Buvo pasakyta atrodo 45 000. Iš pradžių buvo pasakyta 10 000 eurų, po to buvo patikslinta. Po pirmo pokalbio su STT darbuotojais sutiko su jais bendradarbiauti. Jis tapo slaptų veiksmų dalyviu. Jam buvo išaiškinta, jog jis negali S. A. provokuoti, buvo duota speciali technika. Liudytojas nurodė, kad pats asmeniškai S. A. pinigų neperdavė. Tai padarė STT pareigūnai. Jam žinoma, kad per du kartus buvo perduota 20 000 Lt. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai S. A. grįžo po susitikimo su pareigūne, perdavusia pinigus, jis klausė kodėl 10 000 Lt, o ne 20 000 Lt. Liudytojas atsakė, kad pradeda bijoti, kad kažkas gal nepavyks. Pasakė, kad kitus pinigus perduos vėliau. S. A. klausęs ar jo neapgaus, sakė gal reikia sustabdyti procesą. Kai teismas priėmė sprendimą paleisti, liudytojas pergyveno, kad prokuratūra neskųstų. S. A. ramino, kad viskas bus gerai. Buvo kalba apie tai, kad prokuratūra teismo sprendimo neskųs. S. A. jam buvo nurodęs paruošti 20 000 Lt. Jis suprato, kad pinigus duoda už lygtinį paleidimą. Kam konkrečiai skirti pinigai jam nebuvo žinoma.

Taigi liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad būtent nuteistasis pradėjo kalbą apie tai, kad gali padėti dėl lygtinio paleidimą. Už tai paprašė atitinkamos pinigų sumos. A. B. parodymus apie tai, kad kai iš jo buvo pareikalauta kyšio, ir dėl to jis susisiekė su STT pareigūnais, patvirtina liudytojų S. P. bei V. K. parodymai, kuriuos apeliaciniame skunde itin kritikuoja nuteistasis. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjas teikė prašymus, tame tarpe ir išklausyti pirmosios instancijos teisme darytą teisiamojo posėdžio protokolo garso įrašo dalį, kurioje apklausti liudytojai S. P. ir V. K., nes protokole nėra užfiksuoti gynėjo ir nuteistojo klausimai, kurie buvo užduoti liudytojams. Taip pat nurodė, kad šių liudytojų parodymai nesutampa nei tarpusavyje, nei su A. B. parodymais. Kolegija išklausė teisiamųjų posėdžių, kurių metu buvo apklausti minėti liudytojai, garso įrašus (193312970_1-07-1-00522-2013-4_2015.05.13_1_1.mp3 ir 193312970_1-07-1-00522-2013-4_2015.07.27_1.WMA) bei palygino juos su byloje esančiu teisiamojo posėdžio protokolo turiniu. Pirmiausia kolegija pažymi, kad pagal BPK 261 straipsnio 1 dalį, be kitų duomenų, teisiamojo posėdžio protokole turi būti nurodoma kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys. Taigi nėra privaloma fiksuoti užduodamų klausimų ir netgi išsamių atsakymų. Turi būti užfiksuotas parodymų turinys. Kita vertus, kolegija, perklausiusi minėtus garso įrašus ir palyginusi juos su teisiamojo posėdžio protokolu, esančiu byloje, konstatuoja, jog iš jame užrašytų liudytojų atsakymų yra akivaizdu kokie klausimai buvo užduodami. Be to, protokole neužrašyti ne tik gynėjo pateikti klausimai, o ir teisėjo bei prokuroro pateikti klausimai. Nepaisant to, protokolas yra itin išsamus, beveik tapatus garso įrašui. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog to paties BPK 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu asmenų parodymai, paaiškinimai arba pareiškimai ištisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolą įrašomi pažodžiui. Tokių prašymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio BPK 261 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog per tris, o didelės apimties bylose per septynias dienas po teisiamojo posėdžio protokolo ar jo dalies, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo (jo dalies). Jokių pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumo ar neišsamumo gynėjas ir nuteistasis nepateikė. Tuo tarpu kalbant apie gynėjo minimą šių dviejų liudytojų parodymų prieštaringumą, nesutiktina su tokiais gynėjo teiginiais. Abu liudytojai praėjus dvejiems metams po įvykio jau ne taip gerai galėjo atsiminti visas detales, tačiau, priešingai nei teigia gynėjas, S. P. ne nustebo, kad V. K. bendravo su A. B., o parodė, jog 2013 m. jis (S. P.) rugpjūčio mėnesį atostogavo, todėl gali būti, kad V. K. būtent tuo metu ir bendravo su A. B., o S. P. grįžus iš atostogų, rugsėjo mėnesį su A. B. bendravo jau jis pats. Tai atitinka A. B. parodymus, kad jis nepamena su kuriuo pareigūnu bendravo iš pradžių, tačiau vėliau jau bendravo su S. P.. Abu liudytojai pareigūnai nuosekliai parodė apie tai, kad buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla, kuri vėliau išaugo į ikiteisminį tyrimą.

Nuteistojo S. A. kaltę patvirtina ir liudytojos STT pareigūnės O. B. parodymai. Būtent ji, atlikdama nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, abu kartus perdavė pinigus S. A.. Ši liudytoja parodė, kad pinigai S. A. buvo perduoti už tai, kad nuteistasis A. B. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Liudytoja parodė, kad pirmas susitikimas su S. A. įvyko Akropolyje, kur ji buvo pristatyta kaip A. B. draugė O.. Pristatymo metu ji buvo nurodyta kaip asmuo su kuriuo S. A. galės bendrauti. Pastarajam buvo nurodytas jos telefono numeris. Pokalbio telefonu metu buvo sutarta su S. A. susitikti Akropolyje. Susitikimo tikslas – pinigų perdavimas. Atvykus į vietą ji pranešė kur yra ir su kokiu automobiliu. S. A. atėjo ir įsėdo į automobilį, kur jam perdavė 10 000 Lt. Būtent tiek pinigų nurodė perduoti S. P.. A. A. buvo nustebęs, kad perduodama ne 20 000, o 10 000 Lt. Šis susitikimas buvo fiksuojamas techninių priemonių pagalba. Perdavus pinigus S. A. pastarasis davė pasirašyti vekselį, pataisęs sumą iš 20 000 į 10 000 Lt, kurį pasiliko sau. S. A. neaiškino kodėl ji turi pasirašyti vekselį. Tie pinigai buvo skirti už tai, kad A. B. būtų paleistas ankščiau į laisvę. Antrą kartą paskambino S. A. susitikti dėl likusios pinigų dalies sumokėjimo. Susitarė susitikti toje pačioje mašinų aikštelėje Akropolyje. Ji atvažiavo su tuo pačiu automobiliu. S. A. vėl atsisėdo į jos automobilį, keleivio pusėje, šalia vairuotojo. Ji gerai nepamena pokalbio turinio, bet S. A. padavus pinigus, pastarasis pasakė „jei viskas gerai turėtų būti greitai paleistas“.

Tai, kad S. A. iš tiesų per du kartus paėmė 20 000 Lt, be jo paties parodymų patvirtina ir jau minėtų liudytojų parodymai, taip pat ir rašytiniai bylos duomenys. Kratos S. A. automobilyje ,,Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti bei apžiūrėti: (duomenys neskelbtini)teisių gynimo centro 2013-11-20 raštai (duomenys neskelbtini)vyriausiajam prokurorui R. J. dėl A. B.; nepasirašytas 2013-11-27 paprastasis vekselis O. B. dėl 20 000 litų; Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-11-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus pataiso namų direktoriui dėl A. B.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutarties dėl A. B. lygtinio paleidimo kopija; Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus 2013-10-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ prie pataisos namų Vilniaus filialui kopija (2 t., b. l. 76-89). Kratos S. A. darbo vietoje (duomenys neskelbtini) VĮ prie pataisos namų (duomenys neskelbtini) metu rasti ir paimti bei apžiūrėti: paprastasis vekselio ruošinys (pavyzdys); nešiojamas kompiuteris ,,Asus“, kurio apžiūros metu rasti dokumentų ruošiniai: 2013-12-09 vekselis O. B. dėl 10 000 litų; vekselio ruošinys (pavyzdys); dokumento ruošinys – prašymas (duomenys neskelbtini)teisių gynimo centro prezidentui A. S. (2 t., b. l. 90-105) Kratos S. A. gyvenamojoje vietoje Obelų g. 5, Vilniuje metu rasti ir paimti bei apžiūrėti: 10 000 litų (apžiūros metu nustatyta, kad 50 vnt. 200 litų nominalo kupiūrų numeriai atitinka 2014-05-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus kupiūrų numerius); 2013-11-27 paprastasis vekselis O. B. ir S. A. vardu dėl 10 000 litų, kuriame ištaisyta suma iš 20 000 litų į 10 000 litų; užrašų knyga ir lapeliai (apžiūros metu nustatyta, kad užrašų knygoje lape ties rugsėjo 22 diena yra rankraštinis įrašas pieštuku ,,+ 10 val. ,,(duomenys neskelbtini)“ su A. iš (duomenys neskelbtini). PN, (duomenys neskelbtini)“; lape ties lapkričio 22 diena yra rankraštinis įrašas pieštuku ,,+ 11 val. A. S. į prokuratūrą raštas dėl A.“; ties lapkričio 27 diena yra rankraštinis įrašas pieštuku ,,+ 1440 ,,(duomenys neskelbtini)“ 10 t. Lt“. Lapelis su rankraštinių įrašu pieštuku ,,(duomenys neskelbtini) A.“. Lapelis su rankraštiniais įrašais. Tarpe kitų įrašų yra įrašai: ,,R. L.“ ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini) grupė“, ,,prok. M.“, ,,10.09 nu A. S.“, ,,(duomenys neskelbtini) Artūras VĮ“) (2 t., b. l. 106-124, 130, 132-154).

S. A. asmens kratos metu rasti ir paimti bei apžiūrėti: kompiuterinė informacijos laikmena (USB raktas), kurios apžiūros metu rastas dokumento ruošinys – prašymas (duomenys neskelbtini)teisių gynimo centro prezidentui A. S.; trys telefono aparatai, kuriuose yra A. S., O. K., A. B. telefonų numeriai; 10 000 litų (apžiūros metu nustatyta, kad 50 vnt. 200 litų nominalo kupiūrų numeriai atitinka 2013-12-03 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus kupiūrų numerius); lapelis du O. B. asmens duomenimis; 2013-12-09 vekselis O. B. ir S. A. vardu dėl 10 000 litų su parašais (2 t., b. l. 54-57, 61-75).

Taigi akivaizdu, tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, kad S. A. rūpinosi A. B. lygtinio paleidimo reikalais, rengė dokumentus, organizavo susitikimus, paėmė pinigus iš O. B., kurie ir buvo rasti kratos metu, t.y. šie duomenys taip pat patvirtina, jog S. A. prekiavo poveikiu. Be to, liudytoja O. K. teisme parodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai S. A. taip domėjosi lygtinio paleidimo eiga.

Nusikalstamos veikos imitavimas buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos ONKTS vyriausiojo prokuroro tiek 2013 m. rugsėjo 9 d. (1 t., b. l. 33; 41) tiek 2013 m. spalio 31 d. (5 t., b. l. 66-67; 68-69). Nusikalstamos veikos imitavimas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo atliekamas laikantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsnio numatytų reikalavimų. Kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje pakako duomenų, kad pažadėdamas padėti spręsti lygtinio paleidimo klausimą S. A. reikalavo už tai piniginio atlygio, t. y. prekiavo poveikiu, tad tokių veiksmų atlikimas buvo pagrįstas surinktais faktiniais duomenimis.

Nutarimas dėl kriminalinės žvalgybos bylos pradėjimo priimtas 2013 m. rugsėjo 6 d. Jau Kriminalinės žvalgybos bylos pradėjimo momentu STT pareigūnai disponavo informacija, kad S. A. savo darbo kabinete 2013 m. rugpjūčio 19 d. pasiūlė nuteistajam A. B. teigiamai išspręsti lygtinio paleidimo klausimą pasinaudojant savo pažintimis ir įtaka, pareikalaujant už tai 10 000 Eur kyšio, o 2013 m. rugsėjo 2 d. tarp A. B. ir S. A. vykusio pokalbio metu pastarasis jau pareikalavo 45 000 Lt, nurodydamas šiuo pinigus perduoti iki rugsėjo 27 dienos. Šiuos duomenis patvirtina STT pareigūno V. K. pranešimai apie gautą informaciją (5 t., b. l. 45-46; 47-48), bei STT pareigūno S. P. pranešimas apie gautą informaciją (5 t., b. l. 50), kurie nustatyta tvarka išslaptinti ir pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimu STT pareigūnas S. P. pasiūlė gautą informaciją prijungti prie KŽTB Nr. (duomenys neskelbtini) bei S. A. atžvilgiu pradėti taikyti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus (iš tikrųjų pagal kitus dokumentu KŽTB buvo pradėta tik 2013 m. rugsėjo 6 d.) ir tai, anot apelianto, rodo, kad tas 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimas surašytas atgaline data jau po KŽTB pradėjimo, tačiau apklausti STT pareigūnai parodė, kad tai techninio pobūdžio klaida, juolab, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši klaida nėra teisiškai reikšminga ir nedaro pareigūnų atliktų veiksmų ar tyrimo rezultatų neteisėtais. STT pareigūnams pateikta pradinė informacija dėl S. A. reikalaujamo kyšio byloje pasitvirtino, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl jo veiksmų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai taip pat patvirtina nuteistojo S. A. kaltę. Ir nors jis nurodo, kad jo atžvilgiu atlikti NVIV buvo neteisėtai, kolegija tokius argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai dėl to pasisakė. Teismas nurodė, kad pateikta išslaptinta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis patvirtina, kad esant faktiniam pagrindui buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į darbo vietą bei slaptas sekimas S. A. atžvilgiu nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. Teismui pateikta išslaptinta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis patvirtina, kad esant faktiniam pagrindui buvo sankcionuota O. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas jai pačiai su tokia kontrole sutinkant nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. Teismui pateikta išslaptinta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis patvirtina, kad esant faktiniam pagrindui buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į darbo vietą bei slaptas sekimas O. K. atžvilgiu nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. sausio 7 d. Šios nutartys patvirtina, kad S. A. atžvilgiu slaptieji veiksmai buvo atliekami teisėtai. Užfiksuota informacija teismo laikoma tinkamu informacijos šaltiniu, o Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kuriuose užfiksuotas informacijos turinys - leistinu įrodymu šioje byloje. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami esant ne tik teisiniam, bet ir faktiniam pagrindui. A. B. pranešė STT pareigūnams apie reikalavimą duoti kyšį už pagalbą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ir pradėjus kriminalinės žvalgybos veiksmus ši informacija pasitvirtino.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. S. A. ir A. B. susitiko Pataisos namuose (duomenys neskelbtini) filiale. Užfiksuoto pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad kalbama apie A. B. lygtinio paleidimo klausimą. S. A. pasakyta frazė ,,paskui ten reiks paremt ar neparemt, tenai, žinai, žmones“, patvirtina, kad kaltinamasis netiesiogiai pažadėjo priimti kyšį už suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 100-103).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 22 d. S. A. ir A. B. susitikimo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ metu, S. A. kalba apie susitikimus su direktore (Centro direktorė O. K.), A. S., galimu poveikiu prokurorams. Pokalbio metu A. B. parašius skaičių „45“ S. A. klausimas ,,o va, tas keturi penki? Po kableliu, ar..?“, ,,kad tam pačiam centrui“, leidžia teigti, kad S. A. tęsia pokalbį apie galimą paramą Centrui, kurios dydis 45 000 Lt. Šis pokalbis patvirtina, kad apie tokią sumą jau buvo kalbėta ir anksčiau, ką buvo nurodęs ir liudytojas A. B. tiek bendraudamas su STT pareigūnais, tiek duodamas parodymus teisme (1 t., b. l. 104-110).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. spalio 22 d. S. A. ir A. B. susitikimo Pataisos namų (duomenys neskelbtini) metu kalbama apie A. B. lygtinio paleidimo reikalus. S. A. sako, kad ,,remiantis tavo raštu <...> dar tenai bus prokuratūrai skambutis, kad pas tą M., M., ar kokia ten“ (1 t., b. l. 113-115).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. spalio 25 d. S. A. ir A. B. susitikimo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ metu, S. A. sako, kad žmona turės pervesti į atitinkamą sąskaitą, kad tai bus parama. A. B. paklausus ar ,,už lygtinį paleidimą?“, S. A. patvirtina ,,taip, taip, už šitą, už šitą“, ,,čia viskas už šitą reikalą“. Taip pat A. B. paklaustas, kad jei nepavyktų, ar grįžtų pinigai, S. A. patvirtina (1 t., b. l. 116-124).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. spalio 29 d. S. A. ir A. B. susitikimo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ metu, kalbama apie rašto rašymą, atsiskaitymą (1 t., b. l. 127-131).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. spalio 30 d. S. A. ir A. B. susitikimo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ metu kalbama apie lygtinio paleidimo procedūrą, apie pinigų pervedimą ,,nebendra pavarde“ (1 t., b. l. 132-138).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d. S. A. ir A. B. susitikimo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ metu, kalbama apie lygtinio paleidimo procedūrą. Taip pat tariamasi, kad pervedant pinigus turi būti ,,visai kita pavardė“, koks turi būti įrašytas pavedimo pagrindas. S. A. pasako, kad atneš sąskaitą. Taip pat S. A. paklausia ,,šiaip, kokia, kokia ten bus pirma suma?“, A. B. atsako ,,dvidešimt“, S. A. pasako ,,nu, tai taip. Tai aš suprantu“ (1 t., b. l. 139-148).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 19 d. S. A. ir A. B. susitikimo Pataisos namų (duomenys neskelbtini) filiale metu, S. A. praneša, kad ,,vyko vakar posėdis“. Taip pat S. A. pasako, kad ruošia raštą, kad ketvirtadienį ,,nueis“ pas Vilniaus apygardos prokurorą, kad ,,vakar jam skambino, klausė tavo pavardės“. A. B. pasako, kad teismas bus 29 dieną, kad liko tik savaitė (2 t., b. l. 35-38).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 22 d. S. A. ir A. B. susitikimo Pataisos namų (duomenys neskelbtini) metu A. B. dėkoja S. A. už dokumentą su reikšmingu parašu. S. A. pasako, kad ,,bet niekam nešneki šito“. S. A. sako, kad ,,susiskambinsiu tada, ar šeštadienį“, ,,tikriausia tik pirmadienį“, A. B. pasako, kad bet kada ir ,,ten viską žino“. S. A. pasako, kad ,,bet ten sakau, kad ten kokių uodegų nebūtų“ ir klausia ,,atveš visą tą?“. Į tai A. B. pasako, kad gali atvežti ar gali pervesti (2 t., b. l. 43-45).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 27 d. telefoninio pokalbio metu S. A. klausia O. B. ,,bet pati turėsi viską, ane, tenai tuos?“, O. B. pasako, kad turės. Pokalbių metu jie susitaria susitikti prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ pačiame gale (1 t., b. l. 92-93).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 27 d. S. A. ir O. B. susitiko PC ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. O. B. perduoda S. A. pinigus, o jis duoda jai pasirašyti dokumentą, kuriame ištaiso sumos skaičių iš 20 000 į 10 000. O. B. pasako, kad ,,čia dešimt tūkstančių“. S. A. pasako ,,palauk, dešimt, ar kiek? Ar dvidešimt?“, O. B. pakartoja ,,dešimt“. (1 t., b. l. 157-160).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 3 d. S. A. ir A. B. susitikimo Pataisos namų (duomenys neskelbtini) metu kalbama apie raštą iš prokuratūros, apie tai, kad teismas jau paleido A. B., apie tai kad prokuratūra neskųstų teismo sprendimo. S. A. klausia ,,šitas nebus, tokio, kad, kaip sakai, kai, tos antros, nu, visų šitų, ką mes susitarę“, A. B. paklausia ,,ta prasme, pinigų?“, S. A. patvirtina ,,nu“, A. B. pasako, kad ,,ką susitarėm, tą susitarėm“, S. A. pasako ,,nepermesk“ (1 t., b. l. 161-165)

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 6 d. telefoninio pokalbio tarp S. A. ir O. B. metu S. A. pasiūlo pastarajai susitikti pirmadienį dvyliktą valandą (1 t., b. l. 98).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 7 d. telefoninio pokalbio tarp S. A. ir A. B. metu S. A. pasako, kad ,,viskas gerai bus“ (1 t., b. l. 98-99).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 9 d. S. A. susitikimo su O. B. prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ metu O. B. paduoda S. A. pinigus ir pasako ,,čia dešimt tūkstančių“, S. A. pasako ,,aha“, O. B. pasirašo dokumente (2 t., b. l. 50-53).

Minėtuose protokoluose užfiksuotų pokalbių turinys patvirtina, kad S. A. veikė savo iniciatyva, pinigai buvo reikalaujami būtent už lygtinį paleidimą, tai patvirtino nuteistasis vieno iš pokalbių metu. Tai, kad reikalauta suma viršija 250 MGL, patvirtina liudytojų A. B., S. P., V. K. parodymai, kad reikalaujamo kyšio suma buvo nurodoma tiek 10 000 Eur, tiek 45 000 Lt. Abi šios sumos viršija 250 MGL dydį. Apie tai, jog S. A. reikalavo būtent tokių sumų nurodė ne tik liudytojas A. B., kuris vėliau informaciją perteikė STT pareigūnams, bet pokalbis apie 45 000 Lt buvo užfiksuotas ir atliekant Kriminalinės žvalgybos veiksmus naudojant technines priemones specialiąja tvarka. Taip pat, kad S. A. paimta 20 000 Lt suma yra ne galutinė, ne pilna, patvirtina nuteistojo klausimas - kokia bus pirma suma. Tai reiškia, kad turėjo būti ir kita pinigų dalis. Visos pirmosios instancijos teismo nustatytos ir išsamiai išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad S. A. nuosekliai atliko veiksmus per gana ilgą laiko tarpą rūpindamasis A. B. lygtinio paleidimo klausimu už tai pareikalaudamas didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir per du kartus paimdamas dalį kyšio – 20 000 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat daug dėmesio skiria SMS žinutės „Pirmadienį 201t. Man nerašyk. Paskambinsiu“ ir raštelio „Iki savaitgalio paruošk 20 000 Lt. Apie tai pats nekalbėk, pats viską pasakysiu. Suplėšyk“ teisėtumui aptarti įrodymų prasme. Nurodo, kad teismas pripažino tinkamais įrodymais duomenis, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 18 d. iš S. A. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)į O. B. naudojamo telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Pirmadienį 201t. Man nerašyk. Paskambinsiu“, o nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje prieštaringai nurodė, kad teismas negali kategoriškai teigti, jog tokie veiksmai buvo atlikti, nes SMS žinutės turinys savalaikiai ir tinkamai nebuvo užfiksuotas. Tuo tarpu dėl raštelio nurodo, jog 2014 m. spalio 28 d. apžiūrėjus tą lapelį, pasitelkus LTEC specialistę, paaiškėjo, kad lapelis yra spausdinto lapelio kopija. Tekstas, nuo kurio buvo kopijuojama, buvo išspausdintas rašaliniu spausdinimo aparatu, o nukopijuotas lazerinio spausdinimo aparatu. Tuo tarpu apelianto gyvenamojoje vietoje ir darbe paimti spausdintuvai negalėjo būti panaudoti išspausdinant ar padarant lapelio kopiją, kadangi jie lazeriniai spausdintuvai, o ne daugiafunkciniai aparatai (1 t., b. 1. 18-20.). Tai profesionalus darbas, apeliantas neturėjo tiek išmanumo. Tokio teksto, kuris išdėstytas aptariamame lapelyje, nerasta paimtuose kratų metu jo darbo vietoje ir namuose kompiuteriuose. Kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertindamas įrodymus, nurodė, jog S. A. parodė, kad jis nerašė žinutės O. B. dėl pinigų bei neperdavė jokio lapelio su tokia pinigų suma A. B.. Teismas nurodė, kad negali kategoriškai teigti, jog tokie veiksmai buvo atlikti, nes SMS žinutės turinys savalaikiai ir tinkamai užfiksuotas nebuvo. Taip pat nurodė, jog neinformatyvus ir galimai rastas raštelis, t.y. neįmanoma nustatyti raštelio autorystės. Taip pat teismas padarė išvadą, jog šios aplinkybės nei paneigia nei sumenkina kitų įrodymų, kurių visuma pilnai patvirtina S. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad duomenimis, kurie teismui sukėlė pagrįstų abejonių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nebuvo, visos abejonės, kaip ir priklauso pagal galiojančią teismų praktiką, buvo traktuojamos nuteistojo naudai. O tai, kad teismas ir šiuos duomenis tyrė bei aprašė nuosprendyje, dar nerodo, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus. Pagal BPK 305 straipsnio 2 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma: įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi teismas būtent ir laikėsi šio reikalavimo.

Bene pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad prieš nuteistąjį buvo įvykdyta provokacija siekiant jo veiksmus bei nustatytas faktines aplinkybes neteisėtai, dirbtinai kriminalizuoti. Taigi S. A., nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant NVIV draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, EŽTT jurisprudencija, yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būtų atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso įstatymą ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – ir NVIM), naudojamą pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (kasacinės nutartys Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009 Nr. 2K-192/2010, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K-238-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą, buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01, judgement of 5 February 2008). Šioje vietoje pabrėžtina, kad ne NVIM taikymo metu susiformavo S. A. tyčia daryti nusikaltimą, o anksčiau, būtent dėl jo reikalaujamo kyšio A. B. ir kreipėsi į STT pareigūnus ir būtent dėl to buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, ir A. B. pareigūnams pateikta informacija pasitvirtino.

Pagal LAT formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė sukurstytas. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtiną, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. A. pats reikalavo duoti kyšį už poveikį valstybės tarnautojams, kad A. B. būtų lygtinai paleistas, nurodė reikalaujamą sumą, po ko A. B. kreipėsi į STT pareigūnus ir buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla, kuri vėliau peraugo į ikiteisminį tyrimą. Vadinasi, nusikaltimas, už kurį yra nuteistas S. A., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, o nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais buvo prisijungta prie tęstinio nusikaltimo; nuteistojo S. A. tyčia prekiauti poveikiu buvo susiformavusi savarankiškai. Taigi nuteistasis S. A. nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti, o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti tada, kai buvo pagrindas manyti, kad jis nusikalstamą veiką darė ir anksčiau. Kartu pažymėtina tai, kad prieš S. A. taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą – jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti, apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad pačiais 2013 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. spalio 31 d. teikimais buvo leista atlikti provokacinio pobūdžio veiksmus, yra nepagrįsti. Tai, kad teikimuose buvo nurodytos Baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijos, apibrėžiančios veiksmų ribas, dar nereiškia, kad buvo leista provokuoti. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsnį, teikime, be kitų dalykų nurodoma ir atliekamų konkrečių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymius. Kita vertus, jau minėta, kad A. B. parodė, kad jam buvo išaiškinta, jog negalima provokuoti S. A. daryti nusikalstamą veiką. O byloje esančiuose supažindinimo su nustatytomis veiksmų ribomis imituojant nusikalstamą veiką aktuose yra užfiksuota, jog negalima peržengti NVIV atlikimo nustatytų veiksmų ribų ir provokuoti asmenį daryti nusikalstamas veikas, taip pat nurodoma, kad už šiuos pažeidimus atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje yra ir dar atskiras A. B. raštas, kad jis yra supažindintas su modelio ribomis.

Taip pat gynėjas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prašė sudaryti 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio garso įrašo suvestinę, kuris vyko Vilniaus pramogų ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kadangi, anot jo, šio pokalbio metu taip pat atsiskleidė provokacija. Kolegija nutarė tenkinti šį gynėjo prašymą, pavedė prokurorui suorganizuoti minėto pokalbio garso įrašo suvestinės sudarymą. Teismo posėdžio metu kolegija perskaitė teismui pateiktą kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą (6 t., b. l. 116-131). Nei gynėjas, nei nuteistasis jokių su šio pokalbio garso įrašo suvestine susijusių klausimų, prašymų, pastabų ar papildymų neturėjo. Pažymėtina, kad minėtą dieną vykusio pokalbio išklotinė byloje buvo ir teismas ja rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nurodė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 22 d. S. A. ir A. B. susitikimo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ metu, S. A. kalba apie susitikimus su direktore (Centro direktorė O. K.), A. S., galimu poveikiu prokurorams. Pokalbio metu A. B. parašius skaičių „45“ S. A. klausimas ,,o va, tas keturi penki? Po kableliu, ar..?“, ,,kad tam pačiam centrui“, leidžia teigti, kad S. A. tęsia pokalbį apie galimą paramą Centrui, kurios dydis 45 000 Lt. Šis pokalbis patvirtina, kad apie tokią sumą jau buvo kalbėta ir anksčiau, ką buvo nurodęs ir liudytojas A. B. tiek bendraudamas su STT pareigūnais, tiek duodamas parodymus teisme (1 t., b. l. 104-110). Anot gynėjo, buvo fiksuotas ne visas pokalbis, o būtent neužfiksuotoje pokalbio dalyje A. B. provokuodamas ant lapo užrašė skaičių „45“, o paskui, siekdamas nuslėpti provokaciją, tą lapo dalį suplėšė, be to, A. B. provokuodamas kalbėjo, kad jo byla dėl lygtinio paleidimo turi būti užsiimta ne paviršutiniškai. Kolegija, išanalizavusi minėto protokolo, pateikto apeliaciniam teismui, turinį, daro išvadą, kad gynėjo nurodomos provokacijos iš A. B. pusės S. A. atžvilgiu nėra užfiksuota. Iš pokalbio akivaizdu, kad tarp S. A. ir A. B. jau buvo kalbėta lygtinio paleidimo bei pinigų tema. Nuteistasis domisi, ar A. B. susitvarkys su lygtinio paleidimo komisija, nes visa kita jau sutvarkys jis pats. Tuo tarpu A. B. pasakius „20 + 25“, S. A. sako „jo jo jo. O dabar dar klausimukas.“. Tai rodo, kad ir sumos jam buvo aiškiai žinomos. Taip pat S. A. kalba apie tai, kad duos A. B. pavyzdį kaip rašyti, kalba vyksta apie tai. Vėliau prisijungia pareigūnė O. B., kaip A. B. artima draugė, pristatoma S. A. kaip patikimas žmogus, su kuriuo jis galės susitikti. Vėliau vyksta bylai nereikšmingi pokalbiai apie tai, kas ką kavinėje užsisako ir pan. Gynėjas taip pat nurodė, kad būtent tos dienos pokalbio metu S. A. nei reikalavo, nei pažadėjo, nei susitarė paimti 45 000 Lt kyšį. Tuo tarpu A. B. tą dieną skambino pareigūnui S. P. ir sakė, kad S. A. „neina prie temos“. Priešingai, nei teigia gynėjas, iš minėto pokalbio ir negali būti girdimas reikalavimas, kadangi tai jau visos nusikalstamos veikos tęsinio fiksavimas. Pareigūnai prisijungė jau prie daromos nusikalstamos veikos, kai A. B. pranešė, jog S. A. reikalavo iš jo kyšio. Taigi ir nelogiška, kad nuteistasis vėl būtų ėmęs reikalauti ir tą reikalavimą kartotų. O užfiksuoti pokalbiai tik patvirtina, kad apie pinigus ir konkretų jų kiekį jau buvo kalbėta anksčiau. Aplinkybė, kad A. B. skambina S. P. ir sako, kad „neina prie temos“ nepatvirtina nuteistojo nekaltumo ir neįrodo A. B. provokacijos, priešingai, tai rodo, kad nuteistasis nekalba apie pinigus, kalba užmaskuotai, o A. B. jo, kaip ir nurodyta pareigūnų, nuteistojo neprovokuoja. Tai, kad S. A. laikėsi konspiracijos, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, o ir teismo išanalizuotuose garso įrašuose užfiksuoti nuteistojo pasisakymai apie galimą sekimą, nekalbėjimą telefonu, pasakymas A. B., jog žiūrėtų, kad „nebūtų uodegų“. Taigi visas konspiracijos laikymasis kaip tik ir patvirtina S. A. nusikalstamo sumanymo buvimą. Be to, visa pradinė informacija byloje pasitvirtino, S. A. dalį sutartos pinigų sumos iš O. B. paėmė. Taigi ir ta pokalbio dalis, kurios suvestinės byloje nebuvo, taip pat tik patvirtina nuteistojo kaltę ir sumanymą paveikti atitinkamus valstybės pareigūnus, kad A. B. būtų lygtinai paleistas.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. prieš S. A. atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistasis nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimą.

Apeliantas skunde dar akcentuoja tai, kad iš A. B. gautus pinigus jis ketino pervesti Nacionaliniam žmogaus teisių gynimo centrui, tačiau nespėjo to padaryti, buvo iš karto sulaikytas. Šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, pinigai jam buvo perduoti per du kartus, po pirmo pinigų perdavimo 2013 m. lapkričio 27 d. iki antrojo pinigų perdavimo, kuris buvo tik 2013 m. gruodžio 9 d. nuteistasis niekur paimtų pinigų nenešė. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016)). Taigi visiškai nėra svarbu ką S. A. su gautais pinigais būtų daręs, šioje byloje esmė yra tai, kad jis tuos pinigus paėmė žadėdamas A. B. padėti lygtinai būti paleistam.

Be to, pažymėtina, kad tarpininko kyšininkavimo (prekybos poveikiu) norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2014). Pagal teismų praktiką nėra svarbu ir tai, kad kaltininkas žinotų net konkrečius valstybės tarnautojus, kurie bus paveikti, ar būdus, kaip rezultatas bus pasiektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-345-507/2015).

Apibendrinant visa, kas buvo išdėstyta, dar kartą pabrėžtina, kad šioje byloje abejonių dėl to, kad S. A. per du kartus iš liudytojos O. B. paėmė 20 000 Lt. To neneigia ir pats nuteistasis, kaip neneigia ir to, kad pinigus paėmė būtent už pagalbą sprendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo taikymo A. B.. Šiuo klausimus nuteistasis bendravo su Nacionalinio žmonių teisių gynimo centro prezidentu A. S. ir direktore O. K., aktyviai domėjosi klausimo sprendimo eiga. Jokios provokacijos S. A. atžvilgiu vykdoma nebuvo, o kriminalinės žvalgybos veiksmai prasidėjo jau po jo išreikšto pinigų reikalavimo A. B.. Išanalizavus visas bylos aplinkybes, teismo ištirtus įrodymus bei atlikus dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija konstatuoja, jog byloje S. A. kaltė dėl prekybos poveikiu yra visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį.

Skirdamas bausmę S. A. teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam S. A., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. A. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, taip pat nebaustas administracine tvarka, dirba. Atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas paskyrė nuteistajam 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams. Todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ir ši teismo nuosprendžio dalis ydinga, nes teismas paskyrė pareigą neišvykti už gyvenamosios miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo - nenustatė laiko, per kurį nuteistasis turėtų tokią pareigą vykdyti, kaip to reikalauja BK 75 straipsnio 4 dalis. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis skamba taip: „S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 4 d. ir paskirti jam 3 (trys) metų laisvės atėmimą.

Remiantis BK 75 str. S. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktais, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei šio straipsnio 4 dalimi, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus; įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 15 MGL dydžio įmoką bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.“ Akivaizdu, kad nors teismas ir konkrečiai nenurodė atskirai dar prie įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo laiko, šis įpareigojimas paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – 2 metams, kaip ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.