- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-163-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00164-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties, kuria T. M. skundas netenkintas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas T. M. pareiškimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad 2019 m. lapkričio 25 d. 17.30 val. Vilniuje, Drujos – Olandų g. žiedinėje sankryžoje A. A., vairuodama automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę – automobilį Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. M.. Tokiu būdu, A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl A. A. veiksmų.
3. T. M. šį nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi T. M. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir bylą grąžinti sprendimą priėmusiai institucijai.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, nekyla ginčo dėl to, kad 2019 m. lapkričio 25 d. 17.30 val. Vilniuje, Drujos – Olandų g. žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio sukėlimo yra kalta automobilio Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. A., t. y. ji nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į T. M. vairuotą automobilį, apgadindama jo galinę dalį. Tokiais veiksmais buvo pažeisti KET 9 ir 126 punktai, sukeltas pavojus tiek pačios pažeidėjos, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai bei turtui. Dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra pilnai atlyginta. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta mažamečio sveikata – vaikui pasireiškė potrauminis stresas, kuris vis dar nėra parėjęs, t. y. jis bijo sėsti į automobilį, ant galinės automobilio sėdynės nesėdi vienas, taip pat bijo didesnio garso ir važiuojančių automobilių. Taigi, apeliantės teigimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio turėjo būti pradėta administracinė teisena ir kaltas asmuo, kuris yra nustatytas, patrauktas administracinėn atsakomybėn.
7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad žmogaus sveikatos būklė yra vertinama ne tik pagal jo fizinius sužalojimus, ką akcentuoja pirmosios instancijos teismas, bet ir pagal psichologinę žmogaus būseną. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio pasekmės pasireiškė mažamečio vaiko psichologine trauma, kuomet jis įvykio metu patyrė šoką. Šios traumos apraiškos pasireiškė iš karto po eismo įvykio, tačiau ne eismo įvykio vietoje. Apeliantės teigimu, nepagrįstas teismo aiškinimas, kad tokiu atveju, jei vairuotoja pasirašė eismo įvykio deklaracijoje, ji vėliau negali reikšti pretenzijų dėl aplinkybių, paaiškėjusių praėjus kuriam laikui po eismo įvykio. T. M. eismo įvykio vietoje buvo šoke, nerimavo dėl savo ir mažamečio vaiko sveikatos, ką patvirtina tai, kad ji iškvietė policiją ir greitosios pagalbos ekipažą, todėl nesuprato, kad pasirašydama eismo įvykio deklaraciją, ji praras teisę reikalauti kalto asmens atsakomybės ateityje.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. T. M. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena A. A. dėl to, kad ji 2019 m. lapkričio 25 d. 17.30 val. Vilniuje, Drujos – Olandų g. žiedinėje sankryžoje, vairuodama automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę – automobilį Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. M., taip apgadindama galinę automobilio dalį. Taip pat, T. M. teigimu, eismo įvykio metu buvo sutrikdyta mažamečio jos sūnaus sveikata.
10. Tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 19 d. nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje yra išsamiai išdėstytas nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas visų teisės aktų, dar kartą pažymi, kad KET 220 punktas tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, leidžia su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją – joje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, T. M. ir A. A. eismo įvykio vietoje užpildė KET 220 punkte numatytus reikalavimus atitinkančią eismo įvykio deklaraciją, kurioje A. A. patvirtino, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą, kas reiškia, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad šiuo metu situacija būtų pasikeitusi, kad A. A. ginčytų eismo įvykio aplinkybes ar savo atsakomybę dėl padarytos žalos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų vaidmuo apsiribojo žodine konsultacija eismo įvykio dalyviams pildant eismo įvykio deklaraciją, o ne sprendžiant ginčą dėl eismo įvykio aplinkybių. Sutiktina, kad eismo įvykio metu buvo pažeisti tam tikri KET reikalavimai, taip pat sukeltas pavojus eismo saugumui, vis dėlto, tai savaime nereiškia, kad kaltas dėl eismo įvykio asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Eismo įvykio dalyviai turi teisę laisva valia pasirinkti savo elgesio modelį, kas šiuo atveju, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, ir buvo padaryta, užpildant eismo įvykio deklaraciją. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju, kaltas asmuo administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas, kas reiškia, kad administracinio nusižengimo teisena nėra pradedama. T. M. eismo įvykio metu padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) turi būti atlyginta, kreipiantis į draudimo bendrovę, taip pat dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas ieškinys civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, asmens teisė gauti žalos atlyginimą, taip pat ir teisė į gynybą nėra pažeidžiama, o vien siekis, kad eismo įvykio kaltininkas būtų nubaustas, nėra pagrindas pradėti administracinę teiseną.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sutrikdyta mažamečio vaiko sveikata, kas, apeliantės teigimu, reiškia, kad administracinė teisena turi būti pradėta. Sutiktina, kad pagal KET 220 punktą eismo įvykio deklaracija gali būti pildoma tik tada, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo priešingai, tokių duomenų nepateikiama ir su apeliaciniu skundu. Vien T. M. teiginiai, kad jos mažametis vaikas, buvęs automobilyje eismo įvykio metu, dabar bijo sėsti į automobilį, ant galinės automobilio sėdynės nesėdi vienas, taip pat bijo didesnio garso ir važiuojančių automobilių, negali būti pagrindu išvadai, kad eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus. Juo labiau, kad T. M. į eismo įvykio vietą buvo iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, kurios medikai, apžiūrėję vaiką, jokių jo sužalojimų nenustatė. Sutiktina, kad žmogaus sveikatos būklė yra vertinama ne tik pagal jo fizinius sužalojimus, tačiau apeliantė nepateikia jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jos vaikui eismo įvykio metu būtų padaryta kokia nors žala sveikatai. T. M. teigimu, yra neteisinga tai, kad vairuotoja, pasirašiusi eismo įvykio deklaracijoje, vėliau negali reikšti pretenzijų dėl aplinkybių, paaiškėjusių praėjus kuriam laikui po eismo įvykio. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kokių pretenzijų šiuo metu turi T. M. ir kodėl ji negali savo pažeistų teisių ginti kitomis teisinėmis priemonėmis (kaip nurodyta nutarties 10 punkte, taip pat ir pirmosios instancijos teismo nutartyje). Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad T. M. tik siekia A. A. nubaudimo, o teisė, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atlieka ne tik represyvinę funkciją, turi būti paisoma ir teisinio stabilumo, nepateisinama tokia situacija, kai asmuo, sutikęs su eismo įvykio aplinkybėmis ir užpildęs eismo įvykio deklaraciją, vėliau, nesant tam objektyvaus pagrindo, pakeičia savo nuomonę. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad asmens teisės negali būti apgintos ir teisinė taika atkurta švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų praktikoje taip pat yra pripažinta, kad eismo įvykio deklaracijos užpildymo tikslą atitinkanti pagrindinė teisinė paskirtis – sudaryti prielaidas išvengti asmeniui administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio. Nustatytas eismo įvykio deklaracijos surašymo teisinis reguliavimas paaiškinamas siekiu mažiausiomis sąnaudomis, greitai, operatyviai likviduoti eismo įvykių, nesusijusių su nukentėjusiųjų gyvybės atėmimu ar sveikatos sutrikdymu, padarinius ir kartu nedelsiant įtvirtinti eismo įvykio vietoje likusius įrodymus, transporto priemonių sugadinimo (apgadinimo) požymius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2-AT-7-47-2014).
12. Taigi, 2019 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio dalyviams pagrįstai, esant visoms įstatymo numatytoms deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygoms, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, A. A. išvengė administracinės atsakomybės už KET pažeidimą. Šiuo metu tokią išvadą paneigiančių duomenų nenustatyta. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o T. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.