Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorams Linui Frančiakui, Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1 ) 2007 m. rugpjūčio 27 d. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius;

2) 2016 m. birželio 8 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 30 valandų visuomenės labui, iš viso 270 valandų viešųjų darbų;

3) 2020 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkto 3 dalimi, taikytas BK 72¹ straipsnis ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens V. J. arčiau nei 100 metrų atstumu, iki šio termino pabaigos uždrausta A. Š. bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšio su V. J., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su V. J. pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, susilaukė (duomenys neskelbtini) vaikų, iš kurių tik viena V. šiuo metu nepilnametė. Net ir gyvenant kartu, santykiai su V. nebuvo geri, buvo pastoviai kviečiama policija, V. rašydavo pareiškimus neva jis ją užgaulioja. Prieš 3 metus, 2019 m. buvo jo iškeldinimo iš buto byla, nuo 2019 m. spalio mėn. jis išsikraustė. Nėra sakęs V. J., kad su ja susidoros, padegs namus, kad padarys taip, jog ji pasikartų. V. J. darbovietėje – (duomenys neskelbtini) yra lankęsis ir pirkęs drabužių. Nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. vasario mėn. vieną kartą buvo užfiksuota, kad jis V. J. išvadino necenzūriniais žodžiais. Sutinka, kad jis rašo skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nes V. J. buvo ne vieną kartą palikusi nepilnametes mergaites, be to yra pranešęs tarnyboms, kad nukentėjusioji parsiveda vyrų, su kuriais susitikinėja už pinigus, kad dukra neprižiūrima, kad neturi ko valgyti, kad bute ištvirkaujama. Dėl vaiko nepriežiūros į Vaiko teisių apsaugos tarnybą kreipėsi gal kokius 4 kartus. Tiek V. J., tiek jų dukra V. tokius parodymus duoda keršydamos ir pavydėdamos jam, už tai, kad ji gyvas, sveikas, be to jam V. J. turi sumokėti piniginę kompensaciją už butą. Jis buvo nuteistas 2020 m. už tai, kad kai V. J. jį puolė su nagais, jis gynėsi. Liudytojas I. Č. taip pat davė melagingus parodymus, nes jis su V. J. bendrininkai, meilužiai, sugėrovai. Pripažįsta, kad daug kartų yra baustas administracine tvarka, nes policija melagingai surašo, o jis neturi laiko, pinigų, neturi advokato. Pagarsinus V. J. pateiktas SMS žinutes (t. 1, b. l. 22-30), kaltinamasis sutiko, kad tai jo rašytos žinutės. Pripažino, kad būdamas girtas galėjo V. J. negražių žinučių parašyti. Parodė, kad išsiskyrė su V. J. per prievartą – per teismus, policiją, todėl turėjo nuoskaudų. Po iškeldinimo buvo išsikėlęs kurį laiką gyventi į butą priešais V. J.. Jeigu būtų V. J. grasinęs, seniai būtų ką nors padaręs ir įvykdęs grasinimus. Sutinka, kad siuntinėjo V. J. žinutes ir iš jos tyčiojosi. Sutinka, kad dėl V. J. rašė skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, tačiau už melagingus iškvietimus jis yra nubaustas. Sutinka, kad yra iškoliojęs V. J. (duomenys neskelbtini), gal yra kokių negražių žodžių pasakęs ir anksčiau, tiesiog išsprūdo, nes myli V. J. iki šiol. Pripažįsta, kad būdamas neblaivus galėjo skambinti V. J. ir siūlyti „pačiulpti“. Dėl „mandavoškių“ yra sakęs, nes V. J. buvo du kartus jam parnešusi „mandavoškių“. Iš dalies pripažįsta, kad padarė veikas, bet ši byla „sufabrikuota“, nes nukentėjusiajai jis negrasino, o visa kita jis padarė dėl to, kad myli V. J. ir dukras. Jis V. J. ir mergaitėms prie buto atnešdavo maisto, pinigų duodavo, o maistą nukentėjusioji į šiukšlinę išmesdavo (t. 3, b. l. 31-33).

Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. J. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, patikrintais su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos nepilnametės V. Š. parodymais, liudytojo I. Č. parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kartu su kaltinamuoju pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, iki 2019 m. spalio mėn. Visas gyvenimas buvo labai sunkus, bėgdavo su vaikais iš namų, buvo smurtas, neištikimybė. 2019 m. spalio mėn. įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo ir A. Š. trenkė jai, buvo fizinis smurtas jos atžvilgiu, jis buvo labai girtas, todėl ji iškvietė policiją, buvo baudžiamoji byla ir nuo to laiko jie kartu negyveno. Dar buvo civilinė byla dėl iškeldinimo. Nuo 2019 m. spalio mėnesio A. Š. kiekvieną dieną į jos darbovietę – (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo, gatvėje ją sutikdavo ir vadindavo visokiais žodžiais. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Pagrinde visi veiksmai, žeminimai, grasinimai buvo (duomenys neskelbtini), A. Š. sakydavo „tu matysi, kas tau bus“, „aš tavęs palauksiu už kampo“, „su sieros rūgštimi veidą subjaurosiu“. Būdavo, kad po kelis kartus per dieną atvažiuoja ir grasina „tu matysi, ką aš tau padarysiu“, „tu net neįsivaizduoji“, išvadina žodžiais „vaikžudė, kalė, kurva, prostitutė, vaikų tvirkintoja, invalidė“. Galvoja, kad jis gali ir užmušti, nežinia kas jam gali į galvą šauti, nes jis buvo vežtas gydyti į (duomenys neskelbtini), gydytojų nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Daugiausiai būdavo įžeidžiantys žodžiai. O dėl grasinimo, tai yra sakęs „aš taip elgsiuosi tol, kol tu arba pasikarsi, arba išprotėsi“. Be to po 2019 m. spalio, kai jau buvo iškeldintas, A. Š. grasino, kad namai sudegs, jai tai pasirodė kaip realus grasinimas, nes jis neprognozuojamas, iš jo visko gali tikėtis. Po iškeldinimo jis yra skambinęs dukrai ir sakęs, kad „pasakyk, kada mama remontus pasidarys, bus sudeginti namai“. Nuo 2019 m. spalio mėn. ji daug kartų kreipėsi į policiją, bet niekas nepasikeitė. Ji nežino kaip išsaugoti sveikatą, nes gyvena pastovioje įtampoje ir baimėje, ją žemina kiekvieną dieną. Namuose įsidėjo stiprias duris, yra filmavimo kameros, bet jis į namus neina, daugiausiai į jos darbovietę – (duomenys neskelbtini). A. Š. elgesį ir grasinimus (duomenys neskelbtini) mato kiti žmonės, (duomenys neskelbtini), bet niekas nenori liudyti, visi jo grasinimų bijo, nes jis yra (duomenys neskelbtini) mašinų padangas supjaustęs, kiaušiniais langus apmėtęs, išmatomis duris aptepęs. Ji galvoja, kad grasinimai padegti namus yra realūs, nes A. Š. neprognozuojamas, tris kartus buvo gydytas (duomenys neskelbtini), jis pakaltinamas, tačiau priklausomas nuo alkoholio, geriantis visada. Kaltinime nurodytu metu jis jai dažnai skambindavo, pirko naujus kortelių numerius, todėl ji nežinojo kas skambina ir atsiliepdavo, tada jis klausdavo „ar nori pačiulpti, kale?“. Jis ateidavo prie jos buto durų, palikdavo krepšiuose maisto, neaišku kokių drabužių. Nežino, kodėl jis ateidavo prie jos buto durų. A. Š. pastoviai kelis kartus per mėnesį rašydavo skundus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad neva ji girta, kad vyrų prisiveda, kad dukrą girdo. Tarnybos atvyksta pas ją į namus ir tikrina, bet niekada niekas nepasitvirtino, ji alkoholio apskritai nevartoja. Be to A. Š. buvo ugniagesius iškvietęs, kad neva ji nualpusi, ugniagesiai jau norėjo duris plėšti, tai ji vos spėjo atidaryti. Ji pastoviai gyvena baimėje, yra nervuota dėl tokios įtampos, visko bijo, net namuose kai girdi, kad kažkas laiptais lipa, ryte prieš išeidama į darbą, pasižiūri pro langą ar nieko nėra. Darbovietės ir gyvenamosios vietos nekeitė, nes neturi galimybių kitur įsidarbinti ar persikraustyti. Ji (duomenys neskelbtini), todėl tokie A. Š. veiksmai turi įtakos jos verslui, nes jis prieina prie kitų pirkėjų ir sako „nepirkite, ji venerinėmis ligomis serga, gali užkrėsti“, jis pastoviai prie klientų nesąmones kalba. Dėl tokios savo būsenos ji nesikreipė į gydytojus, nenori kalbų, pati savo iniciatyva išgeria lašų nuo širdies ir raminančių arbatų. Jų dukra V. irgi panašiai jaučiasi, niekur neina, nieko nenori. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie jos ir dukros, bet jos nesilaikė ir jai tiesiai pasakė, kad „niekada nesilaikys“, jis tik juokiasi iš tokių įpareigojimų. Ji galvojo, kad situacija gal pasikeis po išsikraustymo, jis nusiramins, bet viskas tik blogyn, dar agresyvesnis darosi. Turguje žmonės „pakraupę“, visi sako, kad jis yra išprotėjęs žmogus, vienas darbininkas paliudijo policijoje, kai jis eilinį kartą išvadino ją visokiais žodžiais. Fizinio smurto A. Š. prieš ją nebuvo vartojęs nuo 2019 m. spalio. Jeigu nesisaugotų, tai kelis kartus būtų gavusi. Nukentėjusioji mano, kad A. Š. turi tikslą tokiu elgesiu ją nervuoti ir bauginti, kad ji negyvena su juo, tai jai bus galas. Nežino, ar gali padegti jos namus, gal ir gali, nes jis labai agresyvus, pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu, turėtų nuolat vartoti vaistus.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji V. J. pateikia savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame užfiksuotos SMS žinutės (t. 1, b. l. 22-29).

1. Iš 2019 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. lapkričio 4 d. į VTAS kreipėsi A. Š. raštu informuodamas, kad jo dukra V. Š. yra psichologiškai traumuojama motinos V. J., jų namuose vartojamas alkoholis, lankosi pašaliniai asmenys ir pan. Specialistai tą pačią dieną lankėsi V. J. šeimoje, kur rasta ir nepilnametė dukra V. Š., lankymosi metu namuose švaru, tvarkinga, V. gamino valgyti, V. apsirengusi amžių ir metų laiką atitinkančius rūbus, jokių vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, nurodyti duomenys neteisingi, todėl pranešimas traktuojamas kaip melagingas (t. 1, b. l. 89-90);

2. Iš informacijos matyti, kad A. Š. 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į VTAS ir pareiškime nurodė, jog „noriu kad pažiūrėtumėt mano mergaitės Š. gyvenimo sąlygas“, „... O kadangi V. J. mane išvijo iš mūsų buto.... Ji dabar yra laisva parsiveda darbo metu vyrų su kuriais santikiauja už pinigus“, be to skyriuje pokalbio su specialistais metu A. Š. nurodė, jog dukros motina V. J. parsiveda vyrų darbo metu ir santykiauja už pinigus, gali sirgti venerinėmis ligomis ir taip kenkti dukros sveikatai. Jis teigia, kad V. J. serga „seksomanija“ – psichine liga, kuri gali virsti „kriminalu“, todėl nenori, kad dėl to nukentėtų dukra. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, apsilankius V. J. ir V. Š. gyvenamojoje vietoje, priimtas sprendimas, jog motina tinkamai užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, pranešime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (t. 1, b. l. 91-93);

3. Iš informacijos matyti, jog pranešėjas 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi Pagalbos vaikams linija telefonu ir pranešė, kad vaiko motina V. J. tampo dukrą už plaukų, vadina necenzūriniais žodžiais. Į V. J. ir V. Š. gyvenamąją vieta 2020 m. kovo 4 d. apie 21 val. atvyko policijos pareigūnų ekipažas ir VTAS specialistai, apklaustos V. J. ir V. Š., pranešimas nepasitvirtino, V. J. nurodė, kad melagingai pranešė jos buvęs sugyventinis A. Š.. Telefonu susisiekta su A. Š., kuris kalbėjo nerišliai, galimai buvo neblaivus (t. 1, b. l. 95-97);

4. Iš policijos gauta informacija, kad pranešėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešė, kad jo buvusi žmona užsiiminėja prostitucija, nesirūpina (duomenys neskelbtini) metų dukra. Pranešėjas negali artintis teismo sprendimu prie buvusios žmonos. Nerimauja dėl dukros, kad jai kas nutiko, negali susisiekti, jo draugas buvo nuvykęs, durų niekas neatidarė, reikalauja patikrinti. Policijos pareigūnams 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 19.33 val. nuvykus į vietą, buto duris atidarė V. J., kuri, patikrinus neblaivumą, buvo blaivi, namuose kartu buvo ir V. Š., namų aplinka tvarkinga, pranešimas įvertintas kaip melagingas. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą taip pat buvo tiriama VTAS specialistų, jie 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 15.30 val. lankėsi V. J. namuose, kalbėjo tiek su ja, tiek su nepilnamete V. Š., su A. Š. susisiekti nepavyko, informacija nepasitvirtino, pranešimo nagrinėjimas užbaigtas ( t. 1, b. l. 98-100);

5. Iš policijos gauta informacija, kad pranešėjas 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešė, kad jo buvusi žmona yra neblaivi arba jos nėra, dukra palikta be priežiūros, pranešėjas galimai neblaivus, nes kalba nerišliai. Policijos pareigūnams 2020F^ m. rugsėjo 7 d. apie 22:39 val. nuvykus į vietą, buto duris atidarė V. J., kuri, patikrinus neblaivumą, buvo blaivi, namuose kartu buvo ir V. Š., namų aplinka tvarkinga, pranešimas įvertintas kaip melagingas. Iš VTAS tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo tiriama iš policijos gauta informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą, specialistai 2020 m. rugsėjo 9 d. lankėsi V. J. namuose, kalbėjo tiek su ja, tiek su nepilnamete V. Š., lankymosi metu namuose švaru, tvarkinga, V. apsirengusi amžių ir metų laiką atitinkančius rūbus, jokių vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, informacija nepasitvirtino, pranešimo nagrinėjimas užbaigtas ( t. 1, b. l. 100-101);

6. Iš informacijos matyti, jog A. Š. 2021 m. sausio 7 d. telefonu kreipėsi į skyrių ir nurodė, jog V. J. jam neleidžia bendrauti su dukra V., motina nuteikinėja dukrą prieš jį. Skyriaus specialistai 2021 m. sausio 8 d. 18:45 val. lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje ir kalbėjo su nepilnamete V. Š., kuri papasakojo, kad 2021 m. sausio 7 d. jos su mama buvo užsirakinusios buto duris, kai paskambino tėvas A. Š.. Jos su mama durų neatidarė, nes tėvo bijo. Pasak V. jos visada būna užsirakinę duris, vakare bijo eiti į lauką, nes taip nori išvengti konfliktų su tėvu, tėvas nuolat persekioja mamą, ją įžeidinėja, grasina susidoroti, nes jis buvo iškeldintas iš buto ir dabar neturi kur gyventi. Nepilnamečio vaiko motina V. J. papasakojo, kad nuolat jaučia A. Š. persekiojimus, patiria grasinimus, nuolat jaučia baimę, jis ją nuolat terorizuoja. Pasak moters, vyras grasina padegti jų namus, gąsdina, kad nuolat rašys skundus, iki sugadins gyvenimus, nuolat šmeižia, iškeikia necenzūriniais žodžiais viešose vietose, atėjęs į moters darbą. 2021 m. sausio 7 d. A. Š. buvo atėjęs prie jų buto durų, bet jo neįsileido. Po kurio laiko, įsitikinusios, kad jis išėjo, ji su dukra ėjo į parduotuvę ir pakeliui pamatė, kad A. Š. pasislėpęs už krūmo gatvėje, išėjus iš parduotuvės, vyro jau nebuvo. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti (t. 1, b. l. 101, 106-111);

7. Iš informacijos matyti, jog A. Š. 2021 m. vasario 1 d. telefonu pranešė, jog nepilnametė dukra V. yra neprižiūrima, neturi ką valgyti, vaiko motina V. yra agresyvi, neadekvati, negamina valgyti, tingi dirbti, tėvui neramu dėl dukros, nes motina gali ją apnuodyti. Skyriaus specialistai 2021 m. vasario 1 d. 18:40 val. lankėsi V. J. ir nepilnametės V. Š. gyvenamojoje vietoje, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. V. Š. paaiškino, jog nenori palaikyti ryšių su tėvu, nes jo elgesys neprognozuojamas, jis elgiasi neadekvačiai, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti jai ir mamai, prieš keletą dieną iškvietė „TV pagalbą“ (t. 1, b. l. 102-104);

8. Policijos registruojamų įvykių registre 2021 m. kovo 19 d. užregistruotas A. Š. pranešimas, jog bute, kuriame gyvena V. J. ir nepilnametė V. Š., yra ištvirkaujama. Policijai nuvykus nurodytu adresu, namuose rasta V. J. su nepilnamete dukra, aplinka tvarkinga, jokių pašalinių asmenų nebuvo, su A. Š. telefonu susisiekti nepavyko. Skyriaus specialistai 2021 m. kovo 24 d. telefonu susisiekė su V. J. ir nepilnamete V. Š., vaiko teisių pažeidimai nenustatyti (t. 1, b. l. 105);

9. Iš informacijos matyti, jog A. Š. 2021 m. gegužės 7 d. telefonu pranešė policijai, jog jo buvusi sugyventinė V. J. savo namuose verčia užsiimti prostitucija jų bendrą nepilnametę dukrą. Policijos pareigūnai nuvyko į pranešėjo nurodytą gyvenamąją vietą, namuose rasta V. J. ir V. Š., kurios papasakojo, kad A. Š. reikalinga medikų pagalba, jis pastoviai vartoja alkoholį ir pranešinėja nebūtus dalykus, nepilnametė V. patvirtino, jog niekas jos neverčia daryti kažko prieš valią, pranešimas nepasitvirtino. Skyriaus specialistai 2021 m. gegužės 8 d. 15:05 val. lankėsi namuose ir bendravo su V. Š., kuri nurodė, jog tėvo elgesys yra nenuspėjamas, jis kalba realybės neatitinkančius dalykus. V. J. nurodė, jog jaučiasi persekiojama A. Š., kaltinama nebūtais dalykais, ji nežino kaip viso to išvengti, nes pastoviai jaučia įtampą. A. Š. yra ligonis, dažnai gydomas psichiatrijos ligoninėje, ji stengiasi visais įmanomais būdais nuo jo atsiriboti. Su A. Š. susisiekti nepavyko, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti (t. 1, b. l. 112-114);

10. Iš informacijos matyti, jog A. Š. pranešimai policijai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, jog dukra neprižiūrima, jog jai neleidžiama bendrauti su tėvu registruoti 2021 m. gegužės 10 d. ir gegužės 11 d. policijos registruojamų įvykių registre. Policijos pareigūnai lankėsi nurodytame bute, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, V. J. neblaivumas nenustatytas, mergaitė prižiūrėta ir tvarkinga, policijos pareigūnams nuvykus į A. Š. gyvenamąją vietą, pareiškėjas rastas akivaizdžiai neblaivus, neblaivumą nusistatyti kategoriškai atsisakė, pareigūnams paaiškino, jog skambinės kiek norės, jam nesvarbu paskirtos baudos, pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį. VTAS specialistai 2021 m. gegužės 11 d. apie 14.00 val. lankėsi V. J. namuose, bendravo su ja ir nepilnamete V. Š., jos kaip ir anksčiau nurodė tas pačias aplinkybes dėl A. Š. veiksmų ir kaltinimų, vaiko teisių pažeidimų nefiksuota. Telefonu bendrauta su A. Š., kuris kalbėjo nerišliai, pakeltu tonu, kalbėjo, kad buvusi sugyventinė užsiima prostitucija, vedasi vyrus namo, serga venerine liga ir pan. (t. 1, b. l. 116-118);

11. Iš informacijos matyti, jog A. Š. 2021 m. gegužės 17 d. telefonu pranešė policijai, jog jo buvusi sugyventinė V. J. savo namuose užsiima prostitucija, gyvena su nepilnamete dukra, kuriai galimai rodo blogą pavyzdį ir galimai verčia užsiimti prostitucija. Policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir namuose buvo rasta V. Š. bei V. J., namuose tvarkinga, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, apie įvykį pranešta VTAS. Iš VTAS tarnybinio pranešimo matyti, jog specialistai telefonu susisekė su V. Š. ir V. J., nepasitvirtinus pranešime nurodytoms aplinkybėms, vaiko teisių pažeidimas toliau nenagrinėjamas (t.1 b. l. 18-19);

12. Iš informacijos matyti, jog A. Š. analogiškus pranešimus pateikė 2021 m. spalio 22 d. (jog vaiko motina neprižiūri dukros, mergaitė valkatauja), 2021 m. spalio 27 d. (jog buvusi sugyventinė neprižiūri dukros), 2022 m. sausio 21 d. (jog V. J. serga „seksomanija“, turi priklausomybę nuo sekso, yra buvusi prostitutė, vyras baiminasi dėl dukros saugumo, nes mama dukrą tampo, tąso už plaukų, smurtauja prieš ją). Pagal A. Š. pranešimus policijos pareigūnai lankėsi V. J. namuose 2021 m. spalio 27 d. 23:37 val., pranešimas nepasitvirtino. VTAS specialistai telefonu bendravo su V. J. ir V. Š. 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. sausio 24 d., tačiau atvejų nagrinėjimai buvo užbaigti nenustačius galimų vaiko teisių pažeidimų (t. 1, b. l. 120-137).

Iš Policijos įvykių paieškos sistemos bei papildomai pateiktų duomenų apie V. J. pranešimus matyti, jog V. J. 2019 m. spalio 13 d. 1:12 val. pranešė policijai, kad jos sugyventiniui A. Š. uždrausta artintis prie jos, tačiau dabar jis yra už buto durų, tranko duris, atjungė elektrą. V. J. 2020 m. gegužės 22 d. 8:41 val. kreipėsi į policiją, jog po nakties (duomenys neskelbtini) rado apgadintas (apmėtytas kiaušiniais) jos duris, įtaria A. Š.. V. J. 2020 m. gegužės 21 d. 11:55 val. pranešė policijai, kad galimai A. Š. apmėtė jos buto langus ir darbovietės duris kiaušiniais, ją iškoliojo darbo vietoje. 2020 m. liepos 7 d. V. J. kreipėsi į policiją nurodydama, jog 2020 m. liepos 7 d. A. Š. apie 9:40 val. jai būnant darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), išvadino ją necenzūriniais žodžiais: „prostitute, vaikžude, išgama, invalide, kale“, į kioską buvo užėję nepažįstami žmonės, kuriems jis sakė, kad (duomenys neskelbtini), nes ji serga užkrečiamoms ligomis ir turi „mandavoškių“. V. J. 2021 m. birželio 11 d. kreipėsi į policiją, kad 2021 m. birželio 9 d. ryte A. Š. jai būnant darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), iškoliojo ją kitiems žmonėms girdint „sėdi kalė būdoj, ko neloji, aš tau padarysiu, pamatys tave visa Lietuva, išgama“, 2021 m. birželio 10 d. A. Š. vėl buvo privažiavęs prie jos darbo vietos ir sakė „matysi kas tau dabar bus, kale, nespės padėti tau niekas, neišgelbės nei policija“, jis taip kolioja ir įžeidinėja ją dažnai, nors paskirta kardomoji priemonė, su tokiais grasinimais baugu būti ne tik namuose, bet ir eiti į darbą. Pagal šiuos pareiškimus administracinių nusižengimų nutarimai nėra priimti, A. Š. už šiuos veiksmus nenubaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 139-142, t. 1, b. l. 165-179, t. 2, b. l. 108-110).

Iš pateiktos informacijos apie A. Š. matyti, jog A. Š. yra baustas administracine tvarka 29 kartus, kaltinime nurodytu laikotarpiu – 10 kartų (t. 1, b. l. 165-179).

Iš Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžio matyti, jog A. Š. nuteistas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą V. J. (t. 1, b. l. 157-162).

Iš Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5382-443/2019 matyti, jog ieškovė V. J. ir atsakovas A. Š. sudarė taikos sutartį byloje dėl iškeldinimo iš buto, pagal kurią atsakovas A. Š. įsipareigojo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovė V. J. įsipareigojo jam sumokėti 1 400 Eur kompensaciją per 12 mėnesių (t. 3, b. l. 37-38).

Iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog A. Š. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizė aktas), kuriame pateikė atsakymus į nutartyje nurodytus klausimus, tai yra: 1. A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. 2. A. Š. nusikaltimo padarymo metu neturėjo ir šiuo metu neturi psichologinių savybių, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. 3. A. Š. nusikaltimo padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). 4. Dabartiniu metu A. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Gydymas jam nereikalingas. 5. A. Š. pagal patologinę būseną nėra pavojingas visuomenei, jam nereikalingos priverčiamosios medicinos priemonės. 6. Su A. Š. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisme, atlikti bausmę (t.1 b. l. 194-197). Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, jog psichologinio vertinimo duomenimis, A. Š. asmenybė su ryškiais degradacijos požymiais, asmenybėje vyrauja asocialaus tipo asmenybės bruožai: gynybiškumas, rigidiškumas, tiesos negerbimas, emocijų nestabilumas, neatsakingas elgesys, atgailos stoka; asmenybė regresuojanti, priklausoma nuo alkoholio. A. Š. 2020 m. gydytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytos diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas, priklausomybės sindromas. 2021 m. gydytas (duomenys neskelbtini) stacionare (atvežtas policijos, jog grasina nusižudyti, buvo pasidėjęs peilį, kirvį), nustatytos diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tiriamasis psichikos sveikatos centre nesilanko ir nesigydo (t. 1 b. l. 194-197).

Iš Marijampolės AVPK Šakių RPK pateiktos medžiagos matyti, jog net ir teisminio nagrinėjimo metu, pritaikius kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios V. J. ir nepilnametės V. Š. 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei V. J. darbo vietoje (duomenys neskelbtini). yra du kartus nubaustas administracine tvarka 2022 m. spalio 14 d. pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. ir pakartotinai rugsėjo 22 d. viešoje vietoje ­– (duomenys neskelbtini), kitiems žmonėms girdint ir matant, įžeidė išvadindamas žodžiais „kurva“, „kalė“, „prostitutė“, „vaikžudė“, ten dirbančią V. J., tuo įžeisdamas jos orumą. Administracinių bylų nagrinėjimo metu A. Š. pripažino savo kaltę, jo kaltė buvo įrodyta vaizdo įrašu, kuriame aiškiai užfiksuotas padarytas administracinis nusižengimas ir išsakomi žodžiai, liudytojų V. V., A. K. paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais (t. 2, b. l. 78-99, 130-133).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos pagal kasacinio teismo praktiką yra alternatyvios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl šios kategorijos bylose turi būti analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat įvertintas kitų teisės šakų normų veiksmingumas atkuriant pažeistas teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2013).

Kaltinamasis A. Š. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotą BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parodydamas, jog negrasino nukentėjusiajai V. J., jog susidoros su ja, padarys taip, kad ji išprotėtų ar pasikartų, kad padegs jos namus, kad ji neturėtų kur gyventi ir jos sistemingai nebaugino. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jog kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją ir sistemingai ją baugino grasindamas padegti jos namus ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti realiai, ir to bijojo, o A. Š. sąmoningai tokios nukentėjusiosios būsenos siekė, t. y. suprato, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų – veikė tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. J. davė išsamius ir analogiškus parodymus, jog nuo 2019 m. spalio mėn., kai kaltinamasis A. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš ją, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo iškeldintas iš jos namų, prasidėjo praktiškai kasdieniai jo atvykimai į jos darbovietę ir pastovūs grasinimai, jog „tu matysi, kas tau bus“, „aš tavęs palauksiu už kampo“, „su sieros rūgštimi veidą subjaurosiu“, „aš taip elgsiuosi tol, kol tu arba pasikarsi, arba išprotėsi“. Po iškeldinimo jis ne kartą jai yra sakęs, jog sudegins namus ir ji neturės kur gyventi taip kaip ir jis, be to sakęs dukrai V. Š. „pasakyk, kada mama remontus pasidarys, bus sudeginti namai“. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos nepilnametės V. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti išsamūs parodymai. Liudytoja nepilnametė V. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog tėvas iš namų išsikraustė prieš (duomenys neskelbtini) metus. Po to mama pasakodavo, kad jis atvažiuoja kas dieną ar net po kelis kartus per dieną į jos darbovietę ir visaip ją išvadina, grasina, kad kažką padarys, yra grasinęs, kad padegs namus. Dažniausiai jai tai pasakodavo mama, bet vieną kartą ir ji pati yra mačiusi, kai buvo mamos darbovietėje, tik iš streso nespėjo nufilmuoti. Neprisimena kaip tada tėvas motinai grasino ir kaip ją vadino. Dėl grasinimo sudeginti namus buvo sakęs jai ir mamai. Mama visada išsigandusi grįžta iš darbo, mama bijodavo tėvo, kad kažką jai padarys. Kartais mama paskambina, kad išeitų pasitikti, viena bijo pareiti, nes tėvas jai būnant darbe grasindavo. Ji tiki, kad mamai tėvas gali kažką padaryti, nes jis labai agresyvus, piktas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. Š. parodymai yra analogiški, tam tikrose detalėse išsamesni, nes duoti po įvykio praėjus trumpesniam laiko tarpui. Liudytoja parodė, kad iš karto po tėvo iškeldinimo iš namų prasidėjo įvairūs grasinimai, pykčiai, kurie buvo labiau nukreipti į mamą. Būnant pas mamą darbe (duomenys neskelbtini), tėvas ateidavo ir visą laiką mamai grasindavo susidorojimu, ją įžeidinėdavo. Kažkuriuo momentu galimai pernai metais su tėčiu atsitiktinai kalbėjo ir jis pasakė, kad kai jos pasidarys remontą, jis padegs namus ir jos bus gatvėje taip kaip ir jis, sakė, kad jis mamą išves iš proto, kad jai būtų blogai su nervais. Kiek kartų besusitiktų savo tėvą mieste, jis visada grasina mamai, kad jai padarys kažką, sako, kad ji visokia, kad ji parsidavinėja ir pan. Mato, kad mama bijo jos tėvo, abi visur eina kartu, kad jis ko nepadarytų mamai. Net būdamos namuose – savo bute, su mama jaučia baimę, kai girdi laiptinėje kažkokius garsus, jau pradeda abi su mama bijoti, kad tėvas nepadegtų buto ar dar ko nepadarytų blogo, bijo, kad tėvas neįgyvendintų savo žodžiu išsakytų grasinimų. Tėvas yra apmėtęs langus kiaušiniais, ištepliojęs išmatomis duris, todėl galima galvoti, kad jis gali padaryti bet ką, tėvas yra neprognozuojamas. Nukentėjusiosios V. J. ir liudytojos V. Š. parodymus patvirtina liudytojo I. Č. parodymai, kuris nurodė matęs bent tris kartus kaip kaltinamasis A. Š. įžeidinėjo visokiais žodžiais V. J. jos darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), be to A. Š. jam girdint grasino V. J., kad ją padegs, kad V. negyvens, kad iš proto išeis, kad ją į „durnyną“ uždarys. Tai jis girdėjo po 2019 m. spalio mėn., kai A. Š. buvo iškeldintas, grasino ne vieną ir ne du kartus, jis apie metus laiko aplink tą butą slankiodavo, nes buvo apsigyvenęs kitame šalia esančiame negyvenamame bute. Tokius grasinimus dėl padegimo ir, kad V. J. išprotės, girdėdavo laiptinėje, girdėjo ir kiti kaimynai, bet jie bijo eiti liudytis, nes A. Š. neprognozuojamas, yra apmėtęs langus kiaušiniais, išpylęs išmatas. V. J. jo bijo, pastoviai užsirakina duris. Kai jis rūko lauke, jeigu V. atsidaro duris, visada krūpteli ir sako, kad pagalvojo, jog čia A.. Teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais V. J., liudytojų V. Š. ir I. Č. parodymais, kurie patvirtinti ir kita rašytine bylos medžiaga.

Iš ĮKNR duomenų ir teismo nuosprendžio nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir A. Š. 2020 m. rugpjūčio 14 d. yra nuteistas už nežymų V. J. sveikatos sutrikdymą. Po smurto panaudojimo, V. J. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus su civiliniu ieškiniu dėl A. Š. iškeldinimo, šalys 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė taikos sutartį ir A. Š. įsipareigojo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), po nutarties įsiteisėjimo dienos, o ieškovė V. J. įsipareigojo jam sumokėti 1 400 Eur kompensaciją per 12 mėnesių. Iš policijos įvykių paieškos sistemos duomenų nustatyta, jog praktiškai po visų šių įvykių prasidėjo neteisėti A. Š. veiksmai V. J. atžvilgiu ir jie tęsiasi net ir šio baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Chronologiškai nustatyta, jog 2019 m. spalio 13 d. V. J. pranešė policijai, kad A. Š., kuriam paskirtas įpareigojimas nesiartinti, yra už buto durų, tranko duris, atjungė elektrą. 2020 m. gegužės 21 d. ir 22 d. V. J. pranešė policijai, kad A. Š. apmėtė jos buto langus ir darbovietės duris kiaušiniais. 2020 m. liepos 7 d. V. J. pranešė policijai, jog A. Š. jos darbo vietoje jai grasino kitiems žmonėms girdint „matysi ką aš tau padarysiu, pamatys tave visa Lietuva, išgama“. 2021 m. gegužės 11 d. nukentėjusioji V. J. kreipėsi su pareiškimu į policiją, kuriame nurodė, jog 2021 m. gegužės 11 d. jai būnant darbovietėje, A. Š. grasino, kad susidoros su ja, darys, taip, kad ji išprotėtų arba pasikartų, vadino “prostitute”, “kale”, “pajuodėle”, grasino “padegsiu namus, būsit gatvėje kaip ir aš“. Analogiškas pareiškimas gautas ir 2021 m. gegužės 17 d., jog A. Š. ją persekioja, ateina į jos darbo vietą, grasina ir jos atžvilgiu naudoja psichinę prievartą. 2021 m. birželio 11 d. V. J. pranešė policijai, kad 2021 m. birželio 10 d. A. Š. vėl buvo privažiavęs prie jos darbo vietos ir grasino „matysi kas tau dabar bus, kale, nespės padėti tau niekas, neišgelbės nei policija“. Analogiškas pareiškimas gautas ir 2022 m. vasario 1 d.

Iš VTAS pateiktos informacijos matyti, jog pagal nepasitvirtinusius ir melagingus A. Š. pranešimus VTAS bei bendruoju pagalbos telefonu, policijos pareigūnai V. J. namuose lankėsi 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. spalio 27 d., nė vieną kartą V. J. nebuvo nustatytas neblaivumas ir nepasitvirtino A. Š. pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl galimos prostitucijos, smurto ar vaiko nepriežiūros. VTAS specialistai V. J. namuose lankėsi 2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. gegužės 8 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. sausio 24 d., vaiko nepriežiūros atvejų nenustatyta. Iš VTAS pateiktos informacijos, bendraujant su V. J. ir V. Š., nustatyti kiti reikšmingi duomenys, tai yra V. Š. papasakojo, kad 2021 m. sausio 7 d. jos su mama buvo užsirakinusios buto duris, kai paskambino tėvas A. Š., jos su mama durų neatidarė, nes tėvo bijo, jos visada būna užsirakinę duris, vakare bijo eiti į lauką, nes taip nori išvengti konfliktų su tėvu, tėvas nuolat persekioja mamą, ją įžeidinėja, grasina susidoroti, nes jis buvo iškeldintas iš buto ir dabar neturi kur gyventi. V. J. VTAS specialistėms papasakojo, kad nuolat jaučia A. Š. persekiojimus, patiria grasinimus, nuolat jaučia baimę, jis ją nuolat terorizuoja. Pasak moters, vyras grasina padegti jų namus, gąsdina, kad nuolat rašys skundus, iki sugadins gyvenimus, nuolat šmeižia, iškeikia necenzūriniais žodžiais viešose vietose, atėjęs į moters darbą. V. J. pasakojo, kad 2021 m. sausio 7 d. A. Š. buvo atėjęs prie jų buto durų, bet jo neįsileido. Po kurio laiko, įsitikinusios, kad jis išėjo, ji su dukra ėjo į parduotuvę ir pakeliui pamatė, kad A. Š. pasislėpęs už krūmo gatvėje, išėjus iš parduotuvės, vyro jau nebuvo. 2021 m. gegužės 7 d. VTAS specialistams V. J. nurodė, jog jaučiasi persekiojama A. Š., kaltinama nebūtais dalykais, ji nežino kaip viso to išvengti, nes pastoviai jaučia įtampą, A. Š. yra ligonis, dažnai gydomas (duomenys neskelbtini), ji stengiasi visais įmanomais būdais nuo jo atsiriboti. Be to A. Š. sistemingą pavojingą tyčinį poveikį V. J. psichikai, įrodo ir jo SMS žinučių, rašytų į V. J. mobilaus ryšio telefoną, įžeidžiantis ir bauginantis turinys. Teismo vertinimu toks ilgalaikis ir sistemingas, praktiškai nepertraukiamas kito žmogaus terorizavimas, grasinant padegti jo namus, pakenkti jo psichinei sveikatai, susidoroti su asmeniu, privesti jį prie savižudybės, atliekant tam tikrus aktyvius veiksmus, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai, yra iš tikrųjų pavojingas, juo daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams ir kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, jog V. J. pastoviai jautė baimę, kad A. Š. grasinimai gali būti realiai įvykdyti, tai yra ji ėmėsi savo turto apsaugos (nurodė pasikeitusi buto duris, jas pastoviai rakinanti, įsirengusi kamerą), be to ji yra anksčiau patyrusi fizinį smurtą nuo A. Š. (vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius ir priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis), galimai A. Š. apmėtė jos buto langą ir darbovietės duris kiaušiniais, išpylė fekalijas, yra išjungęs bute elektrą, padėjęs neaiškius krepšius prie durų, nukentėjusioji žino, kad jam nustatyti (duomenys neskelbtini), jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini), turi priklausomybę nuo alkoholio ir dėl to kylančias psichozes, jam paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) ir kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie jos, įtakos jo elgesiui nedaro. Nukentėjusioji V. J. praktiškai neturėjo jokių kitų veiksmingų būdų, išskyrus baudžiamąjį persekiojimą, atkurti savo pažeistas teises ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje. Nors A. Š. kaltinime nurodytu laikotarpiu baustas 6 kartus už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga ir Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, paskirtų baudų nemoka, tačiau šie administraciniai nusižengimai yra padaryti kėsinantis į viešąją tvarką ir nukentėjusiosios interesai tuo neapginami. Dvigubo nubaudimo už tuos pačius veiksmus principas šiuo atveju nėra pažeidžiamas, kaltinamasis už kaltinime nurodytus veiksmus, padarytus nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., V. J. atžvilgiu, nėra baustas administracine tvarka.

Taigi aukščiau nurodytais įrodymais laikytina nustatyta, kad kaltinamasis terorizavo žmogų grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir sistemingai baugino V. J., kad susidoros su ja, padarys taip, kad ji išprotėtų ar pasikartų, grasino padegti jos namus, kad neturėtų, kur gyventi. Ketinimų realumą, jog kaltinamasis A. Š. siekia „susidoroti“ su nukentėjusiąja, padaryti taip, „kad ji išprotėtų“, įrodo paties kaltinamojo aktyvūs veiksmai – besikartojantys grasinimai ir ištisiniai žeminimai, įžeidinėjimai viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, nepilnamečiam vaikui, grasinimai telefono skambučiais ir SMS žinutėmis, nepagrįsti ir nepasitvirtinę nuolatiniai pranešimai bendruoju pagalbos telefonu, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, po kurių vyksta sistemingi V. J. elgesio vertinimai, apsilankymai namuose, blaivumo patikrinimai ir apklausos. Ketinimų realumas vertintinas ne tik pagal tai ko siekė pats kaltinamasis, bet ir pagal kaip jį suprato pati nukentėjusioji, o ji viso proceso metu parodė, kad pagrindinis A. Š. tikslas taip elgiantis – „susidoroti“ su ja tiek fiziškai, tiek emociškai.

Pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus laisvė, objektyvieji požymiai – tai veiksmai, kuriais žmogus persekiojamas, pvz. sistemingas skambinimas, sekimas, laukimas asmens namų ar darbo vietoje, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Persekiojimas yra sisteminga nusikalstama veika, vykdoma prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, turinti neigiamą poveikį žmogaus socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai, sutrikdanti persekiojamo asmens kasdienę veiklą, pažeidžianti jo privatumą, suvaržanti veiksmų laisvę, kelianti nuolatinę įtampą, kenkianti profesiniam gyvenimui, socialiniams ryšiams (dėl ko jis gali būti priverstas pakeisti gyvenimo, darbo ar mokymosi vietą, draugų ratą ir pan.). Persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys (grasinimai nužudyti, sužaloti sveikatą ir kt.), o nesiliaujantys nepageidaujami persekiotojo veiksmai, kurie sukelia psichologinę ir emocinę žalą.

Aukščiau aptarti baudžiamojoje byloje esantys duomenys akivaizdžiai rodo, kad A. Š. sistemingai persekiojo nukentėjusiąją V. J. ištisai lankydamasis jos darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) ir viešai kitų žmonių akivaizdoje ją įžeidinėdamas ir vadindamas “seksomane”, “prostitute”, “kale“, “pajuodėle”, “invalide”, tyčiojosi iš jos, skleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji serga venerinėmis ligomis, gali užkrėsti ir kitus pirkėjus, persekiojimas pasireiškė ir kaltinamojo lankymusi prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos buto durų, įvairių daiktų palikimu, skambinimu iš skirtingų telefono numerių ir įžeidžiančiai klausiant „ar nori pačiulpti, kale?“ bei sistemingu melagingų skundų rašymu Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajone, policijai dėl nepilnametės dukros V. Š. nepriežiūros, iš kurių nė vienas nepasitvirtino, kas atitinka BK 148¹ straipsnio sudėties požymius. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 148¹ straipsnis įsigaliojo tik 2021 m. spalio 23 d., kai 2021 m. spalio 14 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XIV-576, todėl nors kaltinamojo analogiški veiksmai pasireiškė ir anksčiau, tačiau kaltinime nurodytas laikotarpis nuo 2021 m. spalio 23 d., kadangi naujai baudžiamąją atsakomybę numatantis įstatymas atgal negalioja.

Kaltinamasis A. Š. iš dalies prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, tai yra prisipažino, jog dažnai lankosi V. J. darbo vietoje, nes nori nusipirkti drabužių. Sutiko, jog (duomenys neskelbtini) yra viešai išvadinęs ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, kurie nurodyti kaltinime, nes ją myli. Pripažino, kad pastoviai rašo skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai, nes V. J. buvo ne vieną kartą palikusi nepilnametes mergaites, nukentėjusioji parsiveda vyrų, su kuriais susitikinėja už pinigus, dukra neprižiūrima, neturi ko valgyti, bute ištvirkaujama. Sutiko, kad būdamas girtas yra ne vieną kartą skambinęs V. J., siūlęs „pačiulpti“, yra rašęs negražių žinučių, iš jos tyčiojęsis. Pripažino, kad lankosi prie jos buto durų, atneša maisto, rūbų, bet ji viską išmeta iš šiukšlinę.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė išsamias įvykių aplinkybes, teikė papildomus įrodymus, patvirtinančius neteisėtus A. Š. veiksmus (telefono SMS žinučių išklotines, vaizdo medžiagą dėl kardomosios priemonės nesilaikymo), taigi įvertinus nukentėjusiosios parodymus, jų nuoseklumą bei atitikimą kitiems baudžiamojoje byloje esantiems ir ištirtiems įrodymams, teismas juos vertina kaip patikimus ir teisingus. Šie aktyvūs nukentėjusiosios veiksmai viso proceso metu neabejotinai parodo jos siekį nutraukti prieš ją neteisėtai atliekamus veiksmus.

Nagrinėjamo straipsnio vienas iš sudėties požymių yra tai, kad veiksmai turi būti atliekami prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią. Byloje nustatyta, kad V. J. ne vieną kartą yra atvirai išsakiusi A. Š., kad jis jos nepersekiotų, rašiusi pareiškimus policijai dėl jos persekiojimo, kaltinamajam nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo paskirta kardomoji priemonė kitoje baudžiamojoje byloje – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, nesilankyti jos gyvenamojoje ir darbo vietose, nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nesiartinti prie nukentėjusiosios, nuo 2021 m. birželio 9 d. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, nesilankyti jos darbo ir gyvenamojoje vietoje. Šios aplinkybės neneigė ir pats A. Š., tačiau teigė, kad V. J. jam keršija ir pavydi, todėl rašo tokio turinio pareiškimus. Taigi aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. Š. persekiojo nukentėjusiąją V. J. prieš jos aiškiai žodžiu ir raštu išreikštą valią.

Šių proceso dalyvių parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiosios V. J. pranešimai policijai, VTAS pateikta informacija apie nepasitvirtinusius ir melagingus kaltinamojo A. Š. pranešimus.

Nors kaltinamasis A. Š. pripažino atlikęs praktiškai visus kaltinime pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį nurodytus veiksmus, tačiau neigė šių veiksmų tikslą, nurodydamas, jog tai nebuvo susiję su nukentėjusiosios persekiojimu, tai jis darė iš meilės nukentėjusiajai ir rūpinimusi ja ir jų nepilnamete dukra. Šie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kaip nelogiški ir neatitinkantys bylos medžiagos. Iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiosios darbovietėje – (duomenys neskelbtini) lankosi praktiškai kiekvieną dieną, o kartais net po kelis kartus per dieną, kas aiškiai parodo nuteistojo neteisėtų veiksmų sistemingumą nukreiptą prieš nukentėjusiąją. Kaltinamasis A. Š. pripažino, jog ne vieną kartą yra skambinęs ir išvadinęs necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją, siūlęs jai „pačiulpti“, yra nepagrįstai kvietęs specialiąsias tarnybas, vaiko teisių apsaugos specialistus, dėl ko yra nubaustas administracine tvarka. Kaltinamojo atlikti veiksmai sistemingai persekiojant nukentėjusiąją šioje byloje vertinami ne tik pagal jų turinį, bet ir jų visumą, atsižvelgiant į jų kiekį, intensyvumą, laiką, kuomet jie buvo atliekami. Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip veiksmas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų. Šiuo atveju sistemingas persekiojimas tęsėsi gan ilgą laiką, kaltinamojo veiksmai padaryti daugiau kaip 3 kartus, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, kad ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. Tokiu sistemingu persekiojimu nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Pagal BK 148¹ straipsnio dispoziciją, ši nusikalstama veika gali sukelti rimtus padarinius persekiojamam žmogui, t. y. nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Nekelia abejonių, kad nukentėjusiosios V. J. garbė buvo žeminama ir aplinkinių žmonių akyse (bendradarbių, jos klientų, kaimynų), kas neabejotinai veikė nukentėjusiąją, žemino jos savivertę, kėlė stiprius neigiamus jausmus, nerimą, susijusius su nuteistojo elgesiu. Tokiu sistemingu persekiojimu buvo kėsinamasi į jos laisvę gyventi pilnavertį gyvenimą, be pastovaus institucijų tikrinimo, dirbti pasirinktą darbą, laisvai ir nevaržomai judėti, atsiliepti telefonu. Dėl tokio kaltinamojo A. Š. elgesio V. J. blogai jautėsi, bijojo eiti ir grįžti į darbą, bijojo atsiliepti telefonu skambinant nepažįstamam numeriui, jai buvo gėda nuo aplinkinių žmonių, kaimynų, policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos specialistų, kaltinamasis sistemingai persekiojęs nukentėjusiąją veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai nerimą, baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis. Akivaizdu, jog nukentėjusioji padarinius jautė net ir po kaltinime nurodyto laikotarpio, buvo ir yra įbauginta, jaučiasi nesaugi, nes kaltinamojo A. Š. neteisėti veiksmai ją persekiojant tęsiasi ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nors tarp nukentėjusiosios V. J. ir kaltinamojo A. Š. buvo artimi emociniai santykiai, jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, susilaukė vaikų, iš kurių viena V. Š. šiuo metu dar yra nepilnametė, tačiau įvertinus tai, kad šalių santykiai nutrūko 2019 m. spalio mėn., kaltinamojo A. Š. veiksmai skyrybų kontekste vertintini kaip per daug nutolę ir per ilgai užsitęsę nuo skyrybų momento, todėl negali būti pateisinami kai neperžengiantys teisėtumo ribos. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį kaltinamąjį A. Š. apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti jai sukėlus neigiamus išgyvenimus.

Sprendžiant apie veikų kvalifikacijos teisingumą ir pagrįstumą, teismas pažymi, kad atskirti kaltinamojo veiksmus, kurie kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 148¹ straipsnio 1 dalį, yra gana sudėtinga, kadangi jie persipynę, pasikartojantys, besitęsiantys ilgą laiką, todėl teisminio nagrinėjimo metu 2023 m. gruodžio 6 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis buvo įspėtas, kad jo veiksmai, numatyti kaip objektyvieji baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai kaltinime pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, gali būti kvalifikuoti kaip viena veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje. Tačiau ištyrus įrodymus ir vertinant abiejų nusikalstamų veikų objektyviuosius sudėties požymius, laikytina, kad A. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, nes vieni jo veiksmai atitinka žmogaus terorizavimo ir sistemingo bauginimo požymius, todėl jie kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, o kiti veiksmai – sistemingo persekiojimo požymius, todėl jie teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį. Be to skiriasi ir šių nusikalstamų veikų kėsinimosi objektai, tai yra veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, siekiama sukelti pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, o veika, numatyta BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, kėsinamasis į žmogaus laisvę. Teismas 2023 m. balandžio 21 d. teisiamojo posėdžio metu, po nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos, įspėjo kaltinamąjį dėl faktinių aplinkybių keitimo kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad nusikalstami veiksmai – žmogaus terorizavimas ir sistemingas bauginimas galėjo būti atlikti ne tik nukentėjusiosios darbovietėje –(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bet prie gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Ši faktinė aplinkybė patvirtinta liudytojų V. Š., I. Č. parodymais, bei pačios nukentėjusiosios parodymais, todėl laikytina nustatyta ir įrodyta.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu.

Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas; į nusikalstamų veikų stadiją – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nusikaltimas ir tyčinis baudžiamasis nusižengimas, dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo atsirado pasekmės nukentėjusiajai, sudėtis materiali; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš nepagarbaus požiūrio į kito žmogaus laisvę, siekiant sukelti pavojų jo gyvybei ir sveikatai, dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, (duomenys neskelbtini), teistas du kartus, paskirtas bausmes atlikęs, vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, paskutinis teistumas yra už smurtinį nusikaltimą prieš nukentėjusiąją, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas daug kartų, paskirtų baudų nemoka; asmuo neįrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, tačiau turi priklausomybę nuo alkoholio ir to sąlygotą elgesio bei asmenybės sutrikimą. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgiant į padarytų veiksmų pavojingumą ir intensyvumą, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė bausmė paskirtina 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, į tai, kad prieš tai paskirtas viešųjų darbų bausmes jis yra atlikęs, į tai, kad jis turi priklausomybę nuo alkoholio ir su tuo susijusius psichinės sveikatos sutrikimus, todėl būdamas laisvėje ir prižiūrimas probacijos tarnybos, galėtų spręsti šias elgesio problemas, todėl teismas sprendžia, jog pagrindinis bausmės tikslas – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gali būti pasiektas neatliekant realiai laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nesilankyti V. J. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), V. J. darbovietėje – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei jokiomis formomis (žodžiu, raštu, telefonu, SMS žinutėmis ar kitomis el. susirašinėjimo programomis) nebendrauti su V. J. ir jos nepilnamete dukra V. Š..

Kaltinamajam netikslinga skirti įpareigojimą būti namuose tam tikru laiku bei tai kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis, nes kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Be to neskirtinas ir įpareigojimas nevartoti alkoholio, nes kaltinamasis turi pripažintą priklausomybę nuo alkoholio ir, kaip pats pripažino, praktiškai kiekvieną dieną vartoja alkoholį, todėl probacijos laikotarpiu, kaltinamajam sutinkant, spręstinas papildomo įpareigojimo – gydytis priklausomybės ligas – paskyrimo klausimas.

Kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios V. J. ir nepilnametės V. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei V. J. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nėra.

Proceso išlaidų byloje nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 148¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nesilankyti V. J. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), V. J. darbovietėje – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei jokiomis formomis (žodžiu, raštu, telefonu, SMS žinutėmis ar kitomis el. susirašinėjimo programomis) nebendrauti su V. J. ir jos nepilnamete dukra V. Š..

Kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios V. J. ir nepilnametės V. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei V. J. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.