Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-28306-599/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e2YT-28306-599/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22905-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Pareiškėjas
R. S., I. S., J. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-28306-599/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22905-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S., I. S. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. pareiškėjai R. S., I. S. ir J. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad yra M. S., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir įstatyminiai įpėdiniai. Iš 2021-07-01 Pareiškimo notarui ir Pranešimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre 2021-07-02 Nr. T2-21/0052878 matyti, kad pareiškėjai yra priėmę M. S. palikimą. Palikėjas 1961-08-17 buvo sudaręs santuoką su pareiškėjų motina J. S., mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Namas); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinį statinį - lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus M. S. vardu. Nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – 1967-04-19 įsakymas Nr. 77 ir 1967-04-28 Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 142/19.

3. Pažymėjo, kad J. S. mirus, jos mirties dieną atsirado palikimas - 1/2 dalis santuokos metu įgyto turto. M. S. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, bet palikimą priėmė kitu būdu, t. y. pradėjo valdyti paveldimą turtą. Minėtą faktą liudija aplinkybės, kad jis po sutuoktinės mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame Name, rūpinosi šiuo turtu ir jo priklausiniais (ūkio pastatu, lauko tualetu) kaip nuosavu, turtą išlaikė, prižiūrėjo, remontavo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius, mokėjo valstybinės žemės, kurioje yra Namas ir kiti pastatai, nuomos mokestį), adresu (duomenys neskelbtini), jam buvo siunčiama pašto korespondencija ir t. t. Namas nuo 1973-07-20 iki (duomenys neskelbtini) (mirties) buvo nuolatinė ir vienintelė, tiek faktinė, tiek deklaruota M. S. gyvenamoji vieta.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 8 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

5. Teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 16 d. 13:00 val., jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjai R. S., I. S. ir J. S. yra M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjų tėvai santuokos metu įgijo šį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Namas); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinį statinį - lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Visas minėtas turtas yra užregistruotas pareiškėjų tėvo M. S. vardu.

7. Iš 2021-07-01 Pareiškimo notarui ir Pranešimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre 2021-07-02 Nr. T2-21/0052878 matyti, kad pareiškėjai yra priėmę M. S. palikimą. Mirus pareiškėjų motinai J. S., pareiškėjų tėvas M. S. dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

8. Pareiškėjai nurodo, jog M. S. po sutuoktinės mirties Name nepertraukiamai gyveno daugiau kaip 18 metų. Šias aplinkybes patvirtina Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis 2021-07-29 Nr. GR.3A-3091, mokėjimo už komunalinius mokesčius dokumentai (atsiskaitymo knygelių duomenys apie mokėjimus už komunalines paslaugas (elektrą, ryšio paslaugas, vandenį), pranešimai apie žemės nuomos mokestį. Po sutuoktinės mirties pareiškėjų tėvas ne tik naudojosi, bet ir rūpinosi namu, atliko jo einamąjį remontą. Jis taip pat perėmė savo nuosavybėn ir visus name esančius daiktus (baldus, namų apyvokos daiktus, buitinius prietaisus ir kt.), naudojosi jais kaip savo turtu bei laikė juos savo nuosavybe, sutvarkė likusius sutuoktinės daiktus.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjų paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, jog M. S. vardu yra registruotas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams M. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pavedimais, už namui, esančiam (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines paslaugas, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjų tėvas M. S. po savo sutuoktinės (t. y. pareiškėjų motinos) J. S. mirties toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.

13. Remiantis bylos duomenimis, po J. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens J. S. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad M. S. po sutuoktinės mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjų tėvas M. S. po pareiškėjų motinos J. S. mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

16. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po pareiškėjų motinos J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjams R. S., I. S. ir J. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė