- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-420-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17746-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- A. V., D. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27841-886/2019 pagal pareiškėjų A. V. ir D. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., Centro kredito unija, dėl antstolio veiksmų ir eksperto nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/01188.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. V. ir D. V. skundais dėl antstolės J. Ž. veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto vertinimu, prašė panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S19-33497 „Dėl turto vertės nustatymo“, įpareigoti antstolę atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, kad jie nesutinka su antstolės atrinktu ekspertu, nes juo nepasitiki, neaiškūs eksperto parinkimo kriterijai. Neaišku, ar buvo atliekama ekspertų apklausa dėl jų paslaugų suteikimo sąlygų siekiant pasirinkti labiausiai kvalifikuotą, optimalią kainą ir kokybę siūlantį ekspertą. Skiriant ekspertizę pareiškėjams nesudaryta galimybė siūlyti savo ekspertą, ir nors jie prašė antstolės nušalinti paskirtą ekspertą, tačiau antstolė iki skundo pateikimo dienos nepateikė jokio atsakymo. Be to, areštuojamą turtą antstolis privalo įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į išieškotojo ir skolininko nuomones. Antstolės 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkyme nurodyta turto vertė (51 000 Eur) net 19 300 Eur viršija Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą vertę, kuri nustatyta prieš daugiau nei du mėnesius. Pareiškėjų prašymu trys skirtingi vertintojai atliko tris turto vertinimo ataskaitas, jose turto vertė nustatyta atitinkamai 24 800 Eur, 27 000 Eur ir 26 300 Eur. Ir jos patvirtina, kad ekspertizės aktu nustatytas turto įkainojimas neatitinka realios turto rinkos vertės.
3. A. J. Ž. 2019 m. spalio 22 d. patvarkymu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies: 1) tenkino skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ir nustatė trijų darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Patvarkymo Nr. S19-32913 įteikimo skolininkui A. V. (2019-10-04), pareikšti ekspertui nušalinimą, terminą dėl pareiškimo dėl eksperto nušalinimo pateikimo laikė nepraleistu; 2) netenkino skundų dalies dėl eksperto nušalinimo, klausimą dėl eksperto nušalinimo persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams; 3) netenkino skundų dalies dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
4. Antstolė pareiškėjų skundus kartu su vykdomąja byla Nr. 0161/19/0188 persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė 2019 m. spalio 22 d. patvarkyme nurodė, kad skolininko A. V. skunde ir pareiškime nenurodyta nei vieno eksperto nušalinimo pagrindo, o antstolis, spręsdamas dėl ekspertizės skyrimo, šiuo klausimu neprivalo tartis su vykdymo proceso dalyviais. Ekspertizės aktu Nr. 3174 EKZ_2019 AGA KAUN pateikta eksperto išvada yra naujausia ir aktualiausia šiai dienai, todėl žemės sklypo vertė nustatyta tinkamai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Centro kredito unija atsiliepimuose į skundus nurodo, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno pagrindo ekspertui nušalinti. Antstolė neturėjo pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija ar kompetencija ir nustatytos turto rinkos vertės teisingumu. Ekspertizę atliko ir aktą surašė nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo, kuris yra įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Ekspertizės aktas yra didesnės įrodomosios galios įrodymas, negu pareiškėjų pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Be to, pareiškėjai turėtų būti suinteresuoti, kad jų turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, kad būtų galima padengti visas turimas skolas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjų A. V. ir D. V. skundus dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/01188. Teismas priteisė iš pareiškėjo A. V. suinteresuotam asmeniui Centro kredito unijai 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš pareiškėjos D. V. suinteresuotam asmeniui Centro kredito unijai 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad visais atvejais abejonės dėl eksperto vykdymo procese nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog nekilnojamojo turto ekspertinė įstaiga UAB „Ober-Haus“ ar vertintojas A. G. yra šališki ir turi būti nušalinti. Skolininkas ir jo sutuoktinė tik deklaratyviai nurodo, kad jie nepasitiki minėta ekspertine įstaiga. Turto vertintojui A. G. turto vertintojo pažymėjimas išduotas 2000 m. balandžio 21 d., todėl laikytina, kad jis turi ilgametę patirtį turto vertinimo srityje ir yra kompetentingas atlikti ekspertizę. Pareiškėjų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo nušalinti ekspertą.
8. Teismas nurodė, kad turto rinkos vertę nustatęs ekspertas naudojo lyginamąjį metodą, kuriuo remiantis nekilnojamojo turto objektas buvo lyginamas su rinkoje parduotais analogiškais ar panašiais objektais, kurių sandorių kainos turto vertintojui žinomos. Taikydamas lyginamąjį metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, įvertino ekspertizės objekto (vertinamo turto) ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus ir taikė analogiško arba panašaus turto sandorių pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Objektus, su kuriais buvo lyginamas ginčo žemės sklypas, ekspertas atrinko atlikęs užklausas VĮ Registrų centro duomenų bazėse. Teismas konstatavo, kad lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis ekspertizės akte parinkti nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių. Vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjų užsakymu atliktos turto vertinimo ataskaitos. Antstolės patvarkymu paskirtos nekilnojamojo turto vertės nustatymo metu buvo nustatyta žymiai didesnė areštuoto turto vertė, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre ar pareiškėjų pateiktose ir jų iniciatyva atliktose turto vertinimo ataskaitose. Neaišku, kokiu tikslu pareiškėjai siekia, kad turtas būtų įkainotas ir parduotas už kuo mažesnę kainą.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjai teismo prašė skirti ekspertizę tikslu nustatyti žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Teismo ekspertizę prašo pavesti atlikti teismo ekspertei J. B.. CPK 682 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu ekspertizę turto vertei nustatyti skiria antstolis savo patvarkymu, teismui vykdymo procese tokia teisė nesuteikta. CPK 682 straipsnio 2 dalyje įvirtinta nuostata, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjai, nesutikdami su nustatyta areštuoto turto verte, per įstatymo nustatytą terminą gali pareikšti prieštaravimus antstoliui ir prašyti jo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, antstoliui priėmus patvarkymą šiuo klausimu, skolininkai turi teisę jį skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjų prašymas skirti teismo ekspertizę atmetamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, panaikinti antstolės J. Ž. 2019 m. rugsėjo 30 d. Patvarkymą Nr. S19-33497 „Dėl turto vertės nustatymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/01188, įpareigoti antstolę J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/01188 atlikti pakartotinę žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę . Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, galėjusių turėti įtakos tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Byloje buvo sudaryta itin išskirtinė ir netoleruotina teisinė situacija, kuomet ekspertizės akte nurodyti ir akivaizdžiai realios turto rinkos vertės neatitinkantys duomenys yra naudojami nustatant pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertę. Vidutinės turto rinkos vertės, nurodytos nekilnojamojo turto registre, yra tinkamas įrodymas, kuriuo remiantis nustatoma turto vertė (atliekamas įkainojimas).
1.2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog turto vidutinė rinkos vertė yra 31 700 Eur, t. y. 19 300 Eur suma mažesnė nei antstolio 2019m. rugsėjo 30 d. patvarkyme nurodyta turto vertė (51 000 Eur). Teismas iš esmės vertino tik tą faktą, jog VĮ Registrų centro duomenimis turto vertė yra įvertinta masinio vertinimo metodu, o ne lyginamuoju metodu, kaip kad ekspertizės aktas, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo pateiktų turto vertinimo ataskaitų, kurios lygiai taip pat buvo atliktos lyginamuoju metodu.
1.3. Tiek antstolė, tiek ir teismas neįvertino prieštaravimų, nesigilino į parengto ekspertizės akto turinį ar jo pagrindžiamos turto rinkos vertės santykį su vertėmis, kurias pagrindžia kiti įrodymai. Antstolė patvarkymu nustatė nepagrįstą turto rinkos vertę, su kuria yra siejamos itin reikšmingos teisinės pasekmės vykdymo procese. Ekspertizės aktu turtas yra įvertintas 51 000 Eur suma, o tuo tarpu turto vertinimo ataskaitomis turtas yra įvertintas 24 800 Eur, 27 000 Eur ir 26 300 Eur sumomis, t. y. beveik dvigubai mažiau nei ekspertizės aktu. Pagal įstatymų nuostatas pareiškėjas turi teisę surasti turto pirkėją, tačiau esant tokiam akivaizdžiam turto vertinimo kainų skirtumui, pareiškėjas neturės jokių objektyvių galimybių rasti pirkėją, kadangi bet kuriam pirkėjui, pamačius tokius žymius turto vertės skirtumus kils daugybė klausimų, o nesant atsakymų į juos (šiuo atveju nesant pakartotinės ekspertizės) turtas nebus nupirktas.
1.4. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, nurodydamas, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepateikia jokio objektyvaus paaiškinimo dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų skirtumo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Centro kredito unija prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas darė pagrįstas išvadas, jog antstolė jokių pažeidimų nustatant turto vertę nepadarė, nepažeidė savo pareigos tinkamai (objektyviai) įkainoti areštuotą turtą. Pareiškėjas, ginčydamas ekspertizės aktu nustatytą ir antstolės patvirtintą turto rinkos vertę, pateikia subjektyvius vertinimus, kuriuos grindžia turto vertinimo ataskaitomis, kurios gautos ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai siekia nustatyti mažesnę turto rinkos kainą. Siekiant dirbtinai sumažinti turto rinkos vertę, būtų pažeisti suinteresuoto asmens interesai.
2.2. Pareiškėjas nepateikė neabejotinų, motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu ekspertizės akte nustatyta areštuoto turto verte. Labiau tikėtina, jog pareiškėjas galimai siekia vilkinti turto realizavimo veiksmus, bei siekia turtą parduoti už mažesnę nei rinkos kainą galimai savo pasiūlytam pirkėjui.
2.3. Teismas ginčijamoje nutartyje nustatė, kad antstolis, įkainodamas turtą pažeidimų nepadarė, o ekspertizės akte lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis parinkti nepažeidžiant turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių.
2.4. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos, žymiai mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (Rekomendacijos pakeistos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77) nuostatose nurodomą maksimalų dydį, patirtos išlaidos nėra pernelyg didelės, atitinka sąžiningumo principą bei advokato lūkesčius dėl teisės į tinkamą atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/19/01188 nustatyta, kad antstolė J. Ž. 2019 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. S-19-161-3421 priėmė vykdyti Kauno miesto 9-ojo notarų biuro 2019 m. birželio 25 d. išduotą Vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 19AU-2026 dėl 43 619,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojai Centro kredito unijai (7, 13-14 v. b. l.). Vykdant išieškojimą antstolė 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. S19-32913 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“ paskyrė ekspertizę žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) vertei nustatyti, ir pavedė ją atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (ekspertui A. G.). Šis patvarkymas skolininkui A. V. įteiktas 2019 m. spalio 4 d., D. V. – 2019 m. spalio 8 d. (49-51 v. b. l.). UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 3174 EKZ_2019 AGA KAUN, kuriame Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 51 000 Eur (25-52 v. b. l.). Vadovaudamasi šiuo ekspertizės aktu, antstolė 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S19-33497 areštuoto Žemės sklypo vertę nustatė 51 000 Eur (52 v. b. l.).
15. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Skolininko ar išieškotojo teisė prieštarauti dėl antstolio nustatytos turto vertės reglamentuota CPK 682 straipsnio 3 dalyje. Sistemiškai aiškinant CPK 681 straipsnio 4 dalies, 682 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas darytina išvada, kad antstolio patvarkymas dėl turto įkainojimo sietinas su nustatyta tvarka atliktu areštuoto turto įvertinimu.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjęs antstolės veiksmus įkainojant pareiškėjo turtą konstatavo, kad antstolės 2019 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes turto vertė yra nustatyta vadovaujantis ekspertizės akte nurodyta turto verte, atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę šiuo metu nėra tikslinga. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
17. Apeliantas nepagrįstai remiasi VĮ Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto 31 700 Eur vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatymo funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK681 straipsnio 4 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo pozicija, kad jis neturės jokių objektyvių galimybių rasti pirkėją, t. y. pamačius žymius turto vertės skirtumus turtas nebus nupirktas, vertintina kaip subjektyvūs samprotavimai, kadangi nagrinėjamu atveju logiška yra skolininkui siekti savo turtą parduoti kuo brangiau. Apelianto siekis sumažinti savo turto rinkos vertę pripažintinas priešingu sąžiningam vykdymo procesui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mažesnės areštuoto turto vertės nustatymas paneigtų išieškojimo tikslą turtą parduoti už didžiausią galimą kainą, todėl pažeistų išieškotojo interesą jo reikalavimą patenkinti kuo didesne apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Byloje nėra duomenų, kad turtas negalėtų būti parduotas už didesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Aplinkybė, kad pagal apelianto pateiktas turto vertinimo ataskaitas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas yra įvertintas mažesne negu antstolės nustatyta suma, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nurodytas turtas nėra vertas 51 000 Eur. Kiek turtas vertas, paaiškės po varžytynių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada kad vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nei pareiškėjų užsakymu atliktos turto vertinimo ataskaitos.
19. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.). Suinteresuotas asmuo Centro kredito unija už atsiliepimo į pareiškėjo A. V. skundą parengimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 181,50 Eur. Pažymėtina, kad prašoma priteisti 181,50 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (Rekomendacijos pakeistos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 p. nurodytų dydžių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių priešingus interesus šiame procese, bylos sudėtingumą ir apimtį sprendžia, kad išlaidos priteistos pagrįstai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos suinteresuotam asmeniui Centro kredito unija turėjo būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies – pareiškėjo (CPK 98 str. 1 d.).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.