Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-27841-886/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-27841-886/2019Nutartis · 2019-12-11Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
2YT-27841-886/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17746-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
A. V., D. V.
Civilinė byla Nr. 2YT-27841-886/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17746-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2; 3.2.3.2; 3.4.5.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. V. ir D. V. skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/01188, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Žilinskaitė, Centro kredito unija (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai A. V. ir D. V. skundais dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto vertinimu, prašo panaikinti šios antstolės 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S19-33497 „Dėl turto vertės nustatymo“, įpareigoti antstolę atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Skunduose nurodo, kad pareiškėjas A. V. antstolės patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo gavo tik 2019 m. spalio 4 d., o antstolė, nesulaukusi kol šis patvarkymas jam bus įteiktas, ir jis turės teisę pareikšti ekspertui nušalinimą, priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo. Pareiškėjai nurodo, kad jie nesutinka su antstolės atrinktu ekspertu, nes juo nepasitiki, neaiškūs eksperto parinkimo kriterijai. Neaišku, ar buvo atliekama ekspertų apklausa dėl jų paslaugų suteikimo sąlygų, siekiant pasirinkti labiausiai kvalifikuotą, optimalią kainą ir kokybę siūlantį ekspertą. Pareiškėjams nebuvo pateikta duomenų, kiek jiems reikės sumokėti už ekspertizės atlikimą. Skiriant ekspertizę pareiškėjams nesudaryta galimybė siūlyti savo ekspertą, ir nors jie prašė antstolės nušalinti paskirtą ekspertą, tačiau antstole iki skundo pateikimo dienos nepateikė jokio atsakymo. Pareiškėja D. V. nebuvo informuota apie vykdomosios bylos pradėjimą ir nežinojo apie galimą jos turto realizavimą. Antstolė jos, kaip turto savininkės, neinformavo apie ketinimą pervertinti jos turimą žemės sklypą ir vėliau skelbti varžytynes. Be to, areštuojamą turtą antstolis privalo įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į išieškotojo ir skolininko nuomones. Antstolės 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkyme nurodyta turto vertė (51 000 Eur) net 19 300 Eur viršija Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą vertę, kuri nustatyta prieš daugiau nei du mėnesius. Pareiškėjų prašymu trys skirtingi vertintojai atliko tris turto vertinimo ataskaitas, jose turto vertė nustatyta atitinkamai 24 800 Eur, 27 000 Eur ir 26 300 Eur. Ir jos patvirtinta, kad ekspertizės aktu nustatytas turto įkainojimas neatitinka realios turto rinkos vertės. Šiai dienai turto vertė gali būti kitokia, nei nustatyta ekspertizės akte, t. y. ne daugiau kaip 27 000 Eur. Antstolė priėmė formalų sprendimą, kurio pagrindu be jokios gilesnės situacijos analizės nusprendė vadovautis Ekspertizės aktu ir turtą bendrai įvertino 51 000 Eur suma, t. y. beveik dvigubai didesne suma, nei turtas įvertintas pareiškėjų pateiktose nekilnojamojo turto ataskaitose. Pareiškėjų nuomone, antstolė jų turtą įkainojo netinkamai, neatsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Atliekant ekspertizę turtas lyginamas su netinkamai parinktais kitais nekilnojamaisiais objektais, todėl būtina skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Pareiškėjai 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė papildomą prašymą skirti byloje teismo ekspertizę, ją pavesti atlikti teismo ekspertei J. B., teismo ekspertei pateikti klausimą, kokia yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė.

Antstolė Jurgita Žilinskaitė 2019 m. spalio 22 d. patvarkymu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies: 1) tenkino skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ir nustatė trijų darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Patvarkymo Nr. S19-32913 įteikimo skolininkui A. V. (2019-10-04), pareikšti ekspertui nušalinimą, terminą dėl pareiškimo dėl eksperto nušalinimo pateikimo laikė nepraleistu; 2) netenkino skundų dalies dėl eksperto nušalinimo, klausimą dėl eksperto nušalinimo persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams; 3) netenkino skundų dalies dėl areštuoto turto vertės nustatymo.

Antstolė pareiškėjų skundus kartu su vykdomąja byla Nr. 0161/19/0188 persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė 2019 m. spalio 22 d. patvarkyme nurodo, kad skolininko A. V. skunde ir pareiškime nenurodyta nei vieno eksperto nušalinimo pagrindų, o antstolis, spręsdamas dėl ekspertizės skyrimo, šiuo klausimu neprivalo tartis su vykdymo proceso dalyviais. Ekspertizės aktu Nr. 3174 EKZ_2019 AGA KAUN pateikta eksperto išvada yra naujausia ir aktualiausia šiai dienai, todėl žemės sklypo vertė nustatyta tinkamai. Antstolė nurodo, kad 2019 m. liepos 15 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S19-22822 buvo įteiktas D. V., todėl nepagrįsti visi teiginiai, jog skolininko A. V. sutuoktinei nebuvo žinoma apie skolos išieškojimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Centro kredito unija atsiliepimuose į skundus nurodo, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno pagrindo ekspertui nušalinti. Antstolė neturėjo pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija ar kompetencija ir nustatytos turto rinkos vertės teisingumu. Ekspertizę atliko ir aktą surašė nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo, kuris yra įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Ekspertizės aktas yra didesnės įrodomosios galios įrodymas, nei pareiškėjų pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Be to, pareiškėjai turėtų būti suinteresuoti, kad jų turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, kad būtų galima padengti visas turimas skolas. Išieškotojas prašo pareiškėjų skundus atmesti ir priteisti iš jų Centro kredito unijos patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/19/01188 nustatyta, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė 2019 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. S-19-161-3421 priėmė vykdyti Kauno miesto 9-ojo notarų biuro 2019 m. birželio 25 d. išduotą Vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 19AU-2026 dėl 43 619,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojai Centro kredito unijai (7, 13-14 v. b. l.). Vykdant išieškojimą antstolė 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. S19-32913 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“ paskyrė ekspertizę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) vertei nustatyti, ir pavedė ją atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (ekspertui A. G.). Šis patvarkymas skolininkui A. V. įteiktas 2019 m. spalio 4 d., D. V. – 2019 m. spalio 8 d. (49-51 v. b. l.). UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 3174 EKZ_2019 AGA KAUN, kuriame Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 51 000 Eur (25-52 v. b. l.). Vadovaudamasi šiuo ekspertizės aktu, antstolė 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S19-33497 areštuoto Žemės sklypo vertę nustatė 51 000 Eur (52 v. b. l.). Antstolės kontoroje 2019 m. spalio 14 d. gauti skolininko A. V. ir jo sutuoktinės D. V. pareiškimai nušalinti turto vertinimo ekspertizę atlikusią UAB „OBER HAUS“ nekilnojamas turtas (66-68, 69-71 v. b. l).

Pareiškėjai nesutinka su antstolės parinktu ekspertu ir jo atliktu turto vertinimu vykdomojoje byloje, prašo įpareigoti antstolę paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.

Dėl eksperto nušalinimo

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

CPK 598 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertas turi nusišalinti, kai yra CPK 67 straipsnyje numatyti pagrindai. Remiantis CPK 67 straipsnio 1 dalimi pagrindai ekspertui nušalinti yra nurodyti CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose. Ekspertui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti eksperto nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, t. y. tais atvejais, kai ekspertas yra dalyvaujantis byloje asmuo ar su dalyvaujančiais byloje asmenimis yra susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai ekspertas su byloje dalyvaujančiais asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais (CPK 65 straipsnio 1 dalis 2 punktas), kai ekspertą su dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai (CPK 65 straipsnio 1 dalis 3 punktas), kai ekspertas byloje yra ar buvo dalyvaujančių byloje asmenų atstovas (CPK 65 straipsnio 1 dalis 4 punktas), kai ekspertas pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi (CPK 65 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Be to, ekspertas privalo nusišalinti ar turi būti nušalinamas tais atvejais, kai jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų (CPK 67 straipsnio 2 dalis 1 punktas), kai ekspertas atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, dėl kurių ekspertas gali ir turi būti nušalintas. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl eksperto vykdymo procese nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog nekilnojamojo turto ekspertinė įstaiga UAB „Ober-Haus“ ar vertintojas A. G. yra šališki ir turi būti nušalinti. CPK 67 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, dėl kurių ekspertas gali ir turi būti nušalintas. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kuriais galima būtų pagrįsti eksperto kokius nors ryšius su vykdymo proceso dalyviais ar eksperto tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą vykdymo proceso baigtimi, t. y., kad egzistuoja CPK 65 ir 67 straipsniuose nurodyti eksperto nušalinimo pagrindai. Skolininkas ir jo sutuoktinė tik deklaratyviai nurodo, kad jie nepasitiki minėta ekspertine įstaiga. Turto vertintojui A. G. turto vertintojo pažymėjimas išduotas 2000 m. balandžio 21 d., todėl laikytina, kad jis turi ilgametę patirtį turto vertinimo srityje ir yra kompetentingas atlikti ekspertizę. Pareiškėjų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo nušalinti ekspertą.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių ekspertinė įstaiga UAB „Ober-Haus“ bei turto vertintojas A. G. gali būti šališki, teismas konstatuoja, kad antstolės patvarkymas dėl atsisakymo nušalinti ekspertą pagrįstas. Vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/01188 nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu ekspertas gali būti nušalintas (CPK 598 straipsnio 2 dalis).

Dėl areštuoto turto vertės nustatymo

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Ekspertizės skyrimu įstatyme įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, tačiau įstatymo nuostatos nenumato antstolio pareigos ekspertizę atliksiančio turto vertintojo kandidatūrą derinti su skolininku, siūlyti skolininkui ją pateikti. Įstatyme nenumatyti eksperto parinkimo kriterijai, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus.

Nustatyta, kad antstolė, siekdama tinkamai įkainoti areštuotą turtą, 2019 m. rugsėjo 24 d. Patvarkymu Nr. S19-32913 Dėl ekspertizės skyrimo pavedė ją atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (ekspertui A. G.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (TVVPĮ 12 straipsnis). Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojas A. G., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, turi galiojantį 2010 m. spalio 5 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A000171, turi 23 metų darbo stažą turto vertinimo srityje. CPK 681 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi antstolis privalo vadovautis turto vertintojo nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka tam reikiamą kvalifikaciją ir žinias turintys vertintojai. Iš bylos duomenų matyti, kad turto rinkos vertę nustatęs ekspertas naudojo lyginamąjį metodą, kuriuo remiantis nekilnojamojo turto objektas buvo lyginamas su rinkoje parduotais analogiškais ar panašiais objektais, kurių sandorių kainos turto vertintojui žinomos. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, įvertino ekspertizės objekto (vertinamo turto) ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus ir taikė analogiško arba panašaus turto sandorių pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Objektus, su kuriais buvo lyginamas ginčo žemės sklypas, ekspertas atrinko atlikęs užklausas VĮ Registrų centro duomenų bazėse. Teismas konstatuoja, kad lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis ekspertizės akte parinkti nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių. Be to, ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė yra tikslesnė ir labiau pagrįsta, nei masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Savo ruožtu individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, VĮ Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-711-730/2019). Todėl pareiškėjų argumentas, kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė yra net 19 300 Eur suma mažesnė, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, negali būti priežastimi atliktą turto vertinimą vertinti kaip neteisingą ar nepagrįstą. Vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjų užsakymu atliktos turto vertinimo ataskaitos.

Pažymėtina, kad kasacinis yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Šiuo atveju aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Antstolės patvarkymu paskirtos nekilnojamojo turto vertės nustatymo metu buvo nustatyta žymiai didesnė areštuoto turto vertė, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre ar pareiškėjų pateiktose ir jų iniciatyva atliktose turto vertinimo ataskaitose. Neaišku, kokiu tikslu pareiškėjai siekia, kad turtas būtų įkainotas ir parduotas už kuo mažesnę kainą.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad antstolės 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes turto vertė yra nustatyta vadovaujantis ekspertizės akte nurodyta turto verte, atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę šiuo metu nėra tikslinga, todėl pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 510-513 straipsniai).

Dėl pareiškėjų prašymo skirti ekspertizę

Pareiškėjai teismo prašo skirti ekspertizę tikslu nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Teismo ekspertizę prašo pavesti atlikti teismo ekspertei J. B..

CPK 682 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu ekspertizę turto vertei nustatyti skiria antstolis savo patvarkymu, teismui vykdymo procese tokia teisė nesuteikta. CPK 682 straipsnio 2 dalyje įvirtinta nuostata, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjai, nesutikdami su nustatyta areštuoto turto verte, per įstatymo nustatytą terminą gali pareikšti prieštaravimus antstoliui ir prašyti jo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, antstoliui priėmus patvarkymą šiuo klausimu, skolininkai turi teisę jį skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjų prašymas skirti teismo ekspertizę atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuotas asmuo Centro kredito unija (išieškotoja) prašo priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už atsiliepimo į pareiškėjo A. V. skundą parengimą patyrė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, už atsiliepimo į D. V. skundą – 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotam asmeniui Centro kredito unijai teisines paslaugas suteikė advokatė S. B. pagal 2018 m. gegužės 25 d. teisinių paslaugų sutartį. Patirtas teisinių paslaugų išlaidas patvirtinta du 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymai 181,50 Eur ir 423,50 Eur sumai, o teisinių paslaugų pobūdis detalizuotas dviejose 2019 m. lapkričio 15 d. išankstinėse sąskaitose Nr. 2019-28 ir Nr. 2019-29.

Remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose skirstomos esant skirtingam proceso dalyvių suinteresuotumui bylos baigtimi. Bylose dėl antstolio veiksmų visada kyla ginčas. Be to, priešingą suinteresuotumą patvirtina ir procesinis suinteresuotojo asmens Centro Kredito unijos elgesys, atsiliepimuose į skundus prašant juose nurodytų reikalavimų netenkinti.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto atsižvelgdamas į tai, kurio proceso dalyvio naudai priimtas teismo procesinis sprendimas. Šioje byloje suinteresuotojo asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai buvo sąlygotos pareiškėjų inicijuoto teisminio proceso dėl antstolio veiksmų. Dėl pareiškėjų veiksmų suinteresuotasis asmuo buvo įtrauktas į teisminį procesą, teikė procesinius dokumentus ir turėjo su tuo susijusių išlaidų, todėl pareiškėjų skundus atmetus, jiems tenka pareiga atlyginti suinteresuoto asmens patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. V. ir D. V. skundus dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/01188.

Priteisti iš pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Centro kredito unijai, juridinio asmens kodas 112040167, 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Centro kredito unijai, juridinio asmens kodas 112040167, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė