Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-84-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-02-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
II-84-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00164-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Rimantas Mockaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-84-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00164-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant skundą pateikusio asmens T. M. atstovui advokato padėjėjui Rimantui Mockui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M., (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyriausiojo specialisto R. I. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas T. M. pareiškimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad 2019 m. lapkričio 25 d. 17.30 val. Vilniuje, Drujos–Olandų g. žiedinėje sankryžoje, A. A., vairuodama automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę bei apgadino šios transporto priemonės galinę dalį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus.

Komisariato vyriausiasis specialistas R. I. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl A. A. veiksmų. Toks sprendimas buvo priimtas motyvuojant tuo, kad eismo įvykio dalyvės įvykio vietoje sutarė dėl esminių eismo įvykio aplinkybių ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. T. M. kvietė policijos pareigūnus dėl automobilyje važiavusio vaiko galimai patirtų sužalojimų, o ne dėl ginčo tarp vairuotojų. Remiantis teismų praktika, transporto priemonių valdytojams eismo įvykio vietoje užpildžius eismo įvykio deklaraciją, administracinio nusižengimo teisena nepradedama. Pagrindinė deklaracijos paskirtis sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47/2014). Objektyvių duomenų, kad minėto eismo įvykio buvo sužeistas ar žuvo žmogus, negauta. Todėl pareigūnas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyriausiojo specialisto R. I. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir pareiškimą grąžinti administracinį nusižengimą tyrusiai ir sprendimą priėmusiai institucijai.

Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant procesines ir materialinės teisės normas, todėl laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjai nebuvo nurodyta jokia konkreti teisės norma, pagal kurią asmuo, sukėlęs eismo įvykį ir pažeidęs KET 9 ir 126 punktų reikalavimus, būtų atleistas nuo teisinės atsakomybės ar dėl jo būtų galima nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Pareigūnas vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-119 patvirtintu Policijos pareigūnų veiksmų įforminant eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), tačiau nenurodė, koks konkretus punktas šalina pažeidėjo administracinę atsakomybę. Skundžiamame nutarime nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamo įvykio faktinių aplinkybių. Taikant Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalį, akivaizdžiai neigiama, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo sudėties požymių. Be to, priėmus skundžiamą nutarimą, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui užkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo arba kitaip realizuoti savo turimas teises ir pareigas. Komisariato nutarimas sukuria ydingą precedentą, kai asmuo, padaręs teisės pažeidimą, gali išvengti atsakomybės ir likti nenubaustas.

Skunde pateikiamas atskirų teisės normų turinys (KET 9 ir 126 punktų, ANK 5 straipsnio 1 dalies, 578, 579 straipsnių) bei pateikiama teorinė informacija apie administracinio nusižengimo sudėtį, jos požymius. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis kilo dėl minėtų KET reikalavimų nesilaikymo, o padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip keliantis pavojų eismo saugumui. Dėl A. A. neteisėtų veiksmų T. M. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri visiškai neatlyginta. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, negali likti nenubaustas. Administracinės atsakomybės taikymas turi ne tik nubaudimo, bet ir prevencinę reikšmę, t. y. kad nepatogumus patyręs pažeidėjas ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų, nes priešingu atveju sulauks tokių pat ar didesnių nepatogumų. Neigiami padariniai yra natūralus teisei priešingų asmens veiksmų rezultatas.

Įvykus eismo įvykiui ir nesant ginčo dėl kaltininko, eismo įvykio dalyviai, užpildydami eismo įvykio deklaraciją, sutaria dėl civilinės atsakomybės, t. y. kaltas asmuo pripažįsta, kad jo veiksmais sukelti padariniai bus atlyginti jo sąskaita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Toks susitarimas jokiu būdu nešalina kalto asmens administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.

Skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, nėra teisės normos, kai dėl eismo įvykio kaltas asmuo, pažeidęs KET reikalavimus, į įvykio vietą atvykus policijai ir vėliau esant nukentėjusiojo pareiškimui, būtų atleidžiamas nuo atsakomybės ir liktų nenubaustas.

Atsiliepimas

Komisariato vyresnysis specialistas S. K. atsiliepime į T. M. skundą prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena A. A. dėl sukelto eismo įvykio nepradėta teisėtai ir pagrįstai. Remiamasi tais pačiais argumentais, išdėstytais motyvuotame Komisariato nutarime.

Šalies argumentai

Pareiškėjos T. M. atstovas, teismo posėdžio metu palaikydamas skundą, nurodė iš esmės tokius pačius argumentus. Be to, jis paaiškino, kad dėl sukelto eismo įvykio pareiškėjos vaikas vėliau neigiamai reaguodavo į automobilio užvedimą ir pradėdavo verkti, dėl to buvo lankomasi gydymosi įstaigose. T. M. mėnesį neturėjo automobilio, todėl tam tikrais atvejais teko nuomotis transporto priemonę. Buvo prarasti pinigai, nes praėjusių metų gruodžio mėn. nebuvo galimybės lankytis muzikos pamokose, nors pinigai buvo sumokėti. Taigi pareiškėja patyrė nuostolių dėl sukelto eismo įvykio, kuriuos draudimo bendrovė neatlygins.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

T. M. skundas netenkinamas.

T. M. skunde teigia, kad Komisariato vyriausiasis specialistas R. I. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu nepagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos dėl vairuotojos A. A. veiksmų 2019 m. lapkričio 25 d. apie 17.30 val. Vilniuje, Drujos–Olandų g. žiedinėje sankryžoje, vairuojant transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad 2019 m. lapkričio 25 d. apie 17.30 val. Vilniuje, Drujos–Olandų g. žiedinėje sankryžoje, tarp A. A. vairuojamo automobilio Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. M. vairuojamo automobilio Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Dėl to buvo užpildyta tos pačios dienos eismo įvykio deklaracija (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (pavyzdžiui, 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). To paties teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarime nurodyta, kad Konstitucija nedraudžia įstatymu apibrėžti mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingų veikų – administracinių teisės pažeidimų – ir nustatyti administracinės atsakomybės už tokias veikas. Administraciniais teisės pažeidimais įstatymu gali būti pripažintos tik tokios mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingos veikos, kuriomis daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su administracinės atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus nustatymu, turi plačią diskreciją, jis, be kita ko, gali, atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą administracinę atsakomybę už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi vienas administracinio nusižengimo požymių yra jo pavojingumas, t. y. juo daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams.

KET XXIX skyrius reglamentuoja eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Analizuojant šio skyriaus reglamentavimą, įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyvis privalo kviesti policiją šiais atvejais: 1) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 219.4 punktas); 2) eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 220 punktas); 3) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra bei neįmanoma jam pranešti apie eismo įvykį (KET 222 punktas).

Kita vertus, KET taip pat įtvirtina, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais (KET 220 punktas).

Taigi, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, nukentėjęs nuo eismo įvykio asmuo yra eismo įvykio vietoje, o eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio dalyviai neprivalo kviesti policijos ir gali apsiriboti eismo įvykio aplinkybių išdėstymu eismo įvykio deklaracijoje ar ant popieriaus lapo, nubraižant eismo įvykio schemą, nurodant kitas reikšmingas aplinkybes ir eismo įvykio dalyviams pasirašant.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad, įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Teismas pažymi, kad, kol nebuvo reglamentuojama galimybė eismo įvykio dalyviams savarankiškai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kartu ir nekviesti policijos dėl eismo įvykio, eismo įvykio dalyviai be jokių išimčių privalėdavo pranešti apie eismo įvykį policijai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 3 punktas, šio straipsnio redakcija iki 2008 m. kovo 29 d.). Kita vertus, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvoje kasmet vidutiniškai įvyksta apie 84 000 eismo įvykių, kuriuose apgadinamos tik transporto priemonės. Registruodama tokį didelį neįskaitinių eismo įvykių skaičių policija sugaišta labai daug laiko, todėl neturi galimybių tinkamai vykdyti tiesioginių funkcijų užtikrinant eismo priežiūros kontrolę“. Taigi pagrindinis tikslas, kodėl nutarta apriboti privalomus policijos iškvietimų, įvykus eismo įvykiui, atvejus, buvo tas, kad policija galėtų tinkamai vykdyti savo tiesiogines funkcijas užtikrinant eismo priežiūros kontrolę, taip sukoncentruojant darbo krūvį kitose eismo priežiūros kontrolės srityse. Įstatymų leidėjas, priėmęs aptariamo įstatymo pakeitimus, taip pat padarius atitinkamus KET pakeitimus, nustatė, kad eismo įvykiai, kurių metu yra apgadinamos tik transporto priemonės, nėra tokie pavojingi, kad eismo įvykio dalyviai privalėtų kviesti policiją, o yra galimybė apsiriboti eismo įvykio dalyvių sutarimu dėl eismo įvykio aplinkybių, kurios atitinkamai turi būti įforminamos eismo įvykio deklaracijoje ar paprastame popieriaus lape.

Be kita ko, eismo įvykio dalyviams tarpusavyje sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir jas tinkamai įforminus, akivaizdu, kad, policija paprastai nesužino apie patį eismo įvykį, kartu neturėdama informacijos apie tai ir nepradeda administracinio nusižengimo teisenos siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką ir jį vėliau patraukti administracinėn atsakomybėn. Taigi nustatytu reglamentavimu, esant anksčiau aptartoms sąlygoms, įstatymų leidėjas atsisakė įtvirtinti asmenų, kaltų už nepavojingų eismo įvykių sukėlimą, nubaudimą siekiant svarbesnio tikslo – policijai nustatyti kitus didesnį pavojingumą eismo srityje keliančius pažeidimus, juos ištirti, o kaltus asmenis patraukti atsakomybėn, taip pat policijai tinkamai vykdyti kitas svarbesnes funkcijas eismo srityje. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad eismo įvykio deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47/2014). Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau šio teismo pateiktas išaiškinimas dėl eismo įvykio deklaracijos paskirties yra svarbus viso nagrinėjamo klausimo kontekste. Todėl skundžiamame nutarime pagrįstai buvo remiamasi aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

Anksčiau išdėstytais argumentais atmestinas T. M. skundo motyvas, kad, įvykus eismo įvykiui ir nesant ginčo dėl kaltininko, eismo įvykio dalyviai, užpildydami eismo įvykio deklaraciją, sutaria tik dėl civilinės atsakomybės, tačiau tai nešalina kalto asmens administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Teismas pažymi, kad teisė neatlieka vien tik nubaudimo (represyvinę) funkciją. Teisė visų pirma atlieka reglamentavimo funkciją, pagal kurią skirtingos situacijos, atsižvelgiant į jų specifiškumą, pobūdį ir kitas aplinkybes, gali būti reglamentuojamos skirtingai. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio dalyviams užpildžius eismo įvykio deklaraciją, kaltas asmuo dėl eismo įvykio nėra traukiamas administracine tvarka. Vien pareiškėjos skunde pateikiamas subjektyvus teisės aktų interpretavimas nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Pagal skundo medžiagą, transporto priemonių vairuotojų T. M. ir A. A. vardu užpildyta eismo įvykio deklaraciją, taigi nėra abejonių, kad jos sutarė dėl eismo įvykio, kaltininko ir kitų aplinkybių. Eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala tik pareiškėjos automobiliui. Byloje nenustatyta, kad buvo nors vienas minėtas privalomas atvejis, reglamentuojamas KET, kai šiuo atveju viena iš vairuotojų privalėjo kviesti policiją. Skundo medžiagoje užfiksuota, kad policija buvo iškviesta, nes nebuvo aišku, ar nenukentėjo pareiškėjos mažametis vaikis, buvęs automobilyje eismo įvykio metu, kita vertus, nėra duomenų, kad jis patyrė kokius nors fizinius sužalojimus – atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nenustatė mažamečiam vaikui fizinių sužalojimų (b. l. 26–28). To nenurodė ir T. M. savo skunde, juolab nepateikė jokių medicinos dokumentų apie savo vaiko fizinius sužalojimus, patirtus dėl eismo įvykio. Taigi darytina išvada, kad T. M. eismo įvykio vietoje neturėjo jokių pretenzijų kitai vairuotojai A. A.. Priešingu atveju T. M. būtų atsisakiusi pasirašyti eismo įvykio deklaraciją. Nors į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija, tačiau pažymėtina, kad policijos pareigūnų pagrindinis buvimo eismo įvykio vietoje tikslas buvo ne eismo įvykio aplinkybių užfiksavimas, kitų duomenų rinkimas, nes eismo įvykio dalyvės nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir turėjo pretenzijų, o būtinumas išsiaiškinti dėl mažamečio vaiko fizinės sveikatos būklės. Nenustačius, kad jis buvo sužalotas, eismo įvykio dalyvėms buvo visos sąlygos užpildyti eismo įvykio deklaraciją (tai ir buvo padaryta), o policijos pareigūnai neturėjo pareigos atlikti procesinius veiksmus, kartu vadovautis Aprašo nuostatomis. Taigi nagrinėjamu atveju vien policijos pareigūnų fizinis buvimas eismo įvykio vietoje nesudaro pagrindo teigti, kad turėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena siekiant patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn, renkami ir fiksuojami duomenys dėl sukelto eismo įvykio bei atliekami kiti būtini proceso veiksmai. Priešingai, šiuo atveju policijos pareigūnų realiai nebuvo būtinybės kviesti į eismo įvykio vietą. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak pareiškėjos, policijos pareigūnai padėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes T. M. savo parašu išreiškė valią, kad ji sutiko su šio dokumento turiniu. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvieną dieną įvyksta nemažai eismo įvykių, kuriais padaroma tik turtinė žala, o eismo dalyviai pagal galiojantį reglamentavimą užpildo eismo įvykio deklaracijas ir nekviečia policijos, taip eismo įvykio kaltininkai nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Vien pareiškėjos siekis, kad eismo įvykio kaltininkė būtų patraukta administracinėn atsakomybėn, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamu nutarimu buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas.

T. M. skunde nurodoma, kad dėl A. A. neteisėtų veiksmų T. M. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri visiškai neatlyginta. Pirma, kaip minėta, pareiškėja pasirašė eismo įvykio deklaracijoje, taip patvirtindama, kad ji neturi pretenzijų A. A.. Pareiškėja po eismo įvykio turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl jai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jei draudimo bendrovė netenkintų T. M. prašymo dėl tam tikros dalies žalos atlyginimo, pareiškėja turi teisę tokį draudimo bendrovės sprendimą ginčyti (ginčai tarp draudiko ar Biuro ir nukentėjusio trečiojo asmens sprendžiami teismo tvarka; Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 19 straipsnio 14 dalis). Antra, T. M., turėdama tam tikrų turtinio pobūdžio pretenzijų A. A., turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi, priešingai, nei teigiama skunde, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai dėl žalos atlyginimo dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo savaime nėra pažeidžiami, nes T. M. neužkertamas kelias ginti savo pažeistas teises kitu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Komisariato vyriausiojo specialisto R. I. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos T. M. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjos nesutikimas su priimtu nutarimu savaime nereiškia, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto R. I. 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos palikti nepakeistą ir T. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis